Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Petras CvirkaPetras CvirkaGimė 1909 m kovo 25 d Klangiai Veliuonos valsčius Rusijos imperijaMirė 1947 m gegužės 2 d 38 m
Petras Cvirka
| Petras Cvirka | |
|---|---|
| Petras Cvirka | |
| Gimė | 1909 m. kovo 25 d. Klangiai, Veliuonos valsčius, Rusijos imperija |
| Mirė | 1947 m. gegužės 2 d. (38 metai) Vilnius, LTSR |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
| Tėvas | Kazimieras Cvirka |
| Motina | Marijona Aleksaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Cvirkienė |
| Veikla | rašytojas, politinis veikėjas |
| Vikiteka | Petras Cvirka |
| Parašas | |
Petras Cvirka (1909 m. kovo 25 d. Klangiuose, Veliuonos valsčius, Rusijos imperija – 1947 m. gegužės 2 d. Vilniuje, LTSR) – Lietuvos rašytojas, politinis veikėjas.
Biografija
Gimė Klangiuose, Veliuonos valsčiuje. 1926–1930 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, 1931–1932 m. gyveno Paryžiuje. Dirbo kairiajame žurnale „Trečias frontas“, su kuriuo nuo penktojo numerio mezgė ryšius LKP, po to taip pat prokomunistiniame žurnale „Literatūra“. 1934 m. priimtas į Lietuvių rašytojų draugiją. Paskelbė tris romanus („Frank Kruk“, „Žemė maitintoja“, „Meisteris ir sūnūs“), dvi apsakymų knygas („Saulėlydis Nykos valsčiuje“, „Kasdienės istorijos“), knygų vaikams, turėjusių nemažą pasisekimą.
Po sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. rašė Raudonąją armiją, Sovietų Sąjungą ir Josifą Staliną šlovinančius straipsnius.
Liepos mėnesį įstojo į Lietuvos komunistų partiją ir dalyvavo neskaidriuose okupacinio Sovietų režimo surengtuose rinkimuose į Liaudies Seimą. Liepos 14-15 d. Alytaus rinkimų apygardoje buvo išrinktas deputatu, o liepos 21 d. – Liaudies Seimo prezidiumo antruoju sekretoriumi.
Kartu su kitais keturiais Prezidiumo nariais: Liudu Adomausku, Mečiu Gedvilu, Juozu Grigalavičiumi ir Antanu Venclova, pasirašė keturias Liaudies Seimo deklaracijas, panaikinusias konstitucinę šalies santvarką Lietuvoje: privačią žemės nuosavybę („Deklaracija, paskelbianti žemę visos tautos nuosavybe, t. y. valstybės nuosavybe“), privatų bankų ir pramonės valdymą („Bankų ir stambiosios pramonės nacionalizacijos deklaracija“), valstybinę santvarką („Deklaracija apie valstybės santvarką“) ir paskelbusią Lietuvos įstojimą į TSRS („Lietuvos įstojimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sąstatą deklaracija“). Tos deklaracijos buvo formalios, nes Lietuvos sovietizaciją nulėmė ne jos, o SSRS įvykdyta okupacija.
Buvo paskirtas dvidešimties asmenų įgaliotosios komisijos, Maskvoje Septintojoje Aukščiausios Tarybos sesijoje 1940 rugpjūčio 3 d. paprašiusios priimti Lietuvą į TSRS sudėtį, nariu. Tai irgi tik formaliai patvirtino Lietuvos sovietizaciją.
Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas patenkino P. Cvirkos rugpjūčio 16 d. pareiškimą „Dėl Lietuvių rašytojų [draugijos] reorganizavimo sovietiniais pagrindais“ ir paskyrė jį Lietuvių rašytojų sąjungos organizacinio komiteto pirmininku.
Antrojo Pasaulinio karo metu pasitraukė į Rusiją, gyveno Almatoje ir Maskvoje, kur rašė, be ko kito, propagandinius apsakymus, juos skaitė 16-os Lietuviškosios divizijos kariams. 1944 m. rugpjūčio mėn. sugrįžo į Lietuvą.
Nuo 1945 m. spalio 29 d. išrinktas LTSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininku.
Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nario įgaliojimai nebuvo atšaukti iki 1947 m. rinkimų, kuriuose P. Cvirka vienu metu buvo ir kandidatas į deputatus, ir Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas.
1947 m. vasario mėn. Ukmergės rinkimų apygardoje išrinktas LTSR Aukščiausios Tarybos deputatu. 1947 m. gegužės 2 d. mirė. Palaidotas Rasų kapinėse.
2017 m. Petro Cvirkos literatūrinė premija, įsteigta 1984 m. įvertinti geriausiems Lietuvos novelių rašytojų kūriniams, pervadinta į Veliuonos novelės premiją.
2019 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras priėmė išvadą, kad „Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui. “
2021 m. lapkričio 19 d. Vilniuje buvo nukeltas 62 metus stovėjęs Juozo Mikėno sukurtas paminklas P. Cvirkai. 2022 m. Jurbarko rajone veikiantis Petro Cvirkos tėviškės sodyba-muziejus pervadintas Klangių etnografine sodyba.
Kūryba
- „Pirmosios mišios“, eilėraščių rinkinys – Kaunas, 1928 m. – 31 p.
- „Saulėlydis Nykos valsčiuje“, novelių rinkinys – Kaunas: Spaudos fondas, 1930 m. – 247 p.
- „Adolfas Hitleris“, apybraiža – Kaunas, 1933 m. – 104 p.
- „Frank Kruk“, satyrinis romanas – Kaunas: Sakalas, 1934.
- „Žemė maitintoja“, romanas. – Kaunas: Sakalas, 1935 m. – 281 p.
- „Meisteris ir sūnūs“, romanas. – Kaunas: Sakalas, 1936 m. – 248 p.
- „Kasdienės istorijos“, rinkinys. – Kaunas: Sakalas, 1938 m. – 183 p.
- „Ąžuolo šaknys“, apsakymų rinkinys. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1945 m. – 246 p.
- „Žemė maitintoja“, romanas. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1946 m. – 194 p.
- „Brolybės sėkla“: apsakymų rinkinys. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1947 m. – 57 p.
- „Vaikų karas“: apsakymų rinkinys. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 169 p.
Galerija
- P. Cvirka (dešinėje) ir Antanas Venclova (antras iš dešinės) 1934 m.
- P. Cvirkai skirtas pašto ženklas (TSRS, 1959 m.)
- Atminimo lenta Kaune, Aukštojoje Fredoje
- Gatvė Veliuonoje
- Kapas Rasų kapinėse Vilniuje
Nuorodos
- P. Cvirkos eilėraščiai Archyvuota kopija 2005-09-21 iš Wayback Machine projekto.
- Rašytojo P. Cvirkos visuomeninę veiklą 1940–1947 m. apibūdinančios LGGRTC pažymos
- Galutinė ekspertinė istorinė išvada apie p. Cvirką
- Petro Cvirkos veiklos 1940–1947 metais apžvalga. Istorinė-archyvinė pažyma
- Dėl „Petro Cvirkos veiklos 1940–1947 metais apžvalga" istorinės-archyvinės pažymos papildymas
Šaltiniai
- [1]
- 62 metus stovėjęs sovietinio veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos paminklas – nukeltas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Petras Cvirka, Kas yra Petras Cvirka? Ką reiškia Petras Cvirka?
Petras CvirkaPetras CvirkaGime 1909 m kovo 25 d Klangiai Veliuonos valscius Rusijos imperijaMire 1947 m geguzes 2 d 38 metai Vilnius LTSRPalaidotas a Senosiose Rasu kapineseTevas Kazimieras CvirkaMotina Marijona AleksaiteSutuoktinis e Marija CvirkieneVeikla rasytojas politinis veikejasVikiteka Petras CvirkaParasas Petras Cvirka 1909 m kovo 25 d Klangiuose Veliuonos valscius Rusijos imperija 1947 m geguzes 2 d Vilniuje LTSR Lietuvos rasytojas politinis veikejas BiografijaGime Klangiuose Veliuonos valsciuje 1926 1930 m mokesi Kauno meno mokykloje 1931 1932 m gyveno Paryziuje Dirbo kairiajame zurnale Trecias frontas su kuriuo nuo penktojo numerio mezge rysius LKP po to taip pat prokomunistiniame zurnale Literatura 1934 m priimtas į Lietuviu rasytoju draugija Paskelbe tris romanus Frank Kruk Zeme maitintoja Meisteris ir sunus dvi apsakymu knygas Saulelydis Nykos valsciuje Kasdienes istorijos knygu vaikams turejusiu nemaza pasisekima Po sovietu okupacijos 1940 m birzelio 15 d rase Raudonaja armija Sovietu Sajunga ir Josifa Stalina slovinancius straipsnius Liepos menesį įstojo į Lietuvos komunistu partija ir dalyvavo neskaidriuose okupacinio Sovietu rezimo surengtuose rinkimuose į Liaudies Seima Liepos 14 15 d Alytaus rinkimu apygardoje buvo isrinktas deputatu o liepos 21 d Liaudies Seimo prezidiumo antruoju sekretoriumi Kartu su kitais keturiais Prezidiumo nariais Liudu Adomausku Meciu Gedvilu Juozu Grigalaviciumi ir Antanu Venclova pasirase keturias Liaudies Seimo deklaracijas panaikinusias konstitucine salies santvarka Lietuvoje privacia zemes nuosavybe Deklaracija paskelbianti zeme visos tautos nuosavybe t y valstybes nuosavybe privatu banku ir pramones valdyma Banku ir stambiosios pramones nacionalizacijos deklaracija valstybine santvarka Deklaracija apie valstybes santvarka ir paskelbusia Lietuvos įstojima į TSRS Lietuvos įstojimo į Sovietu Socialistiniu Respubliku Sajungos sastata deklaracija Tos deklaracijos buvo formalios nes Lietuvos sovietizacija nuleme ne jos o SSRS įvykdyta okupacija Buvo paskirtas dvidesimties asmenu įgaliotosios komisijos Maskvoje Septintojoje Auksciausios Tarybos sesijoje 1940 rugpjucio 3 d paprasiusios priimti Lietuva į TSRS sudetį nariu Tai irgi tik formaliai patvirtino Lietuvos sovietizacija Lietuvos komunistu partijos Centro komitetas patenkino P Cvirkos rugpjucio 16 d pareiskima Del Lietuviu rasytoju draugijos reorganizavimo sovietiniais pagrindais ir paskyre jį Lietuviu rasytoju sajungos organizacinio komiteto pirmininku Antrojo Pasaulinio karo metu pasitrauke į Rusija gyveno Almatoje ir Maskvoje kur rase be ko kito propagandinius apsakymus juos skaite 16 os Lietuviskosios divizijos kariams 1944 m rugpjucio men sugrįzo į Lietuva Nuo 1945 m spalio 29 d isrinktas LTSR rasytoju sajungos valdybos pirmininku Auksciausios Tarybos Prezidiumo nario įgaliojimai nebuvo atsaukti iki 1947 m rinkimu kuriuose P Cvirka vienu metu buvo ir kandidatas į deputatus ir Centrines rinkimu komisijos pirmininkas 1947 m vasario men Ukmerges rinkimu apygardoje isrinktas LTSR Auksciausios Tarybos deputatu 1947 m geguzes 2 d mire Palaidotas Rasu kapinese 2017 m Petro Cvirkos literaturine premija įsteigta 1984 m įvertinti geriausiems Lietuvos noveliu rasytoju kuriniams pervadinta į Veliuonos noveles premija 2019 m Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras prieme isvada kad Petras Cvirka savo politineje visuomenineje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacines sovietines valdzios strukturomis o jo kolaboravimas sukele dideliu ir zalingu pasekmiu Lietuvos valstybes ir jos pilieciu likimui 2021 m lapkricio 19 d Vilniuje buvo nukeltas 62 metus stovejes Juozo Mikeno sukurtas paminklas P Cvirkai 2022 m Jurbarko rajone veikiantis Petro Cvirkos teviskes sodyba muziejus pervadintas Klangiu etnografine sodyba Kuryba Pirmosios misios eilerasciu rinkinys Kaunas 1928 m 31 p Saulelydis Nykos valsciuje noveliu rinkinys Kaunas Spaudos fondas 1930 m 247 p Adolfas Hitleris apybraiza Kaunas 1933 m 104 p Frank Kruk satyrinis romanas Kaunas Sakalas 1934 Zeme maitintoja romanas Kaunas Sakalas 1935 m 281 p Meisteris ir sunus romanas Kaunas Sakalas 1936 m 248 p Kasdienes istorijos rinkinys Kaunas Sakalas 1938 m 183 p Azuolo saknys apsakymu rinkinys Kaunas Valst groz lit l kla 1945 m 246 p Zeme maitintoja romanas Kaunas Valst groz lit l kla 1946 m 194 p Brolybes sekla apsakymu rinkinys Kaunas Valst groz lit l kla 1947 m 57 p Vaiku karas apsakymu rinkinys Kaunas Valst groz lit l kla 169 p GalerijaP Cvirka desineje ir Antanas Venclova antras is desines 1934 m P Cvirkai skirtas pasto zenklas TSRS 1959 m Atminimo lenta Kaune Aukstojoje Fredoje Gatve Veliuonoje Kapas Rasu kapinese VilniujeNuorodosP Cvirkos eilerasciai Archyvuota kopija 2005 09 21 is Wayback Machine projekto Rasytojo P Cvirkos visuomenine veikla 1940 1947 m apibudinancios LGGRTC pazymos Galutine ekspertine istorine isvada apie p Cvirka Petro Cvirkos veiklos 1940 1947 metais apzvalga Istorine archyvine pazyma Del Petro Cvirkos veiklos 1940 1947 metais apzvalga istorines archyvines pazymos papildymasSaltiniai 1 62 metus stovejes sovietinio veikejo ir rasytojo Petro Cvirkos paminklas nukeltas Wikisource Puslapis Vikisaltiniuose Petras Cvirka