Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Viktoras MartynovasGimė 1924 m sausio 25 d Odesa UkrainaMirė 2013 m sausio 25 d 89 metai Minskas BaltarusijaVeikla kalbi
Viktoras Martynovas
| Viktoras Martynovas | |
|---|---|
| Gimė | 1924 m. sausio 25 d. Odesa, Ukraina |
| Mirė | 2013 m. sausio 25 d. (89 metai) Minskas, Baltarusija |
| Veikla | kalbininkas |
| Alma mater | Odesos universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Tėvynės karo II laipsnio ordinas | |
Viktoras Martynovas (bltr. Віктар Уладзіміравіч Мартынаў, rus. Виктор Владимирович Мартынов, 1924 m. sausio 25 d. Odesa, Ukraina – 2013 m. sausio 25 d. Minskas, Baltarusija) – baltarusių kalbininkas. Darbavosi slavistikos, lyginamosios kalbotyros, semantikos formalizavimo ir dirbtinio intelekto kalbinių problemų srityse. Universaliojo semantinio kodo (USK) kūrėjas.
Biografija
Gimė Odesoje. 18-os metų išėjo į frontą. Kariavo III Ukrainos fronto sudėtyje, vadovavo automatininkų padaliniui. Dalyvavo sovietinei kariuomenei išstumiant hilerinės Vokietijos pajėgas iš Moldovos, Jugoslavijos, Austrijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Vengrijos. Apdovanotas Tėvynės karo II laipsnio ordinu.
1948 m. baigė Odesos universiteto filologijos fakultetą, 1951 m. – slavistikos studijų aspirantūrą Lvovo universitete. 1951 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją apie lenkų poeto Julijušo Slovackio (Juliusz Slowacki) kūrybą. 1952–1960 m. dirbo Odesos universiteto užsienio kalbų katedros vadovu.
1960 m. persikėlė į Minską ir dirbo Baltarusijos TSR Mokslų akademijos Kalbotyros institute, kuriame nuo 1962 iki 1990 m. vadovavo bendrosios ir slavų kalbotyros skyriui. Nuo 1992 m. – Minsko lingvistikos universiteto bendrosios kalbotyros katedros profesorius ir mokslinio tyrimų centro „Semantika“ vadovas.
Apgynė daktaro disertaciją, tema – „Seniausiųjų laikų slavų – germanų leksikos sąveika. Apie slavų protėvynės problemą“. 1971 m. tapo profesoriumi. V. Martynovas 1989 m. įrašytas į JAV „Garbės knygą“. 1990 m. jam suteiktas Nusipelnusio Baltarusijos TSR mokslo veikėjo vardas. 1993 m. Tarptautinis Kembridžo biografijų centras įvertino V. Martynovo indėlį į mokslą kaip „XX a. pasiekimą“ ir šį mokslininką įvardijo „amžiaus žmogumi“.
Jis yra daugiau kaip 20 knygų ir apybraižų, daugiau kaip 200 straipsnių autorius, jam vadovaujant buvo apginta 17 mokslo kandidato ir 4 mokslo daktaro disertacijos.
Tyrimų kryptys
Lyginamoji kalbotyra ir slavistika
Mokslininko lyginamosios kalbotyros ir slavistikos tyrimai skirti išaiškinti slavų glotogenezę (kalbos plėtrą) ir ontogenezę (individualiąją raidą), slavų leksikos kilmę, slavų kontaktus su neslavais, slavų prokalbės susidarymą kalbiniu-kultūriniu atžvilgiu. Monografijose „Seniausiųjų laikų slavų – germanų leksikos sąveika. Apie slavų protėvynės problemą“ (1963), „Kalba erdvėje ir laike. Apie slavų glotogenezės klausimą“ (1983) ir daugybėje kitų darbų tiriami slavų prokalbės santykiai su baltų, italikų, iranėnų, keltų ir germanų kalbomis, pagal lyginamosios-istorinės kalbotyros duomenis teikiami priešistorinių laikotarpių kalbos vartotojų sluoksniavimo erdvėje ir laike metodai.
Baltarusistika
V. Martynovo mokslinių interesų sričiai priklauso ir baltarusių kalbos etimologija bei tarmėtyra, tekstynų kalbotyros metodų taikymas baltarusių kalbai tirti. Nuo 1969 m. jis buvo daugiatomio „Etimologinio baltarusių kalbos žodyno“ (t. 1–7, 1978–1991) redaktorius ir bendraautoris. Jam vadovaujant buvo parengta trijų mokslo kandidato disertacijų apie tarminę leksikografiją medžiaga, ji apibendrinta kolektyvinėje monografijoje „Polesės leksika erdvėje ir laike“ (1971). Kiti du V. Martynovo vadovaujami kolektyvai parengė monografijas apie šiuolaikinę baltarusių kalbą: „Morfemų distribucija baltarusių kalboje. Veiksmažodis“ (1967) ir „Dabartinės baltarusių kalbos žodžių darybos sistema“. Jam vadovaujant buvo sudaromi baltarusių kalbos konkordansai: „XIX a. baltarusių kalbos konkordansas“ ir „Baltarusių rašytojų konkordansai. Kuzmos Čorno konkordansas“ (neišleistas).
Semantikos formalizavimas ir dirbtinis intelektas
Sintezavęs kalbinių tyrimų ir semiologijos, praktinės veiklos teorijos bei informacijos teorijos pasiekimų rezultatus, mokslininkas pateikė „kalbinių prasmių apskaičiavimo“ būdą. Monografijoje „Kibernetika. Semiotika. Kalbotyra“ (1966) išdėstyti dedukcinės semiologijos pagrindai ir perspektyvos. Darbe „Semiologiniai informatikos pagrindai“ (1974) galima rasti universaliojo semantinio kodo (USK), kaip natūralios kalbos neapibrėžtumą šalinančios priemonės, prototipą. Monografijoje „Universalusis semantinis kodas“ (1977) pateikiama pirmoji USK versija, kurią mokslininkas tobulino vėlesniuose darbuose: „Kalbos kategorija. Semiologinis aspektas“ (1982), „Universalusis semantinis kodas: USK – 3“ (1984), „Universal Semantic Code. USC – 5“ (1995), „Semantinio kodavimo pagrindai. Žinių pateikimo ir keitimo patirtis“ (2001) ir kt.
Rinktinė bibliografija
Lyginamoji kalbotyra ir slavistika
- К лингвистическому обоснованию гипотезы о Висло-Одерской прародине славян // Вопросы языкознания. 1961 № 3.
- До каква степен и по какъв начин може да се възстанови лексикалният фонд на праславянския език // Славянска филология. София, 1963. Т.1.
- Лингвистические методы обоснования гипотезы о Висло-Одерской прародине славян. Минск, 1963.
- Славяно-германское лексическое взаимодействие древнейшей поры. К проблеме прародины славян. Минск, 1963.
- Этногенез славян в свете новых лингвистических данных // Вопросы этнографии Белоруссии. Минск, 1964.
- О возможности италийско-славянских языковых контактов древнейшей поры // Проблемы диахронии в изучении романских языков. Минск, 1967.
- Славянская и индоевропейская аккомодация. Минск, 1968.
- Славянские этимологические версии // Русское и славянское языкознание. 1972.
- Праславянская и балто-славянская суффиксальная деривация имен // Минск, 1973.
- Семантические архаизмы на южнославянской языковой периферии // Ареальные исследования в языкознании и этнографии. Л., 1977.
- Балто-славяно-италийские изоглоссы. Минск, 1978.
- Балто-славяно-иранские языковые отношения и глоттогенез славян // Балто-славянские исследования, 1980. М. 1981.
- Балто-славянские этнические отношения по данным лингвистики // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. Вильнюс, 1981.
- Становление праславянского языка по данным славяно-иноязычных контактов. Минск, 1982.
- Балто-славянские этимологии // Acta Baltico-Slavica. 1983. XVI.
- Западнобалтийский субстрат праславянского языка // Балто-славянские этноязыковые отношения в историческом и ареальном плане. М., 1983.
- Язык в пространстве и времени. К проблеме глоттогенеза славян. М., 1983.
- Глоттогенез славян. Опыт верификации в компаративистике // Вопросы языкознания. 1985. № 6.
- Прусско-славянские эксклюзивные изолексы // Этимология, 1982. М., 1985.
- К реконструкции индоевропейского консонантизма // Славистика, индоевропейская ностратика. М., 1991.
