55°53′46.1″ š. pl. 25°11′56.8″ r. ilg. / 55.896139°š. pl. 25.199111°r. ilg.
| Skapiškio dominikonų vienuolynas | |
|---|---|
| Vienuolyno pastatas tarpukariu (dešinėje) | |
| Vieta | Skapiškis |
| Ordinas | Dominikonai |
| Įkurtas | 1750 m. |
| Uždarytas | 1832 m. |
Skapiškio dominikonų vienuolynas – buvęs dominikonų vienuolynas Skapiškyje, svarbus miestelio religinis, kultūrinis ir ekonominis centras. Stovėjo šalia Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios, į šiaurę nuo jos, dabartinėje Mokyklos gatvėje. Veikė nuo 1750 iki 1832 m., kai buvo uždarytas caro valdžios. Vienuolyno pastatai naudoti įvairiems tikslams iki Antrojo pasaulinio karo, po karo išardyti.
Istorija
1750 m. Livonijos vyskupas (buvęs Vilniaus kanauninkas ir Skapiškio klebonas) Juozapas Dominykas Puzinas kartu su broliu Mykolu įkūrė Skapiškyje dominikonų vienuolyną. Vienuoliams dovanoti 137 valakai žemės, 1752 m. pastatytas medinis pastatas. 1787 m. prie bažnyčios šventoriaus pradėtas statyti naujas, mūrinis dviejų aukštų pastatas; jo statyba truko daugiau nei 20 metų. Tuo metu prie vienuolyno buvo 6 ha daržas, stovėjo svirnas, arklidė, vežiminė, spirito varykla ir kiti pastatai.
XVIII a. pabaigoje vienuolynui priklausė 8 bajorų ir 25 valstiečių kiemai Skapiškyje, 11 kiemų Eičionių, 8 kiemai Tvirų ir 3 kiemai Kurklių kaimuose. Vienuolynui priklausiusios šeimos mokėjo mokesčius ir turėjo eiti lažą. Vienuolynas turėjo du vandens malūnus ir vieną jaučiais varomą, tris smukles Skapiškio miestelyje ir keletą kaimuose; jas nuomodavo. Gaudavo nemažai pajamų už Mišių laikymą, iš ūkinės veiklos, mokesčių, fundatorių. Pinigus skolindavo už procentus dvarams, leisdavo vienuolyno, ūkinių pastatų statybai, bažnyčios tarnams, darbininkams samdyti. Daug pinigų išleista po 1802 m. miestelio gaisro – bažnyčiai, namams atstatyti, špitolei, siuvėjo namams pastatyti. Po šių statybų ir pats vienuolynas turėjo skolų. Dominikonai Skapiškyje išlaikė mokyklą (atidaryta vienuolyne 1755 m.), joje 1805 m. mokėsi 40 mokinių.
Literatūroje apie Skapiškį teigiama, kad 1756 m. J. D. Puzinas pastatė vienuoliams medinę bažnyčią, panašią į supaprastintą miniatiūrinę Vilniaus katedrą. Tačiau vienuolyno dokumentuose aptikta, kad bažnyčia pastatyta 1765 m. prioro Fortunato Trečioko rūpesčiu. 1806 m. Mirabelėlio dvaro smuklėje kilus gaisrui, vėjas atnešė ugnį iki bažnyčios, ir ji sudegė. Po gaisro vienuoliai meldėsi vienuolyno reflektoriuje (valgomajame) įrengtoje koplyčioje, vėliau šalia vienuolyno pasistatė medinę laikiną koplyčią. 1819 m. pradėta naujos, mūrinės bažnyčios statyba, baigta 1826 m. Ją su vienuolynu jungė rūsiai.
Kadangi vienuoliai aktyviai prisidėjo prie 1831 m. sukilimo, caro valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė, vienuoliai išsiskirstė po kitus vienuolynus. Prieš uždarymą vienuolyne buvę 8 vienuoliai ir 3 novicijai, špitolėje – 9 gyventojai. Vienuolyno rūmus, 6 ha daržą, Mituvos palivarką, 137 valakus žemės, 146 valstiečius ir kitą vienuolių turtą valdžia nusavino, jam valdyti paskyrė atsakingą asmenį. Po ilgų carinės valdžios institucijų ginčų 1843 m. buvusio vienuolyno turtas atiduotas kariuomenės reikmėms, rūmai pritaikyti kareivinėms, bažnyčia paversta sandėliu.Krymo karo metu kareivinėse siautė šiltinės epidemija, išmirė 220 Suomijos kunigaikštystės gvardijos trečiojo šaulių bataliono karių. Jų atminimui Švedukalnio kapinėse pastatytas paminklas su užrašu.
1858 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus rūpesčiu bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Norėta atgauti ir vienuolyno rūmus, kurie nuo 1860 m. stovėjo tušti, bet nuslopinus 1863 m. sukilimą, valdžia nusprendė įrengti jame karių prieglaudą. Galutinai iš vienuolyno rūmų kareiviai išsikėlė 1875 m. Po to pastatas iki Pirmojo pasaulinio karo buvo nenaudojamas. Per karą jame buvo įsikūrę rusų kareiviai, vėliau vokiečiai įrengė ligoninę, mokyklą. 1920 m. rūmai suremontuoti, tarpukariu juose veikė įvairios mokyklos: pradžios mokykla (iki ~1923 m. ir 1929–1940 m.), progimnazija (1922–1929 ir 1940–1941 m.), dvimečiai mokytojų kursai (1923–1927 m.), žydų klasės (iki 1938 m.), amatų mokykla (1941–1944 m.).
1944 m. per karo veiksmus vienuolynas apgriautas: nudegė stogas, išdegė šiaurinis pastato galas. Apgriuvusio pastato sienas apardė ir Skapiškio gyventojai, ieškoję statybinių medžiagų savo sudegusiems būstams atstatyti. Po karo numatyta pastatą remontuoti ir įkurti jame progimnaziją, tačiau šių planų atsisakyta, nes, sovietinės valdžios nuomone, rūmai stovėję per arti bažnyčios ir mokyklai netikę. Mūro liekanos baigtos ardyti ir išvežtos į Kupiškį kultūros namų priestato statybai.
Pastatai
Senasis medinis vienuolyno pastatas buvo ištęsto plano, su 15 langų. Be koridorių ir rūsių jame buvo 24 kambariai. Pastačius naująjį – paverstas oficina, kurioje gyveno ekonomas, vargonininkas, vežėjas ir bažnyčios prižiūrėtojas. 1800 m. pastate įkurdinta mokykla.
Naujasis vienuolyno pastatas buvęs mūrinis, „L” raidės plano, dviejų aukštų. Jo sienos buvusios labai storos, lubos skliautuotos, grindys medinės. Stogas keturšlaitis, gana plokščias, dengtas čerpėmis. Kambarių sienos buvo su nišomis, patalpas šildė koklinės krosnys. Po visu vienuolynu buvo įrengti rūsiai iš raudonų degtų plytų. 1828 m. inventoriaus duomenimis, vienuolyne buvo virtuvė, kambarys su kepimo krosnimi, valgomasis, trys kambariai priorui, celės vienuoliams, archyvui ir bibliotekai, nebaigta įrengti salė ir kitos patalpos. Po koridoriumi buvę įrengti trys rūsiai, skirti sviestui, alui ir degtinei.
1828 m. inventoriaus duomenimis, vienuolyno kieme stovėjo naujas, šiaudais dengtas palivarkas; jame buvo priemenė su virtuve, pirkia su kamaromis, kepykla ir keli kambariai tarnams. Šalia palivarko buvo daržovių sandėlis su kepimo krosnimi, priešais jį – paukštidė su trimis tvarteliais. Atokiau nuo palivarko stovėjo tvartas, daržinė su dvejais vartais ir klojimas su jauja. Priešais klojimą buvo svirnas su rūkykla virš jo; atokiau nuo klojimo buvo tvenkinys, prie kurio stovėjo bravoras ir medžio gaminių dirbtuvė. Šalia bravoro buvo salyklinė su džiovinimo krosnimi, netoliese – tvartas jaučiams ir keturi tvarteliai kiaulėms. Vienuolyno arklidė, vežiminė ir daržinė buvo dengtos bendru malksnų stogu. Vienuolyno kieme buvo ir ledainė.
Žymūs žmonės
- 1832 m. vienuolyne gyveno poetas, kunigas Antanas Strazdas.
- XIX a. pr. vienuolyne prioru tarnavo Laurynas Bortkevičius, spėjamas Sudervės bažnyčios projekto autorius. Jo pastangomis Skapiškyje įrengtos Kalvarijos.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Skapiškio dominikonų vienuolynas, Kas yra Skapiškio dominikonų vienuolynas? Ką reiškia Skapiškio dominikonų vienuolynas?