Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prancūzijos revoliucijos karai Data 1791 m 1802 m Vieta Europa Egiptas Vidurinieji Rytai Atlanto vandenynas KaribaiRezul
Prancūzijos revoliuciniai karai
| Prancūzijos revoliucijos karai. | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
Šventoji Romos imperija
| Pirmoji Prancūzijos respublika
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Karlas Liudvikas | Napoleonas Bonapartas | ||||||
Prancūzijos revoliucijos karai – karai, kilę dėl Didžiosios Prancūzijos revoliucijos. Nėra visiško sutarimo, kada prasidėjo Napoleono karai; pagal vieną versiją, pastaraisiais vadinami karai, vykę po to, kai Napoleonas briumero 18 d. paėmė valdžią Prancūzijoje.
Pagal kitą versiją, Prancūzijos revoliucijos karai vyko iki 1802 m., o Napoleono karų pradžia laikoma karas tarp Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, prasidėjęs 1803 m. Po trumpos sudarytos 1802 m.
Karai prasidėjo kaip Pirmosios Prancūzijos respublikos kova už išlikimą, o baigėsi, kai ji tapo stipriausia Europos valstybe, užkariavusia vokiečių žemes iki Reino upės ir pradėjusi dominuoti Nyderlanduose, Šveicarijoje ir Italijoje.
Priežastys
1789 m. Prancūzijoje prasidėjo revoliucija. Liudvikas XVI neteko sosto. Kiti Europos monarchai sunerimę stebėjo įvykius Prancūzijoje ir svarstė, ar nereikėtų surengti intervencijos. Rugpjūčio 27 d. jie paskelbė , kurioje teigta, kad Europos monarchai remia karališkosios šeimos gerovę. Ideologinė Prancūzijos priešprieša su likusia Europa ir Austrijos teritorinės pretenzijos Elzase, agitacinė emigrantų veikla Austrijos Nyderlanduose bei vokiečių valstybėse įaudrino padėtį.
Karas su Pirmąja koalicija
1792 m. balandžio 20 d. Įstatymų leidimo susirinkimas paskelbė karą Šventajai Romos Imperijai. Po Liudviko XVI giljotinavimo buvo sudaryta Pirmoji koalicija kovai su Prancūzijos respublika. Nepaisant pilietinio karo, masinis šaukimas į armiją ir karinės reformos lėmė koalicijos pralaimėjimą. Karas baigėsi, kai Napoleonas privertė Austriją pripažinti Kampo Formijaus taikos sutartį. Tik Didžioji Britanija liko nepripažinusi Prancūzijos Respublikos.
Prasidėjus karui Prancūzijai trūko lėšų ir resursų, armijos buvo prastai organizuotos. Po pirmojo susirėmimo su austrais (balandžio 29 d., netoli Lilio) prancūzų kareiviai nužudė savo vadą, kurį įtarė išdavystę. Daug prancūzų kariuomenės vadų buvo įtarinėjami palankumu aristokratams ir keičiami labiau patikimais. Taigi koalicijos pajėgos visai pagrįstai manė, kad invazija į Prancūziją bus lengva.