- Этнагенез славян. Мова і міф. Мінск, 1993.
- Славянизмы в древнеанглийском — славяно-германские языковые параллели. Минск, 1996.
- Этимология и скрытая двухкомпонентность слова // Studia Etymologiczne. Praha, 2002. Brunensia 1.
- Кельто-славянские этноязыковые контакты // Мовазнаўства. Літаратура. Культаралогія. Фалькларыстыка: даклады беларускай дэлегацыі на XIII Міжнародным з’ездзе славістаў, Любляна, 2003 / НАН Беларусі камітэт славістаў. Мінск, 2003.
Baltarusistika
- Проблемы славянского этногенеза и лингвогеографические изучения Припятского Полесья // Проблемы лингво- и этногеографии ареальной диалектологии. М., 1964.
- Лингвогеография Припятского Полесья и этногенез славян // Древности Белоруссии. Минск, 1966.
- Марфемная дыстрыбуцыя ў беларускай мове. Дзеяслоў. Мінск, 1967. Сааўт. П. П. Шуба, М. І. Ярмош.
- З беларускіх этымалогій II // Беларуская лексікалогія і этымалогія. Мінск, 1969.
- З беларускіх этымалогій III // Праблемы беларускай філалогіі. Мінск, 1968.
- Лексіка Палесся ў прасторы і часе. Мінск, 1971. Суаўтары Г. Ф. Вештарт, Л. Т. Выгонная, І.І. Лучыц-Федарэц.
- З беларускіх этымалогій // Беларускае і славянскае мовазнаўства. Мінск, 1972.
- Элементы белорусско-русского сопоставительного словообразования // Проблемы обучения русскому языку в условиях близкородственного билингвизма. Минск, 1975.
- Проблема интерпретации белорусско-болгарских изолекс // Бюлетин за съпоставительно изследване на българския език с друзи езици. 1976.
- Этымалагічны слоўнік беларускай мовы. Т. 1. Мінск, 1978. Сааўтары А. Е. Супрун, Р. В. Кравчук.
- Этымалагічны слоўнік беларускай мовы. Т. 3. Мінск, 1985. Сааўтары Р. В. Кравчук, А. Е. Супрун, Н. В. Ивашина.
- Этымалагічны слоўнік беларускай мовы. Т. 4. Мінск, 1987. Сааўтары В. Д. Лобко, И. И. Лучиц-Федорец, Р. В. Кравчук.
- Беларуская мова сярод іншых славянскіх і неславянскіх моў // Роднае слова. 1993. № 1-2.
- Этнічны склад насельніцтва старажытнага Палесся — Загароддзе, 1999. № 1.
Semantikos formalizavimas ir dirbtinis intelektas
- Кибернетика. Семиотика. Лингвистика. Минск, 1966.
- Дедуктивная семиотика и типологическая лингвистика // Проблемы языкознания. М., 1967.
- Семиологические основы информатики. Минск, 1974.
- Универсальный семантический код науки и дедуктивная семиотика // Вычислительная лингвистика. М., 1976.
- Универсальный семантический код. Минск, 1977.
- Semantic and Phrase Models // XII Internationaler Linguisten-kongres. Kurzlasunger, Wien, 1977.
- Алгоритмы принятия решения в системе УСК // Программно-информационное обеспечение систем искусственного интеллекта. М., 1978.
- Логика принятия решений в системе УСК // Семиотические модели при управлении большими системами. М., 1979.
- Об основных принципах семантической классификации номинативных единиц // Материалы V Всесоюз. Симпозиума по кибернетике. Тбилиси, 1979.
Соавторы П. П. Шуба, М. И. Ярмош.
- УСК как язык представления знаний в автоматизированных системах // Семантика естественных и искусственных языков в специализированных системах. М., 1979.
- Человеко-машинные методы решения задач в системе УСК // Вопросы кибернетики. 1979. № 60.
- УСК как решатель задач // Семантический код в линейном и нелинейном представлении. Минск, 1980.
- УСК — язык представления знаний и эвристического поиска. М., 1980.
- Категории языка. Семиологический аспект. М., 1982.
- Презумпции и функциональный синтаксис // Вопросы функциональной грамматики. М., 1982.
- Об использовании аппарата УСК-3 при формировании алгоритма решения интеллектуальных задач // Семиотические аспекты формализации интеллектуальной деятельности. М., 1983.
- Универсальный семантический код: УСК-3. Минск, 1984.
- USC-3: New Variant of the Knowledge Representing and Calculating Language // Proceedings of the IFAC Symposium «Artificial Intelligence», Oxford — New-York, 1984.
- Функциональная грамматика и категории языка // Проблемы функциональной грамматики. М., 1985.
- Конкордансы нового типа. Проблемы и перспективы // Сочетание лингвистической и внелингвистической информации в автоматическом словаре. Ереван, 1987.
- Семантическое кодирование для представления и преобразования знаний // Советская ассоциация искусственного интеллекта — САИИ. М., 1992.
- Knowledge bases construction of systems for solving intellectual problems // Управляющие системы и машины. 1992 № 5/6. Соавторы И. М. Бойко, А. П. Гуминский. http://unsemcode.com/Kiev-Article.html
- Universal Semantic Code. USC — 5. Minsk, 1995.
- USC Calculus of Key Words and Key Ideas. Invention Machine Proged. Cambridge, 1996.
- Принципы объективной семантической классификации // Реализационный аспект функционирования языка. Минск, 1996.
- Основы семантического кодирования. Опыт представления и преобразования знаний. Минск, 2001. ISBN 985-6614-53-8 http://unsemcode.com/FoundationsOfSemanticCoding.html Archyvuota kopija 2016-03-11 iš Wayback Machine projekto.
- Китайская семантика в системе исчисления примитивов // Пути Поднебесной. Минск, 2006. Ч. 1. 295 с. ISBN 978-985-485-618-6
- Основы семантического кодирования. Язык и метаязык. Перспективы информатики // В центре сознания человека. Минск, 2009. 272 с. ISBN 978-985-518-132-4
Išnašos
- Мартынов В. В. В центре сознания человека. — Минск: БГУ, 2009. — С. 3-4. — 272с. ISBN 978-985-518-132-4
- Профессор Виктор Мартынов, создатель УСК — «Достижения XX века». http://tvinteltech.narod.ru/martynov.html
- Мартынов В. В. Язык в пространстве и времени. К проблеме глоттогенеза славян. — М.: Наука, 1983. — С.3. — 109 с.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viktoras Martynovas, Kas yra Viktoras Martynovas? Ką reiškia Viktoras Martynovas?
Viktoras MartynovasGime 1924 m sausio 25 d Odesa UkrainaMire 2013 m sausio 25 d 89 metai Minskas BaltarusijaVeikla kalbininkasAlma mater Odesos universitetasZymus apdovanojimaiTevynes karo II laipsnio ordinas Viktoras Martynovas bltr Viktar Uladzimiravich Martynay rus Viktor Vladimirovich Martynov 1924 m sausio 25 d Odesa Ukraina 2013 m sausio 25 d Minskas Baltarusija baltarusiu kalbininkas Darbavosi slavistikos lyginamosios kalbotyros semantikos formalizavimo ir dirbtinio intelekto kalbiniu problemu srityse Universaliojo semantinio kodo USK kurejas BiografijaGime Odesoje 18 os metu isejo į fronta Kariavo III Ukrainos fronto sudetyje vadovavo automatininku padaliniui Dalyvavo sovietinei kariuomenei isstumiant hilerines Vokietijos pajegas is Moldovos Jugoslavijos Austrijos Rumunijos Bulgarijos ir Vengrijos Apdovanotas Tevynes karo II laipsnio ordinu 1948 m baige Odesos universiteto filologijos fakulteta 1951 m slavistikos studiju aspirantura Lvovo universitete 1951 m apgyne mokslu kandidato disertacija apie lenku poeto Julijuso Slovackio Juliusz Slowacki kuryba 1952 1960 m dirbo Odesos universiteto uzsienio kalbu katedros vadovu 1960 m persikele į Minska ir dirbo Baltarusijos TSR Mokslu akademijos Kalbotyros institute kuriame nuo 1962 iki 1990 m vadovavo bendrosios ir slavu kalbotyros skyriui Nuo 1992 m Minsko lingvistikos universiteto bendrosios kalbotyros katedros profesorius ir mokslinio tyrimu centro Semantika vadovas Apgyne daktaro disertacija tema Seniausiuju laiku slavu germanu leksikos saveika Apie slavu protevynes problema 1971 m tapo profesoriumi V Martynovas 1989 m įrasytas į JAV Garbes knyga 1990 m jam suteiktas Nusipelnusio Baltarusijos TSR mokslo veikejo vardas 1993 m Tarptautinis Kembridzo biografiju centras įvertino V Martynovo indelį į moksla kaip XX a pasiekima ir sį mokslininka įvardijo amziaus zmogumi Jis yra daugiau kaip 20 knygu ir apybraizu daugiau kaip 200 straipsniu autorius jam vadovaujant buvo apginta 17 mokslo kandidato ir 4 mokslo daktaro disertacijos Tyrimu kryptysLyginamoji kalbotyra ir slavistika Mokslininko lyginamosios kalbotyros ir slavistikos tyrimai skirti isaiskinti slavu glotogeneze kalbos pletra ir ontogeneze individualiaja raida slavu leksikos kilme slavu kontaktus su neslavais slavu prokalbes susidaryma kalbiniu kulturiniu atzvilgiu Monografijose Seniausiuju laiku slavu germanu leksikos saveika Apie slavu protevynes problema 1963 Kalba erdveje ir laike Apie slavu glotogenezes klausima 1983 ir daugybeje kitu darbu tiriami slavu prokalbes santykiai su baltu italiku iranenu keltu ir germanu kalbomis pagal lyginamosios istorines kalbotyros duomenis teikiami priesistoriniu laikotarpiu kalbos vartotoju sluoksniavimo erdveje ir laike metodai Baltarusistika V Martynovo moksliniu interesu sriciai priklauso ir baltarusiu kalbos etimologija bei tarmetyra tekstynu kalbotyros metodu taikymas baltarusiu kalbai tirti Nuo 1969 m jis buvo daugiatomio Etimologinio baltarusiu kalbos zodyno t 1 7 1978 1991 redaktorius ir bendraautoris Jam vadovaujant buvo parengta triju mokslo kandidato disertaciju apie tarmine leksikografija medziaga ji apibendrinta kolektyvineje monografijoje Poleses leksika erdveje ir laike 1971 Kiti du V Martynovo vadovaujami kolektyvai parenge monografijas apie siuolaikine baltarusiu kalba Morfemu distribucija baltarusiu kalboje Veiksmazodis 1967 ir Dabartines baltarusiu kalbos zodziu darybos sistema Jam vadovaujant buvo sudaromi baltarusiu kalbos konkordansai XIX a baltarusiu kalbos konkordansas ir Baltarusiu rasytoju konkordansai Kuzmos Corno konkordansas neisleistas Semantikos formalizavimas ir dirbtinis intelektas Sintezaves kalbiniu tyrimu ir semiologijos praktines veiklos teorijos bei informacijos teorijos pasiekimu rezultatus mokslininkas pateike kalbiniu prasmiu apskaiciavimo buda Monografijoje Kibernetika Semiotika Kalbotyra 1966 isdestyti dedukcines semiologijos pagrindai ir perspektyvos Darbe Semiologiniai informatikos pagrindai 1974 galima rasti universaliojo semantinio kodo USK kaip naturalios kalbos neapibreztuma salinancios priemones prototipa Monografijoje Universalusis semantinis kodas 1977 pateikiama pirmoji USK versija kuria mokslininkas tobulino velesniuose darbuose Kalbos kategorija Semiologinis aspektas 1982 Universalusis semantinis kodas USK 3 1984 Universal Semantic Code USC 5 1995 Semantinio kodavimo pagrindai Ziniu pateikimo ir keitimo patirtis 2001 ir kt Rinktine bibliografijaLyginamoji kalbotyra ir slavistika K lingvisticheskomu obosnovaniyu gipotezy o Vislo Oderskoj prarodine slavyan Voprosy yazykoznaniya 1961 3 Do kakva stepen i po kakv nachin mozhe da se vzstanovi