Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
1830 1831 m sukilimasPriklauso ATR Maskvos karaiHenriko Dembinskio vadovaujami Lietuvos partizanaiData 1830 m lapkričio
1830–1831 m. sukilimas
| 1830–1831 m. sukilimas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: ATR-Maskvos karai | |||||||||
Henriko Dembinskio vadovaujami Lietuvos partizanai | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Rusijos imperija | sukilėliai | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Vilniaus generalgubernatoriai , Nikolajus Dolgorukovas | Antanas Gelgaudas | ||||||||
1830–1831 m. sukilimas (lenk. Powstanie listopadowe) − Lenkijos ir Lietuvos sukilimas Rusijos imperijoje. Kilo dėl nepasitenkinimo 1815 m. konstitucijos ribojimu, represijomis, ketinimu panaudoti Lenkijos kariuomenę įsiveržimui į Belgiją ir Prancūziją.
Sukilimo prielaidos ir pradžia
Sukilimas prasidėjo Varšuvoje 1830 m. lapkričio 29 d.
Vienas sukilimo tikslų − Lenkijos ir Lietuvos federacijos atstatymas. Kai kurie sukilimo vadai siekė ir baudžiavos panaikinimo. Sukilime dalyvavo įvairių luomų atstovai − bajorai, valstiečiai, dvasininkai, .
Caro valdžios įvesti politinio bei visuomeninio gyvenimo suvaržymai Lietuvoje ir Lenkijoje stiprino patriotines, valdžiai priešiškas nuotaikas. Abiejų Tautų Respublikos patriotai laukė patogaus momento sukilti ir atkurti buvusią valstybę. Tokia proga tapo 1830 m. neramumai Vakarų Europoje − Prancūzijoje bei Belgijoje kilusios revoliucijos. Kaip Šventosios Sąjungos narė, Rusija ketino siųsti savo kariuomenę revoliucijų malšinti. Į ją turėjo būti įtraukta ir Lenkijos karalystės kariuomenė. Priešinantis šiems Rusijos planams, 1830 m. lapkričio pabaigoje Lenkijoje prasidėjo sukilimas.
Baimindamasi, kad iš Lenkijos sukilimas persimes į Lietuvą, caro valdžia Lietuvoje įvedė karinę padėtį, apribojo susisiekimą su Lenkijos karalyste, suiminėjo politiškai įtartinus asmenis, atiminėjo iš gyventojų ginklus. Tačiau 1831 m. pavasarį sukilimas prasidėjo ir Lietuvoje.
Sukilimas Lietuvoje
1831 m. sausį Vilniuje susikūrė .
Pradinis etapas
Vieni pirmųjų susiorganizavo Raseinių bajorai ir 1831 m. kovo 25 d. užėmė Raseinius.
Kariuomenės vadu paskirtas Benediktas Dobroslavas Kalinauskas. Per kelias dienas sukilimas apėmė Kauno apskritį, Utenos apylinkes, Telšių ir Šiaulių apskritis.
1831 m. kovo 29 d. apie 1500 sukilėlių bei Raseinių apskrities pėstininkų ir raitininkų būriai trumpo susirėmimo metu nugalėjo Rusijos kariuomenės Šiaulių įgulą.
Balandžio mėnesį sukilėliai buvo užėmę didžiąją dalį Lietuvos, išskyrus Vilnių, Kauną, Trakus, Užnemunę ir Palangą. Sukilėliai išsirinko apskričių valdžią, sudarė kariuomenės pulkus.
Vilniaus apgultis
1831 m. balandžio 17−24 d. sukilėlių vadovybė sujungė pajėgas ir . Tuo pat metu caro siųstas pastiprinimas iš Minsko, Daugpilio ir kitų imperijos vietų atkovojo sukilėlių užimtas teritorijas ir gegužės pabaigoje sukilėliai valdė tik Panevėžį.
Nors caras paskelbė amnestiją sukilėliams, uždraudė šaudyti vadus, o pasidavusiems buvo pažadėta malonė, prasidėjo partizaninis karas.
Sukilėliams į pagalbą atvyko sukilėlių junginiai iš Lenkijos karalystės, buvo mėginama organizuoti gausius sukilėlių dalinius Žemaitijoje, apginkluojant iš užsienio siųstais ginklais, tačiau planas nepavyko.
1831 m. balandžio 22 d. įvyko Marijampolės mūšis.
1831 m. balandžio 29 d. įvyko Kėdainių mūšis.
1831 m. gegužės 29 d. įvyko Raigardo mūšis.
Panerių kautynės
1831 m. birželio 19 d. Antano Gelgaudo dalinius (apie 12 600 sukilėlių), lėtai žygiuojančius link Vilniaus, Panerių kautynėse sustabdė siųsta kariuomenė, sukilėliams teko trauktis.
Po nesėkmingo bandymo užimti Vilnių sukilėliai atsitraukė į Raseinius, vėliau bandė užimti Šiaulius, tačiau irgi nesėkmingai, tada atsitraukė į Kuršėnus, iš kur pasidalino į kelias dalis ir esminio pasipriešinimo nebeliko.
Pasitraukimas į Prūsiją
Didelė dalis sukilėlių pasitraukė į Prūsiją, iš kur buvo internuoti, dalis prasiveržė į Lenkijos karalystę, kur sukilimas taip pat blėso.
Liepos ir gruodžio mėnesiais pavėluotai atplaukė laivai su ginklais iš užsienio.
1832 metais dauguma sukilėlių išsiskirstė, dalis dar apie dvejus metus slapstėsi.
Lietuvos Žana d’Ark
Tarp sukilimo dalyvių drąsa ir ryžtingumu pagarsėjo lietuvių Žana d‘Ark − grafaitė Emilija Pliaterytė.
Išsilavinusi grafaitė žavėjosi romantizmo idėjomis, filomatų veikla. Sukilimo pradžioje kartu su pusbroliu ji sutelkė Dusetų apylinkių sukilėlius, vadovavo kelių šimtų karių būriui. Pati kovėsi pirmose sukilėlių gretose. Garsas apie E. Pliaterytės drąsą sklido po visą Lietuvą. Grafaitė buvo paskirta vieno sukilėlių pulko kapitone. Tačiau susirgusi mirė ir buvo palaidota svetimu vardu Kapčiamiestyje. Jos kapą įamžino paminklas su iškaltais žodžiais: „Sielą atidaviau Dievui, o gyvybę − Tėvynei“.
Pasekmės
Po sukilimo buvo sustiprinta cenzūra, nustatyta nuo Lietuvos ir Lenkijos gyventojų, vadai nubausti mirtimi, aktyvūs dalyviai ištremti.
Sukilimas paskatino revoliucinius judėjimus kitose Europos šalyse, sutrukdė Rusijos intervenciją į Belgiją ir Prancūziją, kurios tuo metu buvo apimtos revoliucijos.
Sukilėliai negalėjo pasipriešinti daug kartų didesnei, gerai apmokytai ir ginkluotai Rusijos armijai, todėl sukilimas pralaimėjo.
Daug sukilėlių žuvo, tūkstančiai buvo nuteisti ir ištremti į Rusijos gilumą. Sukilusių bajorų dvarai konfiskuoti ir buvo atiduodami iš Rusijos atkeltiems dvarininkams. Daug bajorų, baimindamiesi valdžios represijų, emigravo į Vakarų Europą.
Numalšinusi sukilimą caro valdžia siekė užgniaužti bet kokias Lietuvos ir Lenkijos bajorų puoselėjamas valstybingumo idėjas. Lenkijos karalystės autonomija buvo panaikinta. Lietuvoje imta vykdyti politiką, pavadintą „lenkų pradų naikinimo“ programa. Jos šalininkai įrodinėjo, kad senoji Lietuva iki Liublino unijos buvo rusų valstybė. Tik Lietuvai susijungus su Lenkija, čia ėmė plisti lenkybė, kurią reikia sunaikinti, o kraštą vėl surusinti. Svarbiausias šios politikos principas buvo: ko negali kontroliuoti, tą reikia uždrausti.
Ypač griežtas represijas caro valdžia taikė kultūrai bei švietimui: panaikinta Vilniaus švietimo apygarda, uždaryta daug mokyklų, sugriežtinta cenzūra.
Valdžios įstaigose įvesta rusų kalba, pareigūnais buvo skiriami rusai.
1840 m. panaikintas Lietuvos Statutas. Jį pakeitė Rusijos įstatymai ir teismai.
Valdžia ribojo katalikų bažnyčios veiklą, uždarė daug bažnyčių ir vienuolynų, atiminėjo jų žemes. Unitai prievarta grąžinti į stačiatikybę.
Siekiant iš atminties ištrinti net Lietuvos vardą, buvusias LDK žemes imta vadinti Vakarų gubernijomis.
Po sukilimo uždaryta:
- 1831 m. – Pažaislio vienuolynas
- 1832 m. – Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas su bažnyčia ir mokykla
- 1832 m. – Jonavos trinitorių vienuolynas
- 1832 m. –
- 1832 m. – Kėdainių senosios regulos karmelitų vienuolynas
- 1832 m. –
- 1832 m. – Norviliškių vienuolynas
- 1832 m. – Pumpėnų karmelitų vienuolynas
- 1832 m. – Salako reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas
- 1832 m. – Videniškių atgailos kanauninkų vienuolynas
- 1832 m. gegužės 13 d. – caro Nikolajaus I dekretu uždarytas Vilniaus universitetas
- Dominikonų vienuolynai:
- Astravas (1618–1832)
- Aukštadvaris (1629–1832)
- Merkinė (1605–1832)
- Skapiškis (1750–1832)
Pradėta ilgametė politika naikinti istorinę atmintį bei tapatumą. Tačiau tokia praktika tik dar labiau kurstė vietos gyventojų priešiškumą valdžiai.
Šaltiniai
- F. Sliesoriūnas. 1830–1831 metų sukilimas Lietuvoje. – Vilnius: Mintis, 1974.
- Tarybų Lietuvos Enciklopedija. Vyriausioji enciklopedijų redakcija. – Vilnius, 1988.
Nuorodos
- 1831 m. sukilimas Archyvuota kopija 2008-06-01 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
- 1830−1831 m. sukilimas Archyvuota kopija 2008-04-18 iš Wayback Machine projekto. (lenk.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 1830–1831 m. sukilimas, Kas yra 1830–1831 m. sukilimas? Ką reiškia 1830–1831 m. sukilimas?
1830 1831 m sukilimasPriklauso ATR Maskvos karaiHenriko Dembinskio vadovaujami Lietuvos partizanaiData 1830 m lapkricio 29 d 1831 m spalio 21 d Vieta buvusi ATR teritorijaRezultatas sukilimas nuslopintas uzdaryta daug baznyciu vienuolynu mokyklu Priezastis III ATR padalijimasKonflikto salysRusijos imperija sukileliaiVadovai ir kariniai vadaiVilniaus generalgubernatoriai Nikolajus Dolgorukovas Antanas Gelgaudas 1830 1831 m sukilimas lenk Powstanie listopadowe Lenkijos ir Lietuvos sukilimas Rusijos imperijoje Kilo del nepasitenkinimo 1815 m konstitucijos ribojimu represijomis ketinimu panaudoti Lenkijos kariuomene įsiverzimui į Belgija ir Prancuzija Zemelapis rodantis pagrindinius sukilimo pradzios įvykius Varsuvoje naktį is 1830 m lapkricio 29 d į lapkricio 30 d Sukilimo prielaidos ir pradziaSukileliu veliava Sukilimas prasidejo Varsuvoje 1830 m lapkricio 29 d Vienas sukilimo tikslu Lenkijos ir Lietuvos federacijos atstatymas Kai kurie sukilimo vadai sieke ir baudziavos panaikinimo Sukilime dalyvavo įvairiu luomu atstovai bajorai valstieciai dvasininkai Caro valdzios įvesti politinio bei visuomeninio gyvenimo suvarzymai Lietuvoje ir Lenkijoje stiprino patriotines valdziai priesiskas nuotaikas Abieju Tautu Respublikos patriotai lauke patogaus momento sukilti ir atkurti buvusia valstybe Tokia proga tapo 1830 m neramumai Vakaru Europoje Prancuzijoje bei Belgijoje kilusios revoliucijos Kaip Sventosios Sajungos nare Rusija ketino siusti savo