Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Amsterdamo sala
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
37°49′33″ p. pl. 77°33′17″ r. ilg. / 37.82583°š. pl. 77.55472°r. ilg.
Amsterdamo sala (pranc. Île Amsterdam) arba Naujasis Amsterdamas (Nouvelle Amsterdam) – sala pietiniame Indijos vandenyne, beveik viduryje tarp Afrikos, Azijos, Australijos ir Antarktidos. Priklauso Prancūzijai, kartu su už 85 km nutolusia Šv. Pauliaus sala sudaro atskirą Prancūzijos Pietų Sričių rajoną.
Sala užima 55 km² plotą, jos ilgis 10 km, plotis iki 7 km. Tai vulkaninė sala, sudaryta iš snaudžiančio ugnikalnio (paskutinis išsiveržimas – 1792 m). Iškyla į 867 m (Deivių k.). Pietvakariuose driekiasi ugnikalnio kaldera, vadinama Viržynų plynaukšte (Plateau des Tourbières). Ji į vandenyną leidžiasi stačiais (>700 m) D’Antrkasto skardžiais.
Klimatas jūrinis, švelnus. Vidutinė metinė temperatūra – 14 °C, per metus ji nedaug kinta (sausį vidutiniškai būna 17,5 °C, liepą – 11,6 °C). Per metus iškrenta apie 1100 mm kritulių, būdingas didelis oro drėgnumas, gūsingi vėjai. Priešingai, nei daugelyje kitų pietų Indijos vandenyno salų, Amsterdamo saloje auga medžiai – tik pietų jūrų salose sutinkami Phylica arborea. Taip pat veši žolės, papartynai. Saloje peri jūriniai paukščiai – albatrosai (tarp jų – endeminis Diomedea amsterdamensis), pingvinai, plėšikai. Yra subtropinių jūrų lokių ir pietinių jūrų dramblių gulyklos. Įsiveisusios pelės, žiurkės, sulaukėjusios katės. Iki 2010 m. Amsterdamo saloje gyvavo sulaukėjusių galvijų populiacija.
Amsterdamo salos šiaurinėje pakrantėje veikia Marteno de Vivjė (Martin-de-Viviès) mokslinių tyrimų stotis (~30 žmonių).
1522 m. kovo 18 d. salą atrado ispanų jūrininkas Chuanas Sebastianas Elkanas, tęsęs žuvusio Fernando Magelano kelionę. 1633 m. birželio 17 d. salą pasiekė olandų kapitonas (Anthony van Diemen) ir pavadino savo laivo „Naujasis Amsterdamas“ (Nieuw Amsterdam) vardu. 1696 m. saloje išsilaipino olandas (Willem de Vlamingh). Vėliau į salą patekdavo įvairūs paklydę laivai, ruonių medžiotojai. 1871 m. Amsterdamo salą pabandė apgyvendinti prancūzai iš Reuniono, joje įveisė galvijus, bet vėliau išsikraustė. 1892 m. Amsterdamo sala oficialiai tapo Prancūzijos valda, o nuo 1924 m. valdyta kaip Madagaskaro kolonijos dalis. 1949 m. atidaryta pirmoji tyrimų stotis Camp Heurtin.
- Vulkaniniai Diuma krateriai
- Marten de Vivjė stotis
- D’Antrkasto kyšulys ir skardžiai
- Phylica arborea medžiai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Amsterdamo sala, Kas yra Amsterdamo sala? Ką reiškia Amsterdamo sala?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais 37 49 33 p pl 77 33 17 r ilg 37 82583 s pl 77 55472 r ilg 37 82583 77 55472 Amsterdamo salos padetisSalos zemelapis Amsterdamo sala pranc Ile Amsterdam arba Naujasis Amsterdamas Nouvelle Amsterdam sala pietiniame Indijos vandenyne beveik viduryje tarp Afrikos Azijos Australijos ir Antarktidos Priklauso Prancuzijai kartu su uz 85 km nutolusia Sv Pauliaus sala sudaro atskira Prancuzijos Pietu Sriciu rajona Sala uzima 55 km plota jos ilgis 10 km plotis iki 7 km Tai vulkanine sala sudaryta is snaudziancio ugnikalnio paskutinis issiverzimas 1792 m Iskyla į 867 m Deiviu k Pietvakariuose driekiasi ugnikalnio kaldera vadinama Virzynu plynaukste Plateau des Tourbieres Ji į vandenyna leidziasi staciais gt 700 m D Antrkasto skardziais Klimatas jurinis svelnus Vidutine metine temperatura 14 C per metus ji nedaug kinta sausį vidutiniskai buna 17 5 C liepa 11 6 C Per metus iskrenta apie 1100 mm krituliu budingas didelis oro dregnumas gusingi vejai Priesingai nei daugelyje kitu pietu Indijos vandenyno salu Amsterdamo saloje auga medziai tik pietu juru salose sutinkami Phylica arborea Taip pat vesi zoles papartynai Saloje peri juriniai pauksciai albatrosai tarp ju endeminis Diomedea amsterdamensis pingvinai plesikai Yra subtropiniu juru lokiu ir pietiniu juru drambliu gulyklos Įsiveisusios peles ziurkes sulaukejusios kates Iki 2010 m Amsterdamo saloje gyvavo sulaukejusiu galviju populiacija Amsterdamo salos siaurineje pakranteje veikia Marteno de Vivje Martin de Vivies moksliniu tyrimu stotis 30 zmoniu 1522 m kovo 18 d sala atrado ispanu jurininkas Chuanas Sebastianas Elkanas teses zuvusio Fernando Magelano kelione 1633 m birzelio 17 d sala pasieke olandu kapitonas Anthony van Diemen ir pavadino savo laivo Naujasis Amsterdamas Nieuw Amsterdam vardu 1696 m saloje issilaipino olandas Willem de Vlamingh Veliau į sala patekdavo įvairus paklyde laivai ruoniu medziotojai 1871 m Amsterdamo sala pabande apgyvendinti prancuzai is Reuniono joje įveise galvijus bet veliau issikrauste 1892 m Amsterdamo sala oficialiai tapo Prancuzijos valda o nuo 1924 m valdyta kaip Madagaskaro kolonijos dalis 1949 m atidaryta pirmoji tyrimu stotis Camp Heurtin Vulkaniniai Diuma krateriai Marten de Vivje stotis D Antrkasto kysulys ir skardziai Phylica arborea medziaiVikiteka Amsterdamo sala vaizdine ir garsine medziaga