leksikalniyat fond na praslavyanskiya ezik Slavyanska filologiya Sofiya 1963 T 1 Lingvisticheskie metody obosnovaniya gipotezy o Vislo Oderskoj prarodine slavyan Minsk 1963 Slavyano germanskoe leksicheskoe vzaimodejstvie drevnejshej pory K probleme prarodiny slavyan Minsk 1963 Etnogenez slavyan v svete novyh lingvisticheskih dannyh Voprosy etnografii Belorussii Minsk 1964 O vozmozhnosti italijsko slavyanskih yazykovyh kontaktov drevnejshej pory Problemy diahronii v izuchenii romanskih yazykov Minsk 1967 Slavyanskaya i indoevropejskaya akkomodaciya Minsk 1968 Slavyanskie etimologicheskie versii Russkoe i slavyanskoe yazykoznanie 1972 Praslavyanskaya i balto slavyanskaya suffiksalnaya derivaciya imen Minsk 1973 Semanticheskie arhaizmy na yuzhnoslavyanskoj yazykovoj periferii Arealnye issledovaniya v yazykoznanii i etnografii L 1977 Balto slavyano italijskie izoglossy Minsk 1978 Balto slavyano iranskie yazykovye otnosheniya i glottogenez slavyan Balto slavyanskie issledovaniya 1980 M 1981 Balto slavyanskie etnicheskie otnosheniya po dannym lingvistiki Problemy etnogeneza i etnicheskoj istorii baltov Vilnyus 1981 Stanovlenie praslavyanskogo yazyka po dannym slavyano inoyazychnyh kontaktov Minsk 1982 Balto slavyanskie etimologii Acta Baltico Slavica 1983 XVI Zapadnobaltijskij substrat praslavyanskogo yazyka Balto slavyanskie etnoyazykovye otnosheniya v istoricheskom i arealnom plane M 1983 Yazyk v prostranstve i vremeni K probleme glottogeneza slavyan M 1983 Glottogenez slavyan Opyt verifikacii v komparativistike Voprosy yazykoznaniya 1985 6 Prussko slavyanskie eksklyuzivnye izoleksy Etimologiya 1982 M 1985 K rekonstrukcii indoevropejskogo konsonantizma Slavistika indoevropejskaya nostratika M 1991 Etnagenez slavyan Mova i mif Minsk 1993 Slavyanizmy v drevneanglijskom slavyano germanskie yazykovye paralleli Minsk 1996 Etimologiya i skrytaya dvuhkomponentnost slova Studia Etymologiczne Praha 2002 Brunensia 1 Kelto slavyanskie etnoyazykovye kontakty Movaznaystva Litaratura Kultaralogiya Falklarystyka daklady belaruskaj delegacyi na XIII Mizhnarodnym z ezdze slavistay Lyublyana 2003 NAN Belarusi kamitet slavistay Minsk 2003 Baltarusistika Problemy slavyanskogo etnogeneza i lingvogeograficheskie izucheniya Pripyatskogo Polesya Problemy lingvo i etnogeografii arealnoj dialektologii M 1964 Lingvogeografiya Pripyatskogo Polesya i etnogenez slavyan Drevnosti Belorussii Minsk 1966 Marfemnaya dystrybucyya y belaruskaj move Dzeyasloy Minsk 1967 Saayt P P Shuba M I Yarmosh Z belaruskih etymalogij II Belaruskaya leksikalogiya i etymalogiya Minsk 1969 Z belaruskih etymalogij III Prablemy belaruskaj filalogii Minsk 1968 Leksika Palessya y prastory i chase Minsk 1971 Suaytary G F Veshtart L T Vygonnaya I I Luchyc Fedarec Z belaruskih etymalogij Belaruskae i slavyanskae movaznaystva Minsk 1972 Elementy belorussko russkogo sopostavitelnogo slovoobrazovaniya Problemy obucheniya russkomu yazyku v usloviyah blizkorodstvennogo bilingvizma Minsk 1975 Problema interpretacii belorussko bolgarskih izoleks Byuletin za spostavitelno izsledvane na blgarskiya ezik s druzi ezici 1976 Etymalagichny sloynik belaruskaj movy T 1 Minsk 1978 Saaytary A E Suprun R V Kravchuk Etymalagichny sloynik belaruskaj movy T 3 Minsk 1985 Saaytary R V Kravchuk A E Suprun N V Ivashina Etymalagichny sloynik belaruskaj movy T 4 Minsk 1987 Saaytary V D Lobko I I Luchic Fedorec R V Kravchuk Belaruskaya mova syarod