Prie Reino upės greitai susirinko Prūsijos, Heseno, Austrijos ir prancūzų emigrantų pajėgos, kurioms vadovavo kunigaikštis . Rugpjūčio 19 d. koalicijos pajėgos kirto Prancūzijos sieną, užgrobė ir Verdeną, o rugsėjį apgulė Lilį ir pradėjo žygį į Paryžių, tačiau jis buvo sustabdytas po susirėmimo prie ir po dešimties dienų koalicinės pajėgos atsitraukė. Tuo metu prancūzų pajėgos užėmė Nicą ir Savoją bei Mecą. Lilio apgula austrams baigėsi nesėkmingai, o lapkričio 6 d. prancūzai, vadovaujami , laimėjo pirmą didelę pergalę Žemapo mūšyje. Per mėnesį po mūšio prancūzai užėmė didžiąją Belgijos dalį. 1793 m. sausį, tuoj po Liudviko XVI giljotinavimo, prie pirmosios koalicijos prisijungė Ispanija ir Portugalija, o vasario 1 d. Prancūzija paskelbė karą Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams. Metų pradžioje prancūzų pajėgos įsiveržė į Nyderlandus ir užėmė Bredą, bet sėkmingas austrų puolimas Belgijoje privertė šias pajėgas atsitraukti, o po prancūzų pralaimėjimo jų vadas Dumuorezas slapta perėjo į rojalistų pusę, bet buvo išaiškintas ir suimtas jakobinų. Tuo metų Lione ir Marselyje kilo sukilimai prieš revoliuciją, o Vandėjos sukilėliai suformavo karines pajėgas ir užmezgė ryšius su britais. Į Prancūziją tuomet veržtasi iš visų pusių: ispanai persikėlė per Pirėnus, Sardinijos kariuomenė – Alpes, austrai užgrobė Valensjeną, o britai gegužės 31 d. pradėjo jūrinę blokadą. Nepaisant to, revoliucionieriai įvykdė masinę mobilizaciją ir suformavo 14 armijų. Netrukus sukilimai Kanuose, Lione ir Marselyje buvo numalšinti, tačiau rugpjūčio 29 d. kontrarevoliucionieriai, kartu su britų ir ispanų pajėgomis, užėmė Tuloną ir ten buvusius prancūzų karinius laivus (Tulonas buvo atsiimtas gruodžio 19 d.). Rugsėjo 6-8 d. prancūzai sutriuškino prūsų pajėgas ir nutraukė Diunkerko apgulą. Spalį Prancūzijos šiaurės armijos vadu tapęs laimėjo ir perėjo į puolimą.
1794 m. revoliucionieriai perėmė iniciatyvą; nors invazija į Pjemontą nepavyko, bet prancūzai išvijo Ispanijos pajėgas iš ir įsiveržė į Kataloniją. Tuo metu dvi prancūzų armijos puolė koalicijos pajėgas Belgijoje, o po pergalės per Fleriuso mūšį birželio 26 d., nubloškė jas kitapus Reino upės ir okupavo Belgiją, Reino kraštą ir pietų Olandiją. 1795 m. pradžioje, po netikėtos žiemos atakos, prancūzai užgrobė Nyderlandus ir įkūrė marionetinę Batavijos respubliką, be to, Prūsija, Ispanija ir Hesenas sudarė taikos sutartį su Prancūzija, taigi jai nebegrėsė tiesioginis invazijos pavojus. Britanija bandė sustiprinti kontrarevoliucionierius, bet pastarųjų rengtas sukilimas Paryžiuje spalio 4 d. buvo užgniaužtas vietinės įgulos, vadovaujamos Napoleono. Generolas perėjo į rojalistų pusę, tai lėmė nesėkmingą Mainco apgulos baigtį ir evakuaciją iš Manheimo. 1796 m. Trys Prancūzijos armijos pradėjo veržtis Tirolio, Vienos kryptimi. Dvi iš jų, vadovaujamos Džordono ir , persikėlė per Reiną, trečia, vadovaujama Bonoparto, įsiveržė į Italiją. Per Reiną persikėlusios pajėgos pasiekė Bavariją rugsėjį, bet po austrų pergalės per abi armijos atsraukė atgal per Reiną, tačiau Italijoje Napoleonas atskyrė Austrijos ir Sardinijos armijas, užgrobė Milaną, apgulė Mantują ir sutriuškino prieš jį pasiųstas austrų pajėgas, o Prancūzijoje Vandėjos sukilėliai buvo sutriuškinti . 1797 m. vasario 14 d. britų laivynas per sutriuškino ispanų flotilę, bandžiusią prisijungti prie Prancūzijos laivyno. Napoleonas po apgulos užėmė Mantują, o austrai nesugebėjo sustabdyti jo veržimosi į Tirolį. Balandį, kai kitos prancūzų pajėgos persikėlė per Reiną, Austrija paprašė taikos. Spalį Austrija pasirašė Kampo Formijaus taikos sutartį, pripažindama Belgiją, Reino kraštą ir didelius Šiaurės Italijos plotus Prancūzijai. 1798 m. kadangi tik Didžioji Britanija liko kovoti su Prancūzija, Napoleonas surengė ekspediciją į Egiptą. Tuo tarpu Direktoriją įsiveržė į Šveicariją: įkūrė Helvetijos respubliką ir aneksavo Ženevą. Taip pat buvo pasiųsta ekspedicija į Airiją padėti sukilėliams prieš britų valdžią, bet pasiųsti laivai buvo užgrobti britų.
Egipto ekspedicija
Prancūzijos ir antiprancūziškos koalicijos karai ilgainiui keitė savo pobūdį. Prancūzija iš besiginančios šalies virto galingiausia Europos žemyno valstybe. Tačiau svarbiausia Prancūzijos priešininkė – Didžioji Britanija, turėdama stipriausią karo laivyną, tęsė karą. Norėdama pakirsti D. Britanijos kolonijinę galybę, Direktorija nutarė surengti karinę eskpediciją į Indiją, turtingiausią anglų valdą. Kelias į Indiją ėjo per arabų kraštus, todėl Direktorija pritarė Bonaparto pasiūlymui užimti Egiptą, kuris tuo metu priklausė Osmanų imperijai, ir kartu susigrąžinti įtaką Rytuose, prarastą revoliucijos metais.
1798 m. gegužę Napoleonas su 40000 karių ir jūrininkų išplaukė į Egiptą. Birželio 11 d. šios pajėgos užėmė Maltą, atsisakiusią primti ekspedicijos pajėgas. Prancūzų flotilei pavyko sveikai pasiekti Egiptą, nors admirolo H. Nelsono vadovaujamas anglų laivynas juos persekiojo. Liepos 1 d. Prancūzijos kariuomenė, vadovaujama Bonaparto, išsilaipino Aleksandrijoje. Užėmę šį uostą, prancūzai patraukė link Kairo. Liepos 21 d. mameliukų pajėgos buvo sutriuškintos , prancūzai įžengė į mameliukų apleistą Kairą. Tačiau Nelsono vadovaujamas anglų laivynas naktį iš Rugpjūčio 1 į 2 prie sumušė prancūzų laivus ir atkirto Egipte Bonaparto kariuomenę. Pačiame Egipte prasidėjo partizaninis karas, o rugsėjį Osmanų imperija Prancūzijai paskelbė džihadą. Siekdamas užbėgti už akių galimam osmanų įsiveržimui į Egiptą, Napoleonas nužygiavo šiaurėn į dabartinių Izraelio ir Libano teritorijas. Jo pajėgos užėmė Gazą, Jafą, balandžio 16 d. atmušė osmanų kontrapuolimą ir apgulė Aką. Tačiau vietinė įgula, remiama britų laivyno, išsilaikė ir gegužę Napoleonas su kariuomene, išretinta ligų, atsitraukė ir grįžo į Egiptą.
1799 m. liepos 11 d. osmanų kariuomenė, vadovaujama , išsilaipino , bet liepos 25 d. Napoleonas sumušė šias pajėgas. Po mėnesio Napoleonas, sužinojes, jog direktorija prarado jo iškovotas žemes Italijoje, grįžo į Prancūziją. Egipte likusios pajėgos buvo sutriuškintos britų ir osmanų pajėgų 1801 m.
Kvazikaras
Šis konfliktas buvo nepaskelbtas karas tarp JAV ir Prancūzijos, vykęs nuo 1798 iki 1800 m. Karas kilo dėl JAV Kongreso atsisakymo toliau mokėti skolas revoliucinei Prancūzijai ir užmegztų santykių su Britais. Amerikiečių prekybinius laivus pradėjo puldinėti prancūzų piratai, taigi JAV buvo priversta atkurti po Nepriklausomybės karo smarkiai sumažintą laivyną. Karo pradžia laikoma liepos 7 d., kai Kongresas nutraukė visas sutartis su Prancūzija. Netrukus amerikiečių laivynas užgniaužė piratų antpuolius, o 1800 m. rugsėjo 30 d. amerikiečiai, padedami britų diplomatų, pasirašė su Prancūzija konvenciją, užbaigusią konfliktą.
