Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stefanas Nemanja serb Стефан НемањаRaškos didysis županasGimė 1113 m arba 1114 m DukliaMirė 1169 m vasario 13 d Chilanda
Stefanas Nemanja
| Stefanas Nemanja serb. Стефан Немања | |
|---|---|
| Raškos didysis županas | |
| Gimė | 1113 m. arba 1114 m. Duklia |
| Mirė | 1169 m. vasario 13 d. Chilandaras, Atono kalnas |
| Palaidotas (-a) | Studenicos vienuolynas |
| Tėvas | Zavida |
| Sutuoktinis (-ė) | Ana Nemanič |
| Vaikai | Šv.Sava, Vukanas Nemaničius, Stefanas Nemaničius |
| Valdė | 1168-1196 m. |
| Pirmtakas | Tihomiras Zavidovičius |
| Įpėdinis | Stefanas Nemaničius |
Stefanas Nemanja, Steponas Nemania (serb. Стефан Немања; 1113 m. Ribnica – 1199 m. vasario 13 d. Hilandaro vienuolynas, Atonas) buvo viduramžių serbų valstybės Raškos didysis županas 1170–1196 m. Jis buvo antrasis župano Zavidos sūnus. Vukanovičių dinastijos narys ir vienos žymiausių serbų pradininkas.
Nemanja nuvertė savo vyresnįjį brolį Tihomirą ir pasiekė Raškos nepriklausomybės nuo Bizantijos imperijos. Nepaisant to, kad vėliau jis visgi buvo priverstas pripažinti Bizantijos siuzerenitetą savo valdymo laikotarpiu apjungė keletą serbų valstybinių darinių (Kosavas, Duklia, Travunija, Zahumljė, žemės aplink Neretvą) į vieną valstybę, kuri vėliau išaugo iki Serbijos imperijos. Vykdė centralizacinę politiką ir persekiojo bogomilus.
Nemanjos valdymo metu ėmė vystytis serbų kultūra. Architektūroje suklestėjo Raškos stilius, kurio ryškiausiu pavyzdžiu laikomas 1171 m. Nemanjos įkurtas Džiurdževiči-Stupovi vienuolynas. Nemanjos iniciatyva buvo pastatyti ir atnaujinti daugybė cerkvių ir vienuolynų, tarp jų Studenicos ir Chilandaro vienuolynai.
1196 m. perdavė valdžią savo viduriniajam sūnui Stefanui ir pasišventė į vienuolius Simeono vardu, vėliau su sūnumi šv. Sava Atono kalne įkūrė Chilandaro vienuolyną. Mirė 1199 m. Chilandaro vienuolyne, jo palaikai buvo pervežti į Studenicos vienuolyną, kur yra iki šiol.
1209 m. kanonizuotas Serbijos stačiatikių bažnyčios kaip šv. Simeonas.
Biografija
Jaunystė
Zahumljės župano Zavidos Vukanovičiaus sūnus, gimė Ribnicoje 1113 arba 1114 m., viename svarbiausių Duklios miestų. Jo tėvas županas Zavida čia buvo pasitraukęs iš Raškos po pilietinio karo. Nemanja (vardas Stefanas pradėtas naudoti vėliau) buvo ketvirtuoju sūnumi, jo vyresni broliai buvo Tichomiras, Stracimiras ir Miroslavas. Pats Zavida buvo stačiatikis, tačiau, kadangi Duklioje tuo metu praktiškai nebuvo stačiatikių dvasininkų, Stefanas buvo pakrikštytas katalikų kunigo.
Apie jo vaikystę ir jaunystę nieko nežinoma. Gyveno kukliame akmens name, maitinosi paprastu maistu. Buvo mokomas medžioti su sakalais, šaudyti iš lanko ir kautis kalaviju.
Manoma, kad XII a. penktajame dešimtmetyje Zavidą atgal į Rašką pakvietė didysis kunigaikštis Urošas II, kuris siekė nepriklausomybės nuo Bizantijos. Čia, sostinėje Rase, Stefanas Nemanja pasikrikštijo stačiatikiu. Urošas III 1149 m., tikėdamasis Vengrijos paramos, įsiveržė į Bizantijos valdas, tačiau greitai buvo sumuštas. Bizantijos armija užėmė keletą serbų miestų, tarp jų ir Raškos sostinę Rasą. 1150 m. bizantiečiai sumušė jungtinę serbų-vengrų kariuomenę mūšyje prie Taros. Raška eilinį kartą buvo priversta pripažinti priklausomybę nuo Bizantijos.
Valdymas Raškoje
Apie 1168 m. Bizantijos imperatorius Manuilas I Komninas į didžiojo župano sostą pasodino Zavidos vyriausiąjį sūnų, o jo jaunesniesiems broliams taip pat paskyrė valdyti tam tikras teritorijas. Stefanas Namanja gavo rytinę Raškos dalį su Toplica, Ibaru, Rasina ir Reka. Vėliau imperatorius jam pridėjo Dubočicą, kuri buvo netoli Leskovieco. Jaunesnysis brolis Stracimiras gavo žemes vakarinėje Raškoje, o Miroslavas – Palimę. Nemanja valdė savarankiškai, nederindamas savo veiksmų su broliais. Pastatė keletą vienuolynų ir bažnyčių. Dėl jo nepriklausomos pozicijos broliai jį buvo suėmę, tačiau jam pavyko išsilaisvinti ir atgauti savo žemes. Iš ten jis pradėjo karą su savo broliais ir 1166 m. pasiskelbė didžiuoju županu. Manuilas I Komninas priėmė Tihomirą, kuris įtikino imperatorių, kad Nemanja jį išdavė. Imperatorius suteikė Tihomirui karinę pagalbą frankų, graikų ir turkų samdiniais. 1168 m. rugsėjį Tihomiro ir Nemanjos armijos susitiko šiauriniame Kosove prie Pantino. Nemanja mūšį laimėjo. Bėgdamas Tihomiras nuskendo Sitnicos upėje.
Pasinaudojęs 1171 m. kilusiu Bizantijos ir Venecijos karu bandė pasiekti nepriklausomybę nuo Bizantijos. Susivienijęs su Vengrijos karaliumi Steponu III ruošėsi žygiui į Graikijos salas, tačiau mirus Vengrijos karaliui liko vienas prieš Bizantijos imperiją. Bandė derėtis su Bizantija ir nuvykęs į Konstantinopolį pasidavė bei pripažino Bizantijos siuzerenitetą. Čia jis sulaukė imperatoriaus atleidimo ir jam buvo grąžintas didžiojo župano titulas.
1176 m. grįžo į Rašką ir laikėsi imperatoriui duoto žodžio atleisti savo broliams. Miroslavą jis paskyrė Humo (dabartinė Hercegovina) kunigaikščiu. Jis taip pat išlaikė savo žemes Palimėje, kur Biljela Polėje prie Limo įkūrė vienuolyną. Stracimirui atidavė valdyti Vakarų Moravą su centru Gradece (dabartinis Čačakas), kur jis įkūrė Švč. Dievo Motinos vienuolyną. Jis taip pat skatino Prvoslavą, Tihomiro sūnų, atsisakyti pretenzijų į sostą. Tais pačiais metais ėmėsi persekioti bogomilų, Vakaruose labiau žinomą kaip katarų, sektą. Stefanas Nemanja sugebėjo sustiprinti savo šalies padėtį Balkanuose, prijungti prie jos serbų gyvenamas teritorijas – Kosovą, Duklią, Travuniją, Zahumlję ir žemes aplink Neretvos upę.
Ištikimybės Manuilui I Komninui laikėsi iki jo mirties 1180 m. Po Manuilo I Komnino mirties 1183 m. kartu su Vengrija pradėjo karą su Bizantija, su Vengrijos pagalba užėmė Rytų Rašką ir Nišą, dalį Bulgarijos ir Makedonijos. Prie Sofijos po sėkmingų Bizantijos diplomatinių manevrų Vengrijos karalius Bela III nusprendė nebetęsti karo. Nemanja tesė karą savarankiškai, bet nebebandė užimti Sofijos, tačiau stebėsi suvienyti serbų gyvenamas žemes – teritorijas aplink Vranę, Moravos slėnį abiejose upės pusėse, Kosovo dalį tarp Hvosno ir Labo, regioną, kurį dabar vadiname Metohija.
Po plačių serbų žemių rytuose prisijungimo Nemanja nusprendė užkariauti iš Bizantijos Duklią. 1184 m. su broliais Miroslavu ir Stracimiru surengė žygį prieš Dubrovniką. Miesto gyventojai buvo serbai ir stačiatikiai, kaip ir visame regione. Visgi Dubrovnikui pavyko atsilaikyti prieš Nemanjos armiją du kartus – 1184 m. ir 1185 m.
1186 m. Nemanja užėmė kitus Zetos regiono miestus, kurie buvo valdomi nuo Bizantijos priklausomo Duklios karaliaus Mykolo III Vojislavo. Jo armija užėmė Škoderį, Svačą, Ulcinį ir kiek vėliau Barą.
Nemanja stebėsi išnaudoti Vengrijos ir Bizantijos varžymąsi ir išsaugoti savo autonomiją. 1189 m. Niše jis iškilmingai sutiko imperatorių Frydrichą I Barbarosą, kuris kaip Trečiojo kryžiaus žygio dalyvis Via Militaris keliu traukė į Mažąją Aziją. Nemanja pasisiūlė tapti jo vasalu, jei Barbarosa su savo kariuomenę pultų Bizantiją. Šio pasiūlymo Barbarosa mandagiai atsisakė ir tęsė kryžiaus žygį. 1190 m. Konstantinopolis, kuriam po Barbaroso žūties Mažojoje Azijoje, nebegrėsė kryžiuočiai, ėmėsi atkariauti savo valdas Balkanuose. Bizantijos kariuomenė sumušė Nemanją Moravos mūšyje. Nemanja buvo priverstas derėtis su imperatoriumi Izaoku II Angelu bei grąžinti dalį užkariautų teritorijų, tačiau mainais gavo didesnės autonomijos pripažinimą. Jo antrasis sūnus Stefanas vedė princesę Eudoksiją, Izaoko dukterėčią ir būsimojo Bizantijos imperatoriaus Aleksio III Angelo dukterį, bei iš imperatoriaus 1195 m. gavo sebastokratoriaus titulą.
Įkūrė keletą vienuolynų, kurių žymiausias yra Studenicos vienuolynas.
Su savo žmona Ana turėjo tris sūnus: Vukaną, Stefaną ir Rastko (vėliau pasivadinusį Sava). Taip pat turėjo mažiausiai tris dukteris: vienuolę Vuką, Manuilo Angelo Duko Komnino žmoną Eufemiją, nežinomo vardo vieno iš bulgarų Asenų dinastijos narių žmoną.
Nuorodos
- http://genealogy.euweb.cz/balkan/balkan5.html
- Lundy D. R. The Peerage (anglų k.)
- Steponas Nemania, vle.lt
- Чоровић В. Стеван Немања // Историја српског народа. – Бања Лука: Ars Libri, 1997.
- I. Czamańska: Stefan Nemanja. W: Słownik władców Europy średniowiecznej. Poznań: Wydawnictwo Poznańskie, 1998. P. 342. ISBN 83-86138-50-5.
- T. Wasilewski: Historia Jugosławii do XVIII wieku. W: W. Felczak, T. Wasilewski: Historia Jugosławii. Wrocław: Ossolineum, 1985. P.107. ISBN 83-04-01638-9.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stefanas Nemanja, Kas yra Stefanas Nemanja? Ką reiškia Stefanas Nemanja?
Stefanas Nemanja serb Stefan NemaњaRaskos didysis zupanasGime 1113 m arba 1114 m DukliaMire 1169 m vasario 13 d Chilandaras Atono kalnasPalaidotas a Studenicos vienuolynasTevas ZavidaSutuoktinis e Ana NemanicVaikai Sv Sava Vukanas Nemanicius Stefanas NemaniciusValde 1168 1196 m Pirmtakas Tihomiras ZavidoviciusĮpedinis Stefanas Nemanicius Stefanas Nemanja Steponas Nemania serb Stefan Nemaњa 1113 m Ribnica 1199 m vasario 13 d Hilandaro vienuolynas Atonas buvo viduramziu serbu valstybes Raskos didysis zupanas 1170 1196 m Jis buvo antrasis zupano Zavidos sunus Vukanoviciu dinastijos narys ir vienos zymiausiu serbu pradininkas Serbijos staciatikiu sventieji freskos Sv Savos katedros kriptoje dalis Belgradas Serbija Stefanas Nemanja viduryje Nemanja nuverte savo vyresnįjį brolį Tihomira ir pasieke Raskos nepriklausomybes nuo Bizantijos imperijos Nepaisant to kad veliau jis visgi buvo priverstas pripazinti Bizantijos siuzereniteta savo valdymo laikotarpiu apjunge keleta serbu valstybiniu dariniu Kosavas Duklia Travunija Zahumlje zemes aplink Neretva į viena valstybe kuri veliau isaugo iki Serbijos imperijos Vykde centralizacine politika ir persekiojo bogomilus Nemanjos valdymo metu eme vystytis serbu kultura Architekturoje suklestejo Raskos stilius kurio ryskiausiu pavyzdziu laikomas 1171 m Nemanjos įkurtas Dziurdzevici Stupovi vienuolynas Nemanjos iniciatyva buvo pastatyti ir atnaujinti daugybe cerkviu ir vienuolynu tarp ju Studenicos ir Chilandaro vienuolynai 1196 m perdave valdzia savo viduriniajam sunui Stefanui ir pasisvente į vienuolius Simeono vardu veliau su sunumi sv Sava Atono kalne įkure Chilandaro vienuolyna Mire 1199 m Chilandaro vienuolyne jo palaikai buvo pervezti į Studenicos vienuolyna kur yra iki siol 1209 m kanonizuotas Serbijos staciatikiu baznycios kaip sv Simeonas BiografijaJaunyste Zahumljes zupano Zavidos Vukanoviciaus sunus gime Ribnicoje 1113 arba 1114 m viename svarbiausiu Duklios miestu Jo tevas zupanas Zavida cia buvo pasitraukes is Raskos po pilietinio karo Nemanja vardas Stefanas pradetas naudoti veliau buvo ketvirtuoju sunumi jo vyresni broliai buvo Tichomiras Stracimiras ir Miroslavas Pats Zavida buvo staciatikis taciau kadangi Duklioje tuo metu praktiskai nebuvo staciatikiu dvasininku Stefanas buvo pakrikstytas kataliku kunigo Apie jo vaikyste ir jaunyste nieko nezinoma Gyveno kukliame akmens name maitinosi paprastu maistu Buvo mokomas medzioti su sakalais saudyti is lanko ir kautis kalaviju Manoma kad XII a penktajame desimtmetyje Zavida atgal į Raska pakviete didysis kunigaikstis Urosas II kuris sieke nepriklausomybes nuo Bizantijos Cia sostineje Rase Stefanas Nemanja pasikrikstijo staciatikiu Urosas III 1149 m tikedamasis Vengrijos paramos įsiverze į Bizantijos valdas taciau greitai buvo sumustas Bizantijos armija uzeme keleta serbu miestu tarp ju ir Raskos sostine Rasa 1150 m bizantieciai sumuse jungtine serbu vengru kariuomene musyje prie Taros Raska eilinį karta buvo priversta pripazinti priklausomybe nuo Bizantijos Valdymas Raskoje Apie 1168 m Bizantijos imperatorius Manuilas I Komninas į didziojo zupano sosta pasodino Zavidos vyriausiajį sunu o jo jaunesniesiems broliams taip pat paskyre valdyti tam tikras teritorijas Stefanas Namanja gavo rytine Raskos dalį su Toplica Ibaru Rasina ir Reka Veliau imperatorius jam pridejo Dubocica kuri buvo netoli Leskovieco Jaunesnysis brolis Stracimiras gavo zemes vakarineje Raskoje o Miroslavas Palime Nemanja valde savarankiskai nederindamas savo veiksmu su broliais Pastate keleta vienuolynu ir baznyciu Del jo nepriklausomos pozicijos broliai jį buvo sueme taciau jam pavyko issilaisvinti ir atgauti savo zemes Is ten jis pradejo kara su savo broliais ir 1166 m pasiskelbe didziuoju zupanu Manuilas I Komninas prieme Tihomira kuris įtikino imperatoriu kad Nemanja jį isdave Imperatorius suteike Tihomirui karine pagalba franku graiku ir turku samdiniais 1168 m rugsejį Tihomiro ir Nemanjos armijos susitiko siauriniame Kosove prie Pantino Nemanja musį laimejo Begdamas Tihomiras nuskendo Sitnicos upeje Pasinaudojes 1171 m kilusiu Bizantijos ir Venecijos karu bande pasiekti nepriklausomybe nuo Bizantijos Susivienijes su Vengrijos karaliumi Steponu III ruosesi zygiui į Graikijos salas taciau mirus Vengrijos karaliui liko vienas pries Bizantijos imperija Bande deretis su Bizantija ir nuvykes į Konstantinopolį pasidave bei pripazino Bizantijos siuzereniteta Cia jis sulauke imperatoriaus atleidimo ir jam buvo grazintas didziojo zupano titulas 1176 m grįzo į Raska ir laikesi imperatoriui duoto zodzio atleisti savo broliams Miroslava jis paskyre Humo dabartine Hercegovina kunigaiksciu Jis taip pat islaike savo zemes Palimeje kur Biljela Poleje prie Limo įkure vienuolyna Stracimirui atidave valdyti Vakaru Morava su centru Gradece dabartinis Cacakas kur jis įkure Svc Dievo Motinos vienuolyna Jis taip pat skatino Prvoslava Tihomiro sunu atsisakyti pretenziju į sosta Tais paciais metais emesi persekioti bogomilu Vakaruose labiau zinoma kaip kataru sekta Stefanas Nemanja sugebejo sustiprinti savo salies padetį Balkanuose prijungti prie jos serbu gyvenamas teritorijas Kosova Duklia Travunija Zahumlje ir zemes aplink Neretvos upe Istikimybes Manuilui I Komninui laikesi iki jo mirties 1180 m Po Manuilo I Komnino mirties 1183 m kartu su Vengrija pradejo kara su Bizantija su Vengrijos pagalba uzeme Rytu Raska ir Nisa dalį Bulgarijos ir Makedonijos Prie Sofijos po sekmingu Bizantijos diplomatiniu manevru Vengrijos karalius Bela III nusprende nebetesti karo Nemanja tese kara savarankiskai bet nebebande uzimti Sofijos taciau stebesi suvienyti serbu gyvenamas zemes teritorijas aplink Vrane Moravos slenį abiejose upes pusese Kosovo dalį tarp Hvosno ir Labo regiona kurį dabar vadiname Metohija Po placiu serbu zemiu rytuose prisijungimo Nemanja nusprende uzkariauti is Bizantijos Duklia 1184 m su broliais Miroslavu ir Stracimiru surenge zygį pries Dubrovnika Miesto gyventojai buvo serbai ir staciatikiai kaip ir visame regione Visgi Dubrovnikui pavyko atsilaikyti pries Nemanjos armija du kartus 1184 m ir 1185 m 1186 m Nemanja uzeme kitus Zetos regiono miestus kurie buvo valdomi nuo Bizantijos priklausomo Duklios karaliaus Mykolo III Vojislavo Jo armija uzeme Skoderį Svaca Ulcinį ir kiek veliau Bara Nemanja stebesi isnaudoti Vengrijos ir Bizantijos varzymasi ir issaugoti savo autonomija 1189 m Nise jis iskilmingai sutiko imperatoriu Frydricha I Barbarosa kuris kaip Treciojo kryziaus zygio dalyvis Via Militaris keliu trauke į Mazaja Azija Nemanja pasisiule tapti jo vasalu jei Barbarosa su savo kariuomene pultu Bizantija Sio pasiulymo Barbarosa mandagiai atsisake ir tese kryziaus zygį 1190 m Konstantinopolis kuriam po Barbaroso zuties Mazojoje Azijoje nebegrese kryziuociai emesi atkariauti savo valdas Balkanuose Bizantijos kariuomene sumuse Nemanja Moravos musyje Nemanja buvo priverstas deretis su imperatoriumi Izaoku II Angelu bei grazinti dalį uzkariautu teritoriju taciau mainais gavo didesnes autonomijos pripazinima Jo antrasis sunus Stefanas vede princese Eudoksija Izaoko dukterecia ir busimojo Bizantijos imperatoriaus Aleksio III Angelo dukterį bei is imperatoriaus 1195 m gavo sebastokratoriaus titula Įkure keleta vienuolynu kuriu zymiausias yra Studenicos vienuolynas Su savo zmona Ana turejo tris sunus Vukana Stefana ir Rastko veliau pasivadinusį Sava Taip pat turejo maziausiai tris dukteris vienuole Vuka Manuilo Angelo Duko Komnino zmona Eufemija nezinomo vardo vieno is bulgaru Asenu dinastijos nariu zmona Nuorodoshttp genealogy euweb cz balkan balkan5 html Lundy D R The Peerage anglu k Steponas Nemania vle lt Choroviћ V Stevan Nemaњa Istoriјa srpskog naroda Baњa Luka Ars Libri 1997 I Czamanska Stefan Nemanja W Slownik wladcow Europy sredniowiecznej Poznan Wydawnictwo Poznanskie 1998 P 342 ISBN 83 86138 50 5 T Wasilewski Historia Jugoslawii do XVIII wieku W W Felczak T Wasilewski Historia Jugoslawii Wroclaw Ossolineum 1985 P 107 ISBN 83 04 01638 9