inshyh slavyanskih i neslavyanskih moy Rodnae slova 1993 1 2 Etnichny sklad naselnictva starazhytnaga Palessya Zagaroddze 1999 1 Semantikos formalizavimas ir dirbtinis intelektas Kibernetika Semiotika Lingvistika Minsk 1966 Deduktivnaya semiotika i tipologicheskaya lingvistika Problemy yazykoznaniya M 1967 Semiologicheskie osnovy informatiki Minsk 1974 Universalnyj semanticheskij kod nauki i deduktivnaya semiotika Vychislitelnaya lingvistika M 1976 Universalnyj semanticheskij kod Minsk 1977 Semantic and Phrase Models XII Internationaler Linguisten kongres Kurzlasunger Wien 1977 Algoritmy prinyatiya resheniya v sisteme USK Programmno informacionnoe obespechenie sistem iskusstvennogo intellekta M 1978 Logika prinyatiya reshenij v sisteme USK Semioticheskie modeli pri upravlenii bolshimi sistemami M 1979 Ob osnovnyh principah semanticheskoj klassifikacii nominativnyh edinic Materialy V Vsesoyuz Simpoziuma po kibernetike Tbilisi 1979 Soavtory P P Shuba M I Yarmosh USK kak yazyk predstavleniya znanij v avtomatizirovannyh sistemah Semantika estestvennyh i iskusstvennyh yazykov v specializirovannyh sistemah M 1979 Cheloveko mashinnye metody resheniya zadach v sisteme USK Voprosy kibernetiki 1979 60 USK kak reshatel zadach Semanticheskij kod v linejnom i nelinejnom predstavlenii Minsk 1980 USK yazyk predstavleniya znanij i evristicheskogo poiska M 1980 Kategorii yazyka Semiologicheskij aspekt M 1982 Prezumpcii i funkcionalnyj sintaksis Voprosy funkcionalnoj grammatiki M 1982 Ob ispolzovanii apparata USK 3 pri formirovanii algoritma resheniya intellektualnyh zadach Semioticheskie aspekty formalizacii intellektualnoj deyatelnosti M 1983 Universalnyj semanticheskij kod USK 3 Minsk 1984 USC 3 New Variant of the Knowledge Representing and Calculating Language Proceedings of the IFAC Symposium Artificial Intelligence Oxford New York 1984 Funkcionalnaya grammatika i kategorii yazyka Problemy funkcionalnoj grammatiki M 1985 Konkordansy novogo tipa Problemy i perspektivy Sochetanie lingvisticheskoj i vnelingvisticheskoj informacii v avtomaticheskom slovare Erevan 1987 Semanticheskoe kodirovanie dlya predstavleniya i preobrazovaniya znanij Sovetskaya associaciya iskusstvennogo intellekta SAII M 1992 Knowledge bases construction of systems for solving intellectual problems Upravlyayushie sistemy i mashiny 1992 5 6 Soavtory I M Bojko A P Guminskij http unsemcode com Kiev Article html Universal Semantic Code USC 5 Minsk 1995 USC Calculus of Key Words and Key Ideas Invention Machine Proged Cambridge 1996 Principy obektivnoj semanticheskoj klassifikacii Realizacionnyj aspekt funkcionirovaniya yazyka Minsk 1996 Osnovy semanticheskogo kodirovaniya Opyt predstavleniya i preobrazovaniya znanij Minsk 2001 ISBN 985 6614 53 8 http unsemcode com FoundationsOfSemanticCoding html Archyvuota kopija 2016 03 11 is Wayback Machine projekto Kitajskaya semantika v sisteme ischisleniya primitivov Puti Podnebesnoj Minsk 2006 Ch 1 295 s ISBN 978 985 485 618 6Osnovy semanticheskogo kodirovaniya Yazyk i metayazyk Perspektivy informatiki V centre soznaniya cheloveka Minsk 2009 272 s ISBN 978 985 518 132 4IsnasosMartynov V V V centre soznaniya cheloveka Minsk BGU 2009 S 3 4 272s ISBN 978 985 518 132 4 Professor Viktor Martynov sozdatel USK Dostizheniya XX veka http tvinteltech narod ru martynov html Martynov V V Yazyk v prostranstve i vremeni K probleme glottogeneza slavyan M Nauka 1983 S 3 109 s