Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Klipertono sala
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
10°18′ š. pl. 109°13′ v. ilg. / 10.300°š. pl. 109.217°r. ilg.
Klipertono sala (pranc. Île de Clipperton) arba Kristaus Kančios sala (pranc. Île de la Passion, isp. Isla de la Pasión) – negyvenamas koralinis atolas rytinėje Ramiojo vandenyno pusėje, 1080 km nuo pietvakarinių Meksikos krantų. Priklauso Prancūzijai, sudaro tiesiogiai Prancūzijos užjūrio ministerijos valdomą užjūrio teritoriją. Artimiausia sausuma yra už 945 km esanti Sokoro sala, priklausanti Meksikai.
Geografija
Atolo žiedas ištisas, sudaro 2 km² ir apjuosia uždarą lagūną (4 km²). Jos skersmuo 12 km. Lagūna gili (iki 72 m), jos vanduo paviršiuje beveik gėlas, užaugęs dumbliais. Atolo paviršius skurdus, auga tik žolynai (, garstukai, heliotropai), XIX a. pab. įveistos kokospalmės. Klipertono atole peri , kaukėtieji ir , , fregatos, laukiai, , gegutės, geltonieji krūminukai. Gyvena endeminė krabų rūšis Johngarthia planata.
Klimatas atogrąžų, jūrinis. Temperatūra laikosi tarp 20 ir 32 °C, liūčių laikotarpis trunka nuo gegužės iki spalio (per jį būna uraganų).
Istorija
Salą 1711 m. balandžio 3 d. atrado prancūzai Martenas de Šasironas (Martin de Chassiron) ir Mišelis diu Bokažas (Michel Du Bocage). Kadangi buvo , jie salą pavadino Kristaus Kančios vardu. 1725 m. Bokažas saloje kurį laiką gyveno ir ją tyrė. XVIII a. salai prigijo anglų pirato Džono Klipertono (John Clipperton) vardas, nes tikėta, kad šioje saloje jis slapstosi. 1858 m. atolą oficialiai užėmė Prancūzija (kaip Taičio kolonijos dalį), nors į ją pretenzijas taip pat reiškė JAV ir Meksika. XIX a. pab. amerikiečiai Klipertono saloje kasė guaną. 1897 m. salą užėmė Meksikos kariuomenė, buvo paskirtas jos gubernatorius, įsteigta kolonija, pastatytas švyturys. Prasidėjus , paskutiniai guano kasėjai salą apleido, o meksikiečių įgula Klipertone nebegavo maisto siuntų iš žemyno. Dauguma meksikiečių 1916 m. mirė nuo skorbuto, o gubernatorius Ramonas Arnaudas (Ramón Arnaud) paskendo bandydamas menku plaustu pasiekti praplaukiantį laivą. 1917 m. amerikiečių laivas išgelbėjo išgyvenusiuosius – 4 moteris ir 7 vaikus. 1931 m. Klipertono sala galutinai pripažinta Prancūzijai. Prancūzai atstatė švyturį, kurį laiką turėjo ten karinį postą. Po Antrojo pasaulinio karo Klipertono sala buvo apleista – joje kartais lankydavosi žvejai, Prancūzijos laivyno patruliai, 1978 m. čia televizijos laidą filmavo Žakas Kusto. 1980 m. pastatyta automatinė meteorologinė stotis. 2007 m. Klipertono sala iš Prancūzijos Polinezijos pateko Prancūzijos užjūrio ministerijos žinion.
- Kokospalmės ant Klipertono atolo žiedo
- Palydovinė nuotrauka
- Padūkėlis Klipertono saloje
- Išsigelbėję Meksikos kolonistai iš Klipertono salos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klipertono sala, Kas yra Klipertono sala? Ką reiškia Klipertono sala?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais 10 18 s pl 109 13 v ilg 10 300 s pl 109 217 r ilg 10 300 109 217 Klipertono salos zemelapisKlipertono salos padetis Klipertono sala pranc Ile de Clipperton arba Kristaus Kancios sala pranc Ile de la Passion isp Isla de la Pasion negyvenamas koralinis atolas rytineje Ramiojo vandenyno puseje 1080 km nuo pietvakariniu Meksikos krantu Priklauso Prancuzijai sudaro tiesiogiai Prancuzijos uzjurio ministerijos valdoma uzjurio teritorija Artimiausia sausuma yra uz 945 km esanti Sokoro sala priklausanti Meksikai GeografijaAtolo ziedas istisas sudaro 2 km ir apjuosia uzdara laguna 4 km Jos skersmuo 12 km Laguna gili iki 72 m jos vanduo pavirsiuje beveik gelas uzauges dumbliais Atolo pavirsius skurdus auga tik zolynai garstukai heliotropai XIX a pab įveistos kokospalmes Klipertono atole peri kauketieji ir fregatos laukiai gegutes geltonieji kruminukai Gyvena endemine krabu rusis Johngarthia planata Klimatas atograzu jurinis Temperatura laikosi tarp 20 ir 32 C liuciu laikotarpis trunka nuo geguzes iki spalio per jį buna uraganu IstorijaSala 1711 m balandzio 3 d atrado prancuzai Martenas de Sasironas Martin de Chassiron ir Miselis diu Bokazas Michel Du Bocage Kadangi buvo jie sala pavadino Kristaus Kancios vardu 1725 m Bokazas saloje kurį laika gyveno ir ja tyre XVIII a salai prigijo anglu pirato Dzono Klipertono John Clipperton vardas nes tiketa kad sioje saloje jis slapstosi 1858 m atola oficialiai uzeme Prancuzija kaip Taicio kolonijos dalį nors į ja pretenzijas taip pat reiske JAV ir Meksika XIX a pab amerikieciai Klipertono saloje kase guana 1897 m sala uzeme Meksikos kariuomene buvo paskirtas jos gubernatorius įsteigta kolonija pastatytas svyturys Prasidejus paskutiniai guano kasejai sala apleido o meksikieciu įgula Klipertone nebegavo maisto siuntu is zemyno Dauguma meksikieciu 1916 m mire nuo skorbuto o gubernatorius Ramonas Arnaudas Ramon Arnaud paskendo bandydamas menku plaustu pasiekti praplaukiantį laiva 1917 m amerikieciu laivas isgelbejo isgyvenusiuosius 4 moteris ir 7 vaikus 1931 m Klipertono sala galutinai pripazinta Prancuzijai Prancuzai atstate svyturį kurį laika turejo ten karinį posta Po Antrojo pasaulinio karo Klipertono sala buvo apleista joje kartais lankydavosi zvejai Prancuzijos laivyno patruliai 1978 m cia televizijos laida filmavo Zakas Kusto 1980 m pastatyta automatine meteorologine stotis 2007 m Klipertono sala is Prancuzijos Polinezijos pateko Prancuzijos uzjurio ministerijos zinion Kokospalmes ant Klipertono atolo ziedo Palydovine nuotrauka Padukelis Klipertono saloje Issigelbeje Meksikos kolonistai is Klipertono salosVikiteka Klipertono sala vaizdine ir garsine medziaga