Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prancūzijos Polinezija pranc Polynésie française tait Pōrīnetia FarāniVėliava HerbasHimnas Todėl kad Taitis gali gyventi
Prancūzijos Polinezija
| Prancūzijos Polinezija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Todėl, kad Taitis gali gyventi“ | |||||
Prancūzijos Polinezija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | prancūzų, taitiečių | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Papeetė | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • - | - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 4167 km2 (173) 12 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 288 685 (181) 64 žm./km2 (130) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2003 (progn.) 4,58 mlrd. $ (7) 17 500 $ (?) | ||||
| Valiuta | CFP Frankas (XPF) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC -10 | ||||
| Nepriklausomybė | |||||
| Interneto kodas | .pf | ||||
| Telefono kodas | +689 | ||||
Prancūzijos Polinezija (pranc. Polynésie française, tait. Pōrīnetia Farāni) – Prancūzijos užjūrio bendrija pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, sudaryta iš kelių salynų. Turi Prancūzijos užjūrio bendrijos statusą. Sostinė Papeetė yra gausiausiai apgyvendintoje saloje – Taityje.
Administracija
1946–2003 m. Prancūzų Polinezija turėjo „užjūrio teritorijos“ statusą. 2003 m. įgijo „užjūrio bendruomenės“ statusą. O pagal 2004 m. vasario 27 d. gavo užjūrio valstybės vardą ir plačią autonomiją.
Istorija
Salose nuo seno gyveno polineziečių tautos. Jie čia atkeliavo maždaug prieš 5000 m. iš Kinijos. Vertėsi žemdirbyste. Vėliau atsikraustė gyventojai iš Malajų salų, Filipinų. XIX a. šias salas užvaldė Prancūzija. 1958 m. Prancūzų Polinezija įgavo savarankiškos teritorijos statusą. 1995 m. kilo protestai dėl salose Prancūzijos vykdomų branduolinių bandymų. Prancūzai buvo priversti nutraukti bandymus.
Politinė sistema
Prancūzijos Polinezija – parlamentinė, demokratiška Prancūzijos užjūrio bendruomenė (collectivité d’outre-mer). Vyriausybės galva – prezidentas. Vyriausybei priklauso vykdomoji valdžia. Įstatymų leidyba priklauso tiek vyriausybei, tiek Prancūzijos Polinezijos Asamblėjai.
Administracinis suskirstymas
- Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Polinezijos administracinis suskirstymas
Prancūzijos Polinezija padalinta į 5 padalinius (pranc. subdivisions administratives):
- Priešvėjinės salos
- Pavėjinės salos
- Markizų salos
- Pietinės salos
- Tuamotu-Gambijė salos
Geografija
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Polinezijos geografija
Prancūzijos Polinezijos salos užima 4167 km² sausumos plotą ir 2,5 mln. km² vandenyno ploto. Sudaro pagrindinės 4 salų grupės: Visuomenės salos (tarp jų Taitis), Markizų salos, Tuamotu salos ir Tubuajo salos. Svarbesnės salos: Taitis, Bora Bora, Hiva Oa, Huahine, Maiao, Maupiti, Mehetia, Murea, Nuku Hiva, Raiatea, Tahaa, Tetiaroa, ir Tupai. Salos koralinės ir vulkaninės kilmės; padengtos tropiniais miškais. Aukščiausia vieta – Orohena k. (2241 m; Taityje). Klimatas šiltas ir drėgnas. Nereti uraganai.
Ekonomika
Pagrindinis straipsnis:
Prancūzijos Polinezija turi gerai išvystytą ekonomiką, tačiau ši yra priklausoma nuo Prancūzijos. Ekonomika labiausiai išvystyta didžiosiose salose (Taityje, Bora Boroje). Svarbiausia ūkio šaka – turizmas. Salose auginami kokosai, vanilė, vaisiai, daržovės. Medienos apdirbimas, kobalto gavyba. Žvejyba. Salos taip pat garsėja juodaisiais Taičio perlais.
Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Polinezijos gyventojai
2002 metais salose gyveno 245,4 tūkst. gyventojų. 83 % iš jų polineziečiai, 12 % baltieji (daugiausia prancūzų kilmės), 5 % išeiviai iš Rytų Azijos (daugiausia kinai). Net 69 % Prancūzijos Polinezijos gyventojų gyvena Taityje. Vidutinė gyvenimo trukmė – 76,1 m. Raštingumas siekia 98 %. 54 % – protestantai, 30 % – Romos katalikai, likusieji – ateistai ir kitų religijų išpažinėjai.
Kultūra
Prancūzijos Polinezijai būdinga polinezietiška kultūra: krikščionybė susipynusi su vietinėmis religijomis (nuošalesnėse salose vis dar yra išlikusių tabu, vietinių dievų kultas), muzikoje ir šokiuose ryškūs jūros, religijos motyvai. Viso salyno kultūra įvairialypė: išskiriama taitiečių, markiziečių, tuamotu kultūros.
Šaltiniai
- Prancūzūjos Polinezija (pranc. Polynésie française, taitiečių k. Ό Pôrînetia Farâni). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 776-777 psl.
Nuorodos
- Vyriausybė Archyvuota kopija 2006-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- Prezidentūra
- Administracinis skirstymas Archyvuota kopija 2006-12-12 iš Wayback Machine projekto.
- Turizmas Archyvuota kopija 2008-07-26 iš Wayback Machine projekto.
- Pranc. Polinezijos universitetas
- Taičio nuotraukos Archyvuota kopija 2005-12-11 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prancūzijos Polinezija, Kas yra Prancūzijos Polinezija? Ką reiškia Prancūzijos Polinezija?
Prancuzijos Polinezija pranc Polynesie francaise tait Pōrinetia FaraniVeliava HerbasHimnas Todel kad Taitis gali gyventi Prancuzijos Polinezija zemelapyjeValstybine kalba prancuzu taitieciuSostine ir didziausias miestas PapeeteValstybes vadovai Prezidentas Plotas Is viso vandens 4167 km2 173 12 Gyventoju 2017 Tankis 288 685 181 64 zm km2 130 BVP Is viso Vienam gyventojui 2003 progn 4 58 mlrd 7 17 500 Valiuta CFP Frankas XPF Laiko juosta Vasaros laikas UTC 10NepriklausomybeInterneto kodas pfTelefono kodas 689 Prancuzijos Polinezija pranc Polynesie francaise tait Pōrinetia Farani Prancuzijos uzjurio bendrija pietineje Ramiojo vandenyno dalyje Polinezijoje sudaryta is keliu salynu Turi Prancuzijos uzjurio bendrijos statusa Sostine Papeete yra gausiausiai apgyvendintoje saloje Taityje Administracija1946 2003 m Prancuzu Polinezija turejo uzjurio teritorijos statusa 2003 m įgijo uzjurio bendruomenes statusa O pagal 2004 m vasario 27 d gavo uzjurio valstybes varda ir placia autonomija IstorijaKapitono Voliso ir karalienes Oberejos susitikimas 1772 m Salose nuo seno gyveno polinezieciu tautos Jie cia atkeliavo mazdaug pries 5000 m is Kinijos Vertesi zemdirbyste Veliau atsikrauste gyventojai is Malaju salu Filipinu XIX a sias salas uzvalde Prancuzija 1958 m Prancuzu Polinezija įgavo savarankiskos teritorijos statusa 1995 m kilo protestai del salose Prancuzijos vykdomu branduoliniu bandymu Prancuzai buvo priversti nutraukti bandymus Politine sistemaPrancuzijos Polinezija parlamentine demokratiska Prancuzijos uzjurio bendruomene collectivite d outre mer Vyriausybes galva prezidentas Vyriausybei priklauso vykdomoji valdzia Įstatymu leidyba priklauso tiek vyriausybei tiek Prancuzijos Polinezijos Asamblejai Administracinis suskirstymasSalyno zemelapisPagrindinis straipsnis Prancuzijos Polinezijos administracinis suskirstymas Prancuzijos Polinezija padalinta į 5 padalinius pranc subdivisions administratives Priesvejines salos Pavejines salos Markizu salos Pietines salos Tuamotu Gambije salosGeografijaPagrindinis straipsnis Prancuzijos Polinezijos geografija Prancuzijos Polinezijos salos uzima 4167 km sausumos plota ir 2 5 mln km vandenyno ploto Sudaro pagrindines 4 salu grupes Visuomenes salos tarp ju Taitis Markizu salos Tuamotu salos ir Tubuajo salos Svarbesnes salos Taitis Bora Bora Hiva Oa Huahine Maiao Maupiti Mehetia Murea Nuku Hiva Raiatea Tahaa Tetiaroa ir Tupai Salos koralines ir vulkanines kilmes padengtos tropiniais miskais Auksciausia vieta Orohena k 2241 m Taityje Klimatas siltas ir dregnas Nereti uraganai EkonomikaBora Bora Pagrindinis straipsnis Prancuzijos Polinezija turi gerai isvystyta ekonomika taciau si yra priklausoma nuo Prancuzijos Ekonomika labiausiai isvystyta didziosiose salose Taityje Bora Boroje Svarbiausia ukio saka turizmas Salose auginami kokosai vanile vaisiai darzoves Medienos apdirbimas kobalto gavyba Zvejyba Salos taip pat garseja juodaisiais Taicio perlais GyventojaiKuko įlanka Moorea saloje Pagrindinis straipsnis Prancuzijos Polinezijos gyventojai 2002 metais salose gyveno 245 4 tukst gyventoju 83 is ju polinezieciai 12 baltieji daugiausia prancuzu kilmes 5 iseiviai is Rytu Azijos daugiausia kinai Net 69 Prancuzijos Polinezijos gyventoju gyvena Taityje Vidutine gyvenimo trukme 76 1 m Rastingumas siekia 98 54 protestantai 30 Romos katalikai likusieji ateistai ir kitu religiju ispazinejai KulturaPrancuzijos Polinezijai budinga polinezietiska kultura krikscionybe susipynusi su vietinemis religijomis nuosalesnese salose vis dar yra islikusiu tabu vietiniu dievu kultas muzikoje ir sokiuose ryskus juros religijos motyvai Viso salyno kultura įvairialype isskiriama taitieciu markizieciu tuamotu kulturos SaltiniaiPrancuzujos Polinezija pranc Polynesie francaise taitieciu k O Porinetia Farani Visuotine lietuviu enciklopedija T XVIII Perk Pra Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 776 777 psl NuorodosVikiteka Prancuzijos Polinezija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Prancuzijos Polinezija Vyriausybe Archyvuota kopija 2006 04 24 is Wayback Machine projekto Prezidentura Administracinis skirstymas Archyvuota kopija 2006 12 12 is Wayback Machine projekto Turizmas Archyvuota kopija 2008 07 26 is Wayback Machine projekto Pranc Polinezijos universitetas Taicio nuotraukos Archyvuota kopija 2005 12 11 is Wayback Machine projekto