Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Tupolev Tu 126Tu 126 Zoknių aerodromeTipas Oro erdvės stebėjimo išankstinio įspėjimo ir valdymo orlaivisNATO kodas MossG

Tupolev Tu 126

  • Pagrindinis puslapis
  • Tupolev Tu 126
Tupolev Tu 126
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Tupolev Tu-126
Tu-126 Zoknių aerodrome
Tipas Oro erdvės stebėjimo, išankstinio įspėjimo ir valdymo orlaivis
NATO kodas Moss
Gamintojas Gamykla Nr. 18 (Saratovas)
Kūrėjas Tupolev
Gamybos metai 1961–1968 m.
Pradėtas naudoti 1964 m.
Baigtas naudoti 1984 m.
Pagaminta vnt. 9

Tupolev Tu-126 (NATO kodinis pavadinimas: Moss) – oro erdvės stebėjimo, išankstinio įspėjimo ir valdymo orlaivis, XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje sukurtas Sovietų Sąjungoje Tupolevo konstruktorių biure (rus. КБ А. Н. Туполева, филиал в г. Куйбышеве при заводе №18, НИИ-17) avialainerio Tupolev Tu-114 pagrindu.

Orlaivis Sovietų Sąjungos ginkluotosiose pajėgose naudotas 1965–1984 m.

Konstrukcija ir gamyba

1958 m. atsižvelgama į didėjantį susirūpinimą dėl JAV branduolinio smūgio galimybės SSRS iš šiaurės, SSRS KOP paskelbė užduotį sukurti skraidančių radarų sistemą. Skraidantys radarai turėjo leisti sutaupyti lėšas, kurių būtų reikėję norint sukirti visą šiaurinę SSRS pakrantę apimančią sausumos radarų sistemą.

Tupolevo konstruktorių biuras skraidančio radaro platformai pasiūlė rinktis tarp bombonešių Tu-95 ir . Įvertinus galimybes buvo priimtas sprendimas radarą montuoti į kiek platesnio fiuzeliažo keleivinį orlaivį Tu-114. Toks pasirinkimas išsprendė įrangos aušinimo ir darbo vietos erdvės problemas, kurias kėlė siauresni Tu-95 ir Tu-116 fiuzeliažai.

Siekiant užtikrinti didesnį skrydžio nuotolį, lėktuve buvo įrengtas degalų papildymo ore zondas.

Tu-126 įgulą sudarė 12 žmonių – 6 pilotai ir 6 radaro operatoriai. Oro erdvės stebėjimui skirtas radaras „Liana“ (NATO kodinis pavadinimas „Flap Jack“) buvo įrengtas virš fiuzeliažo 2,6 m. iškilusiame 20 m skersmes ir 2 m aukščio . Radaras neturėjo galimybės stebėti oro erdvę žemiau lėktuvo fiuzeliažo, todėl NATO perėjimas prie operacijų mažesniuose aukščiuose sumenkino jo efektyvumą.

Pirmasis Tu-126 prototipas pakilo 1962 m. sausio 23 d. Bandymai, kurie tęsėsi iki 1964 m. rudens, parodė gerą radaro efektyvumą virš vandens ir prastenį – virš sausumos. Taip pat buvo nustatyta, kad dideli, į priešingas puses besisukantys propelerių sraigtai gerokai sumažino radaro efektyvumą. Naujas radaras „Shmel“ šią problemą išsprendė tik iš dalies.

1965 m. buvo pagaminti du Tu-126 (Nr. 65М611 ir Nr. 65М612), 1966 m – 3 vnt. (Nr, 66М613, 66М621 ir 66М622), 1967 m. - 3 vnt. (Nr. 67М623, 67М624 ir 67М625).

Eksploatacijos istorija

Tu-126 buvo pradėtas naudoti 1965 m. Vakarų žvalgybos apie jį sužinojo tik 1968 m., kai orlaivis buvo parodytas sovietiniame dokumentiniame filme.

Be prototipo 1965–1968 m. buvo pagaminti aštuoni serijiniai orlaiviai. Visi jie buvo priskirti 1966 m.gegužės 22 d. suformuotai tolimosios žvalgybos eskadrilei (karinis dalinys Nr. 32457) ir dislokuoti Šiauliuose įsikūrusioje SSRS karinių oro pajėgų bazėje. Vakarų žvalgybų vertinimu Tu-126 jo radaro efektyvumas buvo prastesnis nei Vakarų ekvivalentų, jis taip pat negalėjo aptikti sparnuotųjų raketų ar žemai skrendančių mažų orlaivių. Jo stiprioji pusė buvo galinga radijo signalų trikdymo įranga. Įgulų vertinimu, Tu-126 pasižymėjo labai prasta triukšmo ir garso izoliacija, dėl ko operatorių pamaina negalėjo dirbti ilgiau nei 3-4 val. Tiek įgula, tiek aptarnaujantis personalas skundėsi sveikatos problemomis dėl intensyvios spinduliuotės; dėl blogos elektros įrangos izoliacijos ant metalinių dalių kaupdavosi statinis krūvis.

Lėktuvai paprastai vykdė 8-9,5 val. trumės misijas dviem maršrutais – iš Šiaulių per Leningradą į Naujosios žemės rajoną arba Kolos pusiasalį link Prano Juozapo žemės. Kitas maršrutas driekėsi per Baltijos jūrą, link Gotlando, kartais buvo skraidoma pagal vakarines SSRS sienas link Juodosios jūros. Operatyvinis aerodromas buvo įsikūręs Olenegorske, kur vasarą buvo perbazuojama keletas Tu-126 ir mokomasi vykdyti operacijas kartu su perėmėjais .

Tu-126 pakeitė Beriev A-50. Paskutinis Tu-126 buvo nurašytas 1984 m., utilizuotas – po 1990 m.

Operatoriai

  Sovietų Sąjunga
  • Sovietų Sąjungos karinės oro pajėgos
    • 10-oji oro armija

Specifikacijos (Tu-126)

Bendrosios charakteristikos

  • Įgula: 12: 6 pilotai (orlaivio vadas, majoro laipsnio), orlaivio vado pavaduotojas, du šturmanai, radistas, borto inžinierius, 6 radaro technikai: vadas (taikymo karininkas), komplekso inžinierius, keturi operatoriai (numatyta galimybė lėktuve ilsėtis dar vienai tokios pat sudėties atsarginei įgulai)
  • Ilgis: 56,5 m su kuro papildymo zondu
  • Sparno mojis: 51,4 m
  • Aukštis: 16,05 m
  • Sparno plotas: 311,1 m²
  • Svoris:
    • tuščio: 103 000 kg
    • maksimalus kilimo: 171 000 kg
  • Kuro bakų talpa: 60 800 kg
  • Jėgainė: keturi 11 033 kW (14 795 AG) galios bendraašiai turbosraigtiniai varikliai × Kuznetsov NK-12MV
  • Propeleriai: į priešingas puses besisukantys aštuonmenčiai propeleriai

Skrydžio duomenys

  • Greitis:
    • maksimalus: 790 km/h (430 mazgų)
    • kreserinis: 520 km/h (280 mazgų) 9 000 m aukštyje
  • Skrydžio:
    • nuotolis: 7 000 km (3 800 jūrmylių) naudojant vidinius bakus
    • trukmė: 20 val. su vienu kuro papildymu ore
    • lubos: 10 700 m
  • Savitoji galia: 0.26 kW/kg

Bibliografija 

  • (EN) Duffy, Paul and Kandalov, Andrei. Tupolev: The Man and His Aircraft. Shrewsbury, UK: Airlife, 1996. ISBN 1-85310-728-X.
  • (EN) Gunston, Bill. The Osprey Encyclopedia of Russian Aircraft 1875–1995. London: Osprey, 1995. ISBN 1-85532-405-9.
  • (EN) Taylor, John W.R., ed. Jane’s All The World’s Aircraft 1988–89. Coulsden, Surrey, UK: Jane’s Information Group, 1988. ISBN 0-7106-0867-5.
  • (EN) Yefim Gordon, Dmitriy Kommisarov: Flight Craft 6: Il’yushin/Beriyev A-50. Pen & Sword Books Ltd, 2015, ISBN 978-1-4738-2391-4
  • (RU) Журнал: «Авиация и Время» 1999 г. № 02. с. 4—15. Ефим И. Гордон, Владимир Г.Ригмант./Москва, Андрей Ю. Савенко/ «АиВ». Монография. «Один на один с небом». с. 4—15. [АиВ 1999-02(4—15)]

Išnašos

  1. „Overscan's guide to Russian Military Avionics“. Suarchyvuotas originalas 2016-10-29. Nuoroda tikrinta 2024-01-15.
  2. Duffy and Kandalov 1996, p. 136.
  3. "Beriev A-50 Mainstay. " Spyflight.co.uk. Retrieved: 27 October 2011.
  4. Журнал: «Авиация и Время» 1999 г. № 02. с. 4—15. Ефим И. Гордон, Владимир Г.Ригмант./Москва, Андрей Ю. Савенко/ «АиВ». Монография. «Один на один с небом». с. 4—15. [АиВ 1999-02(4—15)]
  5. Gunston 1995, p. 434.
  6. Pike, John, ed. "Tupolev TU-126 Moss. " Globalsecurity.org. Retrieved: 27 October 2011.
  7. Taylor 1988, p. 267.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 21 Lie, 2025 / 05:21

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tupolev Tu 126, Kas yra Tupolev Tu 126? Ką reiškia Tupolev Tu 126?

