Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 17 30 š pl 20 59 40 r ilg 55 29167 š pl 20 99444 r ilg 55 29167 20 99444 Parnidžio kopa Parnidžio kopa pustoma smėlio
Parnidžio kopa
55°17′30″ š. pl. 20°59′40″ r. ilg. / 55.29167°š. pl. 20.99444°r. ilg.
Parnidžio kopa – pustoma smėlio kopa į pietus nuo Nidos, Kuršių Nerijoje. Tai viena aukščiausių smėlio kopų Europoje. Kopa yra iškilusi 52 m virš jūros lygio, seniau jos aukštis siekė daugiau kaip 60 m.
Į šiaurę nuo kopos stūkso Urbo kalnas, į pietus – tarpkopinė raguva, vadinamasis Tylos arba Mirties slėnis. Rytuose kopos šlaitai remiasi į Kuršių marias. Pietinė kopos dalis apželdinta kalnų pušimis.
Parnidžio kopa įeina į baltųjų kopų masyvą. Šios kopos taip vadinamos dėl šviesų atspalvį smėlynams suteikiančio kvarco, kurio smėlyje yra nuo 85 iki 99 procentų.
Parnidžio kopa nuolat slenka Kuršių marių link ir žemėja. 1675–1854 m. čia buvo užpustyti keturi Naglių kaimai. 1955–1973 m. kopos smėlis užpylė gretimą pamario palvę ir dalį Nidos įlankos.
Vietiniai gyventojai mano, kad kopos pavadinimas kilęs nuo frazės „perėjusi per Nidą“, nes kopa kelis kartus „perkeliavo“ per Nidos gyvenvietę.
Ant kopos 1995 m. pastatytas saulės laikrodis; 1999 m. apgadintas uragano „Anatolijus“; 2011 m. atstatytas. Apie kopą veda 1,8 km Parnidžio pažintinis takas.
Pavadinimo reikšmė
Kopos pavadinimas Parnidis reiškia kalną už ar prie Nidos. Gyventojai kopos pavadinimą interpretuoja kaip „perėjusi per Nidą“.
Tokia interpretacija turbūt remiasi tuo, kad Parnidžio kopa priklauso Nidos baltųjų kopų buveinei – vienintelei vietai Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur yra išlikę pustomų kopų. Kopos juda vėjui pernešant smėlio daleles iš priešvėjinio šlaito į užvėjinį. Smiltys, ridenamos vėjo, nerijoje keliauja smėlio vagelėmis ir sustoja užkliuvusios už augalų.
Augalija ir gyvūnija
Kopoms būdinga smėlynų augalija; apylinkėse galima aptikti stambių varpinių augalų, tokių kaip pajūrinė smiltlendrė (Ammophila arenaria), (Elymus arenarius), (Calamagrostis epigejos). Šiems augalams tai itin gera terpė gyvuoti, kadangi lapai prisitaikę sulaikyti stiprius vėjo gūsius. Dėka savo tvirtų šakniastiebių šie augalai sulaiko vėjo pustomą smėlį, todėl sukuriamoje užuovėjoje gali augti ir gležnesni augalai – skėtinė vanagė (Hieracium umbelliferum), baltijinis pūtelis (Tragopogon heterospermus), baltijinė linažolė (Linaria loeselii), (Lathyrus maritimus).
Kraštovaizdžio apsauga
Dėl progresuojančios erozijos ir žmonių veiklos (neleistinas laipiojimas stačiais šlaitais) Parnidžio kopa vien 1984–2004 m. prarado maždaug 15 metrų aukščio. Įvairūs atlikti matavimai liudija, kad vaikščiodami nuo leistinų takų nutolusiais šlaitais lankytojai išjudina smėlį, dėl ko kiekvienais metais kopos aukštis ir toliau mažėja.
Norėdama kuo ilgiau išsaugoti didžiąsias smėlio kopas, Nacionalinio parko direkcija Parnidžio kopos šlaitus išskyrė kaip vietą, kurioje vaikščioti griežtai draudžiama. 2014 m. buvo svarstoma viena iš galimybių: neleisti lipti kopos šlaitu iš karto, vos tik užlipus laiptais nuo Nidos pusės. Šios idėjos buvo atsisakyta dėl galimai didesnio kopos nutrypimo naujais, neleistinais takais. Nuspręsta pastatyti naują užtvarą iki medinio tako. Tvoros nubrėžta ribą, kuri žymi ribą, kur negalima kopti. Tokiu būdu yra sumažinamas tako plitimas į marių pusę.
Parnidžio kraštovaizdžio draustinis
Siekiant išsaugoti unikalių, mišku apsodintų, iš dalies pustomų didžiųjų kopų ir pamario palvės su marių mergelio išeigomis gamtinį kompleksą buvo įsteigtas Parnidžio kraštovaizdžio draustinis. Jo plotas 168,90 hektarų. Draustinį sudaro Parnidžio rago kompleksas, pajūrio ir pamario palvės, kupstynė.
Saulės laikrodis
Parnidžio kopos viršūnėje yra įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios galima matyti kopas, esančias Grobšto rage.
Čia 1995 m. buvo pastatytas akmeninis, 3,8 m aukščio, 36 tonas sveriantis saulės laikrodis, kuris pagal krentantį saulės šešėlį, jo kryptį ir ilgį nusakydavo tikslų astronominį laiką. Laikrodis 1999 m. uragano „Anatolijus“ buvo nugriautas.2011 m. laikrodis atstatytas. Naujojo laikrodžio autoriai Ričardas Krištapavičius ir Libertas Klimka. Saulės laikrodis – tai 13,8 m aukščio akmens stulpas, sveriantis 36 tonas. Obeliskas buvo dekoruotas runų ženklais. Ant šalia jo iškilusių nedidelių pakopėlių, padengtų granito plokštėmis, iškaltos valandų ir pusvalandžių įraižos, taip pat po vieną kiekvienam mėnesiui, ir dar keturioms saulėgrįžoms ir lygiadieniams.
Pažintinis takas
Pietinėje Nidos dalyje tęsiasi 1,7 km Parnidžio pažintinis takas, kuriuo einant, matosi baltosios ir pilkosios kopos. Tako pradžia – Tylos slėnis. Slėnio pradžioje stovi koplytstulpis, pastatytas 1991 m., jis yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. Taip pat prie marių stūkso beveik 5 metrų aukščio ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti krėslą ir atskleidžianti Kuršių nerijos pusiasalį supylusios milžinės Neringos legendą.
Skulptūra „Prieš vėją“
Parnidžio kopoje 2018 m. pastatytas paminklas filosofui Jean-Paul Sartre (aut. Klaudijus Pūdymas). Iš bronzos išlietą skulptoriaus kūrinį „Prieš vėją“ galima pamatyti einant pakeliui iki saulės laikrodžio. Prancūzų filosofai ir rašytojai J. P. Sartre ir Simone de Beauvoir Lietuvoje penkias dienas viešėjo 1965-ųjų vasarą. Skulptūra vaizduoja J. P. Sartre, žengiantį per smėlio kopas. Šalia skulptūros lietuvių ir prancūzų kalbomis užrašytos filosofo Nidoje ištartos frazės: „Jaučiuosi, lyg stovėčiau rojaus prieangyje“ bei „Pirmą kartą debesys man po kojomis“.
Šaltiniai
- „Parnidžio kopa“. 2018. Suarchyvuotas originalas 2021-04-14. Nuoroda tikrinta 2021-03-20.
- Peter Dragicevič; Leonid Ragozin; Hugh McNaughtan (2016). Lonely Planet Estonia, Latvia & Lithuania (anglų). p. 891. ISBN 978-17-60-34144-2.
{{cite book}}:|work=ignoruotas () - Nicola Williams; Debra Herrmann; Cathryn Kemp (2003). Estonia, Latvia & Lithuania (anglų) (3 leid.). ISBN 978-17-40-59132-4.
{{cite book}}:|work=ignoruotas () - Carolyn Bain (2009). Estonia, Lettonia e Lituania (ispanų). p. 399. ISBN 978-88-60-40463-3.
{{cite book}}:|work=ignoruotas () - Kurische Nehrung – Sand, Sand und Himmel, Spiegel Online, 2004-09-03.
- Parnidžio kopa. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta: 2022-12-27.
- Parnidžio kopa. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta: 2022-12-27.
- https://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/keliones/nida---unikalus-lietuvos-gamtos-stebuklas-1644256/
- Brana Vladisavljevic; Mark Baker; Greg Bloom (2019). Lonely Planet Eastern Europe (anglų). Lonely Planet. p. 507-508. ISBN 978-17-88-68710-2.
- http://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:22663592/datastreams/MAIN/content
- https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/parnidzio-kopa/11647
- Nidos Saulės laikrodžio jubiliejus
- http://www.lithuania.travel/lt/objektai/parnidzio-kopa-su-saules-laikrodziu-kalendoriumi-/488 Archyvuota kopija 2014-11-29 iš Wayback Machine projekto.
- https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/parnidzio-kopa-velkasi-nauja-ruba-1701131/
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Parnidžio kopa, Kas yra Parnidžio kopa? Ką reiškia Parnidžio kopa?
55 17 30 s pl 20 59 40 r ilg 55 29167 s pl 20 99444 r ilg 55 29167 20 99444 Parnidzio kopa Parnidzio kopa pustoma smelio kopa į pietus nuo Nidos Kursiu Nerijoje Tai viena auksciausiu smelio kopu Europoje Kopa yra iskilusi 52 m virs juros lygio seniau jos aukstis sieke daugiau kaip 60 m Į siaure nuo kopos stukso Urbo kalnas į pietus tarpkopine raguva vadinamasis Tylos arba Mirties slenis Rytuose kopos slaitai remiasi į Kursiu marias Pietine kopos dalis apzeldinta kalnu pusimis Parnidzio kopa įeina į baltuju kopu masyva Sios kopos taip vadinamos del sviesu atspalvį smelynams suteikiancio kvarco kurio smelyje yra nuo 85 iki 99 procentu Parnidzio kopa nuolat slenka Kursiu mariu link ir zemeja 1675 1854 m cia buvo uzpustyti keturi Nagliu kaimai 1955 1973 m kopos smelis uzpyle gretima pamario palve ir dalį Nidos įlankos Vietiniai gyventojai mano kad kopos pavadinimas kiles nuo frazes perejusi per Nida nes kopa kelis kartus perkeliavo per Nidos gyvenviete Ant kopos 1995 m pastatytas saules laikrodis 1999 m apgadintas uragano Anatolijus 2011 m atstatytas Apie kopa veda 1 8 km Parnidzio pazintinis takas Pavadinimo reiksmeParnidzio kopos slaitasBaltosios kopos nuo Nidos uostelio Kopos pavadinimas Parnidis reiskia kalna uz ar prie Nidos Gyventojai kopos pavadinima interpretuoja kaip perejusi per Nida Tokia interpretacija turbut remiasi tuo kad Parnidzio kopa priklauso Nidos baltuju kopu buveinei vienintelei vietai Kursiu nerijos nacionaliniame parke kur yra islike pustomu kopu Kopos juda vejui pernesant smelio daleles is priesvejinio slaito į uzvejinį Smiltys ridenamos vejo nerijoje keliauja smelio vagelemis ir sustoja uzkliuvusios uz augalu Augalija ir gyvunijaKopoms budinga smelynu augalija apylinkese galima aptikti stambiu varpiniu augalu tokiu kaip pajurine smiltlendre Ammophila arenaria Elymus arenarius Calamagrostis epigejos Siems augalams tai itin gera terpe gyvuoti kadangi lapai prisitaike sulaikyti stiprius vejo gusius Deka savo tvirtu sakniastiebiu sie augalai sulaiko vejo pustoma smelį todel sukuriamoje uzuovejoje gali augti ir gleznesni augalai sketine vanage Hieracium umbelliferum baltijinis putelis Tragopogon heterospermus baltijine linazole Linaria loeselii Lathyrus maritimus Krastovaizdzio apsaugaDel progresuojancios erozijos ir zmoniu veiklos neleistinas laipiojimas staciais slaitais Parnidzio kopa vien 1984 2004 m prarado mazdaug 15 metru aukscio Įvairus atlikti matavimai liudija kad vaiksciodami nuo leistinu taku nutolusiais slaitais lankytojai isjudina smelį del ko kiekvienais metais kopos aukstis ir toliau mazeja Noredama kuo ilgiau issaugoti didziasias smelio kopas Nacionalinio parko direkcija Parnidzio kopos slaitus isskyre kaip vieta kurioje vaikscioti grieztai draudziama 2014 m buvo svarstoma viena is galimybiu neleisti lipti kopos slaitu is karto vos tik uzlipus laiptais nuo Nidos puses Sios idejos buvo atsisakyta del galimai didesnio kopos nutrypimo naujais neleistinais takais Nuspresta pastatyti nauja uztvara iki medinio tako Tvoros nubrezta riba kuri zymi riba kur negalima kopti Tokiu budu yra sumazinamas tako plitimas į mariu puse Parnidzio krastovaizdzio draustinis Siekiant issaugoti unikaliu misku apsodintu is dalies pustomu didziuju kopu ir pamario palves su mariu mergelio iseigomis gamtinį kompleksa buvo įsteigtas Parnidzio krastovaizdzio draustinis Jo plotas 168 90 hektaru Draustinį sudaro Parnidzio rago kompleksas pajurio ir pamario palves kupstyne Sklandytoju kopa nuo Parnidzio kopos rezervato teritorija matoma tolimesniame planeSaules laikrodisAtstatytas Saules laikrodis Parnidzio kopos virsuneje yra įrengta apzvalgos aikstele is kurios galima matyti kopas esancias Grobsto rage Cia 1995 m buvo pastatytas akmeninis 3 8 m aukscio 36 tonas sveriantis saules laikrodis kuris pagal krentantį saules seselį jo kryptį ir ilgį nusakydavo tikslu astronominį laika Laikrodis 1999 m uragano Anatolijus buvo nugriautas 2011 m laikrodis atstatytas Naujojo laikrodzio autoriai Ricardas Kristapavicius ir Libertas Klimka Saules laikrodis tai 13 8 m aukscio akmens stulpas sveriantis 36 tonas Obeliskas buvo dekoruotas runu zenklais Ant salia jo iskilusiu nedideliu pakopeliu padengtu granito plokstemis iskaltos valandu ir pusvalandziu įraizos taip pat po viena kiekvienam menesiui ir dar keturioms saulegrįzoms ir lygiadieniams Pazintinis takasPietineje Nidos dalyje tesiasi 1 7 km Parnidzio pazintinis takas kuriuo einant matosi baltosios ir pilkosios kopos Tako pradzia Tylos slenis Slenio pradzioje stovi koplytstulpis pastatytas 1991 m jis yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybes atkurimui Taip pat prie mariu stukso beveik 5 metru aukscio azuoline skulptura vaizduojanti kresla ir atskleidzianti Kursiu nerijos pusiasalį supylusios milzines Neringos legenda Skulptura Pries veja Parnidzio kopoje 2018 m pastatytas paminklas filosofui Jean Paul Sartre aut Klaudijus Pudymas Is bronzos islieta skulptoriaus kurinį Pries veja galima pamatyti einant pakeliui iki saules laikrodzio Prancuzu filosofai ir rasytojai J P Sartre ir Simone de Beauvoir Lietuvoje penkias dienas viesejo 1965 uju vasara Skulptura vaizduoja J P Sartre zengiantį per smelio kopas Salia skulpturos lietuviu ir prancuzu kalbomis uzrasytos filosofo Nidoje istartos frazes Jauciuosi lyg stoveciau rojaus prieangyje bei Pirma karta debesys man po kojomis Saltiniai Parnidzio kopa 2018 Suarchyvuotas originalas 2021 04 14 Nuoroda tikrinta 2021 03 20 Peter Dragicevic Leonid Ragozin Hugh McNaughtan 2016 Lonely Planet Estonia Latvia amp Lithuania anglu p 891 ISBN 978 17 60 34144 2 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a work ignoruotas Nicola Williams Debra Herrmann Cathryn Kemp 2003 Estonia Latvia amp Lithuania anglu 3 leid ISBN 978 17 40 59132 4 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a work ignoruotas Carolyn Bain 2009 Estonia Lettonia e Lituania ispanu p 399 ISBN 978 88 60 40463 3 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a work ignoruotas Kurische Nehrung Sand Sand und Himmel Spiegel Online 2004 09 03 Parnidzio kopa Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 12 27 Parnidzio kopa Mazosios Lietuvos enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 12 27 https www ve lt naujienos laisvalaikis keliones nida unikalus lietuvos gamtos stebuklas 1644256 Brana Vladisavljevic Mark Baker Greg Bloom 2019 Lonely Planet Eastern Europe anglu Lonely Planet p 507 508 ISBN 978 17 88 68710 2 http talpykla elaba lt elaba fedora objects elaba 22663592 datastreams MAIN content https www pamatyklietuvoje lt lankytinos vietos parnidzio kopa 11647 Nidos Saules laikrodzio jubiliejus http www lithuania travel lt objektai parnidzio kopa su saules laikrodziu kalendoriumi 488 Archyvuota kopija 2014 11 29 is Wayback Machine projekto https www ve lt naujienos lietuva vakaru lietuva parnidzio kopa velkasi nauja ruba 1701131 Vikiteka Parnidzio kopa vaizdine ir garsine medziaga