Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Jonas Aleksa
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
| Jonas Aleksa | |
|---|---|
| Jonas Aleksa | |
| Gimė | 1939 m. sausio 27 d. Telšiuose |
| Mirė | 2005 m. spalio 17 d. (66 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas. |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Jonas Aleksa (1939 m. sausio 27 d. Telšiuose – 2005 m. spalio 17 d.) – choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas.
Biografija
1949–1956 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje (dėst. A. Jozėnas). 1956–1961 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. A. Budriūno klasė), pirmasis gavo P. Čaikovskio vardinę stipendiją. Studijų metais (1959–1961 m.) buvo Vilniaus mokytojų namų berniukų choro „Ąžuoliukas" chormeisteris.
Konservatoriją baigęs su pagyrimu, 1962–1965 m. simfoninį – operinį dirigavimą studijavo Leningrado valstybinės N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos aspirantūroje (prof. E. Mravinskio klasė). 1970 m. dalyvavo H. von Karajano seminare Leningrade. 1973–1974 m. stažavo Vienos aukštojoje muzikos ir scenos meno mokykloje (prof. H. Swarovskio ir C. Österreicherio dirigavimo klasės).
Nuo 1965 m. buvo Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro dirigentas, nuo 1975 m. vyr. dirigentas, 1994–1997 m. teatro vadovas ir vyr. dirigentas, vėliau dirigentas ir vėl vyr. dirigentas. Parengė ir dirigavo daug užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių operų, baletų, operečių.
Operos: R. Wagnerio „Lohengrinas“, G. Puccini „Bohema“, „Madam Butterfly“, Ch. Gounod „Faustas“, G. Bizet „Karmen“, G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“, G. Verdi „Don Karlas“, S. Moniuszkos „Halka“, W. A. Mozarto „Figaro vedybos“, „Demonas“, A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“, M. Musorgskio „Borisas Godunovas“, V. Klovos „Du kalavijai“, V. Barkausko „Legenda apie meilę“, J. Juzeliūno „Sukilėliai“, E. Balsio „Kelionė į Tilžę“. Baletai: P. Čaikovskio „Miegančioji gražuolė“, R. Ščedrino „Ana Karenina“, S. Prokofjevo „Romeo ir Džiuljeta“, B. Bartoko „Stebuklingas mandarinas“, C. Orffo „Gudruolė“, A. Petrovo „Vilties krantas“, J. Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“, E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“, J. Bašinsko „Užkeikti vienuoliai“, A. Senderovo „Mergaitė ir mirtis“. Operetės: J. Strausso „Šikšnosparnis“ ir „Vienos kraujas".
Leningrado M. Musorgskio operos ir baleto teatre 1976 m. ir 1977 m. parengė ir dirigavo G. Rossini operą „Bohema“ ir W. A. Mozarto operą „Don Žuanas". 1989 m. ir 1990 m. su teatro kolektyvu gastroliavo Paryžiuje ir Italijos miestuose.
1990–1994 m. Slovakijos nacionalinio operos ir baleto teatro Bratislavoje vyr. dirigentas. Parengė ir dirigavo nemaža operų: W. A. Mozarto „Idomenėjas“ ir „Figaro vedybos“, G. Verdi „Otellas“, Ch. Gounod „Faustas“, R. Wagnerio „Tanhoizeris“, J. Offenbacho „Hofmano pasakos“, G. Donizetti „Lucia di Lammermoor“, E. Suchonio „Sūkurys" ir kt.
Su teatro kolektyvu dalyvavo Edinburgo (Didžioji Britanija) festivalyje. Su Latvijos valstybiniu simfoniniu orkestru 1993 m. ir 1994 m. gastroliavo Prancūzijoje.
J. Aleksa Vilniuje buvo suorganizavęs kamerinį orkestrą ir koncertiškai atliko H. Purcello operą „Didonė ir Enėjas".
Su Lietuvos ir Latvijos chorais, orkestrais ir solistais koncertuose pirmą kartą atliko daug sudėtingų užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių: J. S. Bacho Mišias h – moll, Pasijas pagal Matą, Pasijas pagal Morkų ir Pasijas pagal Joną, G. F. Händelio oratoriją „Mesijas“, J. Haydno oratoriją „Metų laikai“ ir Mišias B-dur, G. Verdi „Requiem“, B. Britteno „Karo requiem“, C. Orffo kantatas „Catulli Carmina“ ir „Carmina Buraną“, F. Schuberto „Stabat Mater“, A. Schönbergo oratoriją „Gurės dainos“, G. Sviridovo „Patetinę oratoriją“, J. Juzeliūno trečiąją simfoniją „Žmogaus lyra“, E. Balsio kantatą „Saulę nešantis" ir kt.
Kaip dirigentas su simfoniniais orkestrais gastroliavo buvusios Sovietų sąjungos miestuose, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje (Erfurte parengė ir dirigavo P. Čaikovskio operą „Eugenijus Oneginas"), Šveicarijoje, Izraelyje, Italijoje ir kitur. Simfoninių koncertų programose užsienyje ir Lietuvoje buvo S. Prokofjevo, D. Šostakovičiaus, J. Bramso, A. Brucknerio, G. Mahlerio, A. Schönbergo, A. Dvorako simfonijos, M. K. Čiurlionio, J. Gruodžio, J. Juzeliūno, B. Dvariono, E. Balsio, S. Vainiūno, A. Račiūno, V. Montvilos, V. Paltanavičiaus, O. Balakausko, T. Makačino ir kitų lietuvių kompozitorių simfoniniai kūriniai.
Dirigavo muziką filmams „Eglė“, F. Poulenco monooperą „Žmogaus balsas“, B. Bartoko operą „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis". Diriguojant J. Aleksai, Lietuvos ir užsienio radijas bei televizija padarė nemaža įvairių kūrinių įrašų.
J. Aleksa žinomas ir kaip pedagogas.
Nuo 1965 m. buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos Operinio parengimo katedros dėstytojas. Operos studijoje parengė W. A. Mozarto operą „Figaro vedybos“, G. Puccini „Bohemą“, G. F. Händelio „Acis ir Galantėja“, P. Čaikovskio „Eugenijų Oneginą". Taip pat dėstė ir Choro dirigavimo bei Orkestrinio dirigavimo katedrose.
Nuo 1968 m. vyr. dėstytojas, nuo 1986 m. docentas, nuo 1996 m. profesorius. Jo buvęs mokinys Julius Geniušas – Kauno muzikinio teatro vyr. dirigentas.
Nuo 1995 m. J. Aleksa – tarptautinio studentų simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas.
J. Aleksa – valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas Vilniaus ir Leningrado aukštosiose mokyklose, seminarų chorvedžiams vadovas, skaito pranešimus mokslinėse konferencijose, paskelbė straipsnių ir davė interviu Lietuvos ir užsienio spaudoje, taip pat per radiją ir televiziją.
Įvertinimas
Buvo 1975 m., 1980 m. ir 1985 m. respublikinių dainų švenčių dirigentas. 1970 m. jam suteiktas nusipelniusio artisto, o 1978 m. Liaudies artisto garbės vardai, 1982 m. apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1995 m. Latvijos nacionaline premija, 1995 m. Gedimino III laipsnio ordinu.
Šaltiniai
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Aleksa, Kas yra Jonas Aleksa? Ką reiškia Jonas Aleksa?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Jonas AleksaJonas AleksaGime 1939 m sausio 27 d TelsiuoseMire 2005 m spalio 17 d 66 metai VilniusPalaidotas a Antakalnio kapineseVeikla choro simfoninio orkestro ir operos dirigentas pedagogas Zymus apdovanojimai1970 m nusipelnes artistas 1978 m Liaudies artisto garbes vardas 1982 m Lietuvos valstybine premija 1995 m Latvijos nacionaline premija 1995 m Gedimino III laipsnio ordinas 2003 m Lietuvos nacionaline kulturos ir meno premija Jonas Aleksa 1939 m sausio 27 d Telsiuose 2005 m spalio 17 d choro simfoninio orkestro ir operos dirigentas pedagogas Biografija1949 1956 m choro dirigavimo mokesi Vilniaus desimtmeteje muzikos mokykloje dest A Jozenas 1956 1961 m choro dirigavima studijavo Lietuvos valstybineje konservatorijoje doc A Budriuno klase pirmasis gavo P Caikovskio vardine stipendija Studiju metais 1959 1961 m buvo Vilniaus mokytoju namu berniuku choro Azuoliukas chormeisteris Konservatorija baiges su pagyrimu 1962 1965 m simfoninį operinį dirigavima studijavo Leningrado valstybines N Rimskio Korsakovo konservatorijos aspiranturoje prof E Mravinskio klase 1970 m dalyvavo H von Karajano seminare Leningrade 1973 1974 m stazavo Vienos aukstojoje muzikos ir scenos meno mokykloje prof H Swarovskio ir C Osterreicherio dirigavimo klases Nuo 1965 m buvo Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro dirigentas nuo 1975 m vyr dirigentas 1994 1997 m teatro vadovas ir vyr dirigentas veliau dirigentas ir vel vyr dirigentas Parenge ir dirigavo daug uzsienio klasiku ir lietuviu kompozitoriu operu baletu opereciu Operos R Wagnerio Lohengrinas G Puccini Bohema Madam Butterfly Ch Gounod Faustas G Bizet Karmen G Rossini Sevilijos kirpejas G Verdi Don Karlas S Moniuszkos Halka W A Mozarto Figaro vedybos Demonas A Borodino Kunigaikstis Igoris M Musorgskio Borisas Godunovas V Klovos Du kalavijai V Barkausko Legenda apie meile J Juzeliuno Sukileliai E Balsio Kelione į Tilze Baletai P Caikovskio Miegancioji grazuole R Scedrino Ana Karenina S Prokofjevo Romeo ir Dziuljeta B Bartoko Stebuklingas mandarinas C Orffo Gudruole A Petrovo Vilties krantas J Gruodzio Jurate ir Kastytis E Balsio Egle zalciu karaliene J Basinsko Uzkeikti vienuoliai A Senderovo Mergaite ir mirtis Operetes J Strausso Siksnosparnis ir Vienos kraujas Leningrado M Musorgskio operos ir baleto teatre 1976 m ir 1977 m parenge ir dirigavo G Rossini opera Bohema ir W A Mozarto opera Don Zuanas 1989 m ir 1990 m su teatro kolektyvu gastroliavo Paryziuje ir Italijos miestuose 1990 1994 m Slovakijos nacionalinio operos ir baleto teatro Bratislavoje vyr dirigentas Parenge ir dirigavo nemaza operu W A Mozarto Idomenejas ir Figaro vedybos G Verdi Otellas Ch Gounod Faustas R Wagnerio Tanhoizeris J Offenbacho Hofmano pasakos G Donizetti Lucia di Lammermoor E Suchonio Sukurys ir kt Su teatro kolektyvu dalyvavo Edinburgo Didzioji Britanija festivalyje Su Latvijos valstybiniu simfoniniu orkestru 1993 m ir 1994 m gastroliavo Prancuzijoje J Aleksa Vilniuje buvo suorganizaves kamerinį orkestra ir koncertiskai atliko H Purcello opera Didone ir Enejas Su Lietuvos ir Latvijos chorais orkestrais ir solistais koncertuose pirma karta atliko daug sudetingu uzsienio ir lietuviu kompozitoriu kuriniu J S Bacho Misias h moll Pasijas pagal Mata Pasijas pagal Morku ir Pasijas pagal Jona G F Handelio oratorija Mesijas J Haydno oratorija Metu laikai ir Misias B dur G Verdi Requiem B Britteno Karo requiem C Orffo kantatas Catulli Carmina ir Carmina Burana F Schuberto Stabat Mater A Schonbergo oratorija Gures dainos G Sviridovo Patetine oratorija J Juzeliuno treciaja simfonija Zmogaus lyra E Balsio kantata Saule nesantis ir kt Kaip dirigentas su simfoniniais orkestrais gastroliavo buvusios Sovietu sajungos miestuose Suomijoje Prancuzijoje Vokietijoje Erfurte parenge ir dirigavo P Caikovskio opera Eugenijus Oneginas Sveicarijoje Izraelyje Italijoje ir kitur Simfoniniu koncertu programose uzsienyje ir Lietuvoje buvo S Prokofjevo D Sostakoviciaus J Bramso A Brucknerio G Mahlerio A Schonbergo A Dvorako simfonijos M K Ciurlionio J Gruodzio J Juzeliuno B Dvariono E Balsio S Vainiuno A Raciuno V Montvilos V Paltanaviciaus O Balakausko T Makacino ir kitu lietuviu kompozitoriu simfoniniai kuriniai Dirigavo muzika filmams Egle F Poulenco monoopera Zmogaus balsas B Bartoko opera Hercogo Melynbarzdzio pilis Diriguojant J Aleksai Lietuvos ir uzsienio radijas bei televizija padare nemaza įvairiu kuriniu įrasu J Aleksa zinomas ir kaip pedagogas Nuo 1965 m buvo Lietuvos valstybines konservatorijos Operinio parengimo katedros destytojas Operos studijoje parenge W A Mozarto opera Figaro vedybos G Puccini Bohema G F Handelio Acis ir Galanteja P Caikovskio Eugeniju Onegina Taip pat deste ir Choro dirigavimo bei Orkestrinio dirigavimo katedrose Nuo 1968 m vyr destytojas nuo 1986 m docentas nuo 1996 m profesorius Jo buves mokinys Julius Geniusas Kauno muzikinio teatro vyr dirigentas Nuo 1995 m J Aleksa tarptautinio studentu simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas J Aleksa valstybiniu egzaminu komisiju pirmininkas Vilniaus ir Leningrado aukstosiose mokyklose seminaru chorvedziams vadovas skaito pranesimus mokslinese konferencijose paskelbe straipsniu ir dave interviu Lietuvos ir uzsienio spaudoje taip pat per radija ir televizija ĮvertinimasBuvo 1975 m 1980 m ir 1985 m respublikiniu dainu svenciu dirigentas 1970 m jam suteiktas nusipelniusio artisto o 1978 m Liaudies artisto garbes vardai 1982 m apdovanotas Lietuvos valstybine premija 1995 m Latvijos nacionaline premija 1995 m Gedimino III laipsnio ordinu 2003 m Lietuvos nacionaline kulturos ir meno premija SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999 m