Kitos reikšmės Kopa reikšmės Kopa vėjo supustyta smėlio kalva smėlėtuose pajūriuose paežerėse paupiuose dykumose Jos sle
Smėlio kopa

- Kitos reikšmės – Kopa (reikšmės).
Kopa – vėjo supustyta smėlio kalva smėlėtuose pajūriuose, paežerėse, paupiuose, dykumose. Jos slenka vyraujančio vėjo kryptimi nuo kelių centimetrų iki kelių metrų per metus. Kopos yra dviejų rūšių: judriosios ir nejudriosios, kitaip negyvosios. Kai kopos apauga augalija, jos nustoja judėti ir tampa negyvosiomis kopomis. Senosios Lietuvos pajūrio kopos susidarė prieš 5000–6000 metų. Kuršių nerijos kopos susidarė prieš 200 metų.
Kopų judėjimas
Yra du smėlio kopų tipai – barchanai ir seifai, arba išilginės kopos.
Barchanai paprastai būna dykumos pakraščiuose, kur smėlio palyginti nedaug ir dažnai yra šiek tiek krūmų skrebų. Šios kopos pjautuvo pavidalo: jų ragai atkreipti pavėjui. Tarp kopų yra gargždas arba plika uoliena. Vėjas lėkštuoju šlaitu pučia smiltis aukštyn. Kai jos pasiekia kopos viršūnę, nusirita žemyn statesniuoju pavėjiniu šlaitu. Taip smėlio grūdeliai iš kopos užpakalinės dalies nuolat pernešami į priešakinę, ir kopa lėtai slenka. Didžiulės kopos slenka nepaprastai lėtai, o maži barchanai nuslenka iki 15 m per metus. Kur barchanų yra daug, jie išsirikiuoja eile ir sudaro skersinę kopą.
Seifai, arba išilginės kopos, užima gana didelius dykumos plotus. Tai ilgi smėlio gūbriai, kuriuos vienus nuo kitų skiria uolėti arba akmeningi ruožai, nuo kurių vėjo sūkuriai nupustė smėlį. Kur visą dykumą dengia smėlis, barchanai ir seifai susilieja ir sudaro netvarkingą kalvotą paviršių. Smulkiausios dulkės pakyla į orą tūkstančius metrų, nulekia šimtus kilometrų ir, jei būna išnešamos už dykumos ribų, nusėdusios sudaro labai derlingą liosinį dirvožemį.
Kopų formos
Barchanai
Vėjo supustytos pusmėnulio arba pjautuvo pavidalo smėlio kalvos ilgais lėkštais priešvėjiniais, trumpais stačiais pavėjiniais šlaitais, pereinančiais į pavėjui atkreiptus ragus. Barchanai labai judrios kopos per metus galinčios nukeliauti kelis šimtus metrų.
Barchaniniai gūbriai
Barchanai augdami ir slinkdami į priekį jungiasi, sukimba ragais arba prisišlieja vienas prie kito ir sudaro grandines, kalvagūbrius.
Išilginės kopos (seifai)
Ilgi, lygiagretūs gūbriai su nuobiriniais šlaitais iš abiejų pusių. Seifai gali būti daugiau kaip 300 km ilgio.
Skersinės kopos
Statmenos vyraujančio vėjo krypčiai, lygiagrečios kopų eilės, panašios į bangas.
Žvaigždiškos kopos
Radialinės simetriškos formos, kurių keteros spinduliais nutįsta iš centrinės viršūnės. Formuoja smarkūs kintančios krypties vėjai.
Kupoliškos kopos
Kupolo ar ovalo formos pavienės kopos. Kopos aukštį riboja smarkūs vėjai. Šios formos kopos retos.
Parabolinės kopos
Išlenktos su ilgais beveik lygiagrečiais prieš vėją atgręžtais ragais. Susidaro pustomuose smėlynuose, gali jungtis ir sudaryti grupes. Pasižymi dideliu judrumu.
Atvirkštinės kopos
Banguotos, atsitiktinės formos kopos. Formuoja pastovaus stiprumo vėjai, tačiau kintančios krypties.
Aukščiausios pasaulio kopos
Nr. | Kopa | Santykinis aukštis, m | Vieta |
---|---|---|---|
1 | Cerro Blanco | 1176 | Sečūros dykuma, Peru |
2 | Cerro Medanoso | 550 | Atakamos dykuma, Čilė |
3 | Badain Jaran | 500 | Baidan Jaran dykuma, Kinija |
4 | Rig-e Talan | 470 | Dešte Luto dykuma, Iranas |
5 | Isaouane-n-Tifernise smėlio jūra | 465 | Alžyro Sachara, Alžyras |
6 | Big Daddy ir Dune 7 | 325 | Namibo dykuma, Namibija |
7 | Mount Tempest | 280 | Moretono sala, Australija |
8 | Mingsha Shan | 250 | Dunhuango oazė, Taklamakano dykuma, Kinija |
9 | Star Dune | 230 | Didžiojo Smėlio kopų nacionalinis parkas, Koloradas, JAV |
10 | Dune du Pilat | 107 | , Prancūzija |
Kopos Lietuvoje
Lietuvoje yra dviejų tipų kopos: pajūrio ir žemyninės (kontinentinės).
Didžiausios Lietuvoje kopos yra Kuršių nerijoje. Aukščiausios ir didžiausios kopos Lietuvoje yra Parnidžio kopa su Saulės laikrodžiu (52 m), Urbo kopa, ant kurios stovi Nidos švyturys (52 m), ir Didžioji kopa (50 m). Kitos žymesnės kopos yra Hageno kalnas, Karvaičių kopa, Pilkosios kopos, Skirpsto kopa, Vecekrugo kopa.
Apaugusių mišku, žemyninių kopų yra smėlingoje Pietryčių (Dainavos) lygumoje (Varėnos rajone, Marcinkonių, Druskininkų apylinkėse), kur jos susidarė zandrinėje lygumoje. Kitos žemynininės taip pat yra Nemuno slėnyje ir kai kuriose aliuvinėse lygumose, Kazlų Rūdos, Viešvilės, Skersabalių apylinkėse.Marcinkonyse, taip pat Dumsių girioje (Būdų miške) prie Gaižiūnų poligono ir Rūdninkų girios viduryje (buvusiame poligone, esančiame 40 km nuo Vilniaus) bei Bartkuškio miške (Širvintų rajonas) yra susiformavusios atviros žemyninės kopos (žr. (Klonių kalnas), Dumsių kopa, Rūdninkų kopa, Bartkuškio kopa).
Galerija
- Parnidžio kopa
- Didžioji kopa
- Kopa Maroke
- Kopos Mirties slėnyje, JAV
- Kopa Namibijoje
Šaltiniai
- Gudonavičienė ir kiti. „Iliustruotas enciklopedinis žinynas“. Kaunas. Jotema. 2005
- Beazley Mitchell. „Žemė ir jos gėrybės“. Vilnius. Valstybinė enciklopedijų leidykla. 1992
- Pukelytė Violeta. „Senųjų žemyninių kopų tyrimai Lietuvoje“. Baltica, nr. 24 specialus leidimas. Vilnius. 2011. 147–150
Nuorodos
- Parnidžio kopa Nidoje
- Parabolinės kopos Kuršių nerijoje Archyvuota kopija 2012-12-19 iš Wayback Machine projekto.
- Mirusios kopos
- 10 aukščiausių pasaulio kopų (anglų k.)[neveikianti nuoroda]
- Kopų nuotraukų galerija[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Smėlio kopa, Kas yra Smėlio kopa? Ką reiškia Smėlio kopa?
Kitos reiksmes Kopa reiksmes Kopa vejo supustyta smelio kalva smeletuose pajuriuose paezerese paupiuose dykumose Jos slenka vyraujancio vejo kryptimi nuo keliu centimetru iki keliu metru per metus Kopos yra dvieju rusiu judriosios ir nejudriosios kitaip negyvosios Kai kopos apauga augalija jos nustoja judeti ir tampa negyvosiomis kopomis Senosios Lietuvos pajurio kopos susidare pries 5000 6000 metu Kursiu nerijos kopos susidare pries 200 metu Cebio ergas MarokasKopu judejimasYra du smelio kopu tipai barchanai ir seifai arba isilgines kopos Barchanai paprastai buna dykumos pakrasciuose kur smelio palyginti nedaug ir daznai yra siek tiek krumu skrebu Sios kopos pjautuvo pavidalo ju ragai atkreipti pavejui Tarp kopu yra gargzdas arba plika uoliena Vejas lekstuoju slaitu pucia smiltis aukstyn Kai jos pasiekia kopos virsune nusirita zemyn statesniuoju pavejiniu slaitu Taip smelio grudeliai is kopos uzpakalines dalies nuolat pernesami į priesakine ir kopa letai slenka Didziules kopos slenka nepaprastai letai o mazi barchanai nuslenka iki 15 m per metus Kur barchanu yra daug jie issirikiuoja eile ir sudaro skersine kopa Seifai arba isilgines kopos uzima gana didelius dykumos plotus Tai ilgi smelio gubriai kuriuos vienus nuo kitu skiria uoleti arba akmeningi ruozai nuo kuriu vejo sukuriai nupuste smelį Kur visa dykuma dengia smelis barchanai ir seifai susilieja ir sudaro netvarkinga kalvota pavirsiu Smulkiausios dulkes pakyla į ora tukstancius metru nulekia simtus kilometru ir jei buna isnesamos uz dykumos ribu nusedusios sudaro labai derlinga liosinį dirvozemį Kopos judejimasKopu formosBarchanai Vejo