Karas su Antrąja koalicija
1798 m. pasinaudojus Anglijos finansine parama, buvo suformuota Antroji koalicija, į kurią pirmą kartą įėjo Rusija. Karo pradžia Prancūzijai buvo nesėkminga. Trūko lėšų, Napoleonas tuo metu kariavo Egipte. Koalicijos kariuomenės įsiveržė į Italiją, Šveicariją ir Nyderlandus. Rusų generolas Aleksandras Suvorovas keliskart nugalėjo prancūzus Italijoje ir privertė juos atsitraukti į Alpes. Tačiau britai turėjo trauktis iš Nyderlandų, kai buvo užgrobta jų flotilė, o rusų kariuomenė buvo sutriuškinta prancūzų, vadovaujamų Andrė Mesenos Šveicarijoje per . Po jo Rusija pasitraukė iš koalicijos. Sužinojęs apie Italijos praradimą, 1799 m. rugpjūčio 23 d. Napoleonas grįžo į Prancūziją. 1799 m. lapkričio 9 d. jis įvykdė valstybės perversmą ir įkūrė Konsulatą. Jis surinko pajėgas Dižone ir žygiavo per Šveicariją, kad užpultų ten esančias austrų pajėgas. 1800 m. birželio 14 d. sutriuškino austrus Marengo mūšyje ir okupavo šiaurės Italiją. Kita prancūzų kariuomenė, vadovaujama , įsiveržė į Bavariją ir sutriuškino austrus , o Austrija paprašė taikos. 1801 m. vasario 9 d. buvo pasirašyta Liunevilio taika. 1802 m. kovo 26 d. Anglija pasirašė Amjeno taikos sutartį. Po jos vykęs taikos periodas buvo ilgiausias 1792–1815 m. laikotarpiu.
Šaltiniai
„Karai“, R. G. Grant, „ Alma littera “, leidimas lietuvių kalba, 2006 m., 196-201 psl.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prancūzijos revoliuciniai karai, Kas yra Prancūzijos revoliuciniai karai? Ką reiškia Prancūzijos revoliuciniai karai?
Prancuzijos revoliucijos karai Data 1791 m 1802 m Vieta Europa Egiptas Vidurinieji Rytai Atlanto vandenynas KaribaiRezultatas Prancuzijos respublikos pergale Konflikto salysSventoji Romos imperija Prusija Jungtine Karalyste Rusijos imperija Prancuzijos karalyste Ispanija Portugalija Sardinijos karalyste Osmanu imperija Olandijos respublika Jungtines Amerikos Valstijos 1798 1800 m Haitis Pirmoji Prancuzijos respublika Lensteris Lenku legionai Danija Norvegija Prancuzijos marionetines valstybesVadovai ir kariniai vadaiKarlas Liudvikas Horatio Nelson Aleksandras Suvorovas John Adams Napoleonas Bonapartas Andre Massena Volfas Tounas Prancuzijos revoliucijos karai karai kile del Didziosios Prancuzijos revoliucijos Nera visisko sutarimo kada prasidejo Napoleono karai pagal viena versija pastaraisiais vadinami karai vyke po to kai Napoleonas briumero 18 d paeme valdzia Prancuzijoje Pagal kita versija Prancuzijos revoliucijos karai vyko iki 1802 m o Napoleono karu pradzia laikoma karas tarp Jungtines Karalystes ir Prancuzijos prasidejes 1803 m Po trumpos sudarytos 1802 m Karai prasidejo kaip Pirmosios Prancuzijos respublikos kova uz islikima o baigesi kai ji tapo stipriausia Europos valstybe uzkariavusia vokieciu zemes iki Reino upes ir pradejusi dominuoti Nyderlanduose Sveicarijoje ir Italijoje Priezastys1789 m Prancuzijoje prasidejo revoliucija Liudvikas XVI neteko sosto Kiti Europos monarchai sunerime stebejo įvykius Prancuzijoje ir svarste ar nereiketu surengti intervencijos Rugpjucio 27 d jie paskelbe kurioje teigta kad Europos monarchai remia karaliskosios seimos gerove Ideologine Prancuzijos priespriesa su likusia Europa ir Austrijos teritorines pretenzijos Elzase agitacine emigrantu veikla Austrijos Nyderlanduose bei vokieciu valstybese įaudrino padetį Karas su Pirmaja koalicija1792 m balandzio 20 d Įstatymu leidimo susirinkimas paskelbe kara Sventajai Romos Imperijai Po Liudviko XVI giljotinavimo buvo sudaryta Pirmoji koalicija kovai su Prancuzijos respublika Nepaisant pilietinio karo masinis saukimas į armija ir karines reformos leme koalicijos pralaimejima Karas baigesi kai Napoleonas priverte Austrija pripazinti Kampo Formijaus taikos sutartį Tik Didzioji Britanija liko nepripazinusi Prancuzijos Respublikos Prasidejus karui Prancuzijai truko lesu ir resursu armijos buvo prastai organizuotos Po pirmojo susiremimo su austrais balandzio 29 d netoli Lilio prancuzu kareiviai nuzude savo vada kurį įtare isdavyste Daug prancuzu kariuomenes vadu buvo įtarinejami palankumu aristokratams ir keiciami labiau patikimais Taigi koalicijos pajegos visai pagrįstai mane kad invazija į Prancuzija bus lengva Valmi musis Prie Reino upes greitai susirinko Prusijos Heseno Austrijos ir prancuzu emigrantu pajegos kurioms vadovavo kunigaikstis Rugpjucio 19 d koalicijos pajegos kirto Prancuzijos siena uzgrobe ir Verdena o rugsejį apgule Lilį ir pradejo zygį į Paryziu taciau jis buvo sustabdytas po susiremimo prie ir po desimties dienu koalicines pajegos atsitrauke Tuo metu prancuzu pajegos uzeme Nica ir Savoja bei Meca Lilio apgula austrams baigesi nesekmingai o lapkricio 6 d prancuzai vadovaujami laimejo pirma didele pergale Zemapo musyje Per menesį po musio prancuzai uzeme didziaja Belgijos dalį 1793 m sausį tuoj po Liudviko XVI giljotinavimo prie pirmosios koalicijos prisijunge Ispanija ir Portugalija o vasario 1 d Prancuzija paskelbe kara Didziajai Britanijai ir Nyderlandams Metu pradzioje prancuzu pajegos įsiverze į Nyderlandus ir uzeme Breda bet sekmingas austru puolimas Belgijoje priverte sias pajegas atsitraukti o po prancuzu pralaimejimo ju vadas Dumuorezas slapta perejo į rojalistu puse bet buvo isaiskintas ir suimtas jakobinu Tuo metu Lione ir Marselyje kilo sukilimai pries revoliucija o Vandejos sukileliai suformavo karines pajegas ir uzmezge rysius su britais Į Prancuzija tuomet verztasi is visu pusiu ispanai persikele per Pirenus Sardinijos kariuomene Alpes austrai uzgrobe Valensjena o britai geguzes 31 d pradejo jurine blokada Nepaisant to revoliucionieriai įvykde masine mobilizacija ir suformavo 14 armiju Netrukus sukilimai Kanuose Lione ir Marselyje buvo numalsinti taciau rugpjucio 29 d kontrarevoliucionieriai kartu su britu ir ispanu pajegomis uzeme Tulona ir ten buvusius prancuzu karinius laivus Tulonas buvo atsiimtas gruodzio 19 d Rugsejo 6 8 d prancuzai sutriuskino prusu pajegas ir nutrauke Diunkerko apgula Spalį Prancuzijos siaures armijos vadu tapes laimejo ir perejo į puolima 1794 m revoliucionieriai pereme iniciatyva nors invazija į Pjemonta nepavyko bet prancuzai isvijo Ispanijos pajegas is ir įsiverze į Katalonija Tuo metu dvi prancuzu armijos puole koalicijos pajegas Belgijoje o po pergales per Fleriuso musį birzelio 26 d nubloske jas kitapus Reino upes ir okupavo Belgija Reino krasta ir pietu Olandija 1795 m pradzioje po netiketos ziemos atakos prancuzai uzgrobe Nyderlandus ir įkure marionetine Batavijos respublika be to Prusija Ispanija ir Hesenas sudare taikos sutartį su Prancuzija taigi jai nebegrese tiesioginis invazijos pavojus Britanija bande sustiprinti kontrarevoliucionierius bet pastaruju rengtas sukilimas Paryziuje spalio 4 d buvo uzgniauztas vietines įgulos vadovaujamos Napoleono Generolas perejo į rojalistu puse tai leme nesekminga Mainco apgulos baigtį ir evakuacija is Manheimo 1796 m Trys Prancuzijos armijos pradejo verztis Tirolio Vienos kryptimi Dvi is ju vadovaujamos Dzordono ir persikele per Reina trecia vadovaujama Bonoparto įsiverze į Italija Per Reina persikelusios pajegos pasieke Bavarija rugsejį bet po austru pergales per abi armijos atsrauke atgal per Reina taciau Italijoje Napoleonas atskyre Austrijos ir Sardinijos armijas uzgrobe Milana apgule Mantuja ir sutriuskino pries jį pasiustas austru pajegas o Prancuzijoje Vandejos sukileliai buvo sutriuskinti 1797 m vasario 14 d britu laivynas per sutriuskino ispanu flotile bandziusia prisijungti prie Prancuzijos laivyno Napoleonas po apgulos uzeme Mantuja o austrai nesugebejo sustabdyti jo verzimosi į Tirolį Balandį kai kitos prancuzu pajegos persikele per Reina Austrija paprase taikos Spalį Austrija pasirase Kampo Formijaus taikos sutartį pripazindama Belgija Reino krasta ir didelius Siaures Italijos plotus Prancuzijai 1798 m kadangi tik Didzioji Britanija liko kovoti su Prancuzija Napoleonas surenge ekspedicija į Egipta Tuo tarpu Direktorija įsiverze į Sveicarija įkure Helvetijos respublika ir aneksavo Zeneva Taip pat buvo pasiusta ekspedicija į Airija padeti sukileliams pries britu valdzia bet pasiusti laivai buvo uzgrobti britu Egipto ekspedicijaMusis prie piramidziu Prancuzijos ir antiprancuziskos koalicijos karai ilgainiui keite savo pobudį Prancuzija is besiginancios salies virto galingiausia Europos zemyno valstybe Taciau svarbiausia Prancuzijos priesininke Didzioji Britanija turedama stipriausia karo laivyna tese kara Noredama pakirsti D Britanijos kolonijine galybe Direktorija nutare surengti karine eskpedicija į Indija turtingiausia anglu valda Kelias į Indija ejo per arabu krastus todel Direktorija pritare Bonaparto pasiulymui uzimti Egipta kuris tuo metu priklause Osmanu imperijai ir kartu susigrazinti įtaka Rytuose prarasta revoliucijos metais 1798 m geguze Napoleonas su 40000 kariu ir jurininku isplauke į Egipta Birzelio 11 d sios pajegos uzeme Malta atsisakiusia primti ekspedicijos pajegas Prancuzu flotilei pavyko sveikai pasiekti Egipta nors admirolo H Nelsono vadovaujamas anglu laivynas juos persekiojo Liepos 1 d Prancuzijos kariuomene vadovaujama Bonaparto issilaipino Aleksandrijoje Uzeme sį uosta prancuzai patrauke link Kairo Liepos 21 d mameliuku pajegos buvo sutriuskintos prancuzai įzenge į mameliuku apleista Kaira Taciau Nelsono vadovaujamas anglu laivynas naktį is Rugpjucio 1 į 2 prie sumuse prancuzu laivus ir atkirto Egipte Bonaparto kariuomene Paciame Egipte prasidejo partizaninis karas o rugsejį Osmanu imperija Prancuzijai paskelbe dzihada Siekdamas uzbegti uz akiu galimam osmanu įsiverzimui į Egipta Napoleonas nuzygiavo siauren į dabartiniu Izraelio ir Libano teritorijas Jo pajegos uzeme Gaza Jafa balandzio 16 d atmuse osmanu kontrapuolima ir apgule Aka Taciau vietine įgula remiama britu laivyno issilaike ir geguze Napoleonas su kariuomene isretinta ligu atsitrauke ir grįzo į Egipta 1799 m liepos 11 d osmanu kariuomene vadovaujama issilaipino bet liepos 25 d Napoleonas sumuse sias pajegas Po menesio Napoleonas suzinojes jog direktorija prarado jo iskovotas zemes Italijoje grįzo į Prancuzija Egipte likusios pajegos buvo sutriuskintos britu ir osmanu pajegu 1801 m KvazikarasSis konfliktas buvo nepaskelbtas karas tarp JAV ir Prancuzijos vykes nuo 1798 iki 1800 m Karas kilo del JAV Kongreso atsisakymo toliau moketi skolas revoliucinei Prancuzijai ir uzmegztu santykiu su Britais Amerikieciu prekybinius laivus pradejo puldineti prancuzu piratai taigi JAV buvo priversta atkurti po Nepriklausomybes karo smarkiai sumazinta laivyna Karo pradzia laikoma liepos 7 d kai Kongresas nutrauke visas sutartis su Prancuzija Netrukus amerikieciu laivynas uzgniauze piratu antpuolius o 1800 m rugsejo 30 d amerikieciai padedami britu diplomatu pasirase su Prancuzija konvencija uzbaigusia konflikta Karas su Antraja koalicijaAntrojo Ciuricho musio paveikslas 1798 m pasinaudojus Anglijos finansine parama buvo suformuota Antroji koalicija į kuria pirma karta įejo Rusija Karo pradzia Prancuzijai buvo nesekminga Truko lesu Napoleonas tuo metu kariavo Egipte Koalicijos kariuomenes įsiverze į Italija Sveicarija ir Nyderlandus Rusu generolas Aleksandras Suvorovas keliskart nugalejo prancuzus Italijoje ir priverte juos atsitraukti į Alpes Taciau britai turejo trauktis is Nyderlandu kai buvo uzgrobta ju flotile o rusu kariuomene buvo sutriuskinta prancuzu vadovaujamu Andre Mesenos Sveicarijoje per Po jo Rusija pasitrauke is koalicijos Suzinojes apie Italijos praradima 1799 m rugpjucio 23 d Napoleonas grįzo į Prancuzija 1799 m lapkricio 9 d jis įvykde valstybes perversma ir įkure Konsulata Jis surinko pajegas Dizone ir zygiavo per Sveicarija kad uzpultu ten esancias austru pajegas 1800 m birzelio 14 d sutriuskino austrus Marengo musyje ir okupavo siaures Italija Kita prancuzu kariuomene vadovaujama įsiverze į Bavarija ir sutriuskino austrus o Austrija paprase taikos 1801 m vasario 9 d buvo pasirasyta Liunevilio taika 1802 m kovo 26 d Anglija pasirase Amjeno taikos sutartį Po jos vykes taikos periodas buvo ilgiausias 1792 1815 m laikotarpiu Saltiniai Karai R G Grant Alma littera leidimas lietuviu kalba 2006 m 196 201 psl Taip pat skaitykiteDidzioji Prancuzu revoliucija Napoleono karai Vikiteka Prancuzijos revoliuciniai karai vaizdine ir garsine medziaga