Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Pleofonija iš gr πλεο daug φωνή garsas rus полногласие polno glasijie arba pilnagarsystė pilnagarsis viena iš fonetikos

Pleofonija

  • Pagrindinis puslapis
  • Pleofonija
Pleofonija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Pleofonija (iš gr. πλεο 'daug' + φωνή 'garsas'; rus. полногласие [polno 'glasijie]), arba pilnagarsystė, pilnagarsis – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbas nuo vakarų ir pietų slavų kalbų. Terminas pilnagarsystė (rus. полногласие) buvo pasiūlytas M. Maksimovo. Manoma, kad šis fonetikos reiškinys atsirado dėl baltų kalbų substrato arba įtakos.

Rytų slavų kalbų areale pleofonija ėmė reikštis apie VII amžių kaip judriųjų balsių metatezės rezultatas: *TorT > ToroT, *TolT > ToloT, *TerT > TereT, *TelT > ToloT, TeleT, TeloT, kai T – bet koks priebalsis; žvaigždute žymimi rekonstruoti junginiai.

Antrasis pleofonijos etapas

Fonetiniai pokyčiai rytų slavų dialektuose, atitinkantys pleofoniją, tik su redukuotais balsiais ъ ir ь: *TъrT > TъrъT, *TьrT > TьrьT. Buvo būdinga šiaurės krivičių ir senajam Naugardo dialektui. Vėliau šiuose junginiuose antrasis redukuotas balsis arba iškrito, arba pagal bendrąją redukuotųjų balsių išnykimo taisyklę virto neredukuotu sveikuoju balsiu.

Kai kurie žodžiai, patyrę antrąją pleofoniją, pateko į bendrinę rusų kalbą, pavyzdžiui: вер/ё/вка (senovės Naugardo tarme вьрвъка), бестол/о/чь šalia giminingo толк (sen. Naugardo tarme тълкъ), сумер/е/чный šalia сумерки (sen. Naugardo tarme сумьркъ). Kada prasidėjo antrasis pleofonijos etapas, kalbininkai nesutaria. Kai kurie mano, kad antrasis pleofonijos etapas prasidėjo redukuotųjų balsių išnykimo laikais (XII a. antrojoje pusėje – XIII a. pr.), kiti teigia šį reiškinį prasidėjus anksčiau.

Antrąjį pleofonijos etapą patyrė šiaurinės rusų tarmės, be to, šis fonologinis virsmas jose nenuoseklus:верх (ве́рех, верёх), серп (се́реп, серёп), корм (ко́ром, коро́м), столб (сто́лоб, столо́б), горб (го́роб, горо́б) ir žodžiai su šaknimi долг-, долж- (до́лог (долг), до́ложен, доло́жен, доложён, до́ложность ir t. t.). Be šių dažnesnių žodžių su pleofonija, tarmėtyrininkai yra aptikę ir tokių formų: во́лок, го́рос’ (горсть), дёрен, жере́дочка, холомо́к, че́ревь, четве́рег, чёлон, шерёстка, тёрен, то́рог ir kitų.

Šis reiškinys paplitęs tam tikrame areale. Tarmių žemėlapiuose tai pastebima rusų šiaurės vakarų tarmėse (daugmaž sutampa su senovės Naugardo dialekto teritorija), kurioje bendrinės kalbos žodžiai верх, столб, корм, серп,горб ir kiti patyrė pleofoniją. Ankstyvuoju rusų pietryčių tarmių formavimosi laikotarpiu, įvairių priebalsių junginiuose sutinkamas beatsirandąs balsis: свёк[ъ]ла, по́м[ъ]ню ir pan., o žodžiuose ко́р[ъ]м ir го́р[ъ]б redukuoti balsiai gali būti ne antrojo pleofonijos etapo padarinys, kaip kad šiaurės vakarų tarmėse.

Išnašos

  1. Иванов В. В.Полногласие
  2. Shevelov G.Y.A Prehistory of Slavic. Carl Winter, Universitätsvelag, Heidelberg. 1964. 392
  3. Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. pp. 128–150. ISBN 5-420-01444-0.
  4. Захарова К. Ф., Орлова В. Г.] Диалектное членение русского языка. М. Едиториал УРСС. 2004. 89—90. ISBN 5-354-00917-0
  5. Диалектологический атлас русского языка. Центр Европейской части СССР. Выпуск I: Фонетика.Под ред.Р. И. Аванесова и С. В. Бромле. М.Наука, 1986. 194.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 09:13

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pleofonija, Kas yra Pleofonija? Ką reiškia Pleofonija?

Pleofonija is gr pleo daug fwnh garsas rus polnoglasie polno glasijie arba pilnagarsyste pilnagarsis viena is fonetikos ypatybiu skirianti siuolaikines rytu slavu kalbas nuo vakaru ir pietu slavu kalbu Terminas pilnagarsyste rus polnoglasie buvo pasiulytas M Maksimovo Manoma kad sis fonetikos reiskinys atsirado del baltu kalbu substrato arba įtakos Rytu slavu kalbu areale pleofonija eme reikstis apie VII amziu kaip judriuju balsiu metatezes rezultatas TorT gt ToroT TolT gt ToloT TerT gt TereT TelT gt ToloT TeleT TeloT kai T bet koks priebalsis zvaigzdute zymimi rekonstruoti junginiai Antrasis pleofonijos etapasFonetiniai pokyciai rytu slavu dialektuose atitinkantys pleofonija tik su redukuotais balsiais ir TrT gt TrT TrT gt TrT Buvo budinga siaures kriviciu ir senajam Naugardo dialektui Veliau siuose junginiuose antrasis redukuotas balsis arba iskrito arba pagal bendraja redukuotuju balsiu isnykimo taisykle virto neredukuotu sveikuoju balsiu Kai kurie zodziai patyre antraja pleofonija pateko į bendrine rusu kalba pavyzdziui ver yo vka senoves Naugardo tarme vrvka bestol o ch salia giminingo tolk sen Naugardo tarme tlk sumer e chnyj salia sumerki sen Naugardo tarme sumrk Kada prasidejo antrasis pleofonijos etapas kalbininkai nesutaria Kai kurie mano kad antrasis pleofonijos etapas prasidejo redukuotuju balsiu isnykimo laikais XII a antrojoje puseje XIII a pr kiti teigia sį reiskinį prasidejus anksciau Antrajį pleofonijos etapa patyre siaurines rusu tarmes be to sis fonologinis virsmas jose nenuoseklus verh ve reh veryoh serp se rep seryop korm ko rom koro m stolb sto lob stolo b gorb go rob goro b ir zodziai su saknimi dolg dolzh do log dolg do lozhen dolo zhen dolozhyon do lozhnost ir t t Be siu daznesniu zodziu su pleofonija tarmetyrininkai yra aptike ir tokiu formu vo lok go ros gorst dyoren zhere dochka holomo k che rev chetve reg chyolon sheryostka tyoren to rog ir kitu Sis reiskinys paplites tam tikrame areale Tarmiu zemelapiuose tai pastebima rusu siaures vakaru tarmese daugmaz sutampa su senoves Naugardo dialekto teritorija kurioje bendrines kalbos zodziai verh stolb korm serp gorb ir kiti patyre pleofonija Ankstyvuoju rusu pietryciu tarmiu formavimosi laikotarpiu įvairiu priebalsiu junginiuose sutinkamas beatsirandas balsis svyok la po m nyu ir pan o zodziuose ko r m ir go r b redukuoti balsiai gali buti ne antrojo pleofonijos etapo padarinys kaip kad siaures vakaru tarmese IsnasosIvanov V V Polnoglasie Shevelov G Y A Prehistory of Slavic Carl Winter Universitatsvelag Heidelberg 1964 392 Dini P U 2000 Baltu kalbos Lyginamoji istorija Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas pp 128 150 ISBN 5 420 01444 0 Zaharova K F Orlova V G Dialektnoe chlenenie russkogo yazyka M Editorial URSS 2004 89 90 ISBN 5 354 00917 0 Dialektologicheskij atlas russkogo yazyka Centr Evropejskoj chasti SSSR Vypusk I Fonetika Pod red R I Avanesova i S V Bromle M Nauka 1986 194

Naujausi straipsniai
  • Liepa 17, 2025

    Vila Rotonda

  • Liepa 17, 2025

    Verpstukas

  • Liepa 17, 2025

    Veragvos kunigaikštystė

  • Liepa 17, 2025

    Verchojansko rajonas

  • Liepa 17, 2025

    Vakarų civilizacija

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje