Rimantas Vaitkevičius

Rimantas Vaitkevičius
Gimė	1943 m. birželio 24 d. Kaunas ( 79 metai )
Veikla	režisierius, aktorius, pedagogas
Organizacijos	Kauno valstybinis muzikinis teatras
Pareigos	vyr. režisierius

Jonas Rimantas Vaitkevičius (g. 1943 m. birželio 24 d. Kauno apskrityje) – Lietuvos režisierius, aktorius, pedagogas.

Biografija

Rimantas Vaitkevičius gimė statybininko Antano Vaitkevičiaus ir Veronikos Dapkevičiūtės Vaitkevičienės šeimoje. Tėvas ieškodamas darbo prieš Antrąjį pasaulinį karą patraukė į Kauną, vėliau karo metu – į Klaipėdą, Telšius ir galiausiai apsistojo Šiauliuose. Čia šeimai gimė dukra, o po keturiolikos metų ir sūnus Rimantas Vaitkevičius. Namuose dažnai skambėjo muzika – tėvas grojo armonika ir buvo kviečiamas groti šokių vakarėliuose, o mama turėjo gražų balsą ir grojo gitara. Nuo ankstyvos vaikystės Rimantas Vaitkevičius svajojo apie aktoriaus karjerą. Besimokydamas tuometinėje Felikso Žemaičio (dabar Simono Daukanto) mokykloje Šiauliuose, jis lankė choro ir šokių būrelį, koncertuose grodavo armonika, kūrė parodijas tuo metu žymių ukrainiečių komikų Štepselio ir Tarapunkos tema. Įstoti į konservatoriją iš pirmo karto nepavyko, tad įstojo į Vilniaus kultūros švietimo technikumą mokytis režisūros pas Vytauto Kernagio tėvą Aleksandrą Kernagį. Iš antro kurso Rimantas Vaitkevičius buvo pašauktas tarnauti į sovietų armiją, kur įgijo radisto specialybę. Tarnybą tęsė Kirovogrado, o po metų – Kijevo aviacijos eskadrilėse.

Po trejus metus trukusios tarnybos armijoje, 1964 m., Rimantas Vaitkevičius įstojo į tuometinės Vilniaus konservatorijos aktoriaus meistriškumo kursą pas Vilniaus rusų dramos teatro vyriausiąjį režisierių Leonidą Lurjė ir Galiną Jackevičiūtę. 1969 m. baigė Lietuvos konservatoriją, sukūrė diplominius darbus: vaidmenis Moljero komedijoje-balete „Ponas de Pursonjakas“, Juozo Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“ ir Lukos vaidmenį Maksimo Gorkio pjesėje „Dugne“. Baigus konservatoriją, visas trylikos žmonių kursas paskirtas dirbti į Šiaulių dramos teatrą. Šiame teatre Rimantas Vaitkevičius dirbo aktoriumi ir režisieriaus padėjėju iki 1971 m.

Šiaulių miesto kultūros skyriaus paskyrimu Pionierių rūmuose Vaitkevičius įkūrė ir vadovavo dramos būreliui, skirtam darbui su sunkiai auklėjamais paaugliais.

1971 m. metais įstojo į Maskvos Lunačarskio teatro meno instituto režisūros fakultetą pas garsius to meto pedagogus Aleksandrą Zavadskį ir Iriną Anisimovą-Vulf. Trečiame kurse Rimantą Vaitkevičių „persiviliojo“ dėstytojai-režisieriai Josifas Tumanovas ir Olegas Moraliovas bei dirigentas prof. Evgenijus Akulovas, dirigavęs dar Konstantino Stanislavskio muzikos teatro pastatymams. 1976 m. eksternu išlaikęs trūkstamus egzaminus, Rimantas Vaitkevičius baigė institutą raudonu diplomu įgydamas muzikos teatro režisieriaus specialybę.

1975 m., dar nebaigusiam mokslų Maskvoje jaunam režisieriui pasiūlytas darbas Kauno muzikiniame teatre. Tuometinis teatro direktorius Vytautas Blažys ir vyriausias dirigentas Stasys Domarkas, netikėtai iš teatro išėjus jo tuometinei vyriausiajai režisierei Vladai Mikštaitei, įsteigė režisieriaus padėjėjo etatą. Diplomo dar neturintis režisierius pastatė savo pirmąjį spektaklį – Algimanto Bražinsko miuziklą „Pagramančio šnekučiai“ pagal Petro Cvirkos romaną „Meisteris ir sūnūs“. Pats perrašė Antano Drilingos sukurtą spektaklio libretą. Tuo metu profesionalių muzikinio teatro režisierių Lietuvoje trūko. Vilniuje spektaklius režisavo chormeisteris Stasys Dautartas bei direktoriumi tuo metu ten dirbęs Juozas Grybauskas, o Kauno muzikiniame teatre – dainininkas Rostislavas Andrejevas.

1976 m. balandžio pirmą dieną Rimantas Vaitkevičius paskirtas Kauno valstybinio muzikinio teatro vyr. režisieriumi, kuriuo dirbo iki 1980 m.

Režisūriniai darbai

• Kauno valstybiniame muzikiniame teatre paruošti pastatymai: 1976 m. – Algimanto Bražinsko miuziklas „Pagramančio šnekučiai“, Gerdo Načinskio miuziklas „Servus Peteri“ , 1977 m. – Herberto Stotharto ir Rudolfo Frimlio operetė „Rozmari“ ir Visariono Ščebalino opera „Užsispyrėlės sutramdymas“, 1978 m. – Imrės Kalmano operetė „Silva“ ir Juozo Širvinsko miuziklas „Kelionė į Atata“, Eduardo Chagagortiano komiška opera vaikams „Ausinė kepurė“, 1979 m. – Džiakomo Pučinio opera „Džanis Skikis“ ir 1980 m. – Aleksandro Kolkerio „Triufaldinas“,1981 m. – Bendžamino Briteno komiška opera „Albertas Heringas“, 1982 m. – Sergejaus Korteso opera „Motušė Kuraž“, 1984 m. – Igorio Bazliko muzikinė komedija „Pilnas kapšas pinigų“, 1987 m. – Visariono Ščebalino opera „Užsispyrėlės sutramdymas“ (atnaujinta gastrolėms Leningrade) ir 1988 m. – Rudžero Leonkavalio opera „Pajacai“. „Pajacai“ buvo paskutinis režisieriaus darbas muzikiniame teatre, iš kurio išėjęs Rimantas Vaitkevičius atsidavė pedagoginei veiklai. Režisierius dažnai statė spektaklius vaikams, nes buvo įsitikinęs, kad tik tokiu būdu galima popualiarinti teatro meną ir ruošti būsimąją teatro publiką. Kauno muzikiniame teatre 1979 m. pastatė  Bendžamino Briteno operą vaikams „Statykime operą arba mažasis kaminkrėtys“, 1983 m. – Broniaus Kutavičiaus „Kaulo senis ant geležinio kalno“ ir Bendžamino Briteno operų diptichą „Auksinė pražūtis“, 1986 m. – Karlo Menočio operą „Gelbėkit – Globuliečiai“.

• Klaipėdos muzikiniame teatre 1990 m. kartu su dirigentu Vladimiru Konstantinovu ir scenografe Giedre Riškute pastatė Bendžamino Briteno operą vaikams „Statykime operą arba mažasis kaminkrėtys.“

• Vilniaus Moksleivių ir jaunimo centre 1993 m. pastatė Genovaitės Vanagaitės operą vaikams „Ožka Cignė“, kuri buvo įrašyta Lietuvos Radijo ir Televizijos. Su tuo pačiu kolektyvu, choro studijos „Versmė“ dalyvėmis kartu su scenografu Vitalijum Mazūru 2000 m. pastatė ir A.Vaildharto miuziklą „Katės namai“.

• Vilniaus Jaunimo teatre 1972 m. režisierius sėkmingai debiutavo su Artno Oito miuziklu „Mažylis ir Karlsonas“. Spektaklis turėjo didelį pasisekimą, tad 1973 m. buvo paruoštas jo naujas pastatymas (scenografas Vitalijus Mazūras).

• Šiaulių dramos teatre (dar būdamas trečio kurso studentas Maskvos institute) 1974 m. pastatė A. Djarfašo muzikinę komediją „Tu burtininkė – Karola!“ (scenografė Joana Taujanskienė), 1984 m. Pjero Bomarše komediją „Figaro vedybos“ (scenografė Nina Livont) ir 1985 m. – Oskaro Vaildo komediją „Kaip svarbu būti rimtam“ (scenografas Vytautas Kalinauskas).

• Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 1997 m. pastatė Juliaus Juzeliūno operą „Sukilėliai“.

• Kauno 10- osios vidurinės mokyklos operos studijoje (vadovė I. Vorobjova) pastatė dvi operas vaikams: Viktoro Šapovalenko „Dantų šepetukų Karalienė“ ir A. Gorkovenkos operą, parašytą pagal Anderseno pasaką „Skiltuvas“.

Sukurti vaidmenys

• Šiaulių dramos teatre sukūrė šešis pagrindinius vaidmenis: Pursonjako, Moljero komedijoje-balete „Ponas de Pursonjakas“, Žurnalisto Koroliovo, Sergejaus Žuchovickio pjesėje „Sustot atgal pasižiūrėti“, Tėvo Sarafanovo, Aleksandro Vampilovo tragikomedijoje „Pasimatymas priemiestyje“, Poeto Sebeono, Ježio Jurandoto muzikiniame tragifarse „Devintasis teisuolis“, Juliaus Tėvo, Juozo Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“, Gaidžio, Samuilo Maršako ir Pavelo Vaildharto miuzikle „Katės namai“.

• Kauno valstybiniame muzikiniame teatre suvaidino savo pastatytuose spektakliuose. Tai Narsusis Hermanas, Herberto Stotharto ir Rudolfo Frimlio operetėje „Rozmari“, Grafas Bonis, Imrės Kalmano operetėje „Silva“, Teatro režisierius, Bendžamino Briteno operoje „Statykime operą arba Mažasis kaminkrėtys“ ir Trufaldinas, Aleksandro Kolkerio muzikinėje komedijoje „Triufaldinas“.

• Vilniaus Siemens arenoje – Aleksandro Chalikovo miuzikle „Batsiuvio istorija“ 2015 m. atliko Batsiuvio vaidmenį.

• Maskvos Vasaros Ermitažo Teatre – Aleksandro Arkanovo muzikiniame šou-reviu „Šimtas šypsenų!“ sukūrė Kindziulio vaidmenį.

Pedagoginė veikla

• Nuo 1976 m. dėstė Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos dainavimo skyriuje. Dirbo dėstytoju metodininku. Dėstomi dalykai: aktorinis meistriškumas, sceninė kalba, istorinis šokis, fechtuotė, muzikos teatro istorija.

• Vilniaus Baleto mokyklos ir Vilniaus Čiurlionio menų gimnazijos Muzikos ir baleto skyrių mokytojas metodininkas. Dėstė scenos kultūrą, aktorinį meistriškumą, fechtavimą, muzikos teatro istoriją.

• Nuo 1978 m. su pertraukomis dėstė Lietuvos konservatorijos, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo katedroje. Dėstomi dalykai: aktorinis meistriškumas, ritmika, operinė praktika.

• Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete dirbo lektoriumi dainavimo katedroje. Dėstė aktorinį meistriškumą, sceninę kalbą.

• Kauno Vytauto Didžiojo universitete dirbo lektoriumi dainavimo katedroje. Dėstė aktorinį meistriškumą ir operinę praktiką.

Kvalifikacijos kėlimas

• Operinėje režisūroje: stažavosi Maskvos Didžiajame operos ir baleto teatre pas prof. Borisą Pokrovskį 1975, 1977 ir 1979 m.; Berlyno Komiškos operos (vok. Komiche oper) teatre pas prof. Valterį Felzenšteiną 1975 m.; Minsko operos ir baleto teatre pas prof. Sergejų Šteiną 2005 m.; Kijevo operos ir baleto teatre pas prof. Iryną Molostovą 2006 m.

• Gyvenimo meno kursai: 2006 m. stažavosi tarptautiniuose Gyvenimo Meno „Art of Living“ kursuose Bad Antogaste, Varšuvoje, Minske, Vilniuje. Baltijos jogos ir ezoterinių žinių institute Minske. Vadovas I. Poltavcevas. Įgijo jogos instruktoriaus kvalifikaciją.

• Grigališkojo choralo kursai: 2006 m. Kauno Pažaislio vienuolyne mokėsi pas prof. T. Daniel Saulnier; 2008 m. pas prof. R. P. Martiner kursuose Poznanėje Lenkijoje; 2010 m. pas prof. T. Daniel Saulnier kursuose Solesme Prancūzijoje ir 2011 m. pas prof. E. L. d‘ Abelardą Grigališkojo choralo studijų savaitėje „Ad fontes 2011“ Kražiuose. Rimantui Vaitkevičiui suteikta kantoriaus kvalifikacija.

Reikšmingiausi moksliniai metodiniai darbai

• „Aktoriaus meistriškumo rengimo programa dainavimo skyriui“, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija
• „Sceninės kalbos rengimo programa“, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija
• „Ritmikos ir istorinio šokio pagrindų rengimo programa“, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija
• „Muzikos teatro istorijos programa ir metodinė medžiaga“, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija ir Vilniaus Baleto mokykla
• „Muzikos teatro istorija nuo teatro atsiradimo ištakų iki dvidešimtojo amžiaus“, vadovėlis (rankraštis)
• „Metodinės rekomendacijos operos ir operetės praktinėms studijoms“, Vilniaus Muzikos ir teatro akademijos dainavimo katedra
• „Nūdienos operinio parengimo problemos“. Pranešimas Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Dvidešimt pirmojo amžiaus muzika ir teatras. "Paveldas ir prognozės“, Vilnius, 2001 m.
• „Sceninės kultūros programa“, Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokykla

Apdovanojimai

Bendžiamino Briteno spektaklis „Statykime operą arba mažasis kaminkrėtys“, kuriame greta profesionalių aktorių vaidino ir vaikai, festivalyje „Teatras vaikams-78“ laimėjo diplomus bei pinigines premijas už geriausią režisūrą, dailininko ir dirigento darbus.Juliaus Juzeliūno opera „Sukilėliai“ (dirigentas Jonas Aleksa, scenografija Reginos Songailaitės-Balčikonienės) sąjunginėje apžiūroje pelnė trečio laipsnio diplomą.

Žymiausi mokiniai

Dainininkai – Sigutė Stonytė, Nomeda Kazlauskaitė, Vaidas Vyšniauskas, Ieva Prudnikovaitė bei baleto šokėjos – Živilė Baikštytė, Eglė Špokaitė, Kristina Kanišauskaitė ir kiti.

Nuorodos

• Rimanto Vaitkevičiaus režisuotų spektaklių sąrašas

Šaltiniai

1. Vidutis Bakas, „Vaitkevičius Jonas Rimantas“, Muzikos Enciklopedija, O-Ž, Lietuvos Muzikos ir Teatro akademija, Mokslo ir Enciklopedijos leidimo institutas, Spindulio spaustuvė, 2007 m., p. 577.
2. Jonas Rimantas Vaitkevičius, „Jono Rimanto Vaitkevičiaus autobiografija“, Kauno Valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Jonas Rimantas Vaitkevičius“, 2021-02-15, 5 p.
3. Beata Baublinskienė, „Jonas Rimantas Vaitkevičius“, Bernardinai.lt, 2015-05-13 [1]
4. K Radvilaitė, „Scenoje – Lietuviškas miuziklas“, Kauno tiesa, 1978 m. lapkričio 5 d.
5. Kauno Valstybinio Muzikinio Teatro spektaklių chronologinis sąrašas, ribos 1941–2021, 28 p., sudarytoja Lina Stankevičiūtė. Kauno Muzikinio Teatro Archyvas, 2021 09 01
6. „Neblunkanti pasakų karaliaus aura“, 2005-04-02, Kauno diena, www.kauno.diena.lt [2]
7. Gerūta Griniūtė, „Visa siela, širdis ir Laikas – mokiniams“, Muzikos barai, 2013 gruodis, N 11-12 (430–431), p. 18-24 [3] Archyvuota kopija 2022-02-08 iš Wayback Machine projekto.