Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vidurinis Pavolgys
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vidurinis Pavolgys – istorinė sritis dabartinėje Rusijoje. Į Vidurinio Pavolgio sampratą dažniausiai įtraukiamas ir Užvolgys (rus. Заволжье), teritorijos, esančios į rytus nuo Volgos upės. Apima didžiąją dalį Pavolgio federalinės apygardos: įeina Tatarstanas, Čiuvašija, Marių Respublika, Mordvija, Baškirija, taip pat dalis Žemutinio Naugardo (pietinė ir šiaurės rytinė dalis), Kostromos (pietrytinė dalis), Kirovo (pietinė dalis), Orenburgo, Uljanovsko (šiaurinė dalis), Samaros (šiaurinė dalis) sričių.
| Rusijos istorinė žemė Idel-Ural | |
|---|---|
| Šalis | Rusija (Pavolgio federalinė apygarda) |
| Tautos | totoriai, baškirai, mariai, čiuvašai, vėliau rusai |
| Laikotarpis | Rusijos dalis nuo 1552 m. |
| Miestai | Kazanė, Ufa, Čeboksarai |
| Rusijos istoriniai regionai: Rusia, Karelija, Ingrija, Dvina, Permė, , Jugra, Užvolgys, Ponto stepė, | |
Istoriškai Vidurinis Pavolgys dar žinomas kaip Idel-Ural (tot. Идел-Урал, lotynų raštu:: İdel-Ural, rus. Волго-Уралье).
Geografija
Regionas apima dalį Pavolgio (ir Volgos baseino) geografinės srities Rusijoje. Tradiciškai laikoma, kad jis prasideda į rytus nuo Volgos ir Okos santakos, kur yra Nižnij Novgorodo miestas, visada buvęs ryčiausiu Rusios avanpostu. Vakaruose regionas ribojasi su Aukštutiniu Pavolgiu (Rostovo žeme). Šiaurėje, už Viatkos, jį supa udmurtų ir komių gyvenama Permės žemė. Rytuose regionas atsiremia į Uralo kalnus, už kurių prasideda Vakarų Sibiras. Pietuose, ties , jis pereina į Ponto stepę ().
Regionas gamtiškai yra pereinamoji zona tarp stepės pietuose ir taigos šiaurėje. Nemažą dalį čia sudaro mišrieji vidurinio klimato miškai. Svarbiausios regiono upės yra Volga (bei jos intakas Sura), žemutinė Kama, pastarosios intakas Belaja, Uralo aukštupis.
Geografiškai regioną sudaro kelios reljefo zonos. Vakarinė dalis, į vakarus nuo Volgos, priklauso Pavolgio aukštumai, į rytus nuo Volgos prasideda Žemutinis Užvolgys, kuris dar toliau į rytus pereina į Aukštutinį Užvolgį, kol baigiasi Uralo kalnais (Viduriniu Uralu).
Demografija ir etniniai regionai
Regionas yra gyvenamas senųjų tautų, kurios kalba tiurkų kalbomis (totoriai, čiuvašai, baškirai) ir finougrų kalbomis (mariai, erziai, ). Šiuo metu daugumoje vietų vyrauja etniniai rusai. Tradiciškai regioną sudaro šie kultūriniai regionai:
- – totorių ir čiuvašų tradiciškai apgyvendintos žemės. Užima centrines Vidurinio Pavolgio teritorijas tarp Suros upės vakaruose, šiaurėje ir pietuose. Regione yra Kamos ir Volgos santaka;
- Marių kraštas – marių tradiciškai apgyvendintos žemės. Užima šiaurines Vidurinio Pavolgio teritorijas tarp Viatkos ir Vetlugos, dalį teritorijų į pietus nuo Volgos tarp Suros ir ;
- Mordvių žemė – erzių ir mokšų tradiciškai apgyvendintos žemės. Užima vakarines Vidurinio Pavolgio teritorijas tarp Okos ir Suros;
- – baškirų tradiciškai apgyvendintos žemės. Yra į rytus nuo Tatarstano, už Šešmos upės;
Istorija
Priešistorė
| Vidurinio Pavolgio istorija |
| Pavolgio Bulgarija |
| Mongolų imperija > Aukso orda |
| Kazanės chanatas |
| Rusijos imperija: |
| , , , , gubernijos |
| Rusijos TFSR: |
| , , , , |
| Rusijos federacija |
| Tatarstanas, Baškirija, Čiuvašija, Mordvija, Marija |
| Vidurinio Pavolgio regionai |
| , Marija (Marių kraštas), Mordvių žemė, |
Seniausioji regiono istorija yra menkai tyrinėta. Baigiantis neolitui iš karto į pietus nuo regiono susiformavo , kuri remiantis Kurganų hipoteze, laikoma viena iš ankstyviausių indoeuropietiškų kultūrų. Indoeuropiečiai tikriausiai apgyvendino regioną apie III tūkst. pr. m. e. pabaigą, ir jie siejami su rytine Fatjanovo kultūros atmaina – Balanovo kultūra. Pastarąją pakeitė Abaševo kultūra (1700–1500 m. pr. m. e.).
Nuo II į regioną kėlėsi finougrai (), giminingi mariams, erziams, mokšams, muromams ir kitoms gentims. Jų svarbiausia kultūra regione buvo Ananjino kultūra (VIII–III a. pr. m. e.), iš kurios išsirutuliavo smulkios lokalios geležies amžiaus viduramžių kultūros, tokios kaip , , , Kušnarenkovo kultūra, Karajakupovo kultūra ir kt.
Pavolgio Bulgarija
VIII a. iš pietų į regioną migravo tiurkai bolgarai, kilę iš Didžiosios Bolgarijos, klestėjusios tarp Azovo ir Kaspijos jūrų. Jie ilgainiui asimiliavo daugumą vietos autochtonų, tiurkizuodami kraštą ir atnešdami čia savo tikėjimą tengrizmą. Bolgarai įkūrė ankstyvojo feodalizmo valstybėlę su sostine Bolgaru, kuri dabar žinoma kaip Pavolgio Bulgarija.
Iki X a. vidurio Volgos bulgarai pripažino Chazarų kaganato valdžią, o vėliau išsivadavo ir buvo nepriklausomi. Maždaug tuo metu didžioji jų dauguma priėmė islamą (nepriėmusieji vėliau sudarė čiuvašų tautybės pagrindą). Valstybė tapo viena galingiausių regione, klestėjusi dėl pelningos prekybos tarp Rusios ir musulmonų pasaulio. Bulgarai plėtė islamą ir į aplinkinių genčių žemes, pirmiausia į rytus, tarp baškirų, kurie greičiausiai nepripažino Bulgarijos valdžios.
Pavolgio Bulgarijos sukurtas prekybinis tinklas Volgos upe skatino ekonominį ir politinį vystymąsi regiono pagoniškų Volgos finų genčių tarpe į šiaurę ir vakarus nuo Bulgarijos. XII–XIII a. tarp jų prasidėjo ankstvojo feodalizmo valstybėlių konsolidacija. Savo kunigaikštystes sukūrė čeremisai (mariai), mordviai.
Aukso Orda
1223 m. Pavolgio Bulgariją užpuolė mongolai, kurie, tiesa, laikinai buvo atmušti. 1236 m. sugrįžę, jie užkariavo visą kraštą, ir, kai kurių istorikų duomenimis, išžudė apie 80 procentų vietos gyventojų. Dėl mongolų invazijos kadaise klestėjęs regionas sumenko, buvo suduotas stiprus smūgis žemdirbystei, prekybai, ir jis niekada nebeatgavo buvusio klestėjimo. Senieji bulgarų centrai į rytus nuo Volgos (kaip kad Bolgaras) nunyko, didelė dalis gyventojų kėlėsi į šiaurę nuo Kamos, kur formavosi , Kazanė ir kiti nauji miestai.
Po Mongolų imperijos padalinimo Pavolgys atiteko Aukso ordai, kurios politinis ir kultūrinis centras koncentravosi Ponto stepėje. Mongolams maišantis su vietos gyventojais, susiformavo totoriai. Nepriėmusieji totorių kalbos ir musulmonų kultūros bulgarai sudarė pagrindą čiuvašų tautybei. XV a. Aukso ordai yrant, Pavolgio regione susiformavo Kazanės chanatas, kuriame musulmonai totoriai turėjo centrinę valdžią. Jų atkurta prekybinė sistema apėmė ir marių bei mordvių žemes.
Rusijos sudėtyje
XIII a. Vladimiro-Suzdalės kunigaikščiai įkūrė Žemutinį Naugardą, kuris buvo ryčiausias Rusios farpostas, stovėjęs ant ribos su Vidurinio Pavolgio tautomis. Iš čia rusai lėtai vykdė kolonizaciją į rytus, pirmiausia į mordvių žemes. Tačiau galutinai Rusijos įtaka regione užtikrinta tik 1552 m., kuomet sutriuškintas Kazanės chanatas. Vietos genčių pasipriešinimas, žinomas kaip , tęsėsi iki XVI a. pabaigos.
Perėmusi valdžią Kazanėje, Maskvos Didžioji Kunigaikštystė kartu gavo susiformavusius ekonominius tinklus, taigi ir kontrolę visame Viduriniame Pavolgyje. Visas regionas administraciškai buvo priskirtas Kazanės dvaro prikazui, o Kazanė išliko svarbiausiu kultūriniu, politiniu ir ekonominiu viso regiono centru.
Keliantis rusams kolonistams, keitėsi regiono etninė sudėtis. Ypač rusifikacija paveikė artimiausius Vidurinio Pavolgio regionus – mordvių ir marių žemes. Pastarųjų tarpe buvo vykdoma priverstinė kristianizacija, dėl ko šie bėgo, suformuodami diasporas. Musulmonai totoriai ir baškirai rusifikacijos ir kristianizacijos buvo paveikti silpniau. Mordviai galutinai kristianizuoti tik XIX a.
XVIII a. įkūrus Rusijos imperiją, krašte įvykdytos administracinės reformos. Panaikintas Kazanės dvaro prikazas, o didžioji dalis regiono atiteko . Šią dalinant, atsirado , , , ir kt. Kaip ir kituose Rusijos regionuose, formuojant gubernijas jų ribos tikslingai nesutapo su kultūrinių regionų ribomis, siekiant ištrinti etnines ir istorines tapatybes.
XX–XXI a.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vidurinis Pavolgys, Kas yra Vidurinis Pavolgys? Ką reiškia Vidurinis Pavolgys?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vidurinis Pavolgys istorine sritis dabartineje Rusijoje Į Vidurinio Pavolgio samprata dazniausiai įtraukiamas ir Uzvolgys rus Zavolzhe teritorijos esancios į rytus nuo Volgos upes Apima didziaja dalį Pavolgio federalines apygardos įeina Tatarstanas Ciuvasija Mariu Respublika Mordvija Baskirija taip pat dalis Zemutinio Naugardo pietine ir siaures rytine dalis Kostromos pietrytine dalis Kirovo pietine dalis Orenburgo Uljanovsko siaurine dalis Samaros siaurine dalis sriciu Rusijos istorine zeme Idel UralSalis Rusija Pavolgio federaline apygarda Tautos totoriai baskirai mariai ciuvasai veliau rusaiLaikotarpis Rusijos dalis nuo 1552 m Miestai Kazane Ufa CeboksaraiRusijos istoriniai regionai Rusia Karelija Ingrija Dvina Perme Jugra Uzvolgys Ponto stepe Istoriskai Vidurinis Pavolgys dar zinomas kaip Idel Ural tot Idel Ural lotynu rastu Idel Ural rus Volgo Urale GeografijaRegionas apima dalį Pavolgio ir Volgos baseino geografines srities Rusijoje Tradiciskai laikoma kad jis prasideda į rytus nuo Volgos ir Okos santakos kur yra Niznij Novgorodo miestas visada buves ryciausiu Rusios avanpostu Vakaruose regionas ribojasi su Aukstutiniu Pavolgiu Rostovo zeme Siaureje uz Viatkos jį supa udmurtu ir komiu gyvenama Permes zeme Rytuose regionas atsiremia į Uralo kalnus uz kuriu prasideda Vakaru Sibiras Pietuose ties jis pereina į Ponto stepe Regionas gamtiskai yra pereinamoji zona tarp stepes pietuose ir taigos siaureje Nemaza dalį cia sudaro misrieji vidurinio klimato miskai Svarbiausios regiono upes yra Volga bei jos intakas Sura zemutine Kama pastarosios intakas Belaja Uralo aukstupis Geografiskai regiona sudaro kelios reljefo zonos Vakarine dalis į vakarus nuo Volgos priklauso Pavolgio aukstumai į rytus nuo Volgos prasideda Zemutinis Uzvolgys kuris dar toliau į rytus pereina į Aukstutinį Uzvolgį kol baigiasi Uralo kalnais Viduriniu Uralu Demografija ir etniniai regionaiRegionas yra gyvenamas senuju tautu kurios kalba tiurku kalbomis totoriai ciuvasai baskirai ir finougru kalbomis mariai erziai Siuo metu daugumoje vietu vyrauja etniniai rusai Tradiciskai regiona sudaro sie kulturiniai regionai totoriu ir ciuvasu tradiciskai apgyvendintos zemes Uzima centrines Vidurinio Pavolgio teritorijas tarp Suros upes vakaruose siaureje ir pietuose Regione yra Kamos ir Volgos santaka Mariu krastas mariu tradiciskai apgyvendintos zemes Uzima siaurines Vidurinio Pavolgio teritorijas tarp Viatkos ir Vetlugos dalį teritoriju į pietus nuo Volgos tarp Suros ir Mordviu zeme erziu ir moksu tradiciskai apgyvendintos zemes Uzima vakarines Vidurinio Pavolgio teritorijas tarp Okos ir Suros baskiru tradiciskai apgyvendintos zemes Yra į rytus nuo Tatarstano uz Sesmos upes IstorijaPriesistore Vidurinio Pavolgio istorijaPavolgio BulgarijaMongolu imperija gt Aukso ordaKazanes chanatasRusijos imperija gubernijosRusijos TFSR Rusijos federacijaTatarstanas Baskirija Ciuvasija Mordvija MarijaVidurinio Pavolgio regionai Marija Mariu krastas Mordviu zeme Seniausioji regiono istorija yra menkai tyrineta Baigiantis neolitui is karto į pietus nuo regiono susiformavo kuri remiantis Kurganu hipoteze laikoma viena is ankstyviausiu indoeuropietisku kulturu Indoeuropieciai tikriausiai apgyvendino regiona apie III tukst pr m e pabaiga ir jie siejami su rytine Fatjanovo kulturos atmaina Balanovo kultura Pastaraja pakeite Abasevo kultura 1700 1500 m pr m e Nuo II į regiona kelesi finougrai giminingi mariams erziams moksams muromams ir kitoms gentims Ju svarbiausia kultura regione buvo Ananjino kultura VIII III a pr m e is kurios issirutuliavo smulkios lokalios gelezies amziaus viduramziu kulturos tokios kaip Kusnarenkovo kultura Karajakupovo kultura ir kt Pavolgio Bulgarija Pagrindinis straipsnis Pavolgio Bulgarija VIII a is pietu į regiona migravo tiurkai bolgarai kile is Didziosios Bolgarijos klestejusios tarp Azovo ir Kaspijos juru Jie ilgainiui asimiliavo dauguma vietos autochtonu tiurkizuodami krasta ir atnesdami cia savo tikejima tengrizma Bolgarai įkure ankstyvojo feodalizmo valstybele su sostine Bolgaru kuri dabar zinoma kaip Pavolgio Bulgarija Iki X a vidurio Volgos bulgarai pripazino Chazaru kaganato valdzia o veliau issivadavo ir buvo nepriklausomi Mazdaug tuo metu didzioji ju dauguma prieme islama nepriemusieji veliau sudare ciuvasu tautybes pagrinda Valstybe tapo viena galingiausiu regione klestejusi del pelningos prekybos tarp Rusios ir musulmonu pasaulio Bulgarai plete islama ir į aplinkiniu genciu zemes pirmiausia į rytus tarp baskiru kurie greiciausiai nepripazino Bulgarijos valdzios Pavolgio Bulgarijos sukurtas prekybinis tinklas Volgos upe skatino ekonominį ir politinį vystymasi regiono pagonisku Volgos finu genciu tarpe į siaure ir vakarus nuo Bulgarijos XII XIII a tarp ju prasidejo ankstvojo feodalizmo valstybeliu konsolidacija Savo kunigaikstystes sukure ceremisai mariai mordviai Aukso Orda Pagrindiniai straipsniai Aukso orda ir Kazanes chanatas 1223 m Pavolgio Bulgarija uzpuole mongolai kurie tiesa laikinai buvo atmusti 1236 m sugrįze jie uzkariavo visa krasta ir kai kuriu istoriku duomenimis iszude apie 80 procentu vietos gyventoju Del mongolu invazijos kadaise klestejes regionas sumenko buvo suduotas stiprus smugis zemdirbystei prekybai ir jis niekada nebeatgavo buvusio klestejimo Senieji bulgaru centrai į rytus nuo Volgos kaip kad Bolgaras nunyko didele dalis gyventoju kelesi į siaure nuo Kamos kur formavosi Kazane ir kiti nauji miestai Po Mongolu imperijos padalinimo Pavolgys atiteko Aukso ordai kurios politinis ir kulturinis centras koncentravosi Ponto stepeje Mongolams maisantis su vietos gyventojais susiformavo totoriai Nepriemusieji totoriu kalbos ir musulmonu kulturos bulgarai sudare pagrinda ciuvasu tautybei XV a Aukso ordai yrant Pavolgio regione susiformavo Kazanes chanatas kuriame musulmonai totoriai turejo centrine valdzia Ju atkurta prekybine sistema apeme ir mariu bei mordviu zemes Rusijos sudetyje XIII a Vladimiro Suzdales kunigaiksciai įkure Zemutinį Naugarda kuris buvo ryciausias Rusios farpostas stovejes ant ribos su Vidurinio Pavolgio tautomis Is cia rusai letai vykde kolonizacija į rytus pirmiausia į mordviu zemes Taciau galutinai Rusijos įtaka regione uztikrinta tik 1552 m kuomet sutriuskintas Kazanes chanatas Vietos genciu pasipriesinimas zinomas kaip tesesi iki XVI a pabaigos Peremusi valdzia Kazaneje Maskvos Didzioji Kunigaikstyste kartu gavo susiformavusius ekonominius tinklus taigi ir kontrole visame Viduriniame Pavolgyje Visas regionas administraciskai buvo priskirtas Kazanes dvaro prikazui o Kazane isliko svarbiausiu kulturiniu politiniu ir ekonominiu viso regiono centru Keliantis rusams kolonistams keitesi regiono etnine sudetis Ypac rusifikacija paveike artimiausius Vidurinio Pavolgio regionus mordviu ir mariu zemes Pastaruju tarpe buvo vykdoma priverstine kristianizacija del ko sie bego suformuodami diasporas Musulmonai totoriai ir baskirai rusifikacijos ir kristianizacijos buvo paveikti silpniau Mordviai galutinai kristianizuoti tik XIX a XVIII a įkurus Rusijos imperija kraste įvykdytos administracines reformos Panaikintas Kazanes dvaro prikazas o didzioji dalis regiono atiteko Sia dalinant atsirado ir kt Kaip ir kituose Rusijos regionuose formuojant gubernijas ju ribos tikslingai nesutapo su kulturiniu regionu ribomis siekiant istrinti etnines ir istorines tapatybes XX XXI a Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį