Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Prancūzijos administracinis suskirstymas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Prancūzijos regionai
Nuo 2016 m. sausio 1 d. Prancūzija suskirstyta į 18 regionų:
Europinės Prancūzijos regionai:
Yra 13 Žemyninės Prancūzijos regionų (régions de France métropolitaine) suskirstyti į 96 departamentus, šie į 322 apskritis (arrondissement), kurios suskirstytos į 1995 kantonus (canton), o pastarieji į 36 529 komunas (commune). Regionų sąrašas (skliausteliuose nurodytas prancūziškas pavadinimas ir regiono sostinė):
- Aukštutinė Prancūzija (Hauts-de-France; Lilis)
- Normandija (Normandie; Kanas)
- Il de Fransas (Île-de-France; Paryžius)
- Bretanė (Bretagne; Renas)
- Grand Estas (Grand Est; Strasbūras)
- Burgundija–Franš Kontė (Bourgogne-Franche-Comté; Bezansonas)
- Centras–Luaros Slėnis (Centre-Val de Loire; Orleanas)
- Luaros kraštas (Pays-de-la-Loire; Nantas)
- Overnė-Rona-Alpės (Auvergne-Rhône-Alpes; Lionas)
- Naujoji Akvitanija (Nouvelle-Aquitaine; Bordo)
- Oksitanija (Occitanie; Tulūza)
- Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas (Provence-Alpes-Côte d’Azur; Marselis)
- Korsika (Corse; Ajačas)
Prancūzijos užjūrio regionai:
Yra 5 Prancūzijos užjūrio regionai (régions d'outre - mer):
- Gvadelupė (Guadeloupe; Bas Teras)
- Martinika (Martinique; For de Fransas)
- Prancūzijos Gviana (Guyane française; Kajenas)
- Reunjonas (La Réunion; Sen Deni)
- Majotas (Mayotte; Mamudzu)
Prancūzijos pusiau autonominiai užjūrių kraštai
Prancūzijos užjūrio bendrijos (collectivités d'outre - mer); salos Ramiojo ir Atlanto vandenynuose, turi dalinę savivaldą, jų yra 5:
- Prancūzijos Polinezija (Polynésie française; Papeetė)
- Šv. Bartolomėjaus sala (Saint-Barthélemy; Gustavija)
- Sen Martenas (Saint-Martin; Marigo)
- Sen Pjeras ir Mikelonas (Saint-Pierre et Miquelon; Sen Pjeras)
- Volis ir Futūna (Wallis-et-Futuna; Mata Utu)
Prancūzijos autonominiai užjūrių kraštai
- Naujoji Kaledonija (Nouvelle-Calédonie); turinti savitą statusą. Svarbiausias miestas ir sostinė Numėja.
Prancūzijos užjūrių kraštai be nuolatinių gyventojų
Pietų žemės ir Prancūzijos Antarktis (Terres australes et antarctiques françaises) padalinta į 5 administracinius vienetus. 2021 m. duomenimis, salose nėra nuolatinių gyventojų:
- Adelės žemė (Terre Adélie)
- ir Amsterdamo salos (Îles Saint Paul et Amsterdam)
- Kergeleno salos (Archipel des Kerguelen)
- Krozė salos (Îles Crozet)
- (îles Éparses); eilė salų Indijos vandenyne, tai Basas da Indija, Europa, Glorioso salos, Žuan de Novos sala ir
Klipertono sala yra tiesiogiai po Prancūzijos užjūrio valdų ministro jurisdikcija.
Šaltiniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prancūzijos administracinis suskirstymas, Kas yra Prancūzijos administracinis suskirstymas? Ką reiškia Prancūzijos administracinis suskirstymas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Europines ir Uzjuriu Prancuzijos regionai Sis administracinis teritorinis suskirstymas įsigalejo nuo 2016 m Zemynine Prancuzija ir jos uzjuriu valdosPrancuzijos regionaiNuo 2016 m sausio 1 d Prancuzija suskirstyta į 18 regionu Europines Prancuzijos regionai Yra 13 Zemynines Prancuzijos regionu regions de France metropolitaine suskirstyti į 96 departamentus sie į 322 apskritis arrondissement kurios suskirstytos į 1995 kantonus canton o pastarieji į 36 529 komunas commune Regionu sarasas skliausteliuose nurodytas prancuziskas pavadinimas ir regiono sostine Aukstutine Prancuzija Hauts de France Lilis Normandija Normandie Kanas Il de Fransas Ile de France Paryzius Bretane Bretagne Renas Grand Estas Grand Est Strasburas Burgundija Frans Konte Bourgogne Franche Comte Bezansonas Centras Luaros Slenis Centre Val de Loire Orleanas Luaros krastas Pays de la Loire Nantas Overne Rona Alpes Auvergne Rhone Alpes Lionas Naujoji Akvitanija Nouvelle Aquitaine Bordo Oksitanija Occitanie Tuluza Provansas Alpes Zydrasis Krantas Provence Alpes Cote d Azur Marselis Korsika Corse Ajacas Prancuzijos uzjurio regionai Yra 5 Prancuzijos uzjurio regionai regions d outre mer Gvadelupe Guadeloupe Bas Teras Martinika Martinique For de Fransas Prancuzijos Gviana Guyane francaise Kajenas Reunjonas La Reunion Sen Deni Majotas Mayotte Mamudzu Prancuzijos pusiau autonominiai uzjuriu krastaiPrancuzijos uzjurio bendrijos collectivites d outre mer salos Ramiojo ir Atlanto vandenynuose turi daline savivalda ju yra 5 Prancuzijos Polinezija Polynesie francaise Papeete Sv Bartolomejaus sala Saint Barthelemy Gustavija Sen Martenas Saint Martin Marigo Sen Pjeras ir Mikelonas Saint Pierre et Miquelon Sen Pjeras Volis ir Futuna Wallis et Futuna Mata Utu Prancuzijos autonominiai uzjuriu krastaiNaujoji Kaledonija Nouvelle Caledonie turinti savita statusa Svarbiausias miestas ir sostine Numeja Prancuzijos uzjuriu krastai be nuolatiniu gyventojuPietu zemes ir Prancuzijos Antarktis Terres australes et antarctiques francaises padalinta į 5 administracinius vienetus 2021 m duomenimis salose nera nuolatiniu gyventoju Adeles zeme Terre Adelie ir Amsterdamo salos Iles Saint Paul et Amsterdam Kergeleno salos Archipel des Kerguelen Kroze salos Iles Crozet iles Eparses eile salu Indijos vandenyne tai Basas da Indija Europa Glorioso salos Zuan de Novos sala ir Klipertono sala yra tiesiogiai po Prancuzijos uzjurio valdu ministro jurisdikcija SaltiniaiVikiteka Prancuzijos administracinis suskirstymas vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis apie Prancuzija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį