Skapiškio Kalvarijos

Skapiškio Kalvarijos – buvęs sakralinių statinių kompleksas Skapiškyje, 14 Kryžiaus kelio stočių. 4 nedidelės koplytėlės stovėjo prie Skapiškio šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios, 10 didesnių – apytikriai už pusės kilometro nuo bažnyčios, arčiau senųjų kapinių. Gatvė, jungianti bažnyčią ir kapines, nuo Kalvarijų vadinta Kalvarninkų gatve (dabar Dariaus ir Girėno gatvė). Iki šių dienų išlikusios dvi Kryžiaus kelio koplytėlės, abi stovi Skapiškio bažnyčios šventoriuje. Ant vienos iš jų išlikęs užrašas Fundator Kazimer Rinkunas R 1858.

Istorija

Kalvarijos Skapiškyje pastatytos 1808–1810 m. vietos dominikonų vienuolyno prioro Lauryno Bortkevičiaus rūpesčiu, leidus vyskupui Jeronimui Stroinovskiui, dvarininko Stepono Tyzenhauzo lėšomis. Jos buvo keturkampės, medinės koplytėlės, statytos iš apvalių, vietomis tašytų rąstų, dengtos malksnomis. Kiekviena turėjo pakabintą ant drobės tapytą paveikslą, vaizduojantį Kristaus kančią. Keturioliktoji stotis buvo didesnė, su šventoriumi, prie jos vykdavo pamaldos. Procesijos eidavo per atlaidus ir kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį bei penktadieniais. 1819 m. koplyčios perstatytos mūrinės. 1832 m. caro valdžiai Skapiškio vienuolius apkaltinus rėmus 1831 m. sukilimą, vienuolynas uždarytas, neprižiūrimas Kryžiaus kelias greitai ėmė nykti. Po 1863 m. sukilimo eiti Kryžiaus kelią už bažnyčios šventoriaus ribų Skapiškyje uždrausta, Kalvarijų stotys nugriautos. Skapiškio Kalvarijų Kryžiaus kelio tradicijos tęstos Skapiškio bažnyčioje, apvaikštant čia esančias 14 Kryžiaus kelio stočių.

Apeigos ir muzika

Skapiškio Kalvarijų Kryžiaus kelio apeigyną sudarė 12 apeigų. Iš jų 6 atėjo iš Kalvarijų Kryžiaus kelio dominikonų kultūros (švenčių ir atlaidų šventimas, Sekminių tridienio atlaidų, Šv. Hiacinto (Jackaus) atlaidų, Švč. Mergelės Marijos Rožinės šventės, gavėnios Didžiojo šeštadienio šventės ir Jėzaus Kapo Atradimo šventės šventimas), 6 – iš Bažnyčios liturgijos (Kryžiaus kelio apvaikščiojimas procesijomis ir individualiai, atsiklaupimas arba klūpėjimas, maldų kalbėjimas, maldų už mirusiuosius meldimas, giesmių giedojimas, grojimas muzikos instrumentais).

Kryžiaus kelio muzikinę kultūrą sudarė giesmių giedojimas ir joms pritariančių muzikos instrumentų naudojimas. Buvo giedama 12 giesmių, didesnė jų dalis kilusi iš Vilniaus (Verkių) ir lenkų religinės muzikos kultūros.

Kunigas Antanas Strazdas Skapiškio Kalvarijoms 1810 m. parengė ir išleido giesmyną „Giesmės apey keturiolika stacyu mukas Jezusa Pona prie naujos Kalwaryos, baznicioy kunigu dominikonu Skapiszkios“. 1819 m. pastačius naują bažnyčią, L. Bortkevičius lenkų ir lietuvių kalbomis išleido naują maldyną, į kurį integruotas ir A. Strazdo giesmynas. Giesmyne ir maldyne teigiama, kad Kryžiaus kelias apvaikštomas procesijomis ir individualiai lauke ir bažnyčioje, pradedant ir baigiant atsiklaupimu arba klūpėjimu, persižegnojimu, kalbant maldas ir giedant giesmes. Nurodoma, kad pagrindinė šventė – Sekminių tridienis.

Šaltiniai

1. Stanislava Mažeikytė, Kalvarninkų gatvės pastatai ir gyventojai. Lietuvos valsčiai. Skapiškis. Vilnius: „Versmė”, 2019 m., p. 609. Nuoroda tikrinta 2025-04-26.
2. Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika, Skapiškio sakralinių pastatų kompleksų ir parapijos trobesių architektūra. Lietuvos valsčiai. Skapiškis. Vilnius: „Versmė”, 2019 m., p. 163. Nuoroda tikrinta 2025-04-26.
3. Alfonsas Motuzas, Skapiškio kalvarijų Kryžiaus kelio apeigos ir muzika. Lietuvos valsčiai. Skapiškis. Vilnius: „Versmė”, 2019 m., p. 789. Nuoroda tikrinta 2025-04-26.
4. Dalia Klajumienė, Atmintis apie dominikonus Skapiškyje ir bažnytinės dailės palikimas. Lietuvos valsčiai. Skapiškis. Vilnius: „Versmė”, 2019 m., p. 131. Nuoroda tikrinta 2025-04-26.
5. Alfonsas Motuzas, Skapiškio kalvarijų Kryžiaus kelio apeigos ir muzika. Lietuvos valsčiai. Skapiškis. Vilnius: „Versmė”, 2019 m., p. 764–766. Nuoroda tikrinta 2025-04-26.