Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie koplyčią Rietave Apie koplyčią Vilniuje skaitykite straipsnyje Oginskių šeimos koplyčia mauzoliejus
Rietavo Oginskių koplyčia
- Šis straipsnis apie koplyčią Rietave. Apie koplyčią Vilniuje skaitykite straipsnyje Oginskių šeimos koplyčia-mauzoliejus.
55°43′41″š. pl. 21°55′41″r. ilg. / 55.72801°š. pl. 21.927962°r. ilg.
| Rietavo Oginskių koplyčia | |
|---|---|
| Savivaldybė | Rietavo savivaldybė |
| Gyvenvietė | Rietavas |
| Adresas | Plungės g. 20 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XIX a. |
| Stilius | eklektika |
Rietavo Oginskių koplyčia-mauzoliejus (Rietavo Aušros vartų koplyčia) – išlikęs buvusio Rietavo dvaro komplekso statinys, stovintis dvarvietės pakraštyje prie kelio į Plungę, Plungės g. 20, Rietave. Čia, parko pakraštyje, palaidoti keli Rietavą valdžiusių Oginskių šeimos nariai.
Istorija
Statyta XIX a. II p., rekonstruota 1902 m. 1985 m. atlikta interjero rekonstrukcija, 1998–2002 m. – eksterjero rekonstrukcija (pagal architektės Živilės Mačionienės projektą). 1993 m. įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą.
Nepavykus sovietmečiu koplyčios paversti transformatorine, ji buvo palikta gamtos ir žmonių valiai. Nei apie jos atnaujinimą, nei apie minimalų sutvarkymą kalbų nebuvo, kol tuometiniam Rietavo tarybiniam ūkiui-technikumui nepradėjo vadovauti Jonas Jagminas. Buvo pradėtas pirmasis darbų etapas. Antrasis darbų etapas vyko tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
Istorikai mano, jog ši koplyčia iš pradžių nebuvo mauzoliejus. Tai buvusi tarpinė Kryžiaus kelio koplyčia. Tik laidojant Mykolą Oginskį ji buvo pailginta ir tapo mauzoliejumi. Iki šiol yra žinoma šv. Gertrūdos koplytėlė, o senieji rietaviškiai prisimena, jog priešais koplyčią-mauzoliejų, kitoje Plungės gatvės pusėje (kur iki šiol išlikę trys medžiai), buvusi dar viena koplyčia. Apie kitas – nei spėlionių, nei konkrečių žinių likę. Todėl niekas negali pasakyti, ar Rietave buvo įrengtas visas Kryžiaus kelias, ar tik jo dalis. Iš to laiko, kai Rietavą valdė Oginskiai, tikslių faktų apie koplyčią-mauzoliejų nepavyko rasti nei muziejininkams, nei istorikams.
Oginskiai mauzoliejinę koplyčią pastatė senųjų kapinių teritorijos centre. Tikėtina, kad čia galėjo būti baudžiauninkų kapinaitės, kurias I. Oginskis iškėlė ir įrengė šeimos kapines. Statant koplyčią, laidojimo rūsiai, kaip įprasta šios paskirties statiniui, čia nebuvo kasami – mirusiesiems vieta palikta statinio ertmėse, padarytose tarp dvigubų sienų. Oginskių valdymo laikais koplyčia ir visa aplinkinė teritorija buvo aptverta metalinių virbų tvora. Nedidelėje koplyčios patalpoje vykstant pamaldoms, viduje išsitekdavo tik kunigas ir zakristijonas, o visi kiti susirinkusieji būriavosi ir meldėsi lauke, šalia padarytoje žvyruotoje aikštelėje. Buvo skambinama nedideliu varpu, kabojusiu šalia stovinčiame neogotikinio stiliaus koplytstulpyje. Varpas neišliko. Lieto ketaus koplytstulpis XXI a. I dešimtmetyje buvo restauruotas.
Palaidojimai
Iš lauko pusės prie trijų mauzoliejaus sienų pritvirtintos atminimo lentos byloja, kad čia 1899 m. palaidota Irenėjaus Oginskio žmona Olga, 1902 m. – Plungės dvaro savininkas, Irenėjaus Oginskio sūnus Mykolas Oginskis, o 1909 m. – Rietavo dvaro savininkas Bogdanas Oginskis. Pasak Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus darbuotojų, paveldosaugininkai esą rado ir vaiko karstelį, nors rietaviškiams muziejininkams nepavyko aptikti jokių žinių, jog mauzoliejuje galėtų būti palaidotas vaikas. Apie šioje koplyčioje-mauzoliejuje palaidotą ir dvylikametę Bogdano Oginskio dukrą esama prieštaringų žinių, nes užrašytuose senųjų rietaviškių pasakojimuose toks faktas neminimas. Neatmetama galimybė, kad ši aplinkybė paminėta bažnytiniuose dokumentuose.
Architektūra
Koplyčia – stačiakampio formos statinys, kurio stilius – eklektiškas (šiam stiliui būdingas laisvas praeities stilistinių formų jungimas). Į vidų patenkama iš vakarų pusės. Šoniniai fasadai pietuose bei šiaurėje – plokštuminiai, tolygūs. Plokštuminiai yra ir abu centriniai fasadai – vakarinis bei galinis rytų. Juose vyrauja neoromantinės formos. Daugiausia dekoro elementų turi pagrindinis fasadas, kurio centre yra gana didelės pusapvalės arkos formos durys – portalas.
Portalą sudaro puslankio formos archivolta (apvadas), virš kurios – trikampio formos arkatūrinis (nedidelių, tarpusavyje sujungtų dekoratyvinių arkų eilė) plastinis dekoras, primenantis stilizuotą augalinį motyvą. Arkatūros viršuje – karnizas, kuris lyg sudėliotas iš mažyčių keturkampių piramidėlių. Fasado kampus pabrėžia miniatiūriniai bokšteliai, iškylantys virš kraigo ir užbaigti metaliniais kryžiais. Portalo lygyje bokšteliuose yra nedidelės nišos su šventųjų skulptūrėlėmis. Šoniniai fasadai – lygūs, tik sienos centre būta skulptūrinių angelų galvučių, tačiau jos iki šių dienų neišliko.
Įrašai koplyčios viduje liudija, kad ją projektavo skulptorius (Leon Bucneau) iš Briuselio. Koplyčios vidus įrengtas kukliai. Centrinę vietą prie galinės sienos užima altorius. Jis padarytas iš natūralaus balto ir dirbtinio pilko marmuro. Altorius apie 1873–1874 m. atvežtas iš Briuselio. Tai skulptoriaus Leono Bukno darbas. L. Bukno sekėsi ir prekyba prabangiais gaminiais iš marmuro: židinių puošybos detalėmis, laiptais, altoriais. Jis dalyvavo keliose tarptautinėse prekybos mugėse ir parodose bei laimėjo apdovanojimų.
Yra išlikę pasakojimų, esą koplyčioje prie altoriaus dirbtinio marmuro plokštės buvęs pritvirtintas sidabriniais šarvais papuoštas Marijos paveikslas. Manoma, jog II pasaulinio karo metais Rietavo tikintieji, pabūgę, kad Marijos paveikslas nebūtų pagrobtas, išvežtas arba sunaikintas, perkėlė jį į Spraudžio bažnyčią (Plungės dekanatas). Ten jis buvo pritvirtintas viename šoninių altorių, o neseniai, kai buvo atnaujintas, pakabintas Spraudžio bažnyčios centriniame altoriuje.
Išlikusios unikalios koplyčios-mauzoliejaus lubos. Visame jų plote įkomponuotas didžiulis lotyniškos formos kryžius, kurio centre – skulptūrinis Dievo atvaizdas. Kryžiaus galuose – figūrinės kompozicijos, o ilgąją jo dalį puošia vynuogių girlianda. Lubos iki šių dienų išliko nepakeistos. išklotos marmuro plytelėmis.
Šaltiniai
- „Koplyčia-mauzoliejus“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Mykolo Kleopo Oginskio vaikai Archyvuota kopija 2021-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- Marmeren altaar van Leonas Bukno in Litouwen
Nuorodos
- Kokias paslaptis saugo Rietavo koplyčia-mauzoliejus Archyvuota kopija 2015-07-13 iš Wayback Machine projekto.
- Rietavo dvaro kompleksas Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto. (architektūros objektai)
- Sugrįžtantys dvarai (26). Rietavo dvaras – Oginskių užkoduotas pažangos kodas[neveikianti nuoroda] (kpd.lt)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rietavo Oginskių koplyčia, Kas yra Rietavo Oginskių koplyčia? Ką reiškia Rietavo Oginskių koplyčia?
Sis straipsnis apie koplycia Rietave Apie koplycia Vilniuje skaitykite straipsnyje Oginskiu seimos koplycia mauzoliejus 55 43 41 s pl 21 55 41 r ilg 55 72801 s pl 21 927962 r ilg 55 72801 21 927962 Rietavo Oginskiu koplyciaSavivaldybe Rietavo savivaldybeGyvenviete RietavasAdresas Plunges g 20Statybine medziaga murasPastatyta įrengta XIX a Stilius eklektikaGalineje dalyje pritvirtintos atminimo lentos Koplycia supa grupe maumedziu Rietavo Oginskiu koplycia mauzoliejus Rietavo Ausros vartu koplycia islikes buvusio Rietavo dvaro komplekso statinys stovintis dvarvietes pakrastyje prie kelio į Plunge Plunges g 20 Rietave Cia parko pakrastyje palaidoti keli Rietava valdziusiu Oginskiu seimos nariai IstorijaViduje Altoriaus paveikslas uzdengtas uzuolaidaLentoje kunigaistis Mykolas Mikalojus Oginskis 1849 1902 Lentoje Bogdanas Oginskis is Kozelsko 1848 1909 Lentoje kng Olga Kalinovska Oginskiene mire 1899 Statyta XIX a II p rekonstruota 1902 m 1985 m atlikta interjero rekonstrukcija 1998 2002 m eksterjero rekonstrukcija pagal architektes Ziviles Macionienes projekta 1993 m įtraukta į LR Kulturos vertybiu registra Nepavykus sovietmeciu koplycios paversti transformatorine ji buvo palikta gamtos ir zmoniu valiai Nei apie jos atnaujinima nei apie minimalu sutvarkyma kalbu nebuvo kol tuometiniam Rietavo tarybiniam ukiui technikumui nepradejo vadovauti Jonas Jagminas Buvo pradetas pirmasis darbu etapas Antrasis darbu etapas vyko tik atkurus Lietuvos nepriklausomybe Istorikai mano jog si koplycia is pradziu nebuvo mauzoliejus Tai buvusi tarpine Kryziaus kelio koplycia Tik laidojant Mykola Oginskį ji buvo pailginta ir tapo mauzoliejumi Iki siol yra zinoma sv Gertrudos koplytele o senieji rietaviskiai prisimena jog priesais koplycia mauzolieju kitoje Plunges gatves puseje kur iki siol islike trys medziai buvusi dar viena koplycia Apie kitas nei spelioniu nei konkreciu ziniu like Todel niekas negali pasakyti ar Rietave buvo įrengtas visas Kryziaus kelias ar tik jo dalis Is to laiko kai Rietava valde Oginskiai tiksliu faktu apie koplycia mauzolieju nepavyko rasti nei muziejininkams nei istorikams Oginskiai mauzoliejine koplycia pastate senuju kapiniu teritorijos centre Tiketina kad cia galejo buti baudziauninku kapinaites kurias I Oginskis iskele ir įrenge seimos kapines Statant koplycia laidojimo rusiai kaip įprasta sios paskirties statiniui cia nebuvo kasami mirusiesiems vieta palikta statinio ertmese padarytose tarp dvigubu sienu Oginskiu valdymo laikais koplycia ir visa aplinkine teritorija buvo aptverta metaliniu virbu tvora Nedideleje koplycios patalpoje vykstant pamaldoms viduje issitekdavo tik kunigas ir zakristijonas o visi kiti susirinkusieji buriavosi ir meldesi lauke salia padarytoje zvyruotoje aiksteleje Buvo skambinama nedideliu varpu kabojusiu salia stovinciame neogotikinio stiliaus koplytstulpyje Varpas neisliko Lieto ketaus koplytstulpis XXI a I desimtmetyje buvo restauruotas PalaidojimaiIs lauko puses prie triju mauzoliejaus sienu pritvirtintos atminimo lentos byloja kad cia 1899 m palaidota Irenejaus Oginskio zmona Olga 1902 m Plunges dvaro savininkas Irenejaus Oginskio sunus Mykolas Oginskis o 1909 m Rietavo dvaro savininkas Bogdanas Oginskis Pasak Rietavo Oginskiu kulturos istorijos muziejaus darbuotoju paveldosaugininkai esa rado ir vaiko karstelį nors rietaviskiams muziejininkams nepavyko aptikti jokiu ziniu jog mauzoliejuje galetu buti palaidotas vaikas Apie sioje koplycioje mauzoliejuje palaidota ir dvylikamete Bogdano Oginskio dukra esama priestaringu ziniu nes uzrasytuose senuju rietaviskiu pasakojimuose toks faktas neminimas Neatmetama galimybe kad si aplinkybe pamineta baznytiniuose dokumentuose ArchitekturaMarijos paveikslas saugomas Spraudzio baznycioje Koplycia staciakampio formos statinys kurio stilius eklektiskas siam stiliui budingas laisvas praeities stilistiniu formu jungimas Į vidu patenkama is vakaru puses Soniniai fasadai pietuose bei siaureje plokstuminiai tolygus Plokstuminiai yra ir abu centriniai fasadai vakarinis bei galinis rytu Juose vyrauja neoromantines formos Daugiausia dekoro elementu turi pagrindinis fasadas kurio centre yra gana dideles pusapvales arkos formos durys portalas Portala sudaro puslankio formos archivolta apvadas virs kurios trikampio formos arkaturinis nedideliu tarpusavyje sujungtu dekoratyviniu arku eile plastinis dekoras primenantis stilizuota augalinį motyva Arkaturos virsuje karnizas kuris lyg sudeliotas is mazyciu keturkampiu piramideliu Fasado kampus pabrezia miniatiuriniai boksteliai iskylantys virs kraigo ir uzbaigti metaliniais kryziais Portalo lygyje boksteliuose yra nedideles nisos su sventuju skulpturelemis Soniniai fasadai lygus tik sienos centre buta skulpturiniu angelu galvuciu taciau jos iki siu dienu neisliko Įrasai koplycios viduje liudija kad ja projektavo skulptorius Leon Bucneau is Briuselio Koplycios vidus įrengtas kukliai Centrine vieta prie galines sienos uzima altorius Jis padarytas is naturalaus balto ir dirbtinio pilko marmuro Altorius apie 1873 1874 m atveztas is Briuselio Tai skulptoriaus Leono Bukno darbas L Bukno sekesi ir prekyba prabangiais gaminiais is marmuro zidiniu puosybos detalemis laiptais altoriais Jis dalyvavo keliose tarptautinese prekybos mugese ir parodose bei laimejo apdovanojimu Yra islike pasakojimu esa koplycioje prie altoriaus dirbtinio marmuro plokstes buves pritvirtintas sidabriniais sarvais papuostas Marijos paveikslas Manoma jog II pasaulinio karo metais Rietavo tikintieji pabuge kad Marijos paveikslas nebutu pagrobtas isveztas arba sunaikintas perkele jį į Spraudzio baznycia Plunges dekanatas Ten jis buvo pritvirtintas viename soniniu altoriu o neseniai kai buvo atnaujintas pakabintas Spraudzio baznycios centriniame altoriuje Islikusios unikalios koplycios mauzoliejaus lubos Visame ju plote įkomponuotas didziulis lotyniskos formos kryzius kurio centre skulpturinis Dievo atvaizdas Kryziaus galuose figurines kompozicijos o ilgaja jo dalį puosia vynuogiu girlianda Lubos iki siu dienu isliko nepakeistos isklotos marmuro plytelemis Saltiniai Koplycia mauzoliejus Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Senosios kapines Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Mykolo Kleopo Oginskio vaikai Archyvuota kopija 2021 01 23 is Wayback Machine projekto Marmeren altaar van Leonas Bukno in LitouwenNuorodosVikiteka Rietavo Oginskiu koplycia vaizdine ir garsine medziagaKokias paslaptis saugo Rietavo koplycia mauzoliejus Archyvuota kopija 2015 07 13 is Wayback Machine projekto Rietavo dvaro kompleksas Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto architekturos objektai Sugrįztantys dvarai 26 Rietavo dvaras Oginskiu uzkoduotas pazangos kodas neveikianti nuoroda kpd lt