Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tadas KosciuškaKarlo Gotlybo Šveikarto portretas po 1802 m Herbas Roch III Gimė 1746 m vasario 4 d MerečovščiznaMirė 181
Tadas Kosčiuška
| Tadas Kosciuška | |
|---|---|
| Karlo Gotlybo Šveikarto portretas, po 1802 m. | |
| Herbas „Roch III“ | |
| Gimė | 1746 m. vasario 4 d. Merečovščizna |
| Mirė | 1817 m. spalio 15 d. (71 metai) Zoloturnas |
| Palaidotas (-a) | Vavelio katedra |
| Tėvas | Liudvikas Tadeušas Kosciuška |
| Motina | Teklė Ratomska |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Tadas Kosciuška |
| Parašas | |
Andrius Tadas Bonavertūra Kosciuška (lenk. Andrzej Tadeusz Bonawentura Kościuszko, angl. Andrew Thaddeus Bonaventure Kosciuszko; 1746 m. vasario 4 d. – 1817 m. spalio 15 d.), žinomas kaip Tadas Kosciuška, – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius ir generolas, tarnavęs Lenkijos karalystės kariuomenėje, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę dalyvis (1775–1783 m.), vyriausiasis 1794 m. sukilimo vadas. 1792 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu.
Jo garbei pavadintas aukščiausias Australijoje Kosciuškos kalnas. Vilniuje, Kaune ir daugelyje Lenkijos miestų yra Tado Kosciuškos gatvės, įvairių objektų JAV.
Biografija
Politinė ir karinė veikla
Gimė 1746 metais Merečovščiznos palivarke, šalia dab. Kosavos miestelio, nepasiturinčių bajorų šeimoje. Anksti netekęs tėvo, motinos buvo išleistas į Varšuvos kadetų korpusą, kuris rengė Abiejų Tautų Respublikos armijos karininkus. Su karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio stipendija išvyko tęsti mokslų į Prancūziją. Juos baigęs jaunas karo inžinierius tėvynėje tarnybos negavo. 1774 m. trumpam grįžo į Lietuvą, vėliau grįžo į Paryžių. Galiausiai 1775 m. jis iškeliavo į JAV. Ten jis sėkmingai kovojo JAV nepriklausomybės kare kartu su Džordžu Vašingtonu. JAV nepriklausomybės deklaracijos autorius Tomas Džefersonas apie Kosciušką atsiliepė taip:
| Jis yra tyriausias laisvės sūnus, kurį man kada tekę pažinti; ir tokios laisvės, kuri skirta visiems, ne tik mažetui ar turtingiesiems. |
Karui pasibaigus, gavęs brigados generolo laipsnį, apdovanotas, dalyvavęs masonų ložėje T. Kosčiuška išplaukė į Europą. 1792 m. jis pasižymėjo mūšiuose su Targovicos konfederatais. Vėl grįžęs į Prancūziją, čia iš revoliucinės vyriausybės gavo garbės piliečio vardą. 1794 m. pradžioje prasidėjus patriotų sukilimui prieš Rusiją, T. Kosciuška buvo pakviestas būti sukilimo vadu. Jis viešu raštu (išleistas ir lietuvių kalba) prižadėjo visiems valstiečiams asmens laisvę, o dalyvaujančius sukilime atleido nuo lažo ir kitų prievolių.
"Kunigaikščių Čartoriskių ir emigracijos politikų iškeltas vadovauti Lenkijos ir Lietuvos sukilimui, Kosciuška 1794 m. kovo 24 d. Krokuvos turgaus aikštėje susirinkusiems žmonėms – kaip valstybės šeimininkams – perskaitė sukilimo aktą ir prisiekė iki galo kovoti už Respublikos nepriklausomybę. Sukilimo metu jam buvo suteikti valstybės Aukščiausiojo Viršininko, diktatoriaus, įgaliojimai. Sukilusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sudarė savo valdžią – Lietuvos Tautos Aukščiausiąją Tarybą. Bijodamas Respublikos jėgų susiskaidymo, Kosciuška privertė Lietuvą pripažinti jo viršenybę. Lietuvos valdžia skelbė ne tik savo, bet ir Kosciuškos atsišaukimus dviem kalbomis – lietuviškai ir lenkiškai. Vilniaus sukilimo vadai tautiečiams aiškino, kad Kosciuška – tai paties Dievo Lietuvai ir jos laisvei siųstas lietuvis. Būdamas Gardine Valstybės Viršininkas atskiru, lietuviškąjį patriotizmą žadinančiu laišku kreipėsi į Lietuvos karius – „lietuvių riterius“: „Lietuva! Mano kraštiečiai ir gentainiai! Gimiau jūsų žemėje, nuoširdžia meile mano tėvynei atsišaukia manyje ypatingas palankumas tiems, tarp kurių pradėjau gyvenimą. [...] Šlovinga savo karingumu ir pilietiškumu Lietuva, ilgai buvusi nelaiminga dėl savo sūnų išdavysčių, pažadu tau stoti tarp jūsų.“ Karo stovykloje prie Polaneco, Lenkijoje, Kosciuška išleido aktą, kuriuo visiems Respublikos valstiečiams suteikė laisvę. Taip buvo padėtas teisinis pagrindas kurtis nebe luominei, bet šiuolaikinei laisvų ir lygiateisių žmonių visuomenei. Kosciuška tapo tokios visuomenės simboliu. Daug lietuvių valstiečių, Lietuvos totorių ir žydų ėjo į sukilimą su Kosciuškos vardu lūpose. Valstybės Viršininkas buvo apdainuotas lietuvių liaudies dainose. Čia jis minimas kaip žmonių gelbėtojas nuo rusų, kaip „karalius“, kaip liaudies mylimas „Kačiuškėlis“, kurio pralaimėjimą apraudojusi visa tauta – „giminėlė“ ( Darius Kuolys. Kosčiuška)." .
Rusijos kariuomenei malšinant sukilimą, buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę, į švelnaus režimo (taip caras nenorėjo blogai pagarsėti tarptautinėje arenoje) Petropavlovsko kalėjimą, kuriame kalėjo dvejus metus.1796 m. naujas Rusijos caras Pavelas (Povilas) I grąžino jam laisvę, kaip malonės ženklą pasiūlė dvarą su 1 500 valstiečių, grąžino kardą, bet T. Kosciuška jam atsakė, kad nereikia jam dvaro, nes jis nebeturės tėvynės, ir pasiprašė, kad leistų jam išvykti į užsienį. 1796 m. pabaigoje T. Kosciuška išplaukė į JAV ir 1797 m. pradžioje apsigyveno Filadelfijoje. Tačiau jis čia pasijuto svetimas, neradęs senų kovos draugų ir 1798 m. gegužės pradžioje sugrįžo į Paryžių, turėdamas užduotį atstovauti JAV Prancūzijoje. Napoleonui pralaimėjus karą su Rusija ir jos sąjungininkėmis, T. Kosciuška 1814 m. Paryžiuje susitiko su Rusijos caru Aleksandru I, įtikinėjo jį grąžinti Lenkijai laisvę. Vėliau su caru dar kartą susitikęs Vienos kongrese, gavo iš jo pažadą, kad bus įkurta Lenkijos karalystė. T. Kosciuška vylėsi, kad jis bus paskirtas karalystės kariuomenės vadu, bet caras savo vietininku paskyrė savo brolį Konstantiną.
Prasigyvenęs Vakaruose, carui grąžino dovanotus pinigus. Pasitraukęs iš politikos, gyveno Prancūzijoje, vėliau Šveicarijoje, kur 1817 m. ir mirė nukritęs nuo arklio ir susižeidęs. Jo palaikai buvo pargabenti į Krokuvą ir palaidoti Vavelio katedroje šalia greta Jono Sobiesko ir kitų garbingiausių Lenkijos ir Lietuvos valstybės žmonių.
Asmeninis gyvenimas
1774 m. grįžęs į Lietuvą T. Kosciuška patyrė nelaimingą meilę didiko Sosnovskio dukteriai Liudvikai – tėvas jai neleido tekėti už neturtingo bajoraičio. Panašiai atsitiko ir apie 1790 m., kai jis paprašė Teklės Žurovskaitės rankos, bet jos tėvas, išdidus Ukrainos dvarininkas, atstūmė, kadangi T. Kosciuška nebuvo turtingas, mat nepasinaudojo JAV gautomis privilegijomis ir pinigais, o didelę jų dalį paliko juodaodžių vaikų mokyklai steigti. Taip jis ir liko nevedęs.
Galerija
- Sodyba Merečovščiznoje, kur gimė Tadas Kosciuška
- Paminklinė lenta Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje (Antanas Vivulskis)
- Tado Kosciuškos priesaika Krokuvos turgaus aikštėje, 1797 m. (Pranciškus Smuglevičius)
- Raitas Kosciuška (Voicechas Gersonas)
- Tado Kosciuškos paminklas Milvokyje
Išnašos
- Tadeusz Korzon. Kościuszko: biografia z dokumętów wysnuta. Kraków, 1894. 206 psl.
- Džefersono laiškas Horašijui Geitsui (Horatio Gates), 1798 m. vasario 21 d. Tekstas pasiekiamas Founders Online.
- http://www.šaltiniai.info/index/details/971
- Algimantas Liekis. Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai, I tomas. Vilnius, Mokslotyros institutas, 2011. 80 psl.
- V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 215 psl.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tadas Kosčiuška, Kas yra Tadas Kosčiuška? Ką reiškia Tadas Kosčiuška?
Tadas KosciuskaKarlo Gotlybo Sveikarto portretas po 1802 m Herbas Roch III Gime 1746 m vasario 4 d MerecovsciznaMire 1817 m spalio 15 d 71 metai ZoloturnasPalaidotas a Vavelio katedraTevas Liudvikas Tadeusas KosciuskaMotina Tekle RatomskaZymus apdovanojimaiVikiteka Tadas KosciuskaParasas Andrius Tadas Bonavertura Kosciuska lenk Andrzej Tadeusz Bonawentura Kosciuszko angl Andrew Thaddeus Bonaventure Kosciuszko 1746 m vasario 4 d 1817 m spalio 15 d zinomas kaip Tadas Kosciuska Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes karo inzinierius ir generolas tarnaves Lenkijos karalystes kariuomeneje kovu uz Jungtiniu Amerikos Valstiju nepriklausomybe dalyvis 1775 1783 m vyriausiasis 1794 m sukilimo vadas 1792 m apdovanotas Baltojo erelio ordinu Jo garbei pavadintas auksciausias Australijoje Kosciuskos kalnas Vilniuje Kaune ir daugelyje Lenkijos miestu yra Tado Kosciuskos gatves įvairiu objektu JAV BiografijaPolitine ir karine veikla Gime 1746 metais Merecovsciznos palivarke salia dab Kosavos miestelio nepasiturinciu bajoru seimoje Anksti netekes tevo motinos buvo isleistas į Varsuvos kadetu korpusa kuris renge Abieju Tautu Respublikos armijos karininkus Su karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio stipendija isvyko testi mokslu į Prancuzija Juos baiges jaunas karo inzinierius tevyneje tarnybos negavo 1774 m trumpam grįzo į Lietuva veliau grįzo į Paryziu Galiausiai 1775 m jis iskeliavo į JAV Ten jis sekmingai kovojo JAV nepriklausomybes kare kartu su Dzordzu Vasingtonu JAV nepriklausomybes deklaracijos autorius Tomas Dzefersonas apie Kosciuska atsiliepe taip Jis yra tyriausias laisves sunus kurį man kada teke pazinti ir tokios laisves kuri skirta visiems ne tik mazetui ar turtingiesiems Karui pasibaigus gaves brigados generolo laipsnį apdovanotas dalyvaves masonu lozeje T Kosciuska isplauke į Europa 1792 m jis pasizymejo musiuose su Targovicos konfederatais Vel grįzes į Prancuzija cia is revoliucines vyriausybes gavo garbes piliecio varda 1794 m pradzioje prasidejus patriotu sukilimui pries Rusija T Kosciuska buvo pakviestas buti sukilimo vadu Jis viesu rastu isleistas ir lietuviu kalba prizadejo visiems valstieciams asmens laisve o dalyvaujancius sukilime atleido nuo lazo ir kitu prievoliu Tadas Kosciuska jaunysteje Kunigaiksciu Cartoriskiu ir emigracijos politiku iskeltas vadovauti Lenkijos ir Lietuvos sukilimui Kosciuska 1794 m kovo 24 d Krokuvos turgaus aiksteje susirinkusiems zmonems kaip valstybes seimininkams perskaite sukilimo akta ir prisieke iki galo kovoti uz Respublikos nepriklausomybe Sukilimo metu jam buvo suteikti valstybes Auksciausiojo Virsininko diktatoriaus įgaliojimai Sukilusi Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste sudare savo valdzia Lietuvos Tautos Auksciausiaja Taryba Bijodamas Respublikos jegu susiskaidymo Kosciuska priverte Lietuva pripazinti jo virsenybe Lietuvos valdzia skelbe ne tik savo bet ir Kosciuskos atsisaukimus dviem kalbomis lietuviskai ir lenkiskai Vilniaus sukilimo vadai tautieciams aiskino kad Kosciuska tai paties Dievo Lietuvai ir jos laisvei siustas lietuvis Budamas Gardine Valstybes Virsininkas atskiru lietuviskajį patriotizma zadinanciu laisku kreipesi į Lietuvos karius lietuviu riterius Lietuva Mano krastieciai ir gentainiai Gimiau jusu zemeje nuosirdzia meile mano tevynei atsisaukia manyje ypatingas palankumas tiems tarp kuriu pradejau gyvenima Slovinga savo karingumu ir pilietiskumu Lietuva ilgai buvusi nelaiminga del savo sunu isdavysciu pazadu tau stoti tarp jusu Karo stovykloje prie Polaneco Lenkijoje Kosciuska isleido akta kuriuo visiems Respublikos valstieciams suteike laisve Taip buvo padetas teisinis pagrindas kurtis nebe luominei bet siuolaikinei laisvu ir lygiateisiu zmoniu visuomenei Kosciuska tapo tokios visuomenes simboliu Daug lietuviu valstieciu Lietuvos totoriu ir zydu ejo į sukilima su Kosciuskos vardu lupose Valstybes Virsininkas buvo apdainuotas lietuviu liaudies dainose Cia jis minimas kaip zmoniu gelbetojas nuo rusu kaip karalius kaip liaudies mylimas Kaciuskelis kurio pralaimejima apraudojusi visa tauta giminele Darius Kuolys Kosciuska Rusijos kariuomenei malsinant sukilima buvo suzeistas ir pateko į nelaisve į svelnaus rezimo taip caras nenorejo blogai pagarseti tarptautineje arenoje Petropavlovsko kalejima kuriame kalejo dvejus metus 1796 m naujas Rusijos caras Pavelas Povilas I grazino jam laisve kaip malones zenkla pasiule dvara su 1 500 valstieciu grazino karda bet T Kosciuska jam atsake kad nereikia jam dvaro nes jis nebetures tevynes ir pasiprase kad leistu jam isvykti į uzsienį 1796 m pabaigoje T Kosciuska isplauke į JAV ir 1797 m pradzioje apsigyveno Filadelfijoje Taciau jis cia pasijuto svetimas nerades senu kovos draugu ir 1798 m geguzes pradzioje sugrįzo į Paryziu turedamas uzduotį atstovauti JAV Prancuzijoje Napoleonui pralaimejus kara su Rusija ir jos sajungininkemis T Kosciuska 1814 m Paryziuje susitiko su Rusijos caru Aleksandru I įtikinejo jį grazinti Lenkijai laisve Veliau su caru dar karta susitikes Vienos kongrese gavo is jo pazada kad bus įkurta Lenkijos karalyste T Kosciuska vylesi kad jis bus paskirtas karalystes kariuomenes vadu bet caras savo vietininku paskyre savo brolį Konstantina Prasigyvenes Vakaruose carui grazino dovanotus pinigus Pasitraukes is politikos gyveno Prancuzijoje veliau Sveicarijoje kur 1817 m ir mire nukrites nuo arklio ir susizeides Jo palaikai buvo pargabenti į Krokuva ir palaidoti Vavelio katedroje salia greta Jono Sobiesko ir kitu garbingiausiu Lenkijos ir Lietuvos valstybes zmoniu Asmeninis gyvenimas 1774 m grįzes į Lietuva T Kosciuska patyre nelaiminga meile didiko Sosnovskio dukteriai Liudvikai tevas jai neleido teketi uz neturtingo bajoraicio Panasiai atsitiko ir apie 1790 m kai jis paprase Tekles Zurovskaites rankos bet jos tevas isdidus Ukrainos dvarininkas atstume kadangi T Kosciuska nebuvo turtingas mat nepasinaudojo JAV gautomis privilegijomis ir pinigais o didele ju dalį paliko juodaodziu vaiku mokyklai steigti Taip jis ir liko nevedes GalerijaSodyba Merecovsciznoje kur gime Tadas Kosciuska Paminkline lenta Vilniaus Sv Jonu baznycioje Antanas Vivulskis Tado Kosciuskos priesaika Krokuvos turgaus aiksteje 1797 m Pranciskus Smuglevicius Raitas Kosciuska Voicechas Gersonas Tado Kosciuskos paminklas MilvokyjeIsnasosTadeusz Korzon Kosciuszko biografia z dokumetow wysnuta Krakow 1894 206 psl Dzefersono laiskas Horasijui Geitsui Horatio Gates 1798 m vasario 21 d Tekstas pasiekiamas Founders Online http www saltiniai info index details 971 Algimantas Liekis Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai I tomas Vilnius Mokslotyros institutas 2011 80 psl V Daugirdaite Sruogiene Lietuvos istorija Vilnius Vyturys 1990 215 psl Nuorodos