kariuomene revoliuciju malsinti Į ja turejo buti įtraukta ir Lenkijos karalystes kariuomene Priesinantis siems Rusijos planams 1830 m lapkricio pabaigoje Lenkijoje prasidejo sukilimas Baimindamasi kad is Lenkijos sukilimas persimes į Lietuva caro valdzia Lietuvoje įvede karine padetį apribojo susisiekima su Lenkijos karalyste suiminejo politiskai įtartinus asmenis atiminejo is gyventoju ginklus Taciau 1831 m pavasarį sukilimas prasidejo ir Lietuvoje Sukilimas LietuvojeLietuvos pulko karys 1831 m sausį Vilniuje susikure Pradinis etapas Rusu kariai pasiduoda generolui Henrikui Dembinskiui LietuvojeTriumfaliskas Henriko Dembinskio įzygiavimas į Varsuva po kampanijos Lietuvoje Vieni pirmuju susiorganizavo Raseiniu bajorai ir 1831 m kovo 25 d uzeme Raseinius Kariuomenes vadu paskirtas Benediktas Dobroslavas Kalinauskas Per kelias dienas sukilimas apeme Kauno apskritį Utenos apylinkes Telsiu ir Siauliu apskritis 1831 m kovo 29 d apie 1500 sukileliu bei Raseiniu apskrities pestininku ir raitininku buriai trumpo susiremimo metu nugalejo Rusijos kariuomenes Siauliu įgula Balandzio menesį sukileliai buvo uzeme didziaja dalį Lietuvos isskyrus Vilniu Kauna Trakus Uznemune ir Palanga Sukileliai issirinko apskriciu valdzia sudare kariuomenes pulkus Vilniaus apgultis Marijampoles musis 1831 m balandzio 22 d XIX a nezinomo dailininko paveikslas 1831 m balandzio 17 24 d sukileliu vadovybe sujunge pajegas ir Tuo pat metu caro siustas pastiprinimas is Minsko Daugpilio ir kitu imperijos vietu atkovojo sukileliu uzimtas teritorijas ir geguzes pabaigoje sukileliai valde tik Panevezį Nors caras paskelbe amnestija sukileliams uzdraude saudyti vadus o pasidavusiems buvo pazadeta malone prasidejo partizaninis karas Sukileliams į pagalba atvyko sukileliu junginiai is Lenkijos karalystes buvo meginama organizuoti gausius sukileliu dalinius Zemaitijoje apginkluojant is uzsienio siustais ginklais taciau planas nepavyko 1831 m balandzio 22 d įvyko Marijampoles musis 1831 m balandzio 29 d įvyko Kedainiu musis 1831 m geguzes 29 d įvyko Raigardo musis Paneriu kautynes Paminklo Paneriu kautynems atidengimo ceremonija 2001 m birzelio 6 d 1831 m birzelio 19 d Antano Gelgaudo dalinius apie 12 600 sukileliu letai zygiuojancius link Vilniaus Paneriu kautynese sustabde siusta kariuomene sukileliams teko trauktis Po nesekmingo bandymo uzimti Vilniu sukileliai atsitrauke į Raseinius veliau bande uzimti Siaulius taciau irgi nesekmingai tada atsitrauke į Kursenus is kur pasidalino į kelias dalis ir esminio pasipriesinimo nebeliko Pasitraukimas į Prusija Didele dalis sukileliu pasitrauke į Prusija is kur buvo internuoti dalis prasiverze į Lenkijos karalyste kur sukilimas taip pat bleso Liepos ir gruodzio menesiais paveluotai atplauke laivai su ginklais is uzsienio 1832 metais dauguma sukileliu issiskirste dalis dar apie dvejus metus slapstesi Lietuvos Zana d ArkEmilija PliaterytePagrindinis straipsnis Emilija Pliateryte Tarp sukilimo dalyviu drasa ir ryztingumu pagarsejo lietuviu Zana d Ark grafaite Emilija Pliateryte Issilavinusi grafaite zavejosi romantizmo idejomis filomatu veikla Sukilimo pradzioje kartu su pusbroliu ji sutelke Dusetu apylinkiu sukilelius vadovavo keliu simtu kariu buriui Pati kovesi pirmose sukileliu gretose Garsas apie E Pliaterytes drasa sklido po visa Lietuva Grafaite buvo paskirta vieno sukileliu pulko kapitone Taciau susirgusi mire ir buvo palaidota svetimu vardu Kapciamiestyje Jos kapa įamzino paminklas su iskaltais zodziais Siela atidaviau Dievui o gyvybe Tevynei Pasekmes1831 m sukilimo relikvijos eksponuojamos Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje Po sukilimo buvo sustiprinta cenzura nustatyta nuo Lietuvos ir Lenkijos gyventoju vadai nubausti mirtimi aktyvus dalyviai istremti Sukilimas paskatino revoliucinius judejimus kitose Europos salyse sutrukde Rusijos intervencija į Belgija ir Prancuzija kurios tuo metu buvo apimtos revoliucijos Sukileliai negalejo pasipriesinti daug kartu didesnei gerai apmokytai ir ginkluotai Rusijos armijai todel sukilimas pralaimejo Daug sukileliu zuvo tukstanciai buvo nuteisti ir istremti į Rusijos giluma Sukilusiu bajoru dvarai konfiskuoti ir buvo atiduodami is Rusijos atkeltiems dvarininkams Daug bajoru baimindamiesi valdzios represiju emigravo į Vakaru Europa Numalsinusi sukilima caro valdzia sieke uzgniauzti bet kokias Lietuvos ir Lenkijos bajoru puoselejamas valstybingumo idejas Lenkijos karalystes autonomija buvo panaikinta Lietuvoje imta vykdyti politika pavadinta lenku pradu naikinimo programa Jos salininkai įrodinejo kad senoji Lietuva iki Liublino unijos buvo rusu valstybe Tik Lietuvai susijungus su Lenkija cia eme plisti lenkybe kuria reikia sunaikinti o krasta vel surusinti Svarbiausias sios politikos principas buvo ko negali kontroliuoti ta reikia uzdrausti Ypac grieztas represijas caro valdzia taike kulturai bei svietimui panaikinta Vilniaus svietimo apygarda uzdaryta daug mokyklu sugrieztinta cenzura Valdzios įstaigose įvesta rusu kalba pareigunais buvo skiriami rusai 1840 m panaikintas Lietuvos Statutas Jį pakeite Rusijos įstatymai ir teismai Valdzia ribojo kataliku baznycios veikla uzdare daug baznyciu ir vienuolynu atiminejo ju zemes Unitai prievarta grazinti į staciatikybe Siekiant is atminties istrinti net Lietuvos varda buvusias LDK zemes imta vadinti Vakaru gubernijomis Po sukilimo uzdaryta 1831 m Pazaislio vienuolynas 1832 m Antalieptes basuju karmelitu vienuolynas su baznycia ir mokykla 1832 m Jonavos trinitoriu vienuolynas 1832 m 1832 m Kedainiu senosios regulos karmelitu vienuolynas 1832 m 1832 m Norviliskiu vienuolynas 1832 m Pumpenu karmelitu vienuolynas 1832 m Salako reguliariuju atgailos kanauninku vienuolynas 1832 m Videniskiu atgailos kanauninku vienuolynas 1832 m geguzes 13 d caro Nikolajaus I dekretu uzdarytas Vilniaus universitetas Dominikonu vienuolynai Astravas 1618 1832 Aukstadvaris 1629 1832 Merkine 1605 1832 Skapiskis 1750 1832 Pradeta ilgamete politika naikinti istorine atmintį bei tapatuma Taciau tokia praktika tik dar labiau kurste vietos gyventoju priesiskuma valdziai SaltiniaiF Sliesoriunas 1830 1831 metu sukilimas Lietuvoje Vilnius Mintis 1974 Tarybu Lietuvos Enciklopedija Vyriausioji enciklopediju redakcija Vilnius 1988 NuorodosVikiteka 1830 1831 m sukilimas vaizdine ir garsine medziaga1831 m sukilimas Archyvuota kopija 2008 06 01 is Wayback Machine projekto rus 1830 1831 m sukilimas Archyvuota kopija 2008 04 18 is Wayback Machine projekto lenk