Monsinjoras

Monsinjoras (it. monsignore – mano pone) – katalikų dvasininkų garbės titulas, kuriuo vadinami vyskupai, tačiau specialiu Šventojo Sosto potvarkiu šis titulas gali būti suteiktas ir kunigams. Titulas istoriškai vartotas ne tik religiniame kontekste (ypač pranc. monseigneur).

Laipsniai ir insignijos

Duodant monsinjoro titulą nurodomas ir laipsnis pagal svarbumą: Jo Šventenybės kapelionas, Jo Šventenybės garbės prelatas, Apaštalinis protonotaras. Monsinjorai dėl titulo neturi papildomų galių ar valdžios. Monsinjorai iš kitų kunigų aprangoje išsiskiria violetine virvele apsiūta juoda sutana ir violetine juosmens juosta. Jo Šventenybės kapelionas šį drabužį vilki ir kaip iškilmingąjį. Jo Šventenybės garbės prelatas kaip iškilmingąjį drabužį rengiasi violetinę sutaną ir susijuosia violetine juosta, o Apaštalinis protonotaras pasipuošia dar ir violetine pelerina. Visų laipsnių monsinjorų galvos apdangalas – juodas biretas su violetiniu spurgeliu.

2009 m. Lietuvoje buvo 40 Jo Šventenybės kapelionų, 10 Jo Šventenybės garbės prelatų, 3 Apaštaliniai protonotarai (J. P. Gedgaudas, V. J. Bartuška, B. Antanaitis).

Istorija

Monsinjorais, ypač viduramžiais, vadinti karaliai, kunigaikščiai, riteriai bei svarbiausi Bažnyčios asmenys. Siauresne reikšme popiežiaus monsinjorais vadinti Romos bazilikose tarnaujantys arba sudarantys popiežiaus palydą dvasininkai. Vėlesniais laikais monsinjoro titulą pradėta suteikti visoje Bažnyčioje.

Išnašos

1. Romualdas Zdanys (2018-12-06) [2009-05-25]. Teresė Paulauskytė (red.). „monsinjoras“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-07-25.