Šiaulių apskritis (skirtingais laikais dar minima kaip Šiaulių žemė, Šiaulių reparticija, Šiaulių pavietas, Šiaulių ujezdas, Šiaulių kreizas; rus. Шавельскій уѣздъ, vok. Kreis Schaulen, lenk. powiat szawelski) – teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės Lietuvos teritorijoje, kurio istorija siekia XVIII a. ir tęsiasi iki šių dienų. Centras – Šiauliai. Apskritis ne kartą keitė savo ribas ir administracinę priklausomybę, ji priklausė LDK, Rusijai, Vokietijai, Lietuvai, TSRS. Dabartinė apskritis įkurta 1994–1995 m.
| Šiaulių apskritis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m. | ||||
| Administracinis centras | Šiauliai | |||
| 1775–1795 m. | Žemaičių seniūnija | |||
| 1795–1842 m. | Vilniaus gubernija | |||
| 1842–1915 m. | Kauno gubernija | |||
| 1915–1917 m. | Lietuvos sritis | |||
| 1918–1941 m. | Lietuva | |||
| 1941–1945 m. | Šiaulių krašto apygarda | |||
| 1945–1950 m. | Lietuvos TSR | |||
| nuo 1994 m. | Lietuva | |||
Istorija
1775–1795 m.
ATR valdovui Stanislovui Augustui pradėjus vykdyti administracinę reformą, 1764 m. visa Žemaitijos seniūnija, sujungus po kelis pavietų teismus buvo padalyta į Telšių ir Raseinių reparticijas. 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas Telšių reparticiją pervadino į Šiaulių reparticiją. Į ją pavieto (valsčiaus) teisėmis įėjo 15 Žemaitijos seniūnijos senųjų pavietų: Šiaulių pavietas, Beržėnų pavietas, Didžiųjų Dirvėnų pavietas, Mažųjų Dirvėnų pavietas, Tendžiogalos pavietas, Josvainių pavietas, Palangos pavietas, Platelių pavietas, Telšių pavietas, Rietavo pavietas, Patumšių pavietas, Biržuvėnų pavietas, Medingėnų pavietas, Pavandenės pavietas, Karklėnų pavietas. 1776 m. į Seimą buvo renkama po 3 atstovus nuo Šiaulių ir Raseinių reparticijų. Be to, Žemaitijos bajorai rinkdavosi į savo seimelį Raseiniuose.
1791 m. lapkričio 2 d., dar vienos administracinės reformos metu, Seimo įstatymu Žemaitijos seniūnija buvo padalyta į 3 reparticijas – Raseinių, Telšių ir Šiaulių. Tokiu būdu Šiaulių žemei liko šie pavietai (likusieji buvo sujungti į atkurtąją Telšių reparticiją): Beržėnų pavietas, Biržuvėnų pavietas, Didžiųjų Dirvėnų pavietas, Mažųjų Dirvėnų pavietas, Karklėnų pavietas, Šiaulių pavietas, Užvenčio pavietas, po dalį Kražių, Veliuonos ir Tendžiogalos pavietų, taip pat Viduklės pavieto Radviliškio, Šiaulėnų ir Kurtuvėnų parapijos.
1792 m. vasario 14 d. Šiaulių bažnyčioje susirinko pirmasis Šiaulių žemės seimelis, kuris prisiekė Gegužės 3 d. Konstitucijai. Buvo išrinkta taip pat karinė – civilinė savivaldos institucija – komisija, kurią sudarė 15 nekilnojamąjį turtą turėjusių bajorų ir 3 miestiečiai. Tačiau 1792 m. gegužę prasidėjo Rusijos kariuomenės intervencija. 1793 m. visos reparticijos pavadintos žemėmis.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1790 m. | 115 087 | 42 miestai ir miesteliai | ||
Rusijos imperija
1795 m. imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją padovanojo grafui P. Zubovui, tačiau tų pačių metų spalio 10 d. vardiniu įsaku Šiaulių miestelį „išėmė“ iš Šiaulių ekonomijos žemių ir suteikė jam apskrities miesto teises. Šiaulių apskritis 1795–1797 m. ir 1801–1843 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai.1842 m. gruodžio 18 d. caras Nikolajus I įsakė įkurti Kauno guberniją, sudarytą iš 7 apskričių, iš kurių didžiausia buvo Šiaulių apskritis. Ji Kauno gubernijai priklausė iki 1915 m. 1897 m. Šiaulių apskrities plotas buvo 6498 kvadratiniai varstai su 3937 gyvenamų vietovių, kuriose gyveno 239 tūkst. gyventojų.
Prasidėjus I pasauliniam karui, vokiečių okupacinė valdžia nuo apskrities atskyrė Kuršėnų apskritį ir Joniškėlio apskritį. Taip 1915–1918 m. sumažėjusi Šiaulių apskritis (vok. Kreis Schaulen) įėjo į Oberosto Lietuvos sritį, 1917 m. prie jos prijungta Joniškio apskritis.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1897 m. | 6478 | 237 934 | 3937 gyvenvietės
| |
| 1902 m. | 255 925 | |||
| 1914 m. | 6922 | 294 500 | ||
| 1917 m. | 2945 | 68 390 | ||
Tarpukaris ir pokaris
1918 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Taryba kreipėsi į gyventojus, ragindama steigti parapijų savivaldybes. Tačiau Šiauliuose, kur didelę įtaką turėjo socialdemokratai, buvo nutarta steigti demokratines savivaldybes su rinkimuose renkamais valdžios organais. Gruodžio 1 d. įvykusiame valsčių ir parapijų atstovų susirinkime buvo sudaryta komisija suvažiavimui organizuoti. Jos nariai teisininkai Kazimieras Venclauskis, Stasys Lukauskis ir Rapolas Skipitis pasirūpino, kad suvažiavimas ir rinkimai būtų teisėti. Buvo numatyta sudaryti sprendžiamąją instituciją – apskrities tarybą, į kurią įeitų po 3 valsčių ir miestų atstovus ir vykdomąją instituciją – 12 narių valdybą.
Apskrities valdžią pripažino trys savivaldūs miestai – Šiauliai, Joniškis ir Žagarė, 9 valsčiai. Gruodžio 7–8 d. vykusiame suvažiavime apskrities tarybos ir valdybos pirmininku buvo išrinktas K. Venclauskis. Tačiau 1919 m. sausio 1 d. Šiaulius užėmė bolševikai. Vasario mėn. buvo sudaryta apskrities darbininkų taryba, kurios vadovu paskirtas Stasys Brašiškis. Kovo 11 d. vokiečiai išvijo bolševikus ir jau kovo 13 d. apskrities valdyba atnaujino savo veiklą. Buvo įsteigti finansų, švietimo, miškų, ūkio, maisto ir apsaugos skyriai. Nutarta kiekvieną penktadienį rengti apskrities valdybos posėdžius, kuriuose privalėjo dalyvauti visų valsčių atstovai. Teko prašyti ir Valstybės tarybos finansinės paramos, kadangi apskrities kasą pavogė bolševikai. 1919 m. kovo 28 d. sušauktas valsčių atstovų suvažiavimas apskrities tarybos ir valdybos pirmininku vėl išrinko K. Venclauskį. Vasarą valdyba išsinuomojo grafams Zubovams priklausiusį namą Dvaro g. 24 a.
1919 m. pavasarį subyrėjo Akmenės apskritis ir keli jos valsčiai nutarė prisijungti prie Šiaulių apskrities. Liepos 1 d. Lietuvos Respublikos apskričių sienų ir jų centrų įstatymą Šiaulių apskričiai buvo priskirti šie valsčiai: Šiaulių, Žagarės, Skaistgirio, Joniškio, Kriukų, Pašvitinio, Linkuvos, Pakruojo, Lygumų, Meškuičių, Gruzdžių, Šakynos, Kuršėnų, Šaukėnų, Padubysio, Pakapės ir Šiaulėnų. Rugpjūčio 14 d. prie jų dar prisijungė Užvenčio, Vaiguvos, Kužių ir Raudėnų valsčiai, rugpjūčio 16 d. Tryškių, rugpjūčio 18 d. Kruopių, rugsėjo 4 d. Klovainių, rugsėjo 11 d. Papilės valsčiai. 1923 m. vykusio pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Šiaulių apskrityje gyveno 176 628 gyventojai ir buvo 27 346 ūkiai.
Be apskrities savivaldybės savo 1918 m. gruodžio 18 d. aplinkraščiu vidaus reikalų ministras Vladas Stašinskas įsteigė ministrui pavaldaus apskrities viršininko instituciją. Pirmuoju Šiaulių apskrities viršininku 1919 m. birželį buvo paskirtas apskrities valdybos narys Mečys Jurgelys. Tačiau iš karto kilo konfliktas tarp norėjusio savo valdžios galią parodyti apskrities viršininko ir apskrities savivaldybės valdybos. Nenorint eskaluoti dvivaldystės apskrities viršininku buvo paskirtas Antanas Jasnauskas. 1924 m. Seimas sujungė apskrities viršininko ir apskrities savivaldybės valdybos pirmininko pareigybes. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo apskrities viršininko įgaliojimai buvo dar padidinti, apskrities tarybos nebebuvo renkamos. 1937 m. Šiaulių apskritis užėmė 6042 km² plotą, turėjo 210 tūkst. gyventojų ir buvo didžiausia Lietuvoje.
1940 m. TSRS okupavus Lietuvą senoji administracinė-teritorinė valdymo struktūra – apskritys, valsčiai, miestai – buvo palikta. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą. 1950 m. birželio 20 d. Lietuvoje buvo įvesta nauja administracinio-teritorinio suskirstymo sistema. Apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias sritis: Vilniaus sritį, Kauno sritį, Klaipėdos sritį ir Šiaulių sritį. Šiaulių sritį sudarė 24 rajonai. 1953 m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu-teritoriniu vienetu liko rajonai.
1926 m. Šiaulių apskričiai atiteko 1 valsčius iš Biržų apskrities. 1945 m. iš 7 valsčių ir 2 miestų sudaryta Joniškio apskritis. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Kelmės apskričiai, 4 valsčiai – naujai Kuršėnų apskričiai, 2 valsčiai – naujai Radviliškio apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritį pertvarkius į Šiaulių rajoną (36 apylinkės), dalis teritorijos perduota Joniškio rajonui (5 apylinkės), Pakruojo rajonui (15 apylinkių), Tytuvėnų rajonui (1 apylinkė) ir Žagarės rajonui (4 apylinkės).
Dabartinė apskritis
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1994 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, pagal kurį Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į apskritis ir savivaldybes. Šiaulių apskričiai priskirtos 7 savivaldybės, bet apskrities savivalda nebuvo atkurta. Apskrities viršininko administracija tapo valstybės valdžios dalimi. 2004 m. patvirtintas Šiaulių apskrities herbas ir vėliava. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 2001 m. | 8540 | 370 096 | 7 savivaldybės ir 53 kaimiškosios seniūnijos | 15 miestų, 31 miestelis, 2319 kaimų, 163 viensėdžiai, 4 glžk. stočių gyvenvietės, 101 kaimų dalis |
| 2011 m. | 301 686 | 60 seniūnijų | 14 miestų, 32 miesteliai, 2294 kaimai, 160 viensėdžių, 3 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 2021 m. | 262 220 | 60 seniūnijų | 14 miestų, 32 miesteliai, 1720 kaimų, 51 viensėdis | |
Valsčiai
Apskrityje 1919–1950 m. buvo šie valsčiai:
Gyventojai
Tautinė sudėtis
| 1897 m. gyveno 237 934 žmonės: | 1923 m. gyveno 176 628 žmonės: | 2001 m. gyveno 370 096 žmonės:
| 2011 m. gyveno 301 686 žmonės:
|
Apskrities viršininkai
- 1919 m. – Mečys Jurgelys
- 1919 m. – Antanas Jasnauskas
- 1920 m. – Antanas Paškanis
- 1922 m. – Pranas Gruzdas
- 1925 m. sausio 20 d. – Mečys Jurgelys
- 1925 m. gegužės mėn. – Bronius Stosiūnas
- 1926 m. rugsėjo 15 d. – Ignas Urbaitis
- 1926 m. gruodžio 19 d. – Bronius Stosiūnas
- 1927 m. kovo 31 d. – Antanas Staškevičius
- 1928 m. sausio 16 d. – Antanas Pranculis
- 1929 m. lapkričio 5 d. – Bonifacas Petrauskas
- 1930 m. kovo 15 d. – Antanas Staškevičius
- 1930 m. rugpjūčio 8 d. – Jurgis Juras Kubilius
- 1933 m. gruodžio 4 d. – Bonifacas Petrauskas
- 1934 m. kovo 28 d. – Kostas Kalendra
- 1937 m. birželio 26 d. – Alfonsas Pimpė
- 1941 m. rugpjūčio 3 d. – Jonas Noreika
- 1995 m. vasario 15 d. – Alvydas Šedžius (apskrities valdytojas)
- 1997 m. sausio 30 d. – Vincas Girnius
- 1997 m. gruodžio 19 d. – Zenonas Stundžia
- 2000 m. gruodžio 15 d. – Laisvūnas Neimanas
- 2001 m. liepos 27 d. – Alvydas Šedžius
- 2008 m. rugsėjo 2 d. – Rimundas Domarkas
Žemėlapiai
- Apskritis XIX a.
- Apskritis Kauno gubernijoje
- Apskritis 1918 m. Oberosto žemėlapyje
- Apskritis dabartinėje Lietuvoje
Literatūra
- Šiaulių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 180
- Šiaulių apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 954
- Šiaulių apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
- Шавельский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903. (rus.)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Šiaulių apskrities istorija, Kas yra Šiaulių apskrities istorija? Ką reiškia Šiaulių apskrities istorija?