Tupolev Tu 126Tu 126 Zokniu aerodromeTipas Oro erdves stebejimo isankstinio įspejimo ir valdymo orlaivisNATO kodas MossGamintojas Gamykla Nr 18 Saratovas Kurejas TupolevGamybos metai 1961 1968 m Pradetas naudoti 1964 m Baigtas naudoti 1984 m Pagaminta vnt 9 Tupolev Tu 126 NATO kodinis pavadinimas Moss oro erdves stebejimo isankstinio įspejimo ir valdymo orlaivis XX a septintojo desimtmecio pradzioje sukurtas Sovietu Sajungoje Tupolevo konstruktoriu biure rus KB A N Tupoleva filial v g Kujbysheve pri zavode 18 NII 17 avialainerio Tupolev Tu 114 pagrindu Orlaivis Sovietu Sajungos ginkluotosiose pajegose naudotas 1965 1984 m Konstrukcija ir gamyba1958 m atsizvelgama į didejantį susirupinima del JAV branduolinio smugio galimybes SSRS is siaures SSRS KOP paskelbe uzduotį sukurti skraidanciu radaru sistema Skraidantys radarai turejo leisti sutaupyti lesas kuriu butu reikeje norint sukirti visa siaurine SSRS pakrante apimancia sausumos radaru sistema Tupolevo konstruktoriu biuras skraidancio radaro platformai pasiule rinktis tarp bombonesiu Tu 95 ir Įvertinus galimybes buvo priimtas sprendimas radara montuoti į kiek platesnio fiuzeliazo keleivinį orlaivį Tu 114 Toks pasirinkimas issprende įrangos ausinimo ir darbo vietos erdves problemas kurias kele siauresni Tu 95 ir Tu 116 fiuzeliazai Siekiant uztikrinti didesnį skrydzio nuotolį lektuve buvo įrengtas degalu papildymo ore zondas Tu 126 piloto darbo vieta Tu 126 įgula sudare 12 zmoniu 6 pilotai ir 6 radaro operatoriai Oro erdves stebejimui skirtas radaras Liana NATO kodinis pavadinimas Flap Jack buvo įrengtas virs fiuzeliazo 2 6 m iskilusiame 20 m skersmes ir 2 m aukscio Radaras neturejo galimybes stebeti oro erdve zemiau lektuvo fiuzeliazo todel NATO perejimas prie operaciju mazesniuose auksciuose sumenkino jo efektyvuma Pirmasis Tu 126 prototipas pakilo 1962 m sausio 23 d Bandymai kurie tesesi iki 1964 m rudens parode gera radaro efektyvuma virs vandens ir prastenį virs sausumos Taip pat buvo nustatyta kad dideli į priesingas puses besisukantys propeleriu sraigtai gerokai sumazino radaro efektyvuma Naujas radaras Shmel sia problema issprende tik is dalies 1965 m buvo pagaminti du Tu 126 Nr 65M611 ir Nr 65M612 1966 m 3 vnt Nr 66M613 66M621 ir 66M622 1967 m 3 vnt Nr 67M623 67M624 ir 67M625 Eksploatacijos istorijaIs lektuvnesio pakiles perima Tu 126 virs Vidurzemio juros 1973 m Tu 126 buvo pradetas naudoti 1965 m Vakaru zvalgybos apie jį suzinojo tik 1968 m kai orlaivis buvo parodytas sovietiniame dokumentiniame filme Be prototipo 1965 1968 m buvo pagaminti astuoni serijiniai orlaiviai Visi jie buvo priskirti 1966 m geguzes 22 d suformuotai tolimosios zvalgybos eskadrilei karinis dalinys Nr 32457 ir dislokuoti Siauliuose įsikurusioje SSRS kariniu oro pajegu bazeje Vakaru zvalgybu vertinimu Tu 126 jo radaro efektyvumas buvo prastesnis nei Vakaru ekvivalentu jis taip pat negalejo aptikti sparnuotuju raketu ar zemai skrendanciu mazu orlaiviu Jo stiprioji puse buvo galinga radijo signalu trikdymo įranga Įgulu vertinimu Tu 126 pasizymejo labai prasta triuksmo ir garso izoliacija del ko operatoriu pamaina negalejo dirbti ilgiau nei 3 4 val Tiek įgula tiek aptarnaujantis personalas skundesi sveikatos problemomis del intensyvios spinduliuotes del blogos elektros įrangos izoliacijos ant metaliniu daliu kaupdavosi statinis kruvis Lektuvai paprastai vykde 8 9 5 val trumes misijas dviem marsrutais is Siauliu per Leningrada į Naujosios zemes rajona arba Kolos pusiasalį link Prano Juozapo zemes Kitas marsrutas driekesi per Baltijos jura link Gotlando kartais buvo skraidoma pagal vakarines SSRS sienas link Juodosios juros Operatyvinis aerodromas buvo įsikures Olenegorske kur vasara buvo perbazuojama keletas Tu 126 ir mokomasi vykdyti operacijas kartu su peremejais Tu 126 pakeite Beriev A 50 Paskutinis Tu 126 buvo nurasytas 1984 m utilizuotas po 1990 m Operatoriai Sovietu SajungaSovietu Sajungos karines oro pajegos 10 oji oro armijaSpecifikacijos Tu 126 Bendrosios charakteristikos Tu 126 brezinys is triju projekcijuĮgula 12 6 pilotai orlaivio vadas majoro laipsnio orlaivio vado pavaduotojas du sturmanai radistas borto inzinierius 6 radaro technikai vadas taikymo karininkas komplekso inzinierius keturi operatoriai numatyta galimybe lektuve ilsetis dar vienai tokios pat sudeties atsarginei įgulai Ilgis 56 5 m su kuro papildymo zondu Sparno mojis 51 4 m Aukstis 16 05 m Sparno plotas 311 1 m Svoris tuscio 103 000 kg maksimalus kilimo 171 000 kg Kuro baku talpa 60 800 kg Jegaine keturi 11 033 kW 14 795 AG galios bendraasiai turbosraigtiniai varikliai Kuznetsov NK 12MV Propeleriai į priesingas puses besisukantys astuonmenciai propeleriai Skrydzio duomenys Greitis maksimalus 790 km h 430 mazgu kreserinis 520 km h 280 mazgu 9 000 m aukstyje Skrydzio nuotolis 7 000 km 3 800 jurmyliu naudojant vidinius bakus trukme 20 val su vienu kuro papildymu ore lubos 10 700 m Savitoji galia 0 26 kW kgBibliografija EN Duffy Paul and Kandalov Andrei Tupolev The Man and His Aircraft Shrewsbury UK Airlife 1996 ISBN 1 85310 728 X EN Gunston Bill The Osprey Encyclopedia of Russian Aircraft 1875 1995 London Osprey 1995 ISBN 1 85532 405 9 EN Taylor John W R ed Jane s All The World s Aircraft 1988 89 Coulsden Surrey UK Jane s Information Group 1988 ISBN 0 7106 0867 5 EN Yefim Gordon Dmitriy Kommisarov Flight Craft 6 Il yushin Beriyev A 50 Pen amp Sword Books Ltd 2015 ISBN 978 1 4738 2391 4 RU Zhurnal Aviaciya i Vremya 1999 g 02 s 4 15 Efim I Gordon Vladimir G Rigmant Moskva Andrej Yu Savenko AiV Monografiya Odin na odin s nebom s 4 15 AiV 1999 02 4 15 Isnasos Overscan s guide to Russian Military Avionics Suarchyvuotas originalas 2016 10 29 Nuoroda tikrinta 2024 01 15 Duffy and Kandalov 1996 p 136 Beriev A 50 Mainstay Spyflight co uk Retrieved 27 October 2011 Zhurnal Aviaciya i Vremya 1999 g 02 s 4 15 Efim I Gordon Vladimir G Rigmant Moskva Andrej Yu Savenko AiV Monografiya Odin na odin s nebom s 4 15 AiV 1999 02 4 15 Gunston 1995 p 434 Pike John ed Tupolev TU 126 Moss Globalsecurity org Retrieved 27 October 2011 Taylor 1988 p 267

Naujausi straipsniai
  • Liepa 22, 2025

    Kenos I apylinkė

  • Liepa 22, 2025

    Kelias į Saliną

  • Liepa 22, 2025

    Keylor Navas

  • Liepa 22, 2025

    Kevin Federline

  • Liepa 22, 2025

    Karlina Miksone

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje