Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Kenijos geografija Kenijos Respublikos gamtinių sąlygų aprašymas Kenijos topografinis žemėlapisViena aukščiausių Afrikos
Kenijos geografija
Kenijos geografija – Kenijos Respublikos gamtinių sąlygų aprašymas.
Padėtis
Kenija įsikūrusi Rytų Afrikoje, Indijos vandenyno pakrantėje. Maždaug per vidurį šalį kerta pusiaujas. Ribojasi šiaurėje su Etiopija (sienos ilgis 867 km), šiaurės rytuose su Somaliu (684 km), pietuose su Tanzanija (775 km), vakaruose su Uganda (814 km), šiaurės vakaruose su Pietų Sudanu (317 km). Bendras sausumos sienų ilgis – 3457 km. Yra viena vieta, kur Kenijos valstybinė siena išlieka ginčytina – Ilemio trikampis (su Pietų Sudanu ir Etiopija).
Iš pietryčių-rytų Keniją skalauja Indijos vandenynas. Pakrantės ilgis siekia 536 km. Krantai sprūdiniai, mažai raižyti. Pakrantėje yra nedidelių salų: Lamu salynas, Funzis, Mombasos sala, Vasinis.
Paviršius
Kenija išsidėsčiusi šiaurės rytinėje Rytų Afrikos plokščiakalnio dalyje; jo aukštis keičiasi nuo 500 m rytuose iki 1500 m vakaruose. Rytuose jis pakopomis leidžiasi link Indijos vandenyno pakrantės, kur driekiasi nuo 50 km (pietuose) iki 200 km (šiaurėje) pločio akumuliacinė žemuma. Tuo tarpu vakaruose plokščiakalnis pamažu žemėja Viktorijos ežero link, šiaurinėje dalyje – stačiais šlaitais leidžiasi Turkanos ežero link.
Plokščiakalnio vidurinę dalį (iš šiaurės į pietus) kerta Rytų Afrikos lūžių zona. Plačių ir gilių grabenų dugne yra užgesusių ir veikiančių ugnikalnių, karštųjų versmių. Lūžių zonos rytuose yra (didžiausias aukštis 3994 m), vakaruose – (2668 m) plokščiakalniai. Kenijos vidurinėje dalyje yra Kenijos kalno (5199 m, Batiano kalnas – aukščiausias Kenijoje), rytuose (netoli Ugandos sienos) – Elgono (4321 m, Vagagajaus kalnas) vulkaniniai masyvai. Vulkaniniuose masyvuose yra lavos laukų, pakrantėje paplitę karstiniai reiškiniai. Į rytus nuo Turkanos ežero driekiasi Gabros ir Merilio plynaukštės, kurios stačiais šlaitais leidžiasi link Čalbio dykumos.
Klimatas
Nepaisant to, kad Kenija yra abipus pusiaujo, dėl palyginti didelio aukščio virš jūros lygio, klimatas subekvatorinis. Kalnuose būdingas vertikalusis zoniškumas. Vidutinė mėnesio temperatūra pakrantėje 24–27 °C, vidurinėje dalyje 12–18 °C, vakaruose 22–24 °C. Kenijos rytuose per metus iškrinta 1000–1800 mm, vidurinėje dalyje ir vakaruose 1500–2000 mm, šiaurėje ir šiaurės rytuose 220–250 mm kritulių. Netoli pusiaujo 2 drėgnieji laikotarpiai – kovas–balandis ir lapkritis–gruodis. Pačiose aukštikalnėse yra sniego. Dažnos sausros (ypač, šiaurėje), atogrąžų ciklonai.
Aukščiausia Nairobyje užfiksuota temperatūra +32,7 °C, žemiausia +1,1 °C.
Hidrografija
Didžioji dalis Kenijos pateka į Indijos vandenyno baseiną – per šalį rytų link teka Tana (ilgiausia šalyje) ir Galana, taip pat Evaso Ngiras (Džubos intakas). Vakarinė šalies pusė yra Nilo baseine: jam priklauso didžiausias Afrikoje Viktorijos ežeras (Kenijoje yra jo šiaurės rytinis pakraštys; įteka , ), Turkanos ežeras (su Turkvelo, Kerijo upėmis). Upių tinklas retas. Didelė dalis upių sausrymečiu nusenka arba išdžiūsta, o per liūtis ištvinsta. Nenuotakiuose tektoniniuose duburiuose telkšo Magadžio, Naivašos, Bogorijos, Baringo, Nakuru ežerai (dalis jų druskingi, mineralizuoti). Sudaryta keletas tvenkinių (Keseso, Gitaru, Kindarumos, Kiamberės ir kt.). Upėse nemažai krioklių.
Dirvožemiai
Kenijos šiaurėje vyrauja akmeningi, kai kur (į rytus nuo Turkanos ežero) druskingi pusdykumių gipsažemiai. Į vakarus nuo Turkanos ežero stūksančiuose kalnuose būdingi gipsažemiai ir akmeningi kalkžemiai, plačiuose periodinių upių slėniuose (daugiausia Kenijos rytinėje ir vidurinėje dalyje) – druskožemiai, pietrytinės dalies lygumose – molingi , pajūrio žemumoje – smėlžemiai, Tanos upės slėnyje – . Vulkaniniuose masyvuose vyrauja vulkanžemiai ir .
Gyvoji gamta
Didžiąją Kenijos dalį užima savanos: plokščiakalnyje plyti šiauriniai akacijų ir krūmynai bei sąžalynai, šiaurėje – sausringesni somaliniai lapus metančių augalų brūzgynai, Viktorijos ežero pakrantėse – aukštažolės savanos bei savanų ir miškų mozaikos. Taip pat šiaurėje aplink Turkanos ežerą plyti pusdykumės ir skurdūs kserofitiniai krūmokšniai. Miškai veši vandenyno pakrantėje, kalnų masyvų šlaituose bei vulkaninių kūgių papėdėse. Kenijos ir Elgono vulkaninių masyvų viršūnėse plyti . Pakrantėse yra mangrovių, drėgnuose tektoniniuose duburiuose – užliejamų pievų ir šlapynių.
Kenijos miškingumas (2018 m.) – 6,1 %.
Kenijoje sutinkama daugelis stambiųjų Afrikos savanų ir retmiškių žinduolių: liūtų, afrikinių dramblių, gepardų, leopardų, hienų, hieninių šunų, servalų, šakalų, įvairių antilopių (gnu, kanų, vandeninių ožių, mažųjų kudu, dukerių, impalų, oribių, sunių ir kt.), gazelių, zebrų, raganosių (baltųjų ir juodųjų), hipopotamų, buivolų, žirafų, karpočių, . Iš paukščių būdingi afrikiniai stručiai, sekretoriai, grifai, flamingai, marabu, , , gervės ir kt. Žymiausias roplys – Nilo krokodilas.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima 12,3 % Kenijos ploto. Kenijoje įsteigtas 21 nacionalinis parkas (2022 m.), taip pat dar keletas gamtos rezervatų, laukinės gamtos draustinių, medžioklės rezervatų. Seniausi ir didžiausi nacionaliniai parkai – Rytų Cavo nacionalinis parkas (13 747 km²) ir (9065 km², abu įsteigti 1948 m.). UNESCO pasaulio paveldo objektais paskelbti Kenijos kalno nacionalinis parkas, Turkanos ežero nacionaliniai parkai (pagrindinis – ), (atskiri ežerai bei ugnikalniai). Saugomi 6 Ramsaro konvencijos objektai (bendras plotas 2654,49 km²): Nakuru (nuo 1990 m.), Naivašos (1995 m.), Bogorijos (2001 m.), Baringo (2002 m.), Elmenteitos (2005 m.) ežerai, Tanos upės delta (2012 m.).
Pagrindinės ekologinės problemos: pramoninė ir buitinė vandens tarša, vandens stygius dėl sausrų ir pesticidų naudojimo, brakonieriavimas, miškų kirtimas, dykumėjimas, dirvožemio erozija, invazinės rūšys (Viktorijos ežere suvešėję ).
Šaltiniai
- Kenya, The World Factbook, CIA.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 206
- Aira Dubikaltienė. Kenija: gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- „Station Nairobi“. Meteo Climat.
- Burgess, Neil, Jennifer D’Amico Hales, Emma Underwood (2004). Terrestrial Ecoregions of Africa and Madagascar: A Conservation Assessment. Island Press, Washington DC.
- Kenya Wildlife Service, kws.go.ke
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kenijos geografija, Kas yra Kenijos geografija? Ką reiškia Kenijos geografija?
Kenijos geografija Kenijos Respublikos gamtiniu salygu aprasymas Kenijos topografinis zemelapisViena auksciausiu Afrikos vietu Kenijos kalnasPadetisKenija įsikurusi Rytu Afrikoje Indijos vandenyno pakranteje Mazdaug per vidurį salį kerta pusiaujas Ribojasi siaureje su Etiopija sienos ilgis 867 km siaures rytuose su Somaliu 684 km pietuose su Tanzanija 775 km vakaruose su Uganda 814 km siaures vakaruose su Pietu Sudanu 317 km Bendras sausumos sienu ilgis 3457 km Yra viena vieta kur Kenijos valstybine siena islieka gincytina Ilemio trikampis su Pietu Sudanu ir Etiopija Is pietryciu rytu Kenija skalauja Indijos vandenynas Pakrantes ilgis siekia 536 km Krantai sprudiniai mazai raizyti Pakranteje yra nedideliu salu Lamu salynas Funzis Mombasos sala Vasinis Rytu Afrikos luziu zonos skardziai ties SamburuPavirsiusKenija issidesciusi siaures rytineje Rytu Afrikos ploksciakalnio dalyje jo aukstis keiciasi nuo 500 m rytuose iki 1500 m vakaruose Rytuose jis pakopomis leidziasi link Indijos vandenyno pakrantes kur driekiasi nuo 50 km pietuose iki 200 km siaureje plocio akumuliacine zemuma Tuo tarpu vakaruose ploksciakalnis pamazu zemeja Viktorijos ezero link siaurineje dalyje staciais slaitais leidziasi Turkanos ezero link Ploksciakalnio vidurine dalį is siaures į pietus kerta Rytu Afrikos luziu zona Placiu ir giliu grabenu dugne yra uzgesusiu ir veikianciu ugnikalniu karstuju versmiu Luziu zonos rytuose yra didziausias aukstis 3994 m vakaruose 2668 m ploksciakalniai Kenijos vidurineje dalyje yra Kenijos kalno 5199 m Batiano kalnas auksciausias Kenijoje rytuose netoli Ugandos sienos Elgono 4321 m Vagagajaus kalnas vulkaniniai masyvai Vulkaniniuose masyvuose yra lavos lauku pakranteje paplite karstiniai reiskiniai Į rytus nuo Turkanos ezero driekiasi Gabros ir Merilio plynaukstes kurios staciais slaitais leidziasi link Calbio dykumos Liuciu debesys Masai MarojeKlimatasNepaisant to kad Kenija yra abipus pusiaujo del palyginti didelio aukscio virs juros lygio klimatas subekvatorinis Kalnuose budingas vertikalusis zoniskumas Vidutine menesio temperatura pakranteje 24 27 C vidurineje dalyje 12 18 C vakaruose 22 24 C Kenijos rytuose per metus iskrinta 1000 1800 mm vidurineje dalyje ir vakaruose 1500 2000 mm siaureje ir siaures rytuose 220 250 mm krituliu Netoli pusiaujo 2 dregnieji laikotarpiai kovas balandis ir lapkritis gruodis Paciose aukstikalnese yra sniego Daznos sausros ypac siaureje atograzu ciklonai Auksciausia Nairobyje uzfiksuota temperatura 32 7 C zemiausia 1 1 C Salele su mineralizuotais ezerais Turkanos ezereHidrografijaDidzioji dalis Kenijos pateka į Indijos vandenyno baseina per salį rytu link teka Tana ilgiausia salyje ir Galana taip pat Evaso Ngiras Dzubos intakas Vakarine salies puse yra Nilo baseine jam priklauso didziausias Afrikoje Viktorijos ezeras Kenijoje yra jo siaures rytinis pakrastys įteka Turkanos ezeras su Turkvelo Kerijo upemis Upiu tinklas retas Didele dalis upiu sausrymeciu nusenka arba isdziusta o per liutis istvinsta Nenuotakiuose tektoniniuose duburiuose telkso Magadzio Naivasos Bogorijos Baringo Nakuru ezerai dalis ju druskingi mineralizuoti Sudaryta keletas tvenkiniu Keseso Gitaru Kindarumos Kiamberes ir kt Upese nemazai kriokliu DirvozemiaiKenijos siaureje vyrauja akmeningi kai kur į rytus nuo Turkanos ezero druskingi pusdykumiu gipsazemiai Į vakarus nuo Turkanos ezero stuksanciuose kalnuose budingi gipsazemiai ir akmeningi kalkzemiai placiuose periodiniu upiu sleniuose daugiausia Kenijos rytineje ir vidurineje dalyje druskozemiai pietrytines dalies lygumose molingi pajurio zemumoje smelzemiai Tanos upes slenyje Vulkaniniuose masyvuose vyrauja vulkanzemiai ir Flamingai Nakuru ezereGyvoji gamtaDidziaja Kenijos dalį uzima savanos ploksciakalnyje plyti siauriniai akaciju ir krumynai bei sazalynai siaureje sausringesni somaliniai lapus metanciu augalu bruzgynai Viktorijos ezero pakrantese aukstazoles savanos bei savanu ir misku mozaikos Taip pat siaureje aplink Turkanos ezera plyti pusdykumes ir skurdus kserofitiniai krumoksniai Miskai vesi vandenyno pakranteje kalnu masyvu slaituose bei vulkaniniu kugiu papedese Kenijos ir Elgono vulkaniniu masyvu virsunese plyti Pakrantese yra mangroviu dregnuose tektoniniuose duburiuose uzliejamu pievu ir slapyniu Aukstikalniu miskai ir krioklysAfrikiniai drambliai Samburu nacionaliniame rezervate Kenijos miskingumas 2018 m 6 1 Kenijoje sutinkama daugelis stambiuju Afrikos savanu ir retmiskiu zinduoliu liutu afrikiniu drambliu gepardu leopardu hienu hieniniu sunu servalu sakalu įvairiu antilopiu gnu kanu vandeniniu oziu mazuju kudu dukeriu impalu oribiu suniu ir kt gazeliu zebru raganosiu baltuju ir juoduju hipopotamu buivolu zirafu karpociu Is pauksciu budingi afrikiniai struciai sekretoriai grifai flamingai marabu gerves ir kt Zymiausias roplys Nilo krokodilas Aplinkos apsauga Saugomos teritorijos uzima 12 3 Kenijos ploto Kenijoje įsteigtas 21 nacionalinis parkas 2022 m taip pat dar keletas gamtos rezervatu laukines gamtos draustiniu medziokles rezervatu Seniausi ir didziausi nacionaliniai parkai Rytu Cavo nacionalinis parkas 13 747 km ir 9065 km abu įsteigti 1948 m UNESCO pasaulio paveldo objektais paskelbti Kenijos kalno nacionalinis parkas Turkanos ezero nacionaliniai parkai pagrindinis atskiri ezerai bei ugnikalniai Saugomi 6 Ramsaro konvencijos objektai bendras plotas 2654 49 km Nakuru nuo 1990 m Naivasos 1995 m Bogorijos 2001 m Baringo 2002 m Elmenteitos 2005 m ezerai Tanos upes delta 2012 m Pagrindines ekologines problemos pramonine ir buitine vandens tarsa vandens stygius del sausru ir pesticidu naudojimo brakonieriavimas misku kirtimas dykumejimas dirvozemio erozija invazines rusys Viktorijos ezere suveseje SaltiniaiKenya The World Factbook CIA Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 206 Aira Dubikaltiene Kenija gamta Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Station Nairobi Meteo Climat Burgess Neil Jennifer D Amico Hales Emma Underwood 2004 Terrestrial Ecoregions of Africa and Madagascar A Conservation Assessment Island Press Washington DC Kenya Wildlife Service kws go ke Vikiteka Kenijos geografija vaizdine ir garsine medziaga