| Respublikos gatvė (Panevėžys) | |
|---|---|
| Respublikos gatvė po rekonstrukcijos | |
| Gyvenvietė | Panevėžys |
| Ilgis | 1,27 km |
| Pradžia | Klaipėdos gatvė |
| Pabaiga | Stoties gatvė |
| Miesto dalys | Centras |
Respublikos gatvė – viena pagrindinių Panevėžio miesto centro gatvių. Prasideda sankryžoje su Klaipėdos gatve ir tęsiasi 1,27 km šiaurės–šiaurės vakarų kryptimi iki Respublikos gatvės tilto. Gatvės tęsinys už tilto – Stoties gatvė. Beveik visa gatvės trasa patenka į saugomo kultūros paveldo objekto – Panevėžio miesto istorinės dalies – teritoriją, čia stovi daug svarbių miestui pastatų, nemaža jų dalis įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Veikia Panevėžio miesto dailės galerija, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, seniausias lietuviškas knygynas Lietuvoje, šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum”, Juozo Balčikonio gimnazija ir kitos įstaigos.
Gatvės atkarpa nuo J. Urbšio gatvės iki tilto kursuoja maršrutiniai miesto autobusai.
Istorija
Gatvė atsirado be plano. XVIII a. inventoriuose dar neminima, XIX a. pr. vadinta Kepėjų gatve. Iš pradžių buvusi kreiva, vieni namai stovėję arčiau, kiti – toliau nuo gatvės. Vėliau gatvė sutvarkyta. 1872 m. pirmajame projektiniame Panevėžio plane vadinama Bajorų gatve. Tęsėsi iki Šeduvos (dabar Vasario 16-osios) gatvės, toliau buvo dirbami laukai. XIX a. devintajame dešimtmetyje gatvė prailginta iki realinės mokyklos (dabar Juozo Balčikonio gimnazija) statybvietės, vėliau – dar toliau: už mokyklos įrengta alėja, o 1888 m. jos pabaigoje per Nevėžį pastatytas tiltas. Tarpukariu tapo pagrindine miesto gatve, buvo mėgstamiausia panevėžiečių pasivaikščiojimo vieta. Pastatyta naujų visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų, 1934 m. gatvė išgrįsta tašytais akmenimis, 1937 m. nutiesta kanalizacija.
Sovietmečiu dalis gatvės pritaikyta tik pėstiesiems, tačiau netrukus vėl leistas automobilių eismas. Nugriauta dalis senųjų pastatų, pastatyta naujų. Devintajame dešimtmetyje pagal Panevėžio centrinės miesto dalies detalaus išplanavimo projektą pradėta miesto gatvių tinklo rekonstrukcija – numatyta nutiesti naują Respublikos gatvės trasą, o senąją gatvės dalį iki Topolių alėjos paversti pėsčiųjų ir poilsio zona. Spėta nugriauti namus ir nutiesti naują trasą tarp R. Čarno (dabar Vasario 16-osios) gatvės ir Topolių alėjos, tačiau tolimesnę rekonstrukciją visuomenės pastangomis pavyko sustabdyti. Naujoji trasa pavadinta J. Urbšio gatve, ja nukreiptas pagrindinis transporto srautas.
Nuo gatvės pradžios iki J. Urbšio gatvės
Seniausia ir siauriausia gatvės dalis, eismas vienos krypties. Atsišakoja šalutinės A. Kisino, Perkūno, Š. Mero, Panevėžio Bataliono ir Birutės gatvės, gatvės trasą kerta pagrindinė Vasario 16-osios gatvė. Ties Topolių alėja gatvės važiuojamoji dalis baigiasi, eismas nukreipiamas į J. Urbšio gatvę. 2020 m. baigta gatvės atkarpos nuo Klaipėdos iki Vasario 16-osios gatvių rekonstrukcija: įvairiomis trinkelėmis išklota gatvės važiuojamoji dalis, šaligatviai ir borteliai, įrengtas naujas apšvietimas. 2022 m. duomenimis, planuota panašiai sutvarkyti ir gatvės atkarpą iki Topolių alėjos, tačiau darbai nepradėti, kol nebaigtas Stasio Eidrigevičiaus menų centro įrengimas.
Pastatai
Respublikos g. 3 – Panevėžio miesto dailės galerija. Vienaaukštį su mansarda raudonų plytų namą savo šeimai 1889 m. pasistatė pasiturintis panevėžietis Janas Kasperovičius. Jam mirus, žmona pastatą išnuomojo – iki XX a. pr. pastate veikė teismas, vėliau – amatų mokykla. 1924 m. name įsikūrė Kauno apygardos teismo Panevėžio skyrius, 1944 m. pavasarį buvo dislokuota Lietuvos vietinės rinktinės 214-ojo bataliono 2-oji kuopa. 1945–1985 m. pastate veikė Kraštotyros muziejus. 1985 m. pastatas rekonstruotas, praplėstas. 1990 m. perduotas naujai įkurtai Panevėžio miesto dailės galerijai. XXI a. antrojo dešimtmečio pabaigoje pastatas dar kartą rekonstruotas – pastatytas priestatas iš stiklo (architektas V. Klimavičius), raudonų plytų fasadui sugrąžinta autentiška išvaizda.
Respublikos g. 6 – vienaaukštis pastatas, kuriame įsikūręs restoranas „Nendrė vėjyje”. Vienas pirmųjų inžinieriaus Antano Gargaso projektų. Modernistinių bruožų, paprastos kompozicijos, be puošybos, su Panevėžio architektūrai iki tol nebūdingais kampiniais lenktais langais. Pastatytas 1933 m. Žydų liaudies bankui, 1940 m. nacionalizuotas. Sovietmečiu pastate veikė centrinė taupomoji kasa. 2022 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.
Respublikos g. 8 – vienaaukštis mūrinis namas, buvusi žydo Levino parduotuvė, kailių dirbtuvė.
Respublikos g. 14 ir 16 – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, įsikūrusi 2006 m. rekonstruotų pastatų komplekse (architektas Saulius Juškys). Kompleksą sudaro du seni pastatai ir vienas naujas korpusas po vienu stogu, viduje, buvusio kiemo vietoje, įrengta atrijaus terasa. Respublikos g. 14 (pagrindinis įėjimas į biblioteką) – puošnūs taisyklingų monumentalių formų neoklasicistiniai su moderno bruožais rūmai (architektas A. Pšigodskis), kuriuos XX a. pr. pasistatė Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Dėl neaiškių priežasčių draugija pastate neįsikūrė, išnuomojo patalpas bankui ir kitoms įstaigoms. 1945 m. pastatas perduotas sovietinės armijos Panevėžio įgulos karininkų namams. Respublikos g. 16 (kampinis pastatas) – pastatytas XIX a. pabaigoje. Pirmame pastato aukšte veikė pirmoji Panevėžyje Naftalio Feigenzono spaustuvė bei knygynas. 1933 m. į pastatą atkeltas Centrinis valstybės knygynas (biblioteka). Buvusios spaustuvės pastatas 1993 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Respublikos g. 17 – dviaukštis su mansarda pastatas, vieno turtingiausių Panevėžio žydų Samuelio Ramo namas. Iki Antrojo pasaulinio karo jame buvo gyvenamosios patalpos ir įvairūs prekybiniai sandėliai.Atgimimo metu pastato patalpose buvo įsikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio skyrius. Nuo 2004 m. pastate veikia Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija.
Respublikos g. 19 – dviejų aukštų namas Vasario 16-osios ir Respublikos gatvių kampe. Pastatytas po 1881 m. gaisro, priklausė Panevėžio visuomenės veikėjui Povilui Puzinui. Tarpukariu pastate veikė „Spaudos Fondo” knygynas, sovietmečiu – valgykla „Ąžuoliukas”.
Respublikos g. 21 – Juozo Masiulio knygynas. Dviejų aukštų su mansarda istorizmo stilistikos pastatas, statytas XIX a. pabaigoje. Knygynas veikia nuo 1905 m., įsteigtas knygnešio Juozo Masiulio. Pastatas 2011 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Respublikos g. 25 – Santuokų rūmai. Sovietmečiu pastatytas vėlyvojo modernizmo pastatas, projektuotas derinant prie naujai formuojamo J. Urbšio gatvės užstatymo. Daugiaplanių formų, su konsolėmis, akcentuota simetrija. Virš pagrindinio įėjimo – monumentalus vitražas. Išlikęs prabangus interjeras su plafoninėmis raudonmedžio lubomis, variniais šviestuvais, vitražais. Santuokų rūmų statybos Maskva nesuderino, todėl pastatas oficialiai projektuotas kaip buitinio aptarnavimo kombinatas.
Respublikos g. 26 – dviaukštis pastatas Vasario 16-osios ir Respublikos gatvių kampe. Tarpukariu veikė J. Zaborskio ir A. Laurinaičio vaistinė.
Respublikos g. 28 – keturių aukštų pastatas, buvęs buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas. Pastatytas 1973 m. (architektė Nijolė Garbaliauskienė), kiek atitrauktas nuo gatvės, pirmas aukštas įtrauktas, palikta erdvė pėstiesiems. Pirmo aukšto fasadas papuoštas mozaika ir skulptūriniais reljefais, kiti aukštai suskaidyti vertikaliais aliuminio profiliais. Anksčiau šioje vietoje stovėjo vieno ar dviejų aukštų ilgas medinis barakas, kuriame veikė užeiga.
Respublikos g. 30 – nedidelis pastatas toliau nuo gatvės, už buvusio buitinio kombinato pastato. Jame nuo 1992 m. įsikūręs Panevėžio lėlių vežimo teatras. 2005 m. šalia teatro atidengta H. K. Anderseno skulptūra (skulptorius Algimantas Vytėnas).
Respublikos g. 34 – trijų aukštų pastatas su komercinėmis ir biurų patalpomis. Namą 1929 m. pasistatė Lietuvos kariuomenės savanoris, elektros technikas Juozas Barysas. Tuo metu tai buvo vienas moderniausių privačių namų mieste. Be gyvenamųjų patalpų jame buvo ir radijo remonto dirbtuvės bei technikos reikmenų parduotuvė. Sovietmečiu namo pirmame aukšte veikė kavinė „Pavasaris”.
Respublikos g. 36 – trijų aukštų pastatas, buvęs „Rambyno” viešbutis. Viešbutį įkūrė fotografo Jono Žitkaus brolis Rapolas, po Pirmojo pasaulinio karo grįžęs į Lietuvą iš JAV ir nusipirkęs pastatą Respublikos gatvėje. Viešbutis buvo gerai prižiūrimas, laikytas geriausiu mieste; jame apsistodavo Kipras Petrauskas ir kitos į Panevėžį atvykusios garsenybės. 1940 m. sovietų valdžios nacionalizuotas, veikė ir sovietmečiu.
Respublikos g. 37 – dviaukštis ampyro stilistikos pastatas. Pastatytas 1925 m. pagal G. Voroničo projektą, skirtas kino teatrui „Pasaulis” (ankstesnis adresas Respublikos g. 31). 1936 m. parduotas Panevėžio vyskupijai (norėta įsteigti mažąją kunigų seminariją), tačiau ir toliau naudotas kaip kino teatras. 1940 m. nacionalizuotas, 1944 m. karo veiksmų apgriautas, po karo atstatytas (autentiška liko tik gatvės fasado dalis). Sovietmečiu veikė kultūros namai, biblioteka. 2006 m. biblioteka perkelta į kitas patalpas. Pastato pagrindinis fasadas 2022 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Respublikos g. 38 – keturaukštis vėlyvojo modernizmo pastatas, pastatytas 1983 m., nugriovus čia buvusius senus, greta stovėjusius namus. Buvęs „Upytės” viešbutis, dabar jame įsikūrusios įvairios valstybinės ir savivaldybės įstaigos. Pastato išraiškingumui pasiekti panaudotas tūrių skaidymas į atskirus korpusus.
Respublikos g. 40 – buvusio „Garso” kino teatro vietoje 2024 m. baigtas statyti menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum”. 1920 m. čia pastatytas gyvenamasis namas, kuriame 1928 m. jo savininkė Nina Fridmanienė atidarė kino teatrą „Sirena”. 1930 m. kino teatre pirmąkart Panevėžyje parodytas įgarsintas filmas. 1934 m. pasikeitus savininkams, kino teatras pervadintas į „Forum”, o 1939 m. pavadintas „Garsu”. Sovietmečiu senąjį pastatą nugriovė, jo vietoje 1968 m. pagal tipinį projektą pastatė naują – 850 vietų, plačiaformačiu ekranu. 1999 m. pastatą kapitaliai suremontavo, o 2021 m. nugriovė.
Nuo J. Urbšio gatvės iki tilto
Gatvės važiuojamoji dalis platesnė, eismas intensyvesnis. Kertasi su P. Puzino gatve, atsišakoja šalutinės M. Valančiaus, Anykščių, K. Donelaičio, Kauno, Kranto, Teatro gatvės ir Taikos alėja. Sankryžoje su Taikos alėja įrengtas šviesoforas. Nuo P. Puzino iki M. Valančiaus gatvės Respublikos gatvės važiuojamosios dalys atskirtos, tarp jų įrengta klevų alėja (iki 2012 m. augo liepos). Gatvės atkarpa užstatyta įvairių stilių, tūrių ir paskirties pastatais, apsodinta medžiais.
Pastatai ir kiti objektai
Respublikos g. 44 – renovuotas 2–3 aukštų pastatas – verslo centras. Sovietmečiu buvo įsikūręs karinis komisariatas. Už jo, priešais J. Balčikonio gimnaziją, buvusiame kaminkrėčio Sederevičiaus sode, veikė kavinė „Vasara”.
Respublikos g. 47 – Juozo Balčikonio gimnazija. Dviejų aukštų rūmai su vidiniu kiemu už dvarininkų surinktas lėšas pastatyti 1884 m. pagal architekto Aleksandro Bykovskio projektą. Juose įsikūrė realinė mokykla (veikė 1882–1915 m.). 1914 m. rudenį pastate veikė ir gubernijos valdyba (dėl karo perkelta iš Kauno) bei spaustuvė, 1915–1918 m. – vokiečių karo ligoninė. 1918 m. pastate įsikūrė lietuviška mokykla, veikianti iki šiol. Sovietmečiu mokykla praplėsta – pristatytas 3 aukštų korpusas. Gimnazijos rūmai 1993 m. įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Šalia pastato, gatvės pusėje, stovi Gabrielės Petkevičaitės-Bitės paminklinis biustas, pastatytas 1971 m. rašytojos 110-ųjų gimimo metinių proga (skulptorius B. Bučas, architektas Z. Dargis).
Respublikos g. 54 – Panevėžio apygardos prokuratūra. Trijų aukštų namą 1939 m. pradėjo statytis Panevėžio apskrities ligoninės gydytojas Stasys Mačiulis, 1941 m. birželį nukankintas besitraukiančių raudonarmiečių. Namas nacionalizuotas sovietų valdžios ir baigtas įrengti po karo. Sovietmečiu name įsikūrė LKP ir LLKJS Panevėžio miesto komitetai.
Respublikos g. 56 – Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas, vienas iš reikšmingiausių ir architektūriniu požiūriu vertingiausių tarpukario pastatų mieste. Suprojektuotas architekto Mykolo Songailos, pastatytas 1930 m. Turi unikalios architektūros klientų aptarnavimo salę su įstiklintu kupoliniu skliautu ir jį laikančiomis skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtomis (1931 m.) atlantų figūromis. 1992 m. pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Respublikos g. 58 – 4 aukštų pastatas, ankstyvojo sovietinio modernizmo pavyzdys. Buvusi telefonų stotis. Už pastato stovi valstybės įmonei priklausanti antena – metalinis bokštas.
Respublikos g. 60 – buvęs centrinis paštas. Paštas Respublikos gatvėje veikė nuo XIX a. Dabartiniai dviejų aukštų rūmai su rūsiu ir mansarda pastatyti 1962 m. vietoje karo metu subombarduoto senojo pastato,2007 m. rekonstruoti. 2021 m. pašto rūmai uždaryti, 2023 m. pastatas parduotas Vilniaus įmonei.
Kitoje gatvės pusėje, priešais 56, 58 ir 60 numeriu pažymėtus namus, įrengtas Sausio 13-osios skveras – buvęs miesto sodas, iki XX a. septinto–aštunto dešimtmečio mėgstama panevėžiečių poilsio vieta. Sodo erdvė susiformavo XIX a. pabaigoje, miestui plečiantis link geležinkelio. Sklypas iš pradžių skirtas realinei mokyklai sporto užsiėmimams, tačiau juo nelabai naudotasi, tad nuspręsta jame užveisti miesto sodą. Sodas žinomas nuo 1903 m., tarpukariu ir pokariu jame veikė fontanas, buvo pardavinėjami ledai, vaisvandeniai ir vaisiai, grodavo orkestrai. Nuo 1947 m. kurį laiką vasaromis pastatydavo karuselę. Sovietmečiu šalia sodo veikė kavinė-baras „Žalioji” (pastatyta 1969 m.), joje 1983 m. pradėtas gaminti tiems laikams neįprastas patiekalas – pica. Skvere stovi keletas skulptūrų; seniausios jų – „Svajonė” (skulptorius Bronius Zalensas, 1971 m.) ir „Dūdorius” (Robertas Antinis, 1974 m.) – įrašytos į Kultūros vertybių registrą.
Už skvero, toliau nuo gatvės, stovi buvęs kino teatras „Raketa”, dabar sporto klubas (Respublikos g. 47a). Kino teatras šioje vietoje pastatytas 1962 m., turėjo 600 vietų. Iš pradžių jį norėta pavadinti „Nevėžio” vardu, tačiau, panevėžiečio muziejininko Donato Juzėno nuomone, po Jurijaus Gagarino skrydžio į kosmosą kino teatrui suteiktas „Raketos” pavadinimas. 2017 m. pastatas rekonstruotas, pritaikytas sporto klubui.
Respublikos g. 62 – savitos architektūros, penkių aukštų buvusio Informacinio skaičiavimo centro pastatas, vėlyvojo modernizmo pavyzdys (architektas Arūnas Blūšius). Baigtas statyti 1989 m. Pagal projektą turėjo būti aukštu žemesnis, bet, prasidėjus statyboms, darbų užsakovas paprašė papildomų patalpų, todėl architektui teko pridėti dar vieną aukštą. Dabar pastate įsikūrusios įvairios valstybinės įstaigos.
Respublikos g. 63 – trijų aukštų buvęs Žemėtvarkos projektavimo institutas, pastatytas 1984 m. (architektai E. Klimavičienė ir J. Jasaitis). Po pastatu, virš Kauno gatvės, padarytas pasažas.
Respublikos g. 66 – 1937 m. pastatytas modernistinis dviaukštis Panevėžio apygardos ligonių kasos pastatas (architektas A. Gargasas), įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Antrojo pasaulinio karo metais jame veikė gestapas, sovietmečiu – įvairios sveikatos apsaugos įstaigos. 1997 m. pastate vėl įsikūrė ligonių kasos, nuo 2012 m. – administracinės įstaigos. 1961 m. prie pastato dalies Anykščių gatvės pusėje pristatytas naujas panašios architektūros korpusas, pastatas įgavo „U” raidės planą.
Respublikos g. 68 – gretimo pastato (Respublikos g. 66) trijų aukštų priestatas. Pastatytas 1984 m., sovietmečiu jame veikė Moterų konsultacinė poliklinika, dabar (2025 m. duomenimis) – odontologijos poliklinika ir visuomenės sveikatos biuras. Priestato architektūra suderinta su originalaus pastato fasadu – siauri, ritmiškai išdėstyti langai, užapvalinta prieangio dalis.
Respublikos g. 71 – prekybos centras (parduotuvė „Maksima”), anksčiau – baldų parduotuvė „Klevas”. Pastatytas 1970 m. (architektė N. Garbaliauskienė), turėjo originalią apdailą – iš išorės pakabintą asketišką betoninį ažūrą. 2007 m. rekonstrukcijos metu apdaila negrįžtamai sugadinta.
Respublikos g. 77 – senasis Panevėžio teatro pastatas. 1891 m. pastatytos mielių ir spirito fabriko šaltkalvystės dirbtuvės. 1913 m. pramonininkas Stanislovas Montvila jas perstatė, pritaikė teatrui ir padovanojo miesto bendruomenei. Nuo 1925 m. pastatu naudojosi Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio skyrius, 1937 m. pastatas tapo Šaulių sąjungos nuosavybe. 1940 m. nacionalizuotas, rekonstruotas, atiduotas Panevėžio dramos teatrui, kuris čia veikė iki 1967 m. Teatrui persikėlus į naujas patalpas, pastate veikė miesto kultūros namai. 1986 m. dėl avarinės būklės pastatas uždarytas, 1992 m. grąžintas Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio rinktinei. 1995 m. ant pastato atidengta atminimo lenta senajam Panevėžio dramos teatrui. 1993 m. pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Respublikos g. 82 – buvusio mielių ir spirito fabriko vieta. Kiek toliau nuo gatvės išlikęs XIX a. pabaigoje – XX a. pr. statytas raudonų plytų istorizmo stilistikos pastatas, Kultūros paveldo objektas. Kiti, sovietmečiu statyti fabriko pastatai, nugriauti 2009 m. Spirito fabriką buvusios trąšų gamybos įmonės patalpose 1890 m. įsteigė S. Montvila. Tarpukariu gamintas spiritas, degtinė, motorinas, mielės, sovietmečiu – spiritas, mielės, angliarūgštė. 2005 m. fabriką valdžiusi įmonė bankrutavo.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Respublikos gatvė (Panevėžys), Kas yra Respublikos gatvė (Panevėžys)? Ką reiškia Respublikos gatvė (Panevėžys)?