Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Slovakijos Respublika svk Slovenská republikaVėliava HerbasHimnas Žaibai virš Tatrų Slovakija žemėlapyjeValstybinė kalba
Slovakijos Respublika
| Slovakijos Respublika svk. Slovenská republika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Žaibai virš Tatrų“ | |||||
Slovakija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | slovakų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Bratislava | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Premjeras | |||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 49 035 km2 (127) 0,72 % | ||||
| Gyventojų • 2022 • Tankis | 5 460 185 (117) 111 žm./km2 (88) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2022 127,347 mlrd. $ (59) 23 268$ (40) | ||||
| Valiuta | Euras (EUR) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST) | ||||
| Nepriklausomybė | nuo Čekoslovakijos 1993 m. sausio 1 d. | ||||
| Interneto kodas | .sk | ||||
| Telefono kodas | +421 | ||||
Slovakija (svk. Slovensko), oficialiai Slovakijos Respublika (svk. Slovenská republika) – valstybė Vidurio Europoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Čekija, šiaurėje – su Lenkija, rytuose – su Ukraina, pietuose – su Vengrija, pietvakariuose – su Austrija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Bratislava, o antras pagal dydį miestas – Košicė.
Istorija
Nuo maždaug 450 m. pr. m. e. dabartinės Slovakijos teritorijoje apsigyveno keltai, kurie dabartinių Bratislavos ir Havranoko miestų vietose buvo įkūrę savo įtvirtintas gyvenvietes. Pirmieji rašto naudojimo pavyzdžiai yra sidabrinės monetos su keltų karalių vardais. Mūsų eros pradžioje dabartinės Slovakijos teritorija buvo užimta romėnų, kurie pastatė nemažai gynybinių postų aplinkui bei šiauriau nuo Dunojaus.
Slavai dabartinėje Slovakijos teritorijoje apsigyveno V-ame amžiuje. VII a. Slovakija tapo Samo imperijos centrine dalimi, vėliau Slovakijos teritorijoje buvo Nitros kunigaikštystė. IX a. Slovakijoje egzistavo Didžiosios Moravijos valstybė, kuri suklestėjo karaliaus laikais.
Po Didžiosios Moravijos iširimo X amžiuje dabartinės Slovakijos teritoriją po truputį prisijungė Vengrija. Dauguma Slovakijos teritorijų buvo integruotos į Vengrijos karalystę iki XII a., šiaurės rytų kraštai – apie XIV a. Šalis patyrė daug nuostolių per mongolų-totorių įsiveržimus XIII a. viduryje bei po to sekusį badmetį. Šaliai atsigavus, Vengrijos karalius Motiejus Korvinas 1465 m. įkūrė pirmąjį universitetą Bratislavoje, tačiau šis buvo uždarytas 1490-aisiais, po karaliaus mirties.
XVI a. pradžioje, Osmanų imperijai pradėjus ekspansiją į Vengriją ir okupavus Budos miestą, karalystės sostinė 1536 m. buvo perkelta į Presburgo (dabartinė Bratislava) miestą. Turkams XVII a. pasitraukus iš Vengrijos karalystės, Slovakijos reikšmė šaliai tolydžio mažėjo, kol 1848-aisiais Vengrijos karalystės sostine tapo Budapeštas.
Po Pirmojo pasaulinio karo Slovakija kartu su dabartinę Čekiją sudarančiais Bohemijos ir Moravijos regionais suformavo bendrą Čekoslovakijos valstybę. 1919 m., chaoso, susidariusio po Austrijos-Vengrijos imperijos žlugimo, metu, Slovakija buvo užpulta trumpai gyvavusios ir maždaug trečdalis šalies teritorijos pasiskelbė Slovakijos Tarybų Respublika. Teritorija buvo susigrąžinta tų pačių metų balandį.
Po Miuncheno sutarties ir spaudimo iš Trečiojo Reicho pusės, 1939 m. Slovakija atsiskyrė nuo Čekoslovakijos ir pasivadino Pirmąja Slovakijos Respublika. Šaliai vadovavo monsinjoras Jozefas Tiso. Anti-fašistinis pasipriešinimas 1944 m. surengė Slovakijos nacionalinį sukilimą, kurį Vokietija žiauriai numalšino ir pavertė į partizaninį karą.
Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. Čekoslovakija buvo atkurta ir pateko Tarybų Sąjungos ir jos įkurtos Varšuvos sutarties organizacijos įtakon. Jozefas Tiso buvo pakartas 1947 m. už bendradarbiavimą su naciais.
Septintajame XX a. dešimtmetyje Čekoslovakijoje prasidėjo liberalizacijos procesas, vadovaujamas Aleksandro Dubčeko. „Prahos pavasaris“ baigėsi kruvina valstybės okupacija 1968 m.
Po komunistų valdymo Čekoslovakijoje žlugimo 1989 m. ir taikios Aksominės revoliucijos Čekoslovakija 1993 m. sausio 1 d. vėl buvo padalinta į dvi valstybes – Čekiją ir Slovakiją. 2004 m. kovą Slovakija įstojo į NATO, o gegužės 1 d., kartu su Lietuva bei dar aštuoniomis valstybėmis – į Europos Sąjungą.
Politinė sistema
Slovakijos valstybės vadovas yra prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Didžioji dalis vykdomosios valdžios įgaliojimų suteikta vyriausybės vadovui, premjerministrui, kuris paprastai yra parlamento daugumos arba daugumos koalicijos lyderis ir skiriamas prezidento. Kabineto nariai skiriami prezidento pagal premjerministro teikimą.
Aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios institucija yra Nacionalinė Slovakijos Respublikos Taryba (Národná rada Slovenskej republiky). Delegatai renkami 4-rių metų kadencijai pagal proporcinę rinkimų sistemą. Parlamentas gali atstatydinti prezidentą, jei už tai balsuoja trys penktosios deputatų. Prezidentas gali paleisti parlamentą, jei jis triskart per vieną mėnesį po rinkimų nepatvirtina vyriausybės programos.
Aukščiausios teisminės valdžios institucija – Konstitucinis Teismas (Ústavný súd), kuris nagrinėja konstitucinius klausimus. 13 šio teismo narių skiria prezidentas pagal parlamento pateiktas kandidatūras.
Administracinis suskirstymas
Administraciškai Slovakija skirstoma į 8 kraštus (kraje, vns. kraj, dažnai verčiami kaip „regionai“), kurių kiekvienas vadinasi pagrindinio miesto vardu:
- Bratislavos kraštas (Bratislavský kraj; Bratislava)
- Trnavos kraštas (Trnavský kraj; Trnava)
- Trenčyno kraštas (Trenčiansky kraj; Trenčynas)
- Nitros kraštas (Nitriansky kraj; Nitra)
- Žilinos kraštas (Žilinský kraj; Žilina)
- Banska Bistricos kraštas (Banskobystrický kraj; Banska Bistrica)
- Prešovo kraštas (Prešovský kraj; Prešovas)
- Košicės kraštas (Košický kraj; Košicė)
Kraštai skirstomi į 79 apylinkes (vns. okres, gali būti verčiamos kaip apskritys).
Geografija
Slovakija yra pietinėje vidurio Europos dalyje. Ankstesni tyrimai rodė, kad kalnų viršūnėje Krahulė (centrinėje Slovakijoje, netoli istorinio miesto Kremnica) yra geografinis Europos centras, bet velesni tyrimai parodė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje. Vietovės reljefas labai skirtingas: nuo 95 m virš jūros lygio Rytų Slovakijos žemumoje (Streda nad Bodrogom) iki 2 655 m virš jūros lygio Aukštuosiuose Tatruose (Gerlacho viršūnė). Slovakijos kraštovaizdyje dominuoja kalnai. Karpatų kalnai išsidėstę per visą šiaurinę šalies dalį. Tarp jų yra ir aukščiausios Tatrų viršūnės, kurios yra populiarūs slidinėjimo kurortai ir pasižymi nuostabiais ežerais ir slėniais. Pietryčiuose ir pietvakariuose (palei Dunojų) yra žemumos. Be Dunojaus didžiausios Slovakijos upės yra Vahas ir Hronas.
Slovakijos klimatas yra vidutinis, su santykinai vėsiomis vasaromis ir šaltomis, debesuotomis ir drėgnomis žiemomis.
Gyventojai
Slovakijos respublikoje gyvena 5 367 790 gyventojų (1996 m.), iš jų 51,3 proc. sudaro moterys. Vidutinis moterų gyvenimo amžius – 77, vyrų – 68 metai. 1995 m. Slovakijoje registruotos 2 865 gyvenamosios vietovės, iš jų – 136 miestai. Vidutiniškai vienai gyvenamajai vietovei tenka 1 874 gyventojai. Vidutinis gyventojų tankumas 109 žm./km². Slovakija pagal gyventojų tankumą užima beveik dvidešimtą vietą Europoje.
Daugiausia – slovakų (85,7 %), vengrų (10,6 %), čigonų (1,5 %), čekų (1 %). Esama ir kitų tautybių gyventojų: rusų, ukrainiečių, vokiečių, lenkų, žydų. Daugelis etninių grupių gyvena palyginti kompaktiškai ir šiek tiek izoliuotos nuo kitų, tačiau „ribos“ vis labiau nyksta.
Miestai:
- Bratislava (428 tūkst. gyv.),
- Košicė (236 tūkst. gyv.),
- Prešovas (92 tūkst. gyv.),
- Nitra (87 tūkst. gyv.),
- Žilina (85 tūkst. gyv.).
Kultūra
Slovakijos kultūros raida atspindi turtingas šalies liaudies kūrybos tradicijas ir papildo bendrąsias Europos kultūros kryptis. Amžių poveikis, kultūros represijos ir užsienio vyriausybių įtaka aiškiai atsispindi Slovakijos mene, literatūroje ir muzikoje.
Slovakijoje yra 12 valstybinių mokslinių bibliotekų, 473 bibliotekos prijungtos prie universitetų ir aukštojo mokslo institucijų, 2600 viešųjų bibliotekų. Universiteto Bibliotekoje Bratislavoje (įkurta 1919 m.) yra daugiau nei 2 mln. tomų ir ji yra svarbiausia šalies biblioteka. Slovakijos Nacionalinėje Bibliotekoje (įkurta 1863 m.), kuri yra Martine, sukaupta medžiaga apie krašto kultūrą.
Slovakijoje yra virš 50 muziejų. Slovakijos Nacionaliniame Muziejuje (įkurtas 1893 m.), esančiame Bratislavoje, eksponuojamos šalies istorijos, archeologijos ir muzikologijos ekspozicijos. Tai yra pats žinomiausias krašto muziejus. Slovakijos Nacionalinė Galerija buvo įkurta 1948 metais ir yra Bratislavoje, Slovakijos Tautinio Pakilimo Muziejus įkurtas 1955 m. Banska Bistricoje, Rytų Slovakijos muziejus įkurtas 1872 m. ir yra Košicėje.
XIX amžiuje, po beveik 900 metų Vengrijos viešpatavimo, prasidėjo slovakų nacionalinis atgimimas, kurio varomoji jėga buvo literatūrinės slovakų kalbos sukūrimas. Tai sudarė sąlygas slovakų nacionalinio sąmoningumo iškilimui. Vienas pagrindinių atgimimo šauklių buvo poetas Pavol O Hviezdoslav, kurio kūriniai buvo išversti į keletą kalbų.
Slovakijos architektūros stebuklams priklauso gotiška šv. Džeimso bažnyčia Levocoje ir didingi renesanso statiniai Bardejove.
Tradiciniai slovakų liaudies instrumentai yra (2 m ilgio fleita), gajdy (dūdmaišis) ir konkovka (šaiži piemenų dūdelė). Rytų Slovakijoje senovinės liaudies tradicijos vis dar tebevaidina svarbų vaidmenį kaimo gyvenime.
Slovakų kompozitoriai: Ján Levoslav Bella, Alexander Moyzes, Eugen Suchoň, Ján Cikker, Ilja Zeljenka, Vladimír Godár, Peter Machajdík.
Kita informacija
- Slovakijos ryšiai
- Slovakijos transportas
- Slovakijos karinės pajėgos
Šaltiniai
- „Surface water and surface water change“. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Nuoroda tikrinta 2020-10-11.
- „Slovakia Population 2022 (Live)“. World Population Review. Nuoroda tikrinta 2022-07-11.
- „World Economic Outlook Database, April 2021“. IMF.org. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2022-03-04.
- „United Nations Statistics Division- Standard Country and Area Codes Classifications (M49)“. Unstats.un.org. 15 April 2009. Nuoroda tikrinta 26 September 2009.
- „World Population Prospects Population Database“. Esa.un.org. Suarchyvuotas originalas 2010-04-20. Nuoroda tikrinta 26 September 2009.
Nuorodos
Bendros nuorodos:
- Slovakija Archyvuota kopija 2008-09-14 iš Wayback Machine projekto.
Žemėlapiai:
- Slovakijos fizinis žemėlapis
- Slovakijos administracinis žemėlapis
- Slovakijos pagrindinių kelių žemėlapis
- Slovakija googlemaps žemėlapyje
Kultūra:
- Apie kultūrą Archyvuota kopija 2008-02-12 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Slovakijos Respublika, Kas yra Slovakijos Respublika? Ką reiškia Slovakijos Respublika?
Slovakijos Respublika svk Slovenska republikaVeliava HerbasHimnas Zaibai virs Tatru Slovakija zemelapyjeValstybine kalba slovakuSostine ir didziausias miestas BratislavaValstybes vadovai Prezidentas PremjerasPlotas Is viso vandens 49 035 km2 127 0 72 Gyventoju 2022 Tankis 5 460 185 117 111 zm km2 88 BVP Is viso Vienam gyventojui 2022 127 347 mlrd 59 23 268 40 Valiuta Euras EUR Laiko juosta Vasaros laikas UTC 1 CET UTC 2 CEST Nepriklausomybe Cekoslovakijos padalinimas nuo Cekoslovakijos 1993 m sausio 1 d Interneto kodas skTelefono kodas 421 Slovakija svk Slovensko oficialiai Slovakijos Respublika svk Slovenska republika valstybe Vidurio Europoje Siaures vakaruose ribojasi su Cekija siaureje su Lenkija rytuose su Ukraina pietuose su Vengrija pietvakariuose su Austrija Salies sostine ir didziausias miestas yra Bratislava o antras pagal dydį miestas Kosice IstorijaPagrindinis straipsnis Slovakijos istorija Romeniskas uzrasas ant Trencyno piliakalnio datuojamas apie 178 m Nuo mazdaug 450 m pr m e dabartines Slovakijos teritorijoje apsigyveno keltai kurie dabartiniu Bratislavos ir Havranoko miestu vietose buvo įkure savo įtvirtintas gyvenvietes Pirmieji rasto naudojimo pavyzdziai yra sidabrines monetos su keltu karaliu vardais Musu eros pradzioje dabartines Slovakijos teritorija buvo uzimta romenu kurie pastate nemazai gynybiniu postu aplinkui bei siauriau nuo Dunojaus Slavai dabartineje Slovakijos teritorijoje apsigyveno V ame amziuje VII a Slovakija tapo Samo imperijos centrine dalimi veliau Slovakijos teritorijoje buvo Nitros kunigaikstyste IX a Slovakijoje egzistavo Didziosios Moravijos valstybe kuri suklestejo karaliaus laikais Po Didziosios Moravijos isirimo X amziuje dabartines Slovakijos teritorija po truputį prisijunge Vengrija Dauguma Slovakijos teritoriju buvo integruotos į Vengrijos karalyste iki XII a siaures rytu krastai apie XIV a Salis patyre daug nuostoliu per mongolu totoriu įsiverzimus XIII a viduryje bei po to sekusį badmetį Saliai atsigavus Vengrijos karalius Motiejus Korvinas 1465 m įkure pirmajį universiteta Bratislavoje taciau sis buvo uzdarytas 1490 aisiais po karaliaus mirties Bratislavos pilis pirma karta rasytiniuose saltiniuose pamineta pries pat Didziosios Moravijos zlugima XVI a pradzioje Osmanu imperijai pradejus ekspansija į Vengrija ir okupavus Budos miesta karalystes sostine 1536 m buvo perkelta į Presburgo dabartine Bratislava miesta Turkams XVII a pasitraukus is Vengrijos karalystes Slovakijos reiksme saliai tolydzio mazejo kol 1848 aisiais Vengrijos karalystes sostine tapo Budapestas Po Pirmojo pasaulinio karo Slovakija kartu su dabartine Cekija sudaranciais Bohemijos ir Moravijos regionais suformavo bendra Cekoslovakijos valstybe 1919 m chaoso susidariusio po Austrijos Vengrijos imperijos zlugimo metu Slovakija buvo uzpulta trumpai gyvavusios ir mazdaug trecdalis salies teritorijos pasiskelbe Slovakijos Tarybu Respublika Teritorija buvo susigrazinta tu paciu metu balandį Progine 50 Slovakijos kronu moneta su fasistines Slovakijos lyderio Jozefo Tiso atvaizdu 1944 m Po Miuncheno sutarties ir spaudimo is Treciojo Reicho puses 1939 m Slovakija atsiskyre nuo Cekoslovakijos ir pasivadino Pirmaja Slovakijos Respublika Saliai vadovavo monsinjoras Jozefas Tiso Anti fasistinis pasipriesinimas 1944 m surenge Slovakijos nacionalinį sukilima kurį Vokietija ziauriai numalsino ir paverte į partizaninį kara Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m Cekoslovakija buvo atkurta ir pateko Tarybu Sajungos ir jos įkurtos Varsuvos sutarties organizacijos įtakon Jozefas Tiso buvo pakartas 1947 m uz bendradarbiavima su naciais Septintajame XX a desimtmetyje Cekoslovakijoje prasidejo liberalizacijos procesas vadovaujamas Aleksandro Dubceko Prahos pavasaris baigesi kruvina valstybes okupacija 1968 m Po komunistu valdymo Cekoslovakijoje zlugimo 1989 m ir taikios Aksomines revoliucijos Cekoslovakija 1993 m sausio 1 d vel buvo padalinta į dvi valstybes Cekija ir Slovakija 2004 m kova Slovakija įstojo į NATO o geguzes 1 d kartu su Lietuva bei dar astuoniomis valstybemis į Europos Sajunga Politine sistemaPagrindinis straipsnis Slovakijos politine sistema Slovakijos valstybes vadovas yra prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkeriu metu kadencijai Didzioji dalis vykdomosios valdzios įgaliojimu suteikta vyriausybes vadovui premjerministrui kuris paprastai yra parlamento daugumos arba daugumos koalicijos lyderis ir skiriamas prezidento Kabineto nariai skiriami prezidento pagal premjerministro teikima Auksciausia įstatymu leidziamosios valdzios institucija yra Nacionaline Slovakijos Respublikos Taryba Narodna rada Slovenskej republiky Delegatai renkami 4 riu metu kadencijai pagal proporcine rinkimu sistema Parlamentas gali atstatydinti prezidenta jei uz tai balsuoja trys penktosios deputatu Prezidentas gali paleisti parlamenta jei jis triskart per viena menesį po rinkimu nepatvirtina vyriausybes programos Auksciausios teismines valdzios institucija Konstitucinis Teismas Ustavny sud kuris nagrineja konstitucinius klausimus 13 sio teismo nariu skiria prezidentas pagal parlamento pateiktas kandidaturas Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Slovakijos krastai Slovakijos krastai Administraciskai Slovakija skirstoma į 8 krastus kraje vns kraj daznai verciami kaip regionai kuriu kiekvienas vadinasi pagrindinio miesto vardu Bratislavos krastas Bratislavsky kraj Bratislava Trnavos krastas Trnavsky kraj Trnava Trencyno krastas Trenciansky kraj Trencynas Nitros krastas Nitriansky kraj Nitra Zilinos krastas Zilinsky kraj Zilina Banska Bistricos krastas Banskobystricky kraj Banska Bistrica Presovo krastas Presovsky kraj Presovas Kosices krastas Kosicky kraj Kosice Krastai skirstomi į 79 apylinkes vns okres gali buti verciamos kaip apskritys GeografijaGerlachovsky stit 2655 m auksciausia Slovakijos virsukalnePagrindinis straipsnis Slovakijos geografija Slovakija yra pietineje vidurio Europos dalyje Ankstesni tyrimai rode kad kalnu virsuneje Krahule centrineje Slovakijoje netoli istorinio miesto Kremnica yra geografinis Europos centras bet velesni tyrimai parode kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje Vietoves reljefas labai skirtingas nuo 95 m virs juros lygio Rytu Slovakijos zemumoje Streda nad Bodrogom iki 2 655 m virs juros lygio Aukstuosiuose Tatruose Gerlacho virsune Slovakijos krastovaizdyje dominuoja kalnai Karpatu kalnai issideste per visa siaurine salies dalį Tarp ju yra ir auksciausios Tatru virsunes kurios yra populiarus slidinejimo kurortai ir pasizymi nuostabiais ezerais ir sleniais Pietryciuose ir pietvakariuose palei Dunoju yra zemumos Be Dunojaus didziausios Slovakijos upes yra Vahas ir Hronas Slovakijos klimatas yra vidutinis su santykinai vesiomis vasaromis ir saltomis debesuotomis ir dregnomis ziemomis GyventojaiPagrindinis straipsnis Slovakijos demografija Gyventoju skaiciaus kitimas 1993 2003 m MZuO 2005 Slovakijos respublikoje gyvena 5 367 790 gyventoju 1996 m is ju 51 3 proc sudaro moterys Vidutinis moteru gyvenimo amzius 77 vyru 68 metai 1995 m Slovakijoje registruotos 2 865 gyvenamosios vietoves is ju 136 miestai Vidutiniskai vienai gyvenamajai vietovei tenka 1 874 gyventojai Vidutinis gyventoju tankumas 109 zm km Slovakija pagal gyventoju tankuma uzima beveik dvidesimta vieta Europoje Daugiausia slovaku 85 7 vengru 10 6 cigonu 1 5 ceku 1 Esama ir kitu tautybiu gyventoju rusu ukrainieciu vokieciu lenku zydu Daugelis etniniu grupiu gyvena palyginti kompaktiskai ir siek tiek izoliuotos nuo kitu taciau ribos vis labiau nyksta Miestai Bratislava 428 tukst gyv Kosice 236 tukst gyv Presovas 92 tukst gyv Nitra 87 tukst gyv Zilina 85 tukst gyv KulturaPagrindinis straipsnis Slovaku Velyku symboliai Slovakijos kulturos raida atspindi turtingas salies liaudies kurybos tradicijas ir papildo bendrasias Europos kulturos kryptis Amziu poveikis kulturos represijos ir uzsienio vyriausybiu įtaka aiskiai atsispindi Slovakijos mene literaturoje ir muzikoje Slovakijoje yra 12 valstybiniu moksliniu biblioteku 473 bibliotekos prijungtos prie universitetu ir aukstojo mokslo instituciju 2600 viesuju biblioteku Universiteto Bibliotekoje Bratislavoje įkurta 1919 m yra daugiau nei 2 mln tomu ir ji yra svarbiausia salies biblioteka Slovakijos Nacionalineje Bibliotekoje įkurta 1863 m kuri yra Martine sukaupta medziaga apie krasto kultura Slovakijoje yra virs 50 muzieju Slovakijos Nacionaliniame Muziejuje įkurtas 1893 m esanciame Bratislavoje eksponuojamos salies istorijos archeologijos ir muzikologijos ekspozicijos Tai yra pats zinomiausias krasto muziejus Slovakijos Nacionaline Galerija buvo įkurta 1948 metais ir yra Bratislavoje Slovakijos Tautinio Pakilimo Muziejus įkurtas 1955 m Banska Bistricoje Rytu Slovakijos muziejus įkurtas 1872 m ir yra Kosiceje Manufakturiniai dirbiniai XIX amziuje po beveik 900 metu Vengrijos viespatavimo prasidejo slovaku nacionalinis atgimimas kurio varomoji jega buvo literaturines slovaku kalbos sukurimas Tai sudare salygas slovaku nacionalinio samoningumo iskilimui Vienas pagrindiniu atgimimo saukliu buvo poetas Pavol O Hviezdoslav kurio kuriniai buvo isversti į keleta kalbu Slovakijos architekturos stebuklams priklauso gotiska sv Dzeimso baznycia Levocoje ir didingi renesanso statiniai Bardejove Tradiciniai slovaku liaudies instrumentai yra 2 m ilgio fleita gajdy dudmaisis ir konkovka saizi piemenu dudele Rytu Slovakijoje senovines liaudies tradicijos vis dar tebevaidina svarbu vaidmenį kaimo gyvenime Slovaku kompozitoriai Jan Levoslav Bella Alexander Moyzes Eugen Suchon Jan Cikker Ilja Zeljenka Vladimir Godar Peter Machajdik Kita informacijaSlovakijos rysiai Slovakijos transportas Slovakijos karines pajegosSaltiniai Surface water and surface water change Ekonominio bendradarbiavimo ir pletros organizacija EBPO Nuoroda tikrinta 2020 10 11 Slovakia Population 2022 Live World Population Review Nuoroda tikrinta 2022 07 11 World Economic Outlook Database April 2021 IMF org Tarptautinis valiutos fondas Nuoroda tikrinta 2022 03 04 United Nations Statistics Division Standard Country and Area Codes Classifications M49 Unstats un org 15 April 2009 Nuoroda tikrinta 26 September 2009 World Population Prospects Population Database Esa un org Suarchyvuotas originalas 2010 04 20 Nuoroda tikrinta 26 September 2009 NuorodosVikiteka Slovakija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Slovakija Bendros nuorodos Slovakija Archyvuota kopija 2008 09 14 is Wayback Machine projekto Zemelapiai Slovakijos fizinis zemelapis Slovakijos administracinis zemelapis Slovakijos pagrindiniu keliu zemelapis Slovakija googlemaps zemelapyje Kultura Apie kultura Archyvuota kopija 2008 02 12 is Wayback Machine projekto anglu k