Stanislovas MoravskisGimė 1802 m liepos 22 d Mickūnų dvare Vilniaus rajonas LietuvaMirė 1853 m spalio 6 d 51 metai Ustro
Stanislovas Moravskis

Stanislovas Moravskis | |
---|---|
Gimė | 1802 m. liepos 22 d. Mickūnų dvare, Vilniaus rajonas, Lietuva |
Mirė | 1853 m. spalio 6 d. (51 metai) Ustronėje (dabar Jundeliškės), Birštono savivaldybė, Kauno apskritis, Lietuva |
Palaidotas (-a) | Nemajūnų kapinių koplyčioje, Lietuva |
Tėvas | Apolinaras Moravskis (1767 - 1838) |
Motina | Marijana Semaškaitė (1785(?) - 1813) |
Veikla | poetas, etnografas, keliautojas, gydytojas, memuaristas |
Alma mater |
|
Stanislovas Moravskis (pilnas vardas Jonas Stanislovas Apolinaras Moravskis) (1802 m. liepos 22 d., Mickūnai – 1853 m. spalio 6 d., Ustronė) – žymus lietuvių dvarininkas, aristokratas, gydytojas, etnografas, keliautojas, rašytojas, poetas, teisininkas, filantropas, mizantropas.
Biografija
Gimė 1802 m. liepos 22 d. Mickūnų dvare, netoli Vilniaus. Tuo metu dvaras priklausė jo motinai Marijanai Semaškaitei – Moravskienei, kuri 1801 m. liepos 30 d. Lavoriškių parapijoje, Mickūnuose, ištekėjo už bajoro, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio iždininko, Apolinaro Moravskio - tuomet labai įžymaus žmogaus XVIII a. – XIX a., pažinojusio ir bendravusio su daugeliu to meto šviesuomenės žmonių, 1794 m. sukilimo dalyvio, pažinojusio Tadą Kosčiušką, Jokūbą Jasinskį. Priklausiusį masonų ložei. Tačiau santuoka ilgai netruko. Pora išsiskyrė 1810 m. vyro iniciatyva; siekiant paskubinti skyrybų procesą kreiptasi netgi į imperatorių Aleksandrą I. Įdomu, kad skyrybų priežastys šaltiniuose nenurodomos, apie tai užrašuose neužsimena ir St. Moravskis. Motina apsigyveno Vilniuje, kur, paveikta skyrybų dramos, susirgusi džiova 1813 m. mirė. Ji palaidota Bernardinų kapinėse (kapas neišlikęs). Vienintelis Moravskių sūnus Stanislovas liko gyventi su tėvu ir antrąja jo žmona Juzefa Chrapovicka (1770 - 1842 m.).
Vaikystę ir kai kuriuos prieš mirtį metus praleido Kaune. Lankė Kauno Jėzuitų gimnaziją, kurią baigė 1818 m., o vėliau, tėvo verčiamas, įstojo į Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą, kurį 1823 m. baigė ir apsigynė daktaro laipsnį.
Dar besimokydamas universitete bendravo su A. Mickevičiumi, T. Zanu, priklausė filaretų, filomatų draugijoms, masonams. Jam pavyko išvengti filaretų teismo 1824 m. ir tremties. Negalėdamas apsikęsti tėvo tironijos nukreiptos jo atžvilgiu, išvyko į Sankt Peterburgą, kur dirbo mediku, pagarsėjo choleros epidemijos metu už tai gavo Šv. Anos ordiną. Bendravo su pianiste , lietuvių tapytojais J. Oleškevičium, V. Smakausku taip pat su A. S. Puškinu bei kitais žymiais rusais. Rusijoje praleistą laiką aprašė savo memuaruose. Viešėdamas Paryžiuje, kur tvarkė testamentu gautą turtą St. Moravskis išpiršo A. Mickevičiui į žmonas kompozitorės M. Šimanovskos jaunesnę dukterį Celiną, o geriausiam draugui teisininkui, Rusijos Senato darbuotojui Pranciškui Jeronimui Malevskiui - vyresnę jos dukterį Eleną, su kuria susirašinėjo iki pat savo mirties.
Po tėvo mirties 1838 m. (A. Moravskis mirė Vilniuje, kartu su antrąją žmona palaidotas Jiezno kapinėse šalia Jiezno Šv. Kryžiaus koplyčios) grįžo atgal į Ustronę ir keturiolika paskutinių savo gyvenimo metų praleido vienatvėje, todėl buvo pramintas „Ustronės atsiskyrėliu“. Tuo metu jis atsidėjo rašymui, sukūrė memuarus, dramas, politinius tekstus, daug leido medicinos populiarinimo straipsnių, atsidėjo etnografiniams stebėjimams. Ypač pasižymėjo lituanistiniais tyrimais. "St. Moravskis tyrinėjo lietuvių etnografiją, rinko lietuvių liaudies dainas, sudarė, savotišką lietuvių - lenkų žodyną." Jo plunksnai priskiriamas vienas gražiausių, patriotiškiausių eilėraščių apie Lietuvą "Kas ta šalis?" Iš Peterburgo atvežė ir Lietuvoje išpopuliarino jurginus. Sekė įvykius Europoje, domėjosi 1848 m. Prancūzijos įvykiais, kai lankėsi Paryžiuje dalyvavo Furjė paskaitose ir yra laikomas pirmuoju Lietuvos konservatoriumi, taip pat pasisakė socialistinėmis temomis.
Mirė 1853 m. spalio 6 d., 7.00 val. ryto, Ustronėje, nuo vandenligės. Kelias paskutines dienas buvęs be sąmonės. Palaidotas Nemajūnų kapinių koplyčioje, kurią pats pastatė. Sukauptą turtą paveldėjo giminaitis Apolinaras Moravskis, kuris ir apsigyveno Ustronėje. Dalis St. Moravskio rašytinio palikimo buvo publikuota jo draugo Adomo Honorio Kirkoro, kuris gavo leidimą iš velionio giminaičių. Tačiau publikacijos be išsamaus amžininkų įvertinimo, platesnio dėmesio XIX a. Lietuvos visuomenėje nesulaukė ir kai kurių to meto istorikų buvo kritikuota.
Didžioji dalis Stanislovo Moravskio archyvo žuvo Antrojo pasaulinio karo metais, Vermachtui bombarduojant Varšuvą, jo metu sugriauta Krasickių biblioteka, kurioje ir saugota St. Moravskio dokumentacija.
Atminimo įamžinimas
- 1986 m. Nemajūnų (Birštono saviv.) kapinėse prie koplyčios atidengta ąžuolinė atminimo lenta, 60x80 cm, su bareljefu (aut. L. Juozonis);
- Nuo 2002 m. Jundeliškėse (Ustronėje), buvusiame St. Moravskio dvare, kas metai rengiami atminimo vakarai, per kuriuos skaitomi jo kūriniai, pristatomos naujos pasirodžiusios knygos, klausomasi muzikos.
- Jundeliškėse (Ustronėje), Mickūnuose yra St. Moravskio vardu pavadintos gatvės.
- Mickūnų herbe pavaizduoti trys šviesuliai, iš kurių vienas yra skirtas Moravskiui.
Bibliografija
Lietuvių kalba
- Stanislovas Moravskis, "Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai", iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Mintis, Vilnius, 1994 m.
- Stanislovas Moravskis, "Seimelių posėdžiai Lietuvoje. Kvailystė", iš lenkų k. vertė Zita Medišauskienė, "Metai", 2005 m., nr. 2, p. 54-64.
- Stanislovas Moravskis, "Apie viską po truputį. I dalis: Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda", parengė ir iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2009 m.
- Stanislovas Moravskis "Iš visur po truputį. II dalis. Broliai bajorai. Atsiskyrėlio gavenda." parengė ir iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2016 m. (lenkiškai - 1929 m.)
- Stanislovas Moravskis „Moterų fizionomika“ sud. Saulius Špokevičius, Rimantas Šalna, Voicechas Piotrovičius, Petro ofsetas, Vilnius, 2010 m.
Lenkų kalba
- „W Peterburku, 1827–1838 : wspomnienia Pustelnika i Koszałki Kobiałki“ 1927 m.
- „Absolut i forma: studium o egzystecja-listycznej estetyce Malraux“ 1966 m.
- „Z wiejskiej samotni: listy do Heleny i Franciszka Malewskich“ 1981 m.
Taip pat skaityti
- Jundeliškės
- Ustronės dvaras
Šaltiniai
- Juozapavičius P. Medicinos daktaras Stanislovas Moravskis iš Ustronės (1802-1853): [mašinraštis]// Kaunas, 1986 - 1 p.
- Vyšniauskas M., "Auksinis berniukas" Stanislovas Moravskis // Nemunas, nr. 8, 2014 m. vasario 27 - kovo 5, 14 p.
- Moravskis S. "Iš visur po truputį. I t. Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda," Vilnius, 2009, 458-459 p.
- Małgorzata Karpińska. Morawski Stanisław (biografia). [[1]]
- Birštono istorijos lobiai ir paslaptys. Neįvykęs Apolinaro ir Marijanos Moravskių susitaikymas. http://kvitrina.lt/birstono-istorijos-lobiai-ir-paslaptys-neivykes-apolinaro-ir-marijanos-moravskiu-susitaikymas/
- Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Mintis, Vilnius, 1994, p. 1418. ISBN 5-417-00676-9.
- Dissertatio inauguralis medico - practica casum Diabetis melliti cum epicrisi exhibens. - Vilnae Typis Josephi Zawadski Universitet. typographi, p. 34.
- Riškus J. Adomas Mickevičius ir Lietuva, Vilnius, 1996, 30 p.
- S. Moravskis. „Kas ta šalis?“ http://gintarinesvajone.lt/2013/06/07/s-moravskis-kas-ta-salis/
- Kraštotyrininko kelias, Leonas Juozonis, Kaunas: Gabija, 2002, p. 30
Nuorodos
- S. Moravskio medicina rašytiniame pavelde. Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- S.Moravskio knyga: kitoks gidas po Panemunės kraštą
- Regina Koženiauskienė. Intelektualo pašnekesiai su savo siela (Stanislovas Moravskis. Iš visur po truputį (I t.). Nuo Merkinės iki Kauno, 2009)
- Pastarnokas J. "Žvaigždė pavydėjo jam laimės… : biografinė apybraiža" // Gyvenimas. - 1997 m.
- Balaišytė K. „Kas ta šalis? : Stanislovui Moravskiui - 200“ // Gyvenimas. - 2002 m.
- Griškaitė R. „Knyga nebanaliai mylintiesiems savo kraštą“ // Nemunas, 2009 m.
- Čiapaitė V. „Ustronės dvare - Stanislavo Moravskio kūrybos skaitymai“ // Kurorto aidai, 2008 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stanislovas Moravskis, Kas yra Stanislovas Moravskis? Ką reiškia Stanislovas Moravskis?
Stanislovas MoravskisGime 1802 m liepos 22 d Mickunu dvare Vilniaus rajonas LietuvaMire 1853 m spalio 6 d 51 metai Ustroneje dabar Jundeliskes Birstono savivaldybe Kauno apskritis LietuvaPalaidotas a Nemajunu kapiniu koplycioje LietuvaTevas Apolinaras Moravskis 1767 1838 Motina Marijana Semaskaite 1785 1813 Veikla poetas etnografas keliautojas gydytojas memuaristasAlma mater 1818 m Jezuitu gimnazija 1823 m Vilniaus universitetas Stanislovas Moravskis pilnas vardas Jonas Stanislovas Apolinaras Moravskis 1802 m liepos 22 d Mickunai 1853 m spalio 6 d Ustrone zymus lietuviu dvarininkas aristokratas gydytojas etnografas keliautojas rasytojas poetas teisininkas filantropas mizantropas BiografijaGime 1802 m liepos 22 d Mickunu dvare netoli Vilniaus Tuo metu dvaras priklause jo motinai Marijanai Semaskaitei Moravskienei kuri 1801 m liepos 30 d Lavoriskiu parapijoje Mickunuose istekejo uz bajoro Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didziojo kunigaikscio Stanislovo Augusto Poniatovskio izdininko Apolinaro Moravskio tuomet labai įzymaus zmogaus XVIII a XIX a pazinojusio ir bendravusio su daugeliu to meto sviesuomenes zmoniu 1794 m sukilimo dalyvio pazinojusio Tada Kosciuska Jokuba Jasinskį Priklausiusį masonu lozei Taciau santuoka ilgai netruko Pora issiskyre 1810 m vyro iniciatyva siekiant paskubinti skyrybu procesa kreiptasi netgi į imperatoriu Aleksandra I Įdomu kad skyrybu priezastys saltiniuose nenurodomos apie tai uzrasuose neuzsimena ir St Moravskis Motina apsigyveno Vilniuje kur paveikta skyrybu dramos susirgusi dziova 1813 m mire Ji palaidota Bernardinu kapinese kapas neislikes Vienintelis Moravskiu sunus Stanislovas liko gyventi su tevu ir antraja jo zmona Juzefa Chrapovicka 1770 1842 m Vaikyste ir kai kuriuos pries mirtį metus praleido Kaune Lanke Kauno Jezuitu gimnazija kuria baige 1818 m o veliau tevo verciamas įstojo į Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteta kurį 1823 m baige ir apsigyne daktaro laipsnį Stanislovas Moravskis 1848 m autoportretas laiske Elenai MalevskaiStanislovo Moravskio motina Marijana Semaskaite Moravskiene Dar besimokydamas universitete bendravo su A Mickeviciumi T Zanu priklause filaretu filomatu draugijoms masonams Jam pavyko isvengti filaretu teismo 1824 m ir tremties Negaledamas apsikesti tevo tironijos nukreiptos jo atzvilgiu isvyko į Sankt Peterburga kur dirbo mediku pagarsejo choleros epidemijos metu uz tai gavo Sv Anos ordina Bendravo su pianiste lietuviu tapytojais J Oleskevicium V Smakausku taip pat su A S Puskinu bei kitais zymiais rusais Rusijoje praleista laika aprase savo memuaruose Viesedamas Paryziuje kur tvarke testamentu gauta turta St Moravskis ispirso A Mickeviciui į zmonas kompozitores M Simanovskos jaunesne dukterį Celina o geriausiam draugui teisininkui Rusijos Senato darbuotojui Pranciskui Jeronimui Malevskiui vyresne jos dukterį Elena su kuria susirasinejo iki pat savo mirties Po tevo mirties 1838 m A Moravskis mire Vilniuje kartu su antraja zmona palaidotas Jiezno kapinese salia Jiezno Sv Kryziaus koplycios grįzo atgal į Ustrone ir keturiolika paskutiniu savo gyvenimo metu praleido vienatveje todel buvo pramintas Ustrones atsiskyreliu Tuo metu jis atsidejo rasymui sukure memuarus dramas politinius tekstus daug leido medicinos populiarinimo straipsniu atsidejo etnografiniams stebejimams Ypac pasizymejo lituanistiniais tyrimais St Moravskis tyrinejo lietuviu etnografija rinko lietuviu liaudies dainas sudare savotiska lietuviu lenku zodyna Jo plunksnai priskiriamas vienas graziausiu patriotiskiausiu eilerasciu apie Lietuva Kas ta salis Is Peterburgo atveze ir Lietuvoje ispopuliarino jurginus Seke įvykius Europoje domejosi 1848 m Prancuzijos įvykiais kai lankesi Paryziuje dalyvavo Furje paskaitose ir yra laikomas pirmuoju Lietuvos konservatoriumi taip pat pasisake socialistinemis temomis Mire 1853 m spalio 6 d 7 00 val ryto Ustroneje nuo vandenliges Kelias paskutines dienas buves be samones Palaidotas Nemajunu kapiniu koplycioje kuria pats pastate Sukaupta turta paveldejo giminaitis Apolinaras Moravskis kuris ir apsigyveno Ustroneje Dalis St Moravskio rasytinio palikimo buvo publikuota jo draugo Adomo Honorio Kirkoro kuris gavo leidima is velionio giminaiciu Taciau publikacijos be issamaus amzininku įvertinimo platesnio demesio XIX a Lietuvos visuomeneje nesulauke ir kai kuriu to meto istoriku buvo kritikuota Didzioji dalis Stanislovo Moravskio archyvo zuvo Antrojo pasaulinio karo metais Vermachtui bombarduojant Varsuva jo metu sugriauta Krasickiu biblioteka kurioje ir saugota St Moravskio dokumentacija Atminimo įamzinimasAtminimo lenta ant Nemajunu koplycios1986 m Nemajunu Birstono saviv kapinese prie koplycios atidengta azuoline atminimo lenta 60x80 cm su bareljefu aut L Juozonis Nuo 2002 m Jundeliskese Ustroneje buvusiame St Moravskio dvare kas metai rengiami atminimo vakarai per kuriuos skaitomi jo kuriniai pristatomos naujos pasirodziusios knygos klausomasi muzikos Jundeliskese Ustroneje Mickunuose yra St Moravskio vardu pavadintos gatves Mickunu herbe pavaizduoti trys sviesuliai is kuriu vienas yra skirtas Moravskiui BibliografijaLietuviu kalba Stanislovas Moravskis Keleri mano jaunystes metai Vilniuje atsiskyrelio atsiminimai is lenku kalbos verte Reda Griskaite Mintis Vilnius 1994 m Stanislovas Moravskis Seimeliu posedziai Lietuvoje Kvailyste is lenku k verte Zita Medisauskiene Metai 2005 m nr 2 p 54 64 Stanislovas Moravskis Apie viska po truputį I dalis Nuo Merkines iki Kauno Atsiskyrelio gavenda parenge ir is lenku kalbos verte Reda Griskaite Vilniaus dailes akademijos leidykla Vilnius 2009 m Stanislovas Moravskis Is visur po truputį II dalis Broliai bajorai Atsiskyrelio gavenda parenge ir is lenku kalbos verte Reda Griskaite Vilniaus dailes akademijos leidykla Vilnius 2016 m lenkiskai 1929 m Stanislovas Moravskis Moteru fizionomika sud Saulius Spokevicius Rimantas Salna Voicechas Piotrovicius Petro ofsetas Vilnius 2010 m Lenku kalba W Peterburku 1827 1838 wspomnienia Pustelnika i Koszalki Kobialki 1927 m Absolut i forma studium o egzystecja listycznej estetyce Malraux 1966 m Z wiejskiej samotni listy do Heleny i Franciszka Malewskich 1981 m Taip pat skaitytiJundeliskes Ustrones dvarasSaltiniaiJuozapavicius P Medicinos daktaras Stanislovas Moravskis is Ustrones 1802 1853 masinrastis Kaunas 1986 1 p Vysniauskas M Auksinis berniukas Stanislovas Moravskis Nemunas nr 8 2014 m vasario 27 kovo 5 14 p Moravskis S Is visur po truputį I t Nuo Merkines iki Kauno Atsiskyrelio gavenda Vilnius 2009 458 459 p Malgorzata Karpinska Morawski Stanislaw biografia 1 Birstono istorijos lobiai ir paslaptys Neįvykes Apolinaro ir Marijanos Moravskiu susitaikymas http kvitrina lt birstono istorijos lobiai ir paslaptys neivykes apolinaro ir marijanos moravskiu susitaikymas Stanislovas Moravskis Keleri mano jaunystes metai Vilniuje atsiskyrelio atsiminimai Is lenku kalbos verte Reda Griskaite Mintis Vilnius 1994 p 1418 ISBN 5 417 00676 9 Dissertatio inauguralis medico practica casum Diabetis melliti cum epicrisi exhibens Vilnae Typis Josephi Zawadski Universitet typographi p 34 Riskus J Adomas Mickevicius ir Lietuva Vilnius 1996 30 p S Moravskis Kas ta salis http gintarinesvajone lt 2013 06 07 s moravskis kas ta salis Krastotyrininko kelias Leonas Juozonis Kaunas Gabija 2002 p 30NuorodosS Moravskio medicina rasytiniame pavelde Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto S Moravskio knyga kitoks gidas po Panemunes krasta Regina Kozeniauskiene Intelektualo pasnekesiai su savo siela Stanislovas Moravskis Is visur po truputį I t Nuo Merkines iki Kauno 2009 Pastarnokas J Zvaigzde pavydejo jam laimes biografine apybraiza Gyvenimas 1997 m Balaisyte K Kas ta salis Stanislovui Moravskiui 200 Gyvenimas 2002 m Griskaite R Knyga nebanaliai mylintiesiems savo krasta Nemunas 2009 m Ciapaite V Ustrones dvare Stanislavo Moravskio kurybos skaitymai Kurorto aidai 2008 m