Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Turkų kalba TürkçeKalbamaTurkija Kipras Azerbaidžanas Bulgarija Vokietija Makedonija ir kt Kalbančiųjų skaičiusGimtoji 8
Turkų kalba
| Turkų kalba Türkçe | |
| Kalbama | Turkija, Kipras, Azerbaidžanas, Bulgarija, Vokietija, Makedonija ir kt. |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | Gimtoji ~80 mln. (2021) 88 mln. (gimtoji ir antroji) |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 23 |
| Kilmė | Altajaus tiurkų ogūzų turkų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Kipras Šiaurės Kipras Turkija |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | tr |
| ISO 639-2 | tur |
| ISO 639-3 | tur |
| Geografinis paplitimas | |
Turkų kalba (Türkçe) – tiurkų kalbų grupės kalba.Turkijos, Kipro bei Šiaurės Kipro valstybinė kalba; gimtoji turkų kalba. Taip pat vartojama Bulgarijoje, Graikijoje, Kosove, Makedonijoje, Rumunijoje bei milijonų turkų imigrantų Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose bei kitose ES valstybėse.
Istorija
Rašto paminklai, užrašyti senąja tiurkų kalba žinomi nuo VII–VIII a., rasti Orchono slėnyje (Mongolija). Jie buvo užrašyti senuoju tiurkų raštu, dar vadinamu tiurkų runomis. VI–XI a. tiurkams migruojant į vakarus, tiurkų kalbos paplito po Centrinę Aziją. Viena iš ogūzų genčių, seldžiukai, kalbėję , XI a. pasiekė Mažąją Aziją. Tame pačiame amžiuje Karachanidų chanato mokslininkas parašė pirmą tiurkų kalbos žodyną.
950 m. seldžiukai priėmė islamą, dėl to jų kalba pasipildė arabiškais ir persiškais skoliniais. Seldžiukų vartota ogūzų kalba palaipsniui virto turkų osmanų kalba. Ji buvo užrašoma arabų raštu, turėjo turtingas literatūrines tradicijas. Ši kalba, pasižymėjusi itin didele arabų ir persų skolinių gausa, buvo vartojama aukštuomenės, intelektualų, o tarp paprastų žmonių vystėsi šnekamoji („grubioji“) turkų kalba.
Šiuolaikinė turkų kalba susidarė žlugus Osmanų imperijai. 1928 m., praėjus penkeriems metams po Respublikos paskelbimo, jos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatiurkas įsakė iki tol turkų kalboje vartotus arabiškus rašmenis pakeisti lotyniškais. Tai buvo viena iš daugelio jo reformų, norint sumoderninti Turkiją ir priartinti prie Europos. 1932 m. įsteigtas Turkų kalbos institutas (Türk Dil Kurumu), nepriklausoma organizacija. Institutas skelbė, jog kalbos grynumą galima apginti tik atsisakant įsisenėjusių skolinių, daugiausia iš arabų bei persų kalbų. Netrukus buvo sukurti ir pradėti vartoti nauji turkiški kai kurių žodžių atitikmenys. Osmanų vartoti skoliniai uždrausti vartoti spaudoje, o atitikmenys jiems kurti iš šnekamosios turkų kalbos, kuriant naujadarus bei ieškant variantų senojoje tiurkų kalboje.
Perėjimas iš osmanų į turkų kalbą nebuvo staigus, dar ir dabar daug žmonių, gimusių prieš 1940 m. vartoja persiškus ir arabiškus skolinius. Net ir paties Atatiurko 1927 m. sakytoje kalboje gausu osmaniškų žodžių, todėl vėliau buvo parengti net 3 šios jo kalbos vertimai.
Prieštaringos situacijos dėl skolinių išlikusios iki šių laikų, dažnai yra vartojami tiek persiški ir arabiški žodžiai, tiek naujadarai. Kalba pildosi ir angliškais, prancūziškais skoliniais.
Geografinis paplitimas
Turkų kalba paplitusi ne tik Turkijoje, bet ir buvusios Osmanų imperijos teritorijoje, ypač Balkanuose. Ši kalba yra valstybinė Turkijoje, Kipre ir turkų valdomame Šiaurės Kipre, regioninį statusą turi Kosove, Rumunijoje ir Makedonijoje. XX a. antroje pusėje daug turkų emigravo į vakarų Europos šalis – Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, Prancūziją, Švediją, Jungtinę Karalystę, Šveicariją, Austriją ir kt. Tiesa, dalis jų jau nebekalba turkiškai. Turkų kalbą kontroliuoja 1932 m. įkurta Turkų kalbos asociacija.
Tarmės
Turkų kalba turi didelę tarmių įvairovę. Oficialioji turkų kalba paremta pagrindu. Už šiandieninės Turkijos ribų yra susiformavusios tokios tarmės: turkų (šiaurės Graikija, Makedonija, Bulgarija), , Balkanų gagaūzų turkų. Jos susiformavo dar Osmanų laikais ir nepaveiktos ar mažai paveiktos reformų. Anatolijos (Mažosios Azijos) tarmės skiriamos į 3 pagrindines grupes: rytų, pietryčių ir vakarų. Rytinės tarmės sudaro dialektinį tęsinį su azerbaidžaniečių tarmėmis, Trabzono tarmės paveiktos graikų kalbos, tarmė – armėnų kalbos. tarmė, vartota turkų stačiatikių, pasižymi didele permaiša su graikų kalba ir užrašoma graikų raštu.
Fonetika
Turkų kalba turi šiuos balsius – ‹a›, ‹e›, ‹ı›, ‹i›, ‹o›, ‹ö›, ‹u›, ‹ü›. Kalba neturi dvibalsių, o kai greta atsiduria du balsiai (pvz., arabiškuose skoliniuose), jie tariami atskirai. Tiesa, silpnas dvibalsis tariamas, kuomet du balsius skiria raidė ğ (pvz., soğuk bus tariama [soʊk]). Turkų kalba, kaip ir daugelis kitų tiurkų kalbų, pasižymi balsių harmonija – žodyje naudojami tik užpakalinės eilės balsiai (a, ı, o, u) arba tik priekinės eilės (e, i, ö, ü). Kadangi turkų kalba yra agliutinacinė (žodžio priklausomybė keičiama pridedant priesagas), priesaga priklauso nuo paskutinio skiemens balsio eilės, pvz., daugiskaitos priesaga -lar/ler naudojama taip: po užpakalinės eilės balsio eina -lar (yıldız – yıldızlar), o po priešakinės eilės balsio eina -ler (dil – diller). Kitas variantas, kai priesaga gali būti net 4 tipų, priklausomai ne tik nuo eilės, bet ir atvirumo/uždarumo: Türkiye'dir, kapıdır, gündür, paltodur. netaikomas sudurtiniams žodžiams bei skoliniams.
Turkų kalba turi 24 priebalsius: nosinius (m, n), sprogstamuosius (p, b, t, d, tʃ, dʒ, c, ɟ, k, ɡ), pučiamuosius (f, v, s, z, ʃ, ʒ, ɰ, h), pusbalsius (ɫ, l, j) ir virpamąjį (ɾ). Fonema /ɰ/ turkų kalboje žymima raide ğ reiškia labai silpną garsą, artimą lietuvių h. Ši fonema niekad nebūna žodžio ar skiemens pradžioje, o tik po balsio.
Kirtis paprastai būna paskutiniame skiemenyje. Išimtys būna skoliniuose, žodžiuose su priesagomis, vietovardžiuose, prieveiksmiuose.
Abėcėlė
Dabartinė turkų kalbos abėcėlė (alfabe) patvirtinta 1928 m. ir pakeitė iki tol naudotą arabų rašto pagrindu sukurtą . Buvo atsisakyta balsių a, i, u ilgųjų variantų žymėjimo, trijų skirtingų z raidžių (kadangi turkų kalboje tariama vienodai, o arabų kalba turi skirtingus tarimus, prie kurių osmanai prisitaikė). Abėcėlė fonetinė, kiekviena raidė atitinka atskirą garsą. Viena iš išskirtinių turkų abėcėlės raidžių – i su tašku ir i be taško (ı). Pastaroji reiškia gerklinį garsą y (kaip rusų ы). Be žemiau pateiktų raidžių dar kartais (bet dabar jau retai) naudojamos raidės â, î, û. Jos skirtos atskirti vienodai rašomus, bet skirtingą reikšmę turinčius žodžius, bei ilguosius balsius arabiškuose skoliniuose.
| A | Â | B | C | Ç | D | E | F | G | Ğ | H | I | İ | Î | J | K | L | M | N | O | Ö | P | R | S | Ş | T | U | Ü | Û | V | Y | Z |
| a | â | b | c | ç | d | e | f | g | ğ | h | ı | i | î | j | k | l | m | n | o | ö | p | r | s | ş | t | u | ü | û | v | y | z |
Gramatika
Turkų kalba – agliutinacinė, turinti daug afiksų, ypač priesagų ir galūnių. Vienas žodis gali turėti daug afiksų, su jais iš daiktavardžio šaknį turinčio žodžio galima padaryti veiksmažodį, ir atvirkščiai. Dauguma afiksų žymi žodžio gramatinę padėtį. Dėl tokio afiksų naudojimo turkų kalboje neretai sutinkami ir gan ilgi žodžiai. Ilgiausiu turkišku žodžiu laikomas juokais padarytas Çekoslovakyalılaştıramadıklarımızdanmışsınız („tu sakai esąs tas, kurio mes negalėtume paversti čekoslovaku“).
Turkų kalbos daiktavardis neturi artikelio, nekaitomas giminėmis, turi 6 linksnius. Skaičių nurodantis afiksas -lar/-ler visada eina tuoj po daiktavardžio šaknies, prieš kitus afiksus.
| Linksnis | Galūnė | Pavyzdžiai | Reikšmė | |
|---|---|---|---|---|
| köy „kaimas“ | ağaç „medis“ | |||
| vardininkas | Ø (nėra) | köy | ağaç | kaimas/medis |
| kilmininkas | -in | köyün | ağacın | kaimo/medžio |
| naudininkas | -e | köye | ağaca | kaimui/medžiui |
| galininkas | -i | köyü | ağacı | kaimą/medį |
| abliatyvas | -den | köyden | ağaçtan | iš kaimo/iš medžio |
| vietininkas | -de | köyde | ağaçta | kaime/medyje |
Galininkas naudojamas tik su žymimaisiais objektais. Daugiskaitos galūnė nenaudojama kuomet prieš daiktavardį jau yra nurodytas objektų skaičius (pvz., „3 kaimai“ uç köy ne üç köyler). Be to, turkų kalboje priklausomybės įvardis eina kaip daiktavardžio afiksas – evim „mano namas“ (ev – „namas“, im – „mano“), evimde – „mano name“, eviniz – „jūsų namas“, evinizdeyim – „aš esu jūsų name“ (ev – „namas“, iniz – „jūsų“, de – vietininkas, (y)im – „esu“). Turkų kalba taip pat turi sudėtingą daiktavardžių tarpusavio derinimą.
Būdvardžiai nelinksniuojami, bet dažnai gali virsti daiktavardžiais, pvz., güzel („gražus“) – güzeller („gražuoliai/ės“). Būdvardžiai var („esąs“) ir yok („nesąs“) vartojami kaip veiksmažodis „būti“: süt yok – „nėra pieno“.
Veiksmažodžiai asmenuojami kaitant galūnes, gali būti neigiamieji, galimieji ir negalimieji. Kaitomi laikais (esamasis, būtasis, būsimasis, aoristas [bendrasis, nežymimasis]), nuosakomis (tariamoji, liepiamoji, atpasakojamoji, geidžiamoji, reikiamoji), veikslais. Neiginys -me naudojamas iš karto po veiksmažodžio šaknies.
Žodžių tvarka sakinyje paprastai yra veiksnys-papildinys-tarinys, tačiau, norint pabrėžti kurią nors iš sakinio dalių, tvarką galima sukeisti.
Žodynas
2005 m. Turkų kalbos asociacijos išleistame Güncel Türkçe Sözlük žodyne, sudarytame iš 104 481 įrašų, 14 % sudaro svetimos kilmės žodžiai.
| Lietuviškai | Turkiškai |
|---|---|
| Aš | Ben |
| Tu | Sen |
| Jis | O |
| Ji | O |
| Mes | Biz |
| Jūs | Siz |
| Jie | Onlar |
| Jos | Onlar |
- Sveikas/Sveika/Sveiki!: Selam!
- Labas!: Merhaba!
- Labas rytas: Günaydın
- Laba diena: İyi Günler
- Labas vakaras: İyi Akşamlar/Yakşamlar
- Malonu jus matyti: Seni görmek güzel
- Sveikas atvykęs/sveiki atvykę: Hoşgeldin(iz)
- Kaip sekasi?: Nasıl gidiyor/Nasılsın?
- Ačiū: Teşekkürler/Teşekkür ederim
- Prašau (prašant, nurodant): lütfen
- Viso/iki: Sonra görüşürüz
- Viso gero/viso labo: Hoşça kal
- Labanakt: İyi geceler
- Iki malonaus susitikimo: Görüşmek üzere
- Atsiprašau: Üzgünüm
- Telaimina tave Dievas: Allaha emanet ol
Šaltiniai
- Johanson, Lars (2021), Turkic, Cambridge University Press, ISBN 9781009038218, "Turkish is the largest and most vigorous Turkic language, spoken by over 80 million people, a third of the total number of Turkic-speakers... Turkish is a recognized regional minority language in North Macedonia, Kosovo, Romania, and Iraq."
- Vidas Kavaliauskas. Turkų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 254 psl.
Nuorodos
- Turkiškos frazės su video Archyvuota kopija 2010-10-11 iš Wayback Machine projekto.
- Kalbantis turkų žodynas Archyvuota kopija 2021-05-05 iš Wayback Machine projekto.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Turkų kalba, Kas yra Turkų kalba? Ką reiškia Turkų kalba?
Turku kalba TurkceKalbamaTurkija Kipras Azerbaidzanas Bulgarija Vokietija Makedonija ir kt Kalbanciuju skaiciusGimtoji 80 mln 2021 88 mln gimtoji ir antroji Vieta pagal kalbanciuju skaiciu23KilmeAltajaus tiurku oguzu turkuOficialus statusasOficiali kalba Kipras Siaures Kipras TurkijaKalbos kodaiISO 639 1trISO 639 2turISO 639 3turGeografinis paplitimas Turku kalba Turkce tiurku kalbu grupes kalba Turkijos Kipro bei Siaures Kipro valstybine kalba gimtoji turku kalba Taip pat vartojama Bulgarijoje Graikijoje Kosove Makedonijoje Rumunijoje bei milijonu turku imigrantu Vokietijoje Austrijoje Nyderlanduose bei kitose ES valstybese IstorijaRasto paminklai uzrasyti senaja tiurku kalba zinomi nuo VII VIII a rasti Orchono slenyje Mongolija Jie buvo uzrasyti senuoju tiurku rastu dar vadinamu tiurku runomis VI XI a tiurkams migruojant į vakarus tiurku kalbos paplito po Centrine Azija Viena is oguzu genciu seldziukai kalbeje XI a pasieke Mazaja Azija Tame paciame amziuje Karachanidu chanato mokslininkas parase pirma tiurku kalbos zodyna 950 m seldziukai prieme islama del to ju kalba pasipilde arabiskais ir persiskais skoliniais Seldziuku vartota oguzu kalba palaipsniui virto turku osmanu kalba Ji buvo uzrasoma arabu rastu turejo turtingas literaturines tradicijas Si kalba pasizymejusi itin didele arabu ir persu skoliniu gausa buvo vartojama aukstuomenes intelektualu o tarp paprastu zmoniu vystesi snekamoji grubioji turku kalba Siuolaikine turku kalba susidare zlugus Osmanu imperijai 1928 m praejus penkeriems metams po Respublikos paskelbimo jos įkurejas Mustafa Kemalis Atatiurkas įsake iki tol turku kalboje vartotus arabiskus rasmenis pakeisti lotyniskais Tai buvo viena is daugelio jo reformu norint sumoderninti Turkija ir priartinti prie Europos 1932 m įsteigtas Turku kalbos institutas Turk Dil Kurumu nepriklausoma organizacija Institutas skelbe jog kalbos grynuma galima apginti tik atsisakant įsisenejusiu skoliniu daugiausia is arabu bei persu kalbu Netrukus buvo sukurti ir pradeti vartoti nauji turkiski kai kuriu zodziu atitikmenys Osmanu vartoti skoliniai uzdrausti vartoti spaudoje o atitikmenys jiems kurti is snekamosios turku kalbos kuriant naujadarus bei ieskant variantu senojoje tiurku kalboje Perejimas is osmanu į turku kalba nebuvo staigus dar ir dabar daug zmoniu gimusiu pries 1940 m vartoja persiskus ir arabiskus skolinius Net ir paties Atatiurko 1927 m sakytoje kalboje gausu osmanisku zodziu todel veliau buvo parengti net 3 sios jo kalbos vertimai Priestaringos situacijos del skoliniu islikusios iki siu laiku daznai yra vartojami tiek persiski ir arabiski zodziai tiek naujadarai Kalba pildosi ir angliskais prancuziskais skoliniais Geografinis paplitimas Salys kuriose turku kalba yra oficiali Salys kuriose ji pripazinta mazumos kalba Salys kuriose ji yra pripazinta mazumos kalba ir viena is oficialiu kalbu bent vienoje savivaldybeje Turku kalba paplitusi ne tik Turkijoje bet ir buvusios Osmanu imperijos teritorijoje ypac Balkanuose Si kalba yra valstybine Turkijoje Kipre ir turku valdomame Siaures Kipre regioninį statusa turi Kosove Rumunijoje ir Makedonijoje XX a antroje puseje daug turku emigravo į vakaru Europos salis Vokietija Nyderlandus Belgija Prancuzija Svedija Jungtine Karalyste Sveicarija Austrija ir kt Tiesa dalis ju jau nebekalba turkiskai Turku kalba kontroliuoja 1932 m įkurta Turku kalbos asociacija Tarmes Turku kalba turi didele tarmiu įvairove Oficialioji turku kalba paremta pagrindu Uz siandienines Turkijos ribu yra susiformavusios tokios tarmes turku siaures Graikija Makedonija Bulgarija Balkanu gagauzu turku Jos susiformavo dar Osmanu laikais ir nepaveiktos ar mazai paveiktos reformu Anatolijos Mazosios Azijos tarmes skiriamos į 3 pagrindines grupes rytu pietryciu ir vakaru Rytines tarmes sudaro dialektinį tesinį su azerbaidzanieciu tarmemis Trabzono tarmes paveiktos graiku kalbos tarme armenu kalbos tarme vartota turku staciatikiu pasizymi didele permaisa su graiku kalba ir uzrasoma graiku rastu FonetikaTurku kalba turi siuos balsius a e i i o o u u Kalba neturi dvibalsiu o kai greta atsiduria du balsiai pvz arabiskuose skoliniuose jie tariami atskirai Tiesa silpnas dvibalsis tariamas kuomet du balsius skiria raide g pvz soguk bus tariama soʊk Turku kalba kaip ir daugelis kitu tiurku kalbu pasizymi balsiu harmonija zodyje naudojami tik uzpakalines eiles balsiai a i o u arba tik priekines eiles e i o u Kadangi turku kalba yra agliutinacine zodzio priklausomybe keiciama pridedant priesagas priesaga priklauso nuo paskutinio skiemens balsio eiles pvz daugiskaitos priesaga lar ler naudojama taip po uzpakalines eiles balsio eina lar yildiz yildizlar o po priesakines eiles balsio eina ler dil diller Kitas variantas kai priesaga gali buti net 4 tipu priklausomai ne tik nuo eiles bet ir atvirumo uzdarumo Turkiye dir kapidir gundur paltodur netaikomas sudurtiniams zodziams bei skoliniams Turku kalba turi 24 priebalsius nosinius m n sprogstamuosius p b t d tʃ dʒ c ɟ k ɡ puciamuosius f v s z ʃ ʒ ɰ h pusbalsius ɫ l j ir virpamajį ɾ Fonema ɰ turku kalboje zymima raide g reiskia labai silpna garsa artima lietuviu h Si fonema niekad nebuna zodzio ar skiemens pradzioje o tik po balsio Kirtis paprastai buna paskutiniame skiemenyje Isimtys buna skoliniuose zodziuose su priesagomis vietovardziuose prieveiksmiuose AbecelePagrindinis straipsnis Turku kalbos abecele Dabartine turku kalbos abecele alfabe patvirtinta 1928 m ir pakeite iki tol naudota arabu rasto pagrindu sukurta Buvo atsisakyta balsiu a i u ilguju variantu zymejimo triju skirtingu z raidziu kadangi turku kalboje tariama vienodai o arabu kalba turi skirtingus tarimus prie kuriu osmanai prisitaike Abecele fonetine kiekviena raide atitinka atskira garsa Viena is isskirtiniu turku abeceles raidziu i su tasku ir i be tasko i Pastaroji reiskia gerklinį garsa y kaip rusu y Be zemiau pateiktu raidziu dar kartais bet dabar jau retai naudojamos raides a i u Jos skirtos atskirti vienodai rasomus bet skirtinga reiksme turincius zodzius bei ilguosius balsius arabiskuose skoliniuose A A B C C D E F G G H I I I J K L M N O O P R S S T U U U V Y Za a b c c d e f g g h i i i j k l m n o o p r s s t u u u v y zGramatikaPagrindinis straipsnis Turku kalbos gramatika Turku kalba agliutinacine turinti daug afiksu ypac priesagu ir galuniu Vienas zodis gali tureti daug afiksu su jais is daiktavardzio saknį turincio zodzio galima padaryti veiksmazodį ir atvirksciai Dauguma afiksu zymi zodzio gramatine padetį Del tokio afiksu naudojimo turku kalboje neretai sutinkami ir gan ilgi zodziai Ilgiausiu turkisku zodziu laikomas juokais padarytas Cekoslovakyalilastiramadiklarimizdanmissiniz tu sakai esas tas kurio mes negaletume paversti cekoslovaku Turku kalbos daiktavardis neturi artikelio nekaitomas giminemis turi 6 linksnius Skaiciu nurodantis afiksas lar ler visada eina tuoj po daiktavardzio saknies pries kitus afiksus Linksnis Galune Pavyzdziai Reiksmekoy kaimas agac medis vardininkas O nera koy agac kaimas mediskilmininkas in koyun agacin kaimo medzionaudininkas e koye agaca kaimui medziuigalininkas i koyu agaci kaima medįabliatyvas den koyden agactan is kaimo is medziovietininkas de koyde agacta kaime medyje Galininkas naudojamas tik su zymimaisiais objektais Daugiskaitos galune nenaudojama kuomet pries daiktavardį jau yra nurodytas objektu skaicius pvz 3 kaimai uc koy ne uc koyler Be to turku kalboje priklausomybes įvardis eina kaip daiktavardzio afiksas evim mano namas ev namas im mano evimde mano name eviniz jusu namas evinizdeyim as esu jusu name ev namas iniz jusu de vietininkas y im esu Turku kalba taip pat turi sudetinga daiktavardziu tarpusavio derinima Budvardziai nelinksniuojami bet daznai gali virsti daiktavardziais pvz guzel grazus guzeller grazuoliai es Budvardziai var esas ir yok nesas vartojami kaip veiksmazodis buti sut yok nera pieno Veiksmazodziai asmenuojami kaitant galunes gali buti neigiamieji galimieji ir negalimieji Kaitomi laikais esamasis butasis busimasis aoristas bendrasis nezymimasis nuosakomis tariamoji liepiamoji atpasakojamoji geidziamoji reikiamoji veikslais Neiginys me naudojamas is karto po veiksmazodzio saknies Zodziu tvarka sakinyje paprastai yra veiksnys papildinys tarinys taciau norint pabrezti kuria nors is sakinio daliu tvarka galima sukeisti ZodynasPagrindinis straipsnis 2005 m Turku kalbos asociacijos isleistame Guncel Turkce Sozluk zodyne sudarytame is 104 481 įrasu 14 sudaro svetimos kilmes zodziai Turku kalbos zodziu kilmeĮvardziaiLietuviskai TurkiskaiAs BenTu SenJis OJi OMes BizJus SizJie OnlarJos OnlarSveikas Sveika Sveiki Selam Labas Merhaba Labas rytas Gunaydin Laba diena Iyi Gunler Labas vakaras Iyi Aksamlar Yaksamlar Malonu jus matyti Seni gormek guzel Sveikas atvykes sveiki atvyke Hosgeldin iz Kaip sekasi Nasil gidiyor Nasilsin Aciu Tesekkurler Tesekkur ederim Prasau prasant nurodant lutfen Viso iki Sonra gorusuruz Viso gero viso labo Hosca kal Labanakt Iyi geceler Iki malonaus susitikimo Gorusmek uzere Atsiprasau Uzgunum Telaimina tave Dievas Allaha emanet olSaltiniaiJohanson Lars 2021 Turkic Cambridge University Press ISBN 9781009038218 Turkish is the largest and most vigorous Turkic language spoken by over 80 million people a third of the total number of Turkic speakers Turkish is a recognized regional minority language in North Macedonia Kosovo Romania and Iraq Vidas Kavaliauskas Turku kalba Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 254 psl NuorodosVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas turku kalba Wikipedia Vikipedija Turku kalba Duomenys apie kodu tur zymima kalba svetaineje ethnologue com Turkiskos frazes su video Archyvuota kopija 2010 10 11 is Wayback Machine projekto Kalbantis turku zodynas Archyvuota kopija 2021 05 05 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu