Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 43 48 3 š pl 24 21 29 9 r ilg 55 730083 š pl 24 358306 r ilg 55 730083 24 358306 Muziejaus pastatas Vasario 16 osios
Panevėžio kraštotyros muziejus
55°43′48.3″ š. pl. 24°21′29.9″ r. ilg. / 55.730083°š. pl. 24.358306°r. ilg.
Panevėžio kraštotyros muziejus – muziejus Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 23, įkurtas 1925 m. sausio 18 d. Renka, saugo, tiria ir eksponuoja Panevėžio miesto ir Panevėžio apskrities archeologinę, etnografinę ir istorinę medžiagą, plėtoja mokslinę veiklą, organizuoja laisvalaikį.
Istorija
Pirmomis muziejaus užuomazgomis laikomas etapas, kuomet buvo sumanyta į vientisą ekspoziciją sujungti kelias skirtingų savininkų privačias kolekcijas. 1908 m. miesto valdžia pradėjo svarstyti muziejaus ir bibliotekos įkūrimo klausimą, tačiau jų įsteigimas strigo, nes trūko lėšų. 1919 m. Panevėžio vyrų gimnazijos entuziastų būrys pradėjo rinkti etnografinę medžiagą apie Panevėžio kraštą. 1923 m. gimnazijoje įsikūrė Gimtojo krašto (Panevėžio) tyrinėjimų būrelis – pirmoji regioninė kraštotyros draugija Lietuvoje. Kitais metais buvo įkurta draugija, kurios tikslas – tirti Panevėžio kraštą. Taip pat vienas vienas iš pagrindinių draugijos uždavinių buvo muziejaus įsteigimas.
Draugijos ir muziejaus steigimo iniciatoriai buvo apskrities viršininkas , vėliau daug prisidėjęs ir prie Biržų muziejaus įkūrimo, žymus gamtininkas Jurgis Elisonas, kalbininkas, mokytojas Petras Būtėnas, mokytojas , teisininkas, visuomenės veikėjas Jonas Moigis. Jų pastangomis 1925 m. sausio 18 d., minint Klaipėdos krašto prijungimo antrąsias metines, buvo iškilmingai atidaryta pirmoji Panevėžio muziejaus ekspozicija.
Iš pradžių muziejus buvo išlaikomas beveik vien tik visuomenės lėšomis. Muziejaus ekspozicijos pagrindą sudarė taip pat daugiausiai visuomenės pastangomis surinkti eksponatai, taip pat muziejaus steigėjų paaukotos ir dovanotos autentiškos senienos. Vėliau daug eksponatų surinko Panevėžio miesto mokyklų mokiniai. Nemažai eksponatų muziejui surinko ir Panevėžio krašto tyrinėjimų draugija Ji dažnai organizuodavo etnografines ir archeologines ekspedicijas į istorines vietoves. Tarpukario Panevėžio spauda rašė, kad vertingi eksponatai į muziejų kartais buvo gabenami net vežimais.
Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniai buvo sukaupti gana sparčiai. 1925 m. muziejuje buvo apie 2000, o 1939 m. – jau daugiau nei 12000 eksponatų. Pirmoji muziejaus ekspozicija buvo įkurta seniausiame Panevėžio miesto pastate, esančiame Kranto gatvėje. Joje buvo istorijos, gamtos, numizmatikos ir keramikos skyriai. 1927 m. įsteigtas archeologijos skyrius, keramikos skyrius tapo liaudies meno, o nuo 1934 m. – etnografijos skyriumi. Ten pat buvo planuojama įkurti ir Lietuvos kariuomenės savanorių bei pedagoginį skyrius. Tačiau netrukus muziejuje Kranto gatvėje pritrūko vietos naujiems eksponatams, todėl ekspozicijai plečiantis buvo nuspręsta ieškoti erdvesnių patalpų. Dėl tos pačios priežasties, Panevėžio kraštotyros muziejus iš vienos vietos į kitą kraustėsi dar ne kartą.
Šiuo metu muziejuje yra likę tik su Panevėžio kraštu susiję eksponatai. Visi kiti buvo atiduoti ir papildė kitų Lietuvos muziejų rinkinius. Retos knygos buvo perduotos Kauno universiteto bibliotekai, o vertingi archeologiniai radiniai iš , Raginėnų, atiduoti Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus ekspozicijai. Per pirmuosius penkiolika muziejaus egzistavimo metų buvo nustatytos kelių vėlesnių dešimtmečių veiklos kryptys, pradėtas nuoseklus krašto praeities ir gamtos tyrimas, suformuotos rinkinių kolekcijos, kurių kaupimas tęsiamas ir šiandien. Tarpukariu muziejus tapo vienu svarbiausių krašto kultūros židinių.
Nuo 1942 m. muziejaus vedėju paskirtas Dominykas Urbas. Tai buvo pirmasis specialų pasiruošimą turėjęs tuometinio Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkas, baigęs P. Galaunės mokyklą ir prieš tai dirbęs Kauno kultūros muziejuje. D. Urbo dėka į muziejų pateko jo pasididžiavimas – Panevėžio lenkų gimnazijos gamtos mokytojo pasaulio vabzdžių kolekcija. Ji iki šiol yra viena didžiausių tokių kolekcijų Lietuvoje.
Okupacijų metai
Antrojo pasaulinio karo metais muziejus susidūrė su nemažai sunkumų. Karo metu ten veikė archeologijos ir gamtos ekspozicijos, buvo rengiamasi atidaryti etnografijos ir visuomeninio gyvenimo istorijos parodas. Tačiau karo pabaigoje muziejus patyrė didelių nuostolių. Jo patalpose įsikūrė karo ligoninė. Dalis muziejaus eksponatų buvo sunaikinta. Nors eksponatai buvo slepiami įvairiose vietose, jų visų išsaugoti nepavyko. Muziejaus archyve saugomas eksponatų, ištrauktų iš po griuvėsių ir grąžintų muziejui, sąrašas. Tarp jų išliko ir dokumentas, kuriame miesto Švietimo skyrius prašo leisti pasikalbėti su NKVD suimtu D. Urbu, vieninteliu, kuris žinojo, kur yra karo pabaigoje išslapstyti muziejaus eksponatai. Karo metu žuvo beveik visi muziejaus dokumentai. Todėl net ir išlikę eksponatai yra be jokių aprašymų. Pokaris muziejui irgi nebuvo lengvas. 1945 m. muziejus persikėlė į pastatą Respublikos g. 3, kur išbuvo net keturiasdešimt metų. Pirmoji pokarinė ekspozicija atidaryta 1947 m. Ją sudarė archeologijos, numizmatikos, istorijos, Didžiojo Tėvynės karo, socialistinės pramonės, zoologijos skyriai. Tiesioginis muziejaus darbas buvo sudėtingas, dažnai jame dirbo atsitiktiniai žmonės.
1954 m. muziejaus direktore pradėjus dirbti (šias pareigas ji ėjo iki 1988 m.), padėtis muziejuje pradėjo keistis. Prasidėjo nuoseklus rinkinių dokumentavimo ir tvarkymo darbas, atnaujintos reguliarios etnografinės ir archeologinės . 1968 m. baigta įrengti teminė – chronologinė ekspozicija. Išaugo muziejaus darbuotojų skaičius, ypač jų padaugėjo 8–9 dešimtmetyje.
1976 m. pakeista įstaigos struktūra: įsteigti Fondų, Ikitarybinės visuomenės, Tarybinės visuomenės ir Parodų skyriai. 1987 m. įkurtas Gamtos skyrius. 1985 m. muziejus persikėlė į naujas patalpas rekonstruotoje Moigių namų dalyje (Vasario 16-osios g. 23). 1987 m. čia atidaryta nauja ekspozicija. Ją sudarė du skyriai – ikitarybinis ir . 1989 m. tarybinė ekspozicija panaikinta, jos vietoje pradėta ruošti nuolatinė gamtos ekspozicija. Reikšmingi pokyčiai muziejuje įvyko Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Tuo metu muziejui vadovavo G. Šileikis. 1990 m. Ikitarybinės ir Tarybinės istorijos skyriai perorganizuoti į Istorijos skyrių, pradėta keisti rinkinių tvarkymo sistema. Muziejus atgavo likusią Moigių namų dalį, buvo paruoštas jos rekonstrukcijos projektas. 1991 m. įsteigtas Etninės kultūros skyrius. 1993 m. muziejui buvo atiduota Smilgių etnografinė sodyba.
XXI a. pradžia
21 amžiaus pradžioje muziejuje įvyko nemažai permainų. 2000 m. muziejuje įsteigtas Restauravimo ir konservavimo skyrius. Tais pačiais metais muziejus pirmasis iš miesto kultūros įstaigų parengė savo interneto svetainę. 2002 m. iš dalies buvo atnaujinta istorijos ekspozicija, joje įrengti XX a. pradžios interjerai. 2003 m. buvo restauruotas seniausias Panevėžio pastatas Kranto g. 21, kuriame 2007 m. atidaryta ekspozicija „Upytės bajorai“. 2004 m. pradėjo veikti dar vienas muziejaus filialas – Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejus. 2005 m. sukurta krašto priešistorės ekspozicija. 2006 m. po rekonstrukcijos atidarytas Moigių namų komplekso pastatas Vasario 16-osios g. 25a. Jame įrengta šiuolaikiška parodų salė, edukacinė klasė, saugyklos.
Ekspozicijos
Muziejaus ekspozicija apima Panevėžio praeitį nuo paleolito laikotarpio dirbinių rastų Panevėžio apylinkės iki Antrojo pasaulinio karo. Tarp kitų dalykų eksponuojamos mamuto iltys, Berčiūnų pilkapyno radiniai, pirmosios lietuviškos monetos, olandiškų talerių lobis, XIX a.] dviratis, Panevėžio pinigai. Muziejuje yra įrengtos autentiškai atrodančio ekspozicijos: dūminės gryčios, foto ateljė, parduotuvės, pasiturinčio miestiečio svetainės interjerai. Muziejuje taip pat įrengta krašto gamtos ekspozicija. Joje - gyvūnų iškamšos, grybų [maketas|maketai], pasaulio vabzdžių kolekcija, joje eksponuojama daugiau kaip 5000 drugių bei vabalų iš visų žemynų. Moksleiviams sukurtos edukacinės programos, kurios padeda pakartoti ir papildyti mokykloje įgytas žinias.
Muziejaus skyriai
Istorijos skyrius
Istorijos skyrius tiria Panevėžio miesto ir krašto praeitį, renka, tyrinėja, saugo ir eksponuoja muziejines vertybes. Muziejininkai rengia ekspozicijas ir parodas, rašo straipsnius, ruošia leidinius, edukacines programas, veda ekskursijas, organizuoja įvairius renginius.
Etninės kultūros skyrius
Skyrius kaupia, saugo ir skleidžia krašto etninės kultūros . Jo darbuotojai rengia ekspedicijas, kaupia etnografijos rinkinį bei etnologinę medžiagą, formuoja garso ir vaizdo archyvą, veda edukacinius užsiėmimus, organizuoja seminarus, konsultuoja folklorinių ir etnografinių ansamblių dalyvius, rengia ekspozicijas, parodas bei kitokius etnologinio pobūdžio renginius.
Gamtos skyrius
Nuo pat skyriaus įkūrimo (1987) čia renkami duomenys apie Panevėžio krašto gamtą, garsius gamtininkus, tvarkoma V. Straševičiaus vabzdžių kolekcija. Kaupiamas ir tvarkomas gamtos rinkinys, vedami edukaciniai užsiėmimai, organizuojami kiti renginiai.
Rinkinių apskaitos ir apsaugos skyrius
Skyrius atsakingas už muziejinių vertybių apskaitą ir saugojimą. Darbuotojai tvarko eksponatų apskaitos dokumentus, sudarinėja [[kartoteka|kartotekas[[, saugo eksponatų rinkinius.
Restauravimo ir konservavimo skyrius
Būtiniausi eksponatų darbai buvo atliekami nuo pat muziejaus įkūrimo, bet specialus skyrius įkurtas tik 2000 m. Skyriuje dirba metalo dirbinių, medinės polichromuotos skulptūros bei dokumentų restauravimo specialistai. Jie restauruoja ir konservuoja eksponatus, prižiūri juos saugyklose, dezinfekuoja, tikrina ekspozicijų salių , rengia parodas, konsultuoja, supažindina moksleivius su savo darbo specifika.
Muziejaus veikla
Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkai kasmet įvairiuose leidiniuose paskelbia keliasdešimt . 2003 m. jie daug prisisėjo išleidžiant Panevėžio miesto istoriją „Panevėžys: nuo XVI a. iki 1990 m.“ Pastaraisiais metais muziejus ir pats išleidžia nemažai leidinių, ypač daug nuveikta publikuojat senąsias nuotraukas. Jau visą dešimtmetį muziejuje rengiamos Panevėžio krašto istorijai skirtos konferencijos „Iš Panevėžio praeities“, kuriose pranešimus skaito patyrė istorikai. Konferencijų medžiaga vėliau būna išleidžiama atskirais leidiniais. Muziejus per metus surengia šimtus įvairių renginių, tarp kurių didžiąją dalį sudaro edukaciniai užsiėmimai moksleiviams. Didžiausias atvirose erdvėse vykdomas projektas - „Vilkmergės gatvė“ Panevėžio miesto gyventojus kasmet supažindina su XX a. I pusės buitimi. Panevėžio kraštotyros muziejus yra ir viena lankomiausių Panevėžio kultūros įstaigų.
Šaltiniai
- www.muziejus.lt: Panevėžio kraštotyros muziejus
- Jūratė Gaidelienė. Aštuoni Panevėžio muziejaus dešimtmečiai. Sekundė, 2005-07-27[neveikianti nuoroda]
- Informacija turistams. Kultūros objektai
Nuorodos
- Oficialus muziejaus tinklalapis
- Lietuvos muziejai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Panevėžio kraštotyros muziejus, Kas yra Panevėžio kraštotyros muziejus? Ką reiškia Panevėžio kraštotyros muziejus?
55 43 48 3 s pl 24 21 29 9 r ilg 55 730083 s pl 24 358306 r ilg 55 730083 24 358306 Muziejaus pastatas Vasario 16 osios gatveje Panevezio krastotyros muziejus muziejus Panevezyje Vasario 16 osios g 23 įkurtas 1925 m sausio 18 d Renka saugo tiria ir eksponuoja Panevezio miesto ir Panevezio apskrities archeologine etnografine ir istorine medziaga pletoja moksline veikla organizuoja laisvalaikį IstorijaPirmomis muziejaus uzuomazgomis laikomas etapas kuomet buvo sumanyta į vientisa ekspozicija sujungti kelias skirtingu savininku privacias kolekcijas 1908 m miesto valdzia pradejo svarstyti muziejaus ir bibliotekos įkurimo klausima taciau ju įsteigimas strigo nes truko lesu 1919 m Panevezio vyru gimnazijos entuziastu burys pradejo rinkti etnografine medziaga apie Panevezio krasta 1923 m gimnazijoje įsikure Gimtojo krasto Panevezio tyrinejimu burelis pirmoji regionine krastotyros draugija Lietuvoje Kitais metais buvo įkurta draugija kurios tikslas tirti Panevezio krasta Taip pat vienas vienas is pagrindiniu draugijos uzdaviniu buvo muziejaus įsteigimas Draugijos ir muziejaus steigimo iniciatoriai buvo apskrities virsininkas veliau daug prisidejes ir prie Birzu muziejaus įkurimo zymus gamtininkas Jurgis Elisonas kalbininkas mokytojas Petras Butenas mokytojas teisininkas visuomenes veikejas Jonas Moigis Ju pastangomis 1925 m sausio 18 d minint Klaipedos krasto prijungimo antrasias metines buvo iskilmingai atidaryta pirmoji Panevezio muziejaus ekspozicija Is pradziu muziejus buvo islaikomas beveik vien tik visuomenes lesomis Muziejaus ekspozicijos pagrinda sudare taip pat daugiausiai visuomenes pastangomis surinkti eksponatai taip pat muziejaus steigeju paaukotos ir dovanotos autentiskos senienos Veliau daug eksponatu surinko Panevezio miesto mokyklu mokiniai Nemazai eksponatu muziejui surinko ir Panevezio krasto tyrinejimu draugija Ji daznai organizuodavo etnografines ir archeologines ekspedicijas į istorines vietoves Tarpukario Panevezio spauda rase kad vertingi eksponatai į muzieju kartais buvo gabenami net vezimais Panevezio krastotyros muziejaus rinkiniai buvo sukaupti gana sparciai 1925 m muziejuje buvo apie 2000 o 1939 m jau daugiau nei 12000 eksponatu Pirmoji muziejaus ekspozicija buvo įkurta seniausiame Panevezio miesto pastate esanciame Kranto gatveje Joje buvo istorijos gamtos numizmatikos ir keramikos skyriai 1927 m įsteigtas archeologijos skyrius keramikos skyrius tapo liaudies meno o nuo 1934 m etnografijos skyriumi Ten pat buvo planuojama įkurti ir Lietuvos kariuomenes savanoriu bei pedagoginį skyrius Taciau netrukus muziejuje Kranto gatveje pritruko vietos naujiems eksponatams todel ekspozicijai pleciantis buvo nuspresta ieskoti erdvesniu patalpu Del tos pacios priezasties Panevezio krastotyros muziejus is vienos vietos į kita kraustesi dar ne karta Siuo metu muziejuje yra like tik su Panevezio krastu susije eksponatai Visi kiti buvo atiduoti ir papilde kitu Lietuvos muzieju rinkinius Retos knygos buvo perduotos Kauno universiteto bibliotekai o vertingi archeologiniai radiniai is Raginenu atiduoti Kauno Vytauto Didziojo muziejaus ekspozicijai Per pirmuosius penkiolika muziejaus egzistavimo metu buvo nustatytos keliu velesniu desimtmeciu veiklos kryptys pradetas nuoseklus krasto praeities ir gamtos tyrimas suformuotos rinkiniu kolekcijos kuriu kaupimas tesiamas ir siandien Tarpukariu muziejus tapo vienu svarbiausiu krasto kulturos zidiniu Nuo 1942 m muziejaus vedeju paskirtas Dominykas Urbas Tai buvo pirmasis specialu pasiruosima turejes tuometinio Panevezio krastotyros muziejaus muziejininkas baiges P Galaunes mokykla ir pries tai dirbes Kauno kulturos muziejuje D Urbo deka į muzieju pateko jo pasididziavimas Panevezio lenku gimnazijos gamtos mokytojo pasaulio vabzdziu kolekcija Ji iki siol yra viena didziausiu tokiu kolekciju Lietuvoje Okupaciju metai Antrojo pasaulinio karo metais muziejus susidure su nemazai sunkumu Karo metu ten veike archeologijos ir gamtos ekspozicijos buvo rengiamasi atidaryti etnografijos ir visuomeninio gyvenimo istorijos parodas Taciau karo pabaigoje muziejus patyre dideliu nuostoliu Jo patalpose įsikure karo ligonine Dalis muziejaus eksponatu buvo sunaikinta Nors eksponatai buvo slepiami įvairiose vietose ju visu issaugoti nepavyko Muziejaus archyve saugomas eksponatu istrauktu is po griuvesiu ir grazintu muziejui sarasas Tarp ju isliko ir dokumentas kuriame miesto Svietimo skyrius praso leisti pasikalbeti su NKVD suimtu D Urbu vieninteliu kuris zinojo kur yra karo pabaigoje isslapstyti muziejaus eksponatai Karo metu zuvo beveik visi muziejaus dokumentai Todel net ir islike eksponatai yra be jokiu aprasymu Pokaris muziejui irgi nebuvo lengvas 1945 m muziejus persikele į pastata Respublikos g 3 kur isbuvo net keturiasdesimt metu Pirmoji pokarine ekspozicija atidaryta 1947 m Ja sudare archeologijos numizmatikos istorijos Didziojo Tevynes karo socialistines pramones zoologijos skyriai Tiesioginis muziejaus darbas buvo sudetingas daznai jame dirbo atsitiktiniai zmones 1954 m muziejaus direktore pradejus dirbti sias pareigas ji ejo iki 1988 m padetis muziejuje pradejo keistis Prasidejo nuoseklus rinkiniu dokumentavimo ir tvarkymo darbas atnaujintos reguliarios etnografines ir archeologines 1968 m baigta įrengti temine chronologine ekspozicija Isaugo muziejaus darbuotoju skaicius ypac ju padaugejo 8 9 desimtmetyje 1976 m pakeista įstaigos struktura įsteigti Fondu Ikitarybines visuomenes Tarybines visuomenes ir Parodu skyriai 1987 m įkurtas Gamtos skyrius 1985 m muziejus persikele į naujas patalpas rekonstruotoje Moigiu namu dalyje Vasario 16 osios g 23 1987 m cia atidaryta nauja ekspozicija Ja sudare du skyriai ikitarybinis ir 1989 m tarybine ekspozicija panaikinta jos vietoje pradeta ruosti nuolatine gamtos ekspozicija Reiksmingi pokyciai muziejuje įvyko Lietuvai atgavus nepriklausomybe Tuo metu muziejui vadovavo G Sileikis 1990 m Ikitarybines ir Tarybines istorijos skyriai perorganizuoti į Istorijos skyriu pradeta keisti rinkiniu tvarkymo sistema Muziejus atgavo likusia Moigiu namu dalį buvo paruostas jos rekonstrukcijos projektas 1991 m įsteigtas Etnines kulturos skyrius 1993 m muziejui buvo atiduota Smilgiu etnografine sodyba XXI a pradzia 21 amziaus pradzioje muziejuje įvyko nemazai permainu 2000 m muziejuje įsteigtas Restauravimo ir konservavimo skyrius Tais paciais metais muziejus pirmasis is miesto kulturos įstaigu parenge savo interneto svetaine 2002 m is dalies buvo atnaujinta istorijos ekspozicija joje įrengti XX a pradzios interjerai 2003 m buvo restauruotas seniausias Panevezio pastatas Kranto g 21 kuriame 2007 m atidaryta ekspozicija Upytes bajorai 2004 m pradejo veikti dar vienas muziejaus filialas Pasipriesinimo sovietinei okupacijai ir Sajudzio muziejus 2005 m sukurta krasto priesistores ekspozicija 2006 m po rekonstrukcijos atidarytas Moigiu namu komplekso pastatas Vasario 16 osios g 25a Jame įrengta siuolaikiska parodu sale edukacine klase saugyklos EkspozicijosMuziejaus ekspozicija apima Panevezio praeitį nuo paleolito laikotarpio dirbiniu rastu Panevezio apylinkes iki Antrojo pasaulinio karo Tarp kitu dalyku eksponuojamos mamuto iltys Berciunu pilkapyno radiniai pirmosios lietuviskos monetos olandisku taleriu lobis XIX a dviratis Panevezio pinigai Muziejuje yra įrengtos autentiskai atrodancio ekspozicijos dumines grycios foto atelje parduotuves pasiturincio miestiecio svetaines interjerai Muziejuje taip pat įrengta krasto gamtos ekspozicija Joje gyvunu iskamsos grybu maketas maketai pasaulio vabzdziu kolekcija joje eksponuojama daugiau kaip 5000 drugiu bei vabalu is visu zemynu Moksleiviams sukurtos edukacines programos kurios padeda pakartoti ir papildyti mokykloje įgytas zinias Muziejaus skyriaiIstorijos skyrius Istorijos skyrius tiria Panevezio miesto ir krasto praeitį renka tyrineja saugo ir eksponuoja muziejines vertybes Muziejininkai rengia ekspozicijas ir parodas raso straipsnius ruosia leidinius edukacines programas veda ekskursijas organizuoja įvairius renginius Etnines kulturos skyrius Skyrius kaupia saugo ir skleidzia krasto etnines kulturos Jo darbuotojai rengia ekspedicijas kaupia etnografijos rinkinį bei etnologine medziaga formuoja garso ir vaizdo archyva veda edukacinius uzsiemimus organizuoja seminarus konsultuoja folkloriniu ir etnografiniu ansambliu dalyvius rengia ekspozicijas parodas bei kitokius etnologinio pobudzio renginius Gamtos skyrius Nuo pat skyriaus įkurimo 1987 cia renkami duomenys apie Panevezio krasto gamta garsius gamtininkus tvarkoma V Straseviciaus vabzdziu kolekcija Kaupiamas ir tvarkomas gamtos rinkinys vedami edukaciniai uzsiemimai organizuojami kiti renginiai Rinkiniu apskaitos ir apsaugos skyrius Skyrius atsakingas uz muziejiniu vertybiu apskaita ir saugojima Darbuotojai tvarko eksponatu apskaitos dokumentus sudarineja kartoteka kartotekas saugo eksponatu rinkinius Restauravimo ir konservavimo skyrius Butiniausi eksponatu darbai buvo atliekami nuo pat muziejaus įkurimo bet specialus skyrius įkurtas tik 2000 m Skyriuje dirba metalo dirbiniu medines polichromuotos skulpturos bei dokumentu restauravimo specialistai Jie restauruoja ir konservuoja eksponatus priziuri juos saugyklose dezinfekuoja tikrina ekspoziciju saliu rengia parodas konsultuoja supazindina moksleivius su savo darbo specifika Muziejaus veiklaPanevezio krastotyros muziejaus muziejininkai kasmet įvairiuose leidiniuose paskelbia keliasdesimt 2003 m jie daug prisisejo isleidziant Panevezio miesto istorija Panevezys nuo XVI a iki 1990 m Pastaraisiais metais muziejus ir pats isleidzia nemazai leidiniu ypac daug nuveikta publikuojat senasias nuotraukas Jau visa desimtmetį muziejuje rengiamos Panevezio krasto istorijai skirtos konferencijos Is Panevezio praeities kuriose pranesimus skaito patyre istorikai Konferenciju medziaga veliau buna isleidziama atskirais leidiniais Muziejus per metus surengia simtus įvairiu renginiu tarp kuriu didziaja dalį sudaro edukaciniai uzsiemimai moksleiviams Didziausias atvirose erdvese vykdomas projektas Vilkmerges gatve Panevezio miesto gyventojus kasmet supazindina su XX a I puses buitimi Panevezio krastotyros muziejus yra ir viena lankomiausiu Panevezio kulturos įstaigu Saltiniaiwww muziejus lt Panevezio krastotyros muziejus Jurate Gaideliene Astuoni Panevezio muziejaus desimtmeciai Sekunde 2005 07 27 neveikianti nuoroda Informacija turistams Kulturos objektaiNuorodosOficialus muziejaus tinklalapis Lietuvos muziejai