Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Suleimanas Didysis dar vadinamas Suleimanu I Suleimanu Puikiuoju Kanuniu 1494 m lapkričio 6 d Trabzone 1566 m rugsėjo 5
Suleimanas I
Suleimanas Didysis (dar vadinamas Suleimanu I, Suleimanu Puikiuoju, Kanuniu; 1494 m. lapkričio 6 d. Trabzone – 1566 m. rugsėjo 5–6 d. , Vengrijoje) – dešimtasis Osmanų imperijos sultonas, valdęs 1520–1566 m.
| Suleimanas Didysis | |
|---|---|
| Osmanų imperijos sultonas | |
| Sultonas Suleimanas Didysis, 1530 m. piešinys | |
| Gimė | 1494 m. lapkričio 6 d. Trabzonas |
| Mirė | 1566 m. rugsėjo 6 d. (71 metai) |
| Palaidotas (-a) | 1566 m. lapkričio 28 d. Suleimanijos mečetė |
| Tautybė | turkas |
| Tėvas | Selimas I |
| Motina | Hafsa Hatun |
| Sutuoktinis (-ė) | |
| Vaikai | Princas Mahmudas, Princas Mustafa, Princas Muradas, Princas Mehmedas, Princesė Mihrimah Sultan, Princas Abdullah, Sultonas Selimas II, Princesė Raziye Sultan, Princas Bayezidas, Princas Cihangiras, Princas Ahmedas, |
| Osmanų imperijos sultonas | |
| Kiti titulai | Osmanų imperijos kalifas |
| Valdė | 1520 m. - 1566 m. (~46 metai) |
| Pirmtakas | Selimas I |
| Įpėdinis | |
| Vikiteka | Suleimanas Didysis |
| Parašas | |
| Suleimano Didžiojo tugra | |
Valdymas
Laikoma, kad valdant Suleimanui imperija pasiekė didžiausią suklestėjimą. Savo pavaldinių Įstatymų leidėju vadintas Suleimanas įgyvendino daug reformų. Daugelis jo įstatymų galiojo iki pat XIX a. Jis skatino statybas (Sinano pastatyta Suleimano mečetė Stambule), globojo meną – pats buvo poetas – bei mokslą.
Sultonu tapo būdamas 24-erių metų. Tęsė savo tėvo Selimo I pradėtus užkariavimus. 1521 m. užėmė Belgradą, 1522 m. Rodo salą. 1524 m. turkų laivynas iš Raudonosios jūros išvarė portugalus.
1526 m. Suleimanas išsiuntė šimtatūkstantinę armiją prieš Vengriją. Mohačo mūšyje vengrai buvo sutriuškinti, žuvo jų karalius Liudvikas II. Vengrija ir jos sostinė Buda buvo užimta, tūkstančiai vengrų tapo turkų vergais. 1527–1528 m. turkai užkariavo Bosniją, Hercegoviną, Slavoniją, Transilvanijos valdovas Jonas Zapojajis pripažino save Suleimano vasalu. Vėliau tęsėsi ilgi Osmanų imperijos karai su galingos Habsburgų dinastijos valdoma Austrijos imperija. 1529 m. Suleimanas nesėkmingai bandė užimti Vieną. Vėliau austrai sudarė su turkais taiką ir mokėjo 30 tūkst. dukatų per metus duoklę.
1533 m. Suleimano vadovaujami osmanai pradėjo didelį karą su Iranu. Turkai užėmė šalies sostinę Tebrizą, vėliau Bagdadą, visą Iraką, Basrą (1546 m.), Persų įlankos pakrantes (Bahreiną, Chuzistaną). 1533 m. Suleimano buvo paskirtas vyriausiuoju osmanų laivyno kapitonu ir 1534 m. užėmė Tunisą, tačiau jau po metų jį susigrąžino ispanai, taip atskirdami turkų valdas Šiaurės Afrikoje. 1536 m. sultonas sudarė slaptą sąjungą su prancūzų karaliumi Pranciškumi I, kariavusiu su Ispanija, ir įgijo galimybes naudotis prancūzų uostais. Tai buvo pirmoji galingų krikščioniškos ir musulmoniškos valstybių koalicija. Alžyriečių laivynas pradėjo siaubti Viduržemio jūros pakrantes, pradėjo karą su Venecija, užėmė salas Egėjo jūroje. 1538 m. Suleimanui suteiktas kalifo statusas.
1538 m. turkai surengė grandiozinį jūrų žygį į pietų Arabiją ir Indiją. Jie užėmė svarbų Adeno uostą, vėliau pasiekė Gudžarato pakrantes ir apsupo portugalų koloniją . Su vietinių indų musulmonų pagalba turkai sėkmingai šturmavo miestą, tačiau pasklidęs gandas apie atvykstančią portugalų eskadrą puolimą sustabdė. Buvo pasiekta taika ir turkai atsitraukė. 1540 m. sudaryta taika su Venecija: turkams patvirtintos teisės į jų užgrobtas salas, be to, venecijiečiai sumokėjo 30 tūkst. dukatų kontribuciją. 1540 m. Suleimanas vėl pradėjo karą su Austrija, užėmė Budą, Estergomą, Višegradą, Nogradą, Hatvaną. 1547 m. sudaryta Adrianopolio taika, austrai vėl turėjo mokėti turkams duoklę, Transilvanija, Valachija ir Moldova tapo vasalinėmis osmanų valstybėmis.
Pasiekęs taiką vakaruose, Suleimanas toliau tęsė užkariavimus rytuose – 1548 m. vėl užėmė prarastą Tebrizą, Isfahaną, 1552 m. – Jerevaną, 1554 m. – Nachičevanę. 1555 m. sudaryta Amasijos taika – Iranas turkams pripažino Iraką, Kurdistaną, Imeretiją, tačiau atgavo užimtas Irano žemes ir dalį Užkaukazės.
Prancūzai dėl kitų Europos valstybių spaudimo buvo priversti nutraukti sąjungą su Suleimanu, tačiau ir toliau kovoje prieš ispanus ir austrus veikė drauge. 1541 m. alžyriečiai atrėmė ispanų antpuolį, padėjo prancūzams užimti Nicą ir Korsiką. Turkų laivynas tęsė kovą su portugalais Indijos vandenyne, 1552–1554 m. jiems pavyko užimti Maskato tvirtovę, tačiau vėliau ją prarado.
1551–1562 m. ir 1566–1568 m. turkai vėl kariavo su Austrija, tačiau didesnių teritorinių pakeitimų neįvyko. 1555–1557 m. sultonas organizavo žygį į Afriką, užėmė Sudaną, Etiopijos uostą Masavą, 1559 m. – Eritrėją. Prieš Suleimano mirtį Osmanų imperija buvo didžiausia ir galingiausia visų laikų musulmonų valstybė.[reikalingas šaltinis] Pačios imperijos viduje vyko grandiozinės statybos, pastatyta daug mečečių, tiltų, tvirtovių, išvystyta gerai funkcionuojanti ir prižiūrima biurokratija.
1565 m. turkai nesėkmingai bandė užimti joanitų ginamą Maltą. 1566 m. eilinio karo su Austrija metu, paskutinėmis dienomis 72-iejų metų sultonas mirė (greičiausiai sava mirtimi). Palaidotas mauzoliejuje Stambule drauge su savo pagrindine žmona .
Išnašos
- Ferial Kanbay – „1000 pasaulio įžymybių: enciklopedinis žinynas“ – 325 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Suleimanas I, Kas yra Suleimanas I? Ką reiškia Suleimanas I?
Suleimanas Didysis dar vadinamas Suleimanu I Suleimanu Puikiuoju Kanuniu 1494 m lapkricio 6 d Trabzone 1566 m rugsejo 5 6 d Vengrijoje desimtasis Osmanu imperijos sultonas valdes 1520 1566 m Suleimanas DidysisOsmanu imperijos sultonasSultonas Suleimanas Didysis 1530 m piesinysGime 1494 m lapkricio 6 d TrabzonasMire 1566 m rugsejo 6 d 71 metai Palaidotas a 1566 m lapkricio 28 d Suleimanijos meceteTautybe turkasTevas Selimas IMotina Hafsa HatunSutuoktinis e Vaikai Princas Mahmudas Princas Mustafa Princas Muradas Princas Mehmedas Princese Mihrimah Sultan Princas Abdullah Sultonas Selimas II Princese Raziye Sultan Princas Bayezidas Princas Cihangiras Princas Ahmedas Osmanu imperijos sultonasKiti titulai Osmanu imperijos kalifasValde 1520 m 1566 m 46 metai Pirmtakas Selimas IĮpedinisVikiteka Suleimanas DidysisParasasSuleimano Didziojo tugraValdymasLaikoma kad valdant Suleimanui imperija pasieke didziausia suklestejima Savo pavaldiniu Įstatymu leideju vadintas Suleimanas įgyvendino daug reformu Daugelis jo įstatymu galiojo iki pat XIX a Jis skatino statybas Sinano pastatyta Suleimano mecete Stambule globojo mena pats buvo poetas bei moksla Sultonu tapo budamas 24 eriu metu Tese savo tevo Selimo I pradetus uzkariavimus 1521 m uzeme Belgrada 1522 m Rodo sala 1524 m turku laivynas is Raudonosios juros isvare portugalus 1526 m Suleimanas issiunte simtatukstantine armija pries Vengrija Mohaco musyje vengrai buvo sutriuskinti zuvo ju karalius Liudvikas II Vengrija ir jos sostine Buda buvo uzimta tukstanciai vengru tapo turku vergais 1527 1528 m turkai uzkariavo Bosnija Hercegovina Slavonija Transilvanijos valdovas Jonas Zapojajis pripazino save Suleimano vasalu Veliau tesesi ilgi Osmanu imperijos karai su galingos Habsburgu dinastijos valdoma Austrijos imperija 1529 m Suleimanas nesekmingai bande uzimti Viena Veliau austrai sudare su turkais taika ir mokejo 30 tukst dukatu per metus duokle 1533 m Suleimano vadovaujami osmanai pradejo didelį kara su Iranu Turkai uzeme salies sostine Tebriza veliau Bagdada visa Iraka Basra 1546 m Persu įlankos pakrantes Bahreina Chuzistana 1533 m Suleimano buvo paskirtas vyriausiuoju osmanu laivyno kapitonu ir 1534 m uzeme Tunisa taciau jau po metu jį susigrazino ispanai taip atskirdami turku valdas Siaures Afrikoje 1536 m sultonas sudare slapta sajunga su prancuzu karaliumi Pranciskumi I kariavusiu su Ispanija ir įgijo galimybes naudotis prancuzu uostais Tai buvo pirmoji galingu krikscioniskos ir musulmoniskos valstybiu koalicija Alzyrieciu laivynas pradejo siaubti Vidurzemio juros pakrantes pradejo kara su Venecija uzeme salas Egejo juroje 1538 m Suleimanui suteiktas kalifo statusas 1538 m turkai surenge grandiozinį juru zygį į pietu Arabija ir Indija Jie uzeme svarbu Adeno uosta veliau pasieke Gudzarato pakrantes ir apsupo portugalu kolonija Su vietiniu indu musulmonu pagalba turkai sekmingai sturmavo miesta taciau pasklides gandas apie atvykstancia portugalu eskadra puolima sustabde Buvo pasiekta taika ir turkai atsitrauke 1540 m sudaryta taika su Venecija turkams patvirtintos teises į ju uzgrobtas salas be to venecijieciai sumokejo 30 tukst dukatu kontribucija 1540 m Suleimanas vel pradejo kara su Austrija uzeme Buda Estergoma Visegrada Nograda Hatvana 1547 m sudaryta Adrianopolio taika austrai vel turejo moketi turkams duokle Transilvanija Valachija ir Moldova tapo vasalinemis osmanu valstybemis Pasiekes taika vakaruose Suleimanas toliau tese uzkariavimus rytuose 1548 m vel uzeme prarasta Tebriza Isfahana 1552 m Jerevana 1554 m Nachicevane 1555 m sudaryta Amasijos taika Iranas turkams pripazino Iraka Kurdistana Imeretija taciau atgavo uzimtas Irano zemes ir dalį Uzkaukazes Prancuzai del kitu Europos valstybiu spaudimo buvo priversti nutraukti sajunga su Suleimanu taciau ir toliau kovoje pries ispanus ir austrus veike drauge 1541 m alzyrieciai atreme ispanu antpuolį padejo prancuzams uzimti Nica ir Korsika Turku laivynas tese kova su portugalais Indijos vandenyne 1552 1554 m jiems pavyko uzimti Maskato tvirtove taciau veliau ja prarado 1551 1562 m ir 1566 1568 m turkai vel kariavo su Austrija taciau didesniu teritoriniu pakeitimu neįvyko 1555 1557 m sultonas organizavo zygį į Afrika uzeme Sudana Etiopijos uosta Masava 1559 m Eritreja Pries Suleimano mirtį Osmanu imperija buvo didziausia ir galingiausia visu laiku musulmonu valstybe reikalingas saltinis Pacios imperijos viduje vyko grandiozines statybos pastatyta daug mececiu tiltu tvirtoviu isvystyta gerai funkcionuojanti ir priziurima biurokratija 1565 m turkai nesekmingai bande uzimti joanitu ginama Malta 1566 m eilinio karo su Austrija metu paskutinemis dienomis 72 ieju metu sultonas mire greiciausiai sava mirtimi Palaidotas mauzoliejuje Stambule drauge su savo pagrindine zmona IsnasosFerial Kanbay 1000 pasaulio įzymybiu enciklopedinis zinynas 325 psl