Serbijos stačiatikių bažnyčia serb Српска православна црква viena iš autokefalinių Rytų krikščionių ortodoksų stačiatiki
Serbijos stačiatikių bažnyčia

Serbijos stačiatikių bažnyčia (serb. Српска православна црква) – viena iš autokefalinių Rytų krikščionių ortodoksų (stačiatikių) bažnyčių.
Bažnyčiai priklauso apie 16 mln. žmonių, daugiausia Serbijoje, Juodkalnijoje, Serbų Respublikoje (Bosnijos ir Hercegovinos sudėtinė dalis), Makedonijoje ir Kroatijoje gyventojų, taip pat serbai, gyvenantys aplinkinėse valstybėse ir teritorijose (Kosove, Slovėnijoje) bei išeivijoje. Kaip ir kitos Rytų stačiatikių bažnyčios, Serbijos stačiatikių bažnyčia yra savivaldi (autokefalinė) stačiatikų bendrijos narė. Jos vadovas yra patriarchas, pirmasis tarp vyskupų (nuo 2010 m. – ). Tradicinė patriarcho būstinė yra Pečo patriarchatas Kosove, tačiau dabar patriarchas valdo iš Belgrado. Pilnas patriarcho titulas yra "Pečo arkivyskupas, Belgrado ir Karlovcų metropolitas, Serbų patriarchas".
Autokefaliją Serbijos bažnyčia gavo 1219 m., vadovaujant , kai susikūrė nepriklausoma Žičos arkivyskupija. Jos statusas XIV a. pakeltas iki patriarchato, kuris vėliau pavadintas Pečo patriarchatu. XVIII a. turkai patriarchatą panaikino. Šiuolaikinė Serbijos stačiatikių bažnyčia susikūrė 1920 m. suvienijus Karlovcų patriarchatą, Belgrado metropoliją ir Juodkalnijos metropoliją.
Istorija
Krikščionybė po Balkanus pradėjo plisti I a. Pagal bažnytinę tradiciją pirmieji krikščionių misionieriai Balkanuose buvo apaštalai Andriejus, Paulius ir jo mokinys Titas. Dabartiniame Kosove, tada – romėnų mieste , II a. buvo nukankinti šventieji Floras ir Lauras bei apie 300 jų pasekėjų. Dabartiniame Serbijos mieste Niše 306 m. gimė Rytų Romos imperatorius Konstantinas Didysis, kuris krikščionybę padarė valstybine Romos imperijos religija. 395 m. atskyrus romėnų ir graikų apeigų bažnyčias, jų skiriamoji riba ėjo per Drinos upę, tad Serbija atsidūrė graikų krikščionybės įtakos srityje. VI–VII a. į Balkanus atsikėlę slavai iš graikų (Rytų Romos) priėmė krikščionybę.
Vyskupijų steigimas
Apie 870 m. dauguma Serbijos gyventojų jau buvo tapę krikščionimis. Apie IX–X a. pirmoji serbų vyskupija įsteigta Rase (netoli Novi Pazaro). X a. iš Bulgarijos į Serbiją plito kirilica bei slaviški religiniai tekstai.
1018 m. graikams (Rytų Romai) užkariavus Bulgariją, kaip liturginė kalba Balkanuose įsigalėjo graikų, o Ohride įsteigta arkivyskupija.
Serbijos arkivyskupystė
1219 m. Serbijoje įsteigta Žičos arkivyskupija. Serbijos stačiatikių bažnyčios įkūrimas siejamas su sūnumi (Šv. Sava) ir jo tėvu Stefanu Nemanja (Šv. Steponu Miratekiu). Jiedu 1195 m. pasiekė Atono kalną ir ten priėmė vienuolių įžadus. Ten jiedu sukūrė serbų religinę bendruomenę, kurios ašimi tapo . 1207 m. Šv. Sava grįžo į Serbiją, ir ėmėsi krikščionybės plėtros. Jo brolis tapo naujuoju Serbijos karaliumi. 1219 m. Šv. Savai suteiktos arkivyskupo regalijos, o Konstantinopolio patriarchas suteikė autokefaliją. Nuo to laiko Serbija gavo politinę ir religinę nepriklausomybę. Šv. Sava ėmėsi vienuolynų, vyskupijų steigimo, kovos prieš eretikais apšauktus bogomilus.
Serbijos patriarchatas
1253 m. arkivyskupas Arsenijus savo sostinę perkėlė iš į Pečą. Plečiantis Serbijos karalystei, augo ir Serbijos stačiatikių bažnyčios įtaka. Karaliui priėmus caro titulą, arkivyskupo titulas paaukštintas iki patriarcho. Savo ruožtu, vyskupai buvo paaukštinti iki metropolitų.
XV a. vid. Serbija buvo užkariauta Osmanų. Serbijos stačiatikių bažnyčia tęsė savo veiklą, bet 1463 m. mirus patriarchui Arsenijui II, naujas įpėdinis nebuvo išrinktas ir bažnyčia panaikinta, o jos nariai tapo globotiniais (jam priskirti visi Osmanų imperijos stačiatikiai). 1557 m. serbai patriarchatą atkūrė. Prasidėjus serbų sukilimams, turkai 1766 m. vėl uždraudė patriarchatą ir perdavė Ekumeninio patriarchato žinion.
Vengdami turkų spaudimo, daug stačiatikių bažnyčios veikėjų iš Osmanų imperijos kėlėsi į Habsburgų valdomą šiaurę. Serbų bažnyčios sostinė perkelta iš Pečo į (Voivodina), o 1848 m. Karlovicų metropolinatas tapo patriarchatu. Serbijai atgavus nepriklausomybę, 1879 m. atkurta autokefalinė Serbijos stačiatikių bažnyčia su būstine Belgrade, tačiau tuo pat metu tebeveikė Karlovicų patriarchatas Habsburgų žemėse. Po I pasaulinio karo susijungus serbų žemėmis, Karlovicų patriarchatas prisijungė prie Serbijos patriarchato. II pasaulinio karo metais vykstant kovoms tarp Serbijos ir Kroatijos, kroatų fašistinė valdžia įsteigė , prie kurios prisijungti buvo verčiami kroatų užkariauti serbai.
Šiuolaikinė istorija
Įkūrus socialistinę Jugoslaviją, Serbijos stačiatikių bažnyčia buvo prižiūrima, o jos veikla labai apribota. Vėliau Serbijos stačiatikių bažnyčia priešinosi Slobodano Miloševičiaus valdžiai ir rėmė serbų tautininkus. 1967 m. atskirta . 1993 m. bandyta įkurti . Daug Serbijos stačiatikių bažnyčios cerkvių ir vienuolynų sugriauta arba nuniokota per Balkanų karą (Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje) bei Kosovo karą. Serbijos stačiatikių bažnyčia Kosovą laiko savo ištakomis, židiniu (Pečo patrarchatas ir kt.), todėl vienareikšmiškai pasisako prieš Kosovo nepriklausomybę. Taip pat Serbijos stačiatikių bažnyčia nepripažįsta Makedonijos bei Juodkalnijos stačiatikių bažnyčių.
Serbijos stačiatikių bažnyčia padalinta į 1 patriarchinę vyskupiją, 4 metropolines vyskupijas (Dabaro ir Bosnijos, Juodkalnijos ir pakrančių, Zagrebo ir Liublianos, Australijos ir Naujosios Zelandijos), 35 vyskupijas bei autonominę Ochrido arkivyskupiją (ji padalinta į 1 metropolinę ir 6 paprastas vyskupijas).
Nuorodos
- Patriarchat Serbski. „Kalendarz Prawosławny”. 2003, s. 194. Warszawa: Warszawska Metropolia Prawosławna. ISSN 1425-2171
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Serbijos stačiatikių bažnyčia, Kas yra Serbijos stačiatikių bažnyčia? Ką reiškia Serbijos stačiatikių bažnyčia?
Serbijos staciatikiu baznycia serb Srpska pravoslavna crkva viena is autokefaliniu Rytu krikscioniu ortodoksu staciatikiu baznyciu Serbijos staciatikiu baznycios veliavaSerbijos staciatikiu baznycios vyskupijosSv Savos katedra Belgrade Baznyciai priklauso apie 16 mln zmoniu daugiausia Serbijoje Juodkalnijoje Serbu Respublikoje Bosnijos ir Hercegovinos sudetine dalis Makedonijoje ir Kroatijoje gyventoju taip pat serbai gyvenantys aplinkinese valstybese ir teritorijose Kosove Slovenijoje bei iseivijoje Kaip ir kitos Rytu staciatikiu baznycios Serbijos staciatikiu baznycia yra savivaldi autokefaline staciatiku bendrijos nare Jos vadovas yra patriarchas pirmasis tarp vyskupu nuo 2010 m Tradicine patriarcho bustine yra Peco patriarchatas Kosove taciau dabar patriarchas valdo is Belgrado Pilnas patriarcho titulas yra Peco arkivyskupas Belgrado ir Karlovcu metropolitas Serbu patriarchas Autokefalija Serbijos baznycia gavo 1219 m vadovaujant kai susikure nepriklausoma Zicos arkivyskupija Jos statusas XIV a pakeltas iki patriarchato kuris veliau pavadintas Peco patriarchatu XVIII a turkai patriarchata panaikino Siuolaikine Serbijos staciatikiu baznycia susikure 1920 m suvienijus Karlovcu patriarchata Belgrado metropolija ir Juodkalnijos metropolija IstorijaKrikscionybe po Balkanus pradejo plisti I a Pagal baznytine tradicija pirmieji krikscioniu misionieriai Balkanuose buvo apastalai Andriejus Paulius ir jo mokinys Titas Dabartiniame Kosove tada romenu mieste II a buvo nukankinti sventieji Floras ir Lauras bei apie 300 ju pasekeju Dabartiniame Serbijos mieste Nise 306 m gime Rytu Romos imperatorius Konstantinas Didysis kuris krikscionybe padare valstybine Romos imperijos religija 395 m atskyrus romenu ir graiku apeigu baznycias ju skiriamoji riba ejo per Drinos upe tad Serbija atsidure graiku krikscionybes įtakos srityje VI VII a į Balkanus atsikele slavai is graiku Rytu Romos prieme krikscionybe Vyskupiju steigimas Apie 870 m dauguma Serbijos gyventoju jau buvo tape krikscionimis Apie IX X a pirmoji serbu vyskupija įsteigta Rase netoli Novi Pazaro X a is Bulgarijos į Serbija plito kirilica bei slaviski religiniai tekstai 1018 m graikams Rytu Romai uzkariavus Bulgarija kaip liturgine kalba Balkanuose įsigalejo graiku o Ohride įsteigta arkivyskupija Serbijos arkivyskupyste 1219 m Serbijoje įsteigta Zicos arkivyskupija Serbijos staciatikiu baznycios įkurimas siejamas su sunumi Sv Sava ir jo tevu Stefanu Nemanja Sv Steponu Miratekiu Jiedu 1195 m pasieke Atono kalna ir ten prieme vienuoliu įzadus Ten jiedu sukure serbu religine bendruomene kurios asimi tapo 1207 m Sv Sava grįzo į Serbija ir emesi krikscionybes pletros Jo brolis tapo naujuoju Serbijos karaliumi 1219 m Sv Savai suteiktos arkivyskupo regalijos o Konstantinopolio patriarchas suteike autokefalija Nuo to laiko Serbija gavo politine ir religine nepriklausomybe Sv Sava emesi vienuolynu vyskupiju steigimo kovos pries eretikais apsauktus bogomilus Serbijos patriarchatas 1253 m arkivyskupas Arsenijus savo sostine perkele is į Peca Pleciantis Serbijos karalystei augo ir Serbijos staciatikiu baznycios įtaka Karaliui priemus caro titula arkivyskupo titulas paaukstintas iki patriarcho Savo ruoztu vyskupai buvo paaukstinti iki metropolitu XV a vid Serbija buvo uzkariauta Osmanu Serbijos staciatikiu baznycia tese savo veikla bet 1463 m mirus patriarchui Arsenijui II naujas įpedinis nebuvo isrinktas ir baznycia panaikinta o jos nariai tapo globotiniais jam priskirti visi Osmanu imperijos staciatikiai 1557 m serbai patriarchata atkure Prasidejus serbu sukilimams turkai 1766 m vel uzdraude patriarchata ir perdave Ekumeninio patriarchato zinion Vengdami turku spaudimo daug staciatikiu baznycios veikeju is Osmanu imperijos kelesi į Habsburgu valdoma siaure Serbu baznycios sostine perkelta is Peco į Voivodina o 1848 m Karlovicu metropolinatas tapo patriarchatu Serbijai atgavus nepriklausomybe 1879 m atkurta autokefaline Serbijos staciatikiu baznycia su bustine Belgrade taciau tuo pat metu tebeveike Karlovicu patriarchatas Habsburgu zemese Po I pasaulinio karo susijungus serbu zememis Karlovicu patriarchatas prisijunge prie Serbijos patriarchato II pasaulinio karo metais vykstant kovoms tarp Serbijos ir Kroatijos kroatu fasistine valdzia įsteige prie kurios prisijungti buvo verciami kroatu uzkariauti serbai Siuolaikine istorija Įkurus socialistine Jugoslavija Serbijos staciatikiu baznycia buvo priziurima o jos veikla labai apribota Veliau Serbijos staciatikiu baznycia priesinosi Slobodano Miloseviciaus valdziai ir reme serbu tautininkus 1967 m atskirta 1993 m bandyta įkurti Daug Serbijos staciatikiu baznycios cerkviu ir vienuolynu sugriauta arba nuniokota per Balkanu kara Kroatijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosovo kara Serbijos staciatikiu baznycia Kosova laiko savo istakomis zidiniu Peco patrarchatas ir kt todel vienareiksmiskai pasisako pries Kosovo nepriklausomybe Taip pat Serbijos staciatikiu baznycia nepripazįsta Makedonijos bei Juodkalnijos staciatikiu baznyciu Serbijos staciatikiu baznycia padalinta į 1 patriarchine vyskupija 4 metropolines vyskupijas Dabaro ir Bosnijos Juodkalnijos ir pakranciu Zagrebo ir Liublianos Australijos ir Naujosios Zelandijos 35 vyskupijas bei autonomine Ochrido arkivyskupija ji padalinta į 1 metropoline ir 6 paprastas vyskupijas NuorodosPatriarchat Serbski Kalendarz Prawoslawny 2003 s 194 Warszawa Warszawska Metropolia Prawoslawna ISSN 1425 2171