supustytos pusmenulio arba pjautuvo pavidalo smelio kalvos ilgais lekstais priesvejiniais trumpais staciais pavejiniais slaitais pereinanciais į pavejui atkreiptus ragus Barchanai labai judrios kopos per metus galincios nukeliauti kelis simtus metru Barchaniniai gubriai Barchanai augdami ir slinkdami į priekį jungiasi sukimba ragais arba prisislieja vienas prie kito ir sudaro grandines kalvagubrius Isilgines kopos seifai Ilgi lygiagretus gubriai su nuobiriniais slaitais is abieju pusiu Seifai gali buti daugiau kaip 300 km ilgio Skersines kopos Statmenos vyraujancio vejo krypciai lygiagrecios kopu eiles panasios į bangas Zvaigzdiskos kopos Radialines simetriskos formos kuriu keteros spinduliais nutįsta is centrines virsunes Formuoja smarkus kintancios krypties vejai Kupoliskos kopos Kupolo ar ovalo formos pavienes kopos Kopos aukstį riboja smarkus vejai Sios formos kopos retos Parabolines kopos Islenktos su ilgais beveik lygiagreciais pries veja atgreztais ragais Susidaro pustomuose smelynuose gali jungtis ir sudaryti grupes Pasizymi dideliu judrumu Atvirkstines kopos Banguotos atsitiktines formos kopos Formuoja pastovaus stiprumo vejai taciau kintancios krypties Auksciausios pasaulio koposNr Kopa Santykinis aukstis m Vieta1 Cerro Blanco 1176 Securos dykuma Peru2 Cerro Medanoso 550 Atakamos dykuma Cile3 Badain Jaran 500 Baidan Jaran dykuma Kinija4 Rig e Talan 470 Deste Luto dykuma Iranas5 Isaouane n Tifernise smelio jura 465 Alzyro Sachara Alzyras6 Big Daddy ir Dune 7 325 Namibo dykuma Namibija7 Mount Tempest 280 Moretono sala Australija8 Mingsha Shan 250 Dunhuango oaze Taklamakano dykuma Kinija9 Star Dune 230 Didziojo Smelio kopu nacionalinis parkas Koloradas JAV10 Dune du Pilat 107 PrancuzijaKopos LietuvojeLietuvoje yra dvieju tipu kopos pajurio ir zemynines kontinentines Didziausios Lietuvoje kopos yra Kursiu nerijoje Auksciausios ir didziausios kopos Lietuvoje yra Parnidzio kopa su Saules laikrodziu 52 m Urbo kopa ant kurios stovi Nidos svyturys 52 m ir Didzioji kopa 50 m Kitos zymesnes kopos yra Hageno kalnas Karvaiciu kopa Pilkosios kopos Skirpsto kopa Vecekrugo kopa Apaugusiu misku zemyniniu kopu yra smelingoje Pietryciu Dainavos lygumoje Varenos rajone Marcinkoniu Druskininku apylinkese kur jos susidare zandrineje lygumoje Kitos zemyninines taip pat yra Nemuno slenyje ir kai kuriose aliuvinese lygumose Kazlu Rudos Viesviles Skersabaliu apylinkese Marcinkonyse taip pat Dumsiu girioje Budu miske prie Gaiziunu poligono ir Rudninku girios viduryje buvusiame poligone esanciame 40 km nuo Vilniaus bei Bartkuskio miske Sirvintu rajonas yra susiformavusios atviros zemynines kopos zr Kloniu kalnas Dumsiu kopa Rudninku kopa Bartkuskio kopa GalerijaParnidzio kopa Didzioji kopa Kopa Maroke Kopos Mirties slenyje JAV Kopa NamibijojeSaltiniaiGudonaviciene ir kiti Iliustruotas enciklopedinis zinynas Kaunas Jotema 2005 Beazley Mitchell Zeme ir jos gerybes Vilnius Valstybine enciklopediju leidykla 1992 Pukelyte Violeta Senuju zemyniniu kopu tyrimai Lietuvoje Baltica nr 24 specialus leidimas Vilnius 2011 147 150NuorodosParnidzio kopa Nidoje Parabolines kopos Kursiu nerijoje Archyvuota kopija 2012 12 19 is Wayback Machine projekto Mirusios kopos 10 auksciausiu pasaulio kopu anglu k neveikianti nuoroda Kopu nuotrauku galerija neveikianti nuoroda Vikizodynas