Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Polis Gogenas pranc Paul GauguinP Gogeno autoportretas 1893 m Gimė 1848 m birželio 7 d ParyžiusMirė 1903 m gegužės 8 d 5
Polis Gogenas
| Polis Gogenas pranc. Paul Gauguin | |
|---|---|
| P. Gogeno autoportretas, 1893 m. | |
| Gimė | 1848 m. birželio 7 d. Paryžius |
| Mirė | 1903 m. gegužės 8 d. (54 metai) Atuona, Prancūzų Polinezija |
| Tautybė | Prancūzas |
| Veikla | Dailininkas |
| Sritis | Postimpresionizmas |
| Vikiteka | Paul Gauguin |
Polis Gogenas (piln. pranc. Eugène Henri Paul Gauguin, 1848 m. birželio 7 d. Paryžiuje – 1903 m. gegužės 8 d. Atuonoje, Markizų salos) – prancūzų tapytojas, grafikas, skulptorius, postimpresionistas.
Biografija
Polis Gogenas gimė 1848 m. birželio 7 d. Paryžiuje tuo metu vykusios revoliucijos metu. Jo tėvas Klovisas Gogenas buvo laikraščio Le National reporteris. Šis laikraštis nepritarė Liudvikui Bonapartui (vėliau Napoleonas III) ir gali būti, kad politinės aplinkybės lėmė, kad 1849 m. rudenį šeima išplaukė į Peru, tikėdamasi tolimų giminaičių iš motinos Alinos Marijos pusės paramos. Kelionės metu Klovisas Gogenas mirė ir kelionę Alina Marija su Poliu ir vyresne jo seserimi Marija pratęsė viena. Limoje šeima gyveno pas dėdę Pio di Tristan y Moscoso, kuris vienu metu buvo Peru vicekaraliumi ir jo žentas Ečenikė tuo metu buvo Peru prezidentu. Tikėtina, kad laimingi vaikystės metai Peru triukšmingoje, įvairiarasėje šeimoje ir tropikų gamtos įspūdžiai giliai įsirėžė į P. Gogeno atmintį ir vėliau paskatino grįžti į tropikus, pasirinkti primityvesnių kultūrų visuomenę, nei XIX a. pabaigos Prancūzija. Kai Poliui buvo septyneri, šeima grįžo į Prancūziją, apsigyveno senelio Izidorio Gogeno namuose Orleane. Pasikeitė P. Gogeno gyvenamoji aplinka, jis turėjo pramokti prancūziškai, pats senelis buvo policijos akiratyje dėl jo dalyvavimo 1848 m. politiniuose įvykiuose. P. Gogenas mokėsi Orleane ir Paryžiuje, kuriame po kelerių metų motina įsteigė modistės studiją.
Būdamas 15 metų P. Gogenas nusprendė pasirinkti jūrininko profesiją. Jis įstojo į prekybinį laivą, turėjusį atlikti kelionę į Pietų Ameriką ir jūroje praleido apie 6 metus. 1867 m. Indijoje jį pasiekė žinia, kad mirė motina. 1868 m. jis paliko prekybinį laivyną ir įstojo tarnauti į „Jérôme-Napoléon“ korvetę. Kai kilo Prancūzijos-Prūsijos karas, laivas buvo nukreiptas į Šiaurės jūrą. 1871 m. balandį po Prancūzijos armijos paleidimo (pralaimėjus karą) P. Gogenas grįžo į Prancūziją, jis buvo įgijęs trečios klasės jūreivio diplomą. Tuo metu šeimos namai Paryžiuje buvo sudegę. P. Gogenas pasikliovė sesers globėjo Gustavo Arozos globa, kuris jį įdarbino brokeriu Polio Berteno firmoje. Gustavas Aroza buvo pasiturintis, tarp jo kolekcionuotų kūrinių buvo Delakrua, Kurbė, Domjė, Koro kūrinių, vienu jo draugų buvo karikatūristas ir fotografas Feliksas Nadaras. Anksčiausiu P. Gogeno žinomu kūriniu yra 1871 m. datuotas peizažas. P. Gogenui sekėsi prekiauti biržoje, jis įsigijo namą, kolekcionavo kūrinius. Tarp jo mėgiamų dailininkų buvo Eduaras Manė, Klodas Monė, Kamilis Pisaro, Ogiustas Renuaras, Alfredas Sislėjus − tuo metu menko žinomumo menininkai. 1873 m. P. Gogenas vedė danę Metę Sofiją Gad, su kuria vėliau susilaukė 4 sūnų ir dukters. Berteno firmoje P. Gogenas surado bendramintį − Emilį Šufenekerį, su kuriuo kartu tapydavo sekmadieniais, piešė pagal nuogo kūno modelius Kolarosio akademijoje. P. Gogenas taip pat mokėsi kurti skulptūras, 1876 m. jo paveikslas buvo eksponuotas Paryžiaus oficialaus salono parodoje ir sulaukė teigiamų atsiliepimų.
Nuo 1879 m. P. Gogenas dalyvavo impresionistų grupės parodose, prisidėjo prie jų organizavimo, kvietė kitus dailininkus. Didelį postūmį užsiimti tapyba P. Gogenui suteikė K. Pisaro, kuris pats jį instruktavo tapybos impresionistiniu stiliumi 1879−1881 m. vasaromis kaime, ir ten jis sutiko Polį Sezaną − taip pat didelę įtaką P. Gogenui turėjusį dailininką. 1882 m. kilo finansinė krizė, 1883 m. P. Gogenui teko pasitraukti iš Berteno firmos. Jis nusprendė uždirbti pragyvenimui iš dailės, tačiau tai buvo sunku įgyvendinti, juolab, kad jis buvo beveik savamokslis. Šeimos finansinė būklė vis blogėjo. Su šeima P. Gogenas persikėlė į Ruaną, po to − į žmonos gimtąjį miestą Kopenhagą. Žmonos giminaičiai skeptiškai vertino jo menininko aspiracijas. P. Gogenas 1885 m. paliko žmoną su keturiais vaikais Kopenhagoje ir bepinigis, su šešerių metų sūnumi Klovisu grįžo į Paryžių. Iki to laiko P. Gogenas tapė impresionistine maniera ir vadino save impresionistu, tačiau jo paveikslai neturėjo individualios menininko vizijos ir užuot gyvai vaizdavę impresionistų pamėgtą šviesos ir šešėlių žaismą tarp lapijos ir vandens paviršiuje, buvo neišraiškingų spalvų, statiškų formų. Apie 1885 m. P. Gogenas daug mąstė dailės klausimais, vertino E. Delakrua piešinį ir jo paveikslų charakterį, matė Delakrua artimą menininką. Jo pasirodymas 1886 m. paskutinėje impresionistų parodoje virto nesėkme − publikos ir kritikų dėmesį patraukė Žoržas Sera su savo grandioziniu paveikslu „Sekmadienio popietė Grand Žatos saloje“, E. Dega aktų pastelių serija ir gimęs neoimpresionistų judėjimas. Kartu tapo aišku, kad impresionistinė dailė išsisėmė ir nebeturi ateities.
1886−1887 m. P. Gogenas ieškojo savo dailės šaltinių, dirbo Bretanėje, su draugu tapytoju Šarliu Lavaliu suplanavo kelionę į Panamą, kurioje tikėjosi apsigyventi nuošalioje, nepaliestos gamtos saloje. Prieš šią kelionę į Paryžių buvo atvykusi žmona Metė, kuri išsivežė sūnų Klovisą į Kopenhagą. Atvykus į Panamą realybė buvo ne tokia, kokios dailininkai tikėjosi. Š. Lavalis apie mėnesį tapė portretus ir P. Gogenas dirbo Panamos kanalo kasybose. Uždirbę pinigų draugai iškeliavo į Martiniką, kurioje P. Gogenas sukūrė 20 peizažų nauju stiliumi, iš kurio jau buvo galima pažinti kylantį dailininko talentą. Paveiktas salos klimato P. Gogenas susirgo maliarija ir dizenterija ir po keturių mėnesių buvo priverstas grįžti į Prancūziją. 1888 m., antrą kartą dirbdamas Bretanėje P. Gogenas sutiko jauną tapytoją Emilį Bernarą. Menininkų eksperimentų su ir kluazonizmu rezultatas buvo paveikslas „Vizija po pamokslo“ (arba „Jokūbo kova su angelu“). Perteikdamas bretonių moterų religinę viziją P. Gogenas visiškai atsisakė impresionistinio tapybos metodo, perspektyviojo vaizdavimo, naudojo nenatūralias, ryškias spalvas ir vienspalvius didelius plotus aiškiais kontūrais. Paveikslas tapo vienu iš pamatinių besivystančios Prancūzijos simbolistinės dailės kūrinių. Bretanėje susibūrė taip vadinama Pont Aveno dailininkų mokykla, kurios lyderiu tapo P. Gogenas. 1888 m. rudenį P. Gogenas atvyko į Arlį, kuriame dirbo Vincentas van Gogas, kurio brolis Teo van Gogas buvo P. Gogeno paveikslų dileriu. P. Gogenas skatino V. van Gogą labiau tapyti iš atminties ir vaizduotės, nei iš natūros. Dailininkai gyveno viename name ir greitai išryškėjo didžiuliai skirtumai tarp jų charakterių. Dviejų vienų reikšmingiausių XIX a. pabaigos menininkų bendravimas baigėsi dėl V. van Gogo psichologininio elgesio nestabilumo. Pasak istorijos, P. Gogenui pareiškus, kad jis išvyksta iš Arlio, V. van Gogas gruodžio 23 d. vakare pasekė jį miesto parke. P. Gogenas tai pajuto ir atsisukęs pamatė V. van Gogą su peiliu. V. van Gogas nusisuko ir nuėjo, po to nusipjovė sau ausį ir ją įteikė vietos prostitutei. Olandų menininkas buvo išgabentas į ligoninę, P. Gogenas išvyko iš Arlio.
1889 m. pavasarį Pasaulinės parodos Paryžiuje proga P. Gogenas su draugais Volpini kavinėje, kuri buvo oficialioje parodos teritorijoje, suorganizavo parodą, kuri patyrė fiasko. Dailininkas tuo metu gyveno skurdžiai, dirbo Bretanėje, kur sukūrė vieną reikšmingiausių šio laikotarpio kūrinių „Geltonasis Kristus“. Jis išbandė kurti grafiką. Tikriausiai Pasaulinės parodos paviljonai jam užvedė mintį išvykti į egzotiškus kraštus. P. Gogenas puoselėjo viltis išvykti į Tonkiną, po to − į Madagaskarą. Po Vincento van Gogo savižudybės jo brolis Teo pasitraukė iš verslo, taip P. Gogenas prarado savo vienintelį reikšmingą paveikslų pardavėją. Su draugų, literatų simbolistų (tarp kurių S. Malarmė, P. Verlenas, A. Rembo) pagalba P. Gogenui pasisekė surengti savo kūrinių sėkmingą aukcioną, bei pažįstami vėliau išrūpino šiokią tokią piniginę valdžios paramą „meninei misijai“ į Taitį, bei įsipareigojimą įsigyti 1 paveikslą jam grįžus. Prieš kelionę dailininkas aplankė šeimą Kopenhagoje, su kuria ryšiai vis labiau trūkinėjo, tik du jo vaikai mokėjo prancūziškai.
1891 m. balandžio 1 d. P. Gogenas paliko Prancūziją ir išvyko į Taičio salą Ramiajame vandenyne. Pirmuoju reikšmingu paveikslu, sukurtu Taityje, buvo „Ia Orana Maria“ (Sveika Marija). Kitais pažymėtinais kūriniais buvo „Manao Tupapau“ (Mirusiojo dvasia stebi) ir „Siesta“. P. Gogenas nesulaukė paramos iš vietinių kolonistų tarpo, Taičio aplinka buvo ne tokia, kokios jis tikėjosi. „Tai buvo Europa. Europa, su kuria tikėjausi baigęs visam laikui − tik dar blogesnė, su kolonijiniu snobizmu ir mūsų drabužių, madų, dorybių ir kvailysčių groteskišku imitavimu, labiau panašiu į karikatūrą“ − rašė P. Gogenas. Dėl prasto maitinimosi jo sveikata pradėjo blogėti. Pasibaigus pinigams jis buvo priverstas prašyti būti repatrijuotas valstybės lėšomis. 1893 m. P. Gogenas grįžo į Paryžių, kur kartu su draugu, poetu Šarliu Morisu paruošė knygą „Noa Noa“, iliustruotą savo kurtomis graviūromis. Jo polinezietiška kūryba irgi nesulaukė jokio ypatingo dėmesio, paroda pas P. Diuran-Riuelį patyrė nesėkmę, parduoti 11 paveikslų vos padengė išlaidas jai surengti. Nors dailininkas sulaukė šiokio tokio pritarimo kritikų tarpe, tačiau publika buvo šokiruota neįprastai ryškių paveikslų spalvų, taitietiškų pavadinimų, neįprastų temų. Gautas mirusio dėdės palikimas pagerino jo finansinius reikalus. P. Gogenas nusprendė išvykti į Taitį, prieš tai buvo apvogtas draugės.
Surengęs paveikslų aukcioną ir surinkęs šiek tiek lėšų 1895 m. liepos 3 d. dailininkas šį kartą visam laikui paliko Prancūziją ir išvyko į Taitį. Jis kentėjo nuo sifilio. 1897 m. balandį jį pasiekė žinia iš žmonos apie vienintelės dukters, 21 metų Alinos mirtį nuo pneumonijos. Duktė buvo artima dailininkui charakteriu, per ją P. Gogenas puoselėjo vienintelį stiprų ryšį su tolima šeima. „Aš tik ką praradau dukterį, aš nebemyliu Dievo ...“ − taip parašė P. Gogenas laiške, kuris tapo paskutiniuoju žmonai. Dailininkas sukūrė savo programinį, apmąstymų paveikslą „Iš kur mes atėjome? Kas mes? Kur mes einame?“. Po to bandė nusižudyti, jo sveikata buvo labai prasta. Jis siuntė paveikslus į Paryžių ir buvo labai priklausomas nuo atsiunčiamų pinigų. Dėl prastos sveikatos negalėdamas tapyti P. Gogenas rašė kandžius esė vietos satyriniam žurnaliukui Les Guêpes (Vapsvos), bei leido savo paties parašytą ir atspausdintą bukletą Le Sourire (Šypsena). Norėdamas išsimokėti kreditoriams apie metus laiko dirbo piešėju viešųjų darbų biure. Už savo veiklą 1900 m. vasarį jis buvo paskirtas į gerai apmokamas Les Guêpes redaktoriaus pareigas, kovą meno dileris Ambruazas Volaras sudarė su juo sutartį dėl paveikslų ir įsipareigojo mokėti kasmėnesinę išmoką. Nusivylęs Taičio biurokratine valdžia ir kolonistinės politikos įtaka dailininkas metė darbus Taityje ir 1901 m. rugsėjį persikėlė į dar nuošalesnę Hiva Oa salą, 1902 m. pradžioje dailininkas išgyveno paskutinį kūrybinio įkarščio pakilimą, tačiau jo sveikata vėl greitai suprastėjo, jis konfliktavo su vietos valdžia dėl polineziečių teisių. Polis Gogenas mirė 1903 m. gegužės 8 d. Atuonoje, maždaug tuo metu, kai jo vardas tarp Paryžiaus jaunosios kartos menininkų buvo pradėjęs virsti legenda.
Kūryba
P. Gogenas išsiugdė individualų stilių, labai skirtingą nuo impresionistinės dailės, kuria pradėjo tapyti. Jo paveikslai labai dekoratyvūs, nutapyti grynomis žėrinčiomis spalvomis, kurios sukuria vienalytes, tamsių kontūrų skiriamas plokštumas. Kūrybinio įkvėpimo ieškojo liaudies papročiuose, folklore. Žavėjosi rytietiška keramika, actekų skulptūromis, japonų graviūromis.
Okeanijos salose įkvėpimo P. Gogenas sėmėsi iš europietiškos estetikos kriterijų nepaliesto meno, egzotiškos gamtos ir vietinių žmonių primityvaus gyvenimo. Jo kūryboje vešli Taičio gamta, ryškūs šviesos ir saulės prisodrintų intensyvių spalvų kontrastai, natūralus augalų dekoratyvumas. Ten susiformavo savita ir nepakartojama Polio Gogeno meninė kalba – ekspresyvi, kupina paslaptingų mitų, simbolių ir legendų, be pigių egzotiškų atributų. Dailininkas sąmoningai nutolsta nuo natūralistinio gamtos vaizdavimo, jį domina monumentalios sintetinės formos, kurias apveda aiškiu kontūru, atmesdamas apimtį, dengia lokalinėmis, simbolinę prasmę turinčiomis dekoratyviomis spalvomis.
Dailininkas sukūrė grafikos, keramikos, medžio skulptūrų, parašė memuarus („Noa-Noa” 1897 m.). Kūryba turėjo įtakos XX a. 1 pusės modernistinės tapybos raidai, paskatino grupės „Nabis”, taip pat fovizmo, vokiškojo impresionizmo formavimąsi.
Lietuvių kalba 1969 m. išleista biografinė Anri Periušo knyga „Gogeno gyvenimas”, 2011 m. perleista audio CD laikmenoje. 2015 m. žiniasklaidoje pranešta, kad P. Gogeno paveikslas „Kada tu ištekėsi?” buvo parduotas už sumą, artimą 300 mln. JAV dolerių, ir tapo brangiausiu iš parduotų visų laikų.
Žymesni paveikslai
- Geltonasis Kristus, 1889 m.
- Kada tu ištekėsi?, 1892 m.
- O tu pavydi?, 1892 m.
- Autoportretas su palete, 1893 m.
- Moterys su mango vaisiais, 1893 m.
- Iš kur mes atėjome? Kas mes? Kur mes einame?, 1897–1898 m.
Darbų galerija
- P. Gogeno kūriniai chronologine tvarka
Paveikslai
- „Geltonasis Kristus“, 1889 m., Albright-Knox dailės galerija, Bafalas
- „Gražioji Angelė“, 1889 m., Orsė muziejus
- „Ia Orana Maria“ (Sveika Marija), 1892 m., Metropoliteno meno muziejus
- „Parau Api“ (Kas naujo?), 1892 m., Naujųjų meistrų galerija, Dresdenas
- „Mata Mua“ (Senaisiais laikais), 1892 m., Thyssen-Bornemisza muziejus
- „Te Tamari no Atua“ (Dievo sūnus), 1896 m., Naujoji pinakoteka, Miunchenas
- „Dvi taitietės“, 1899 m., Metropoliteno meno muziejus
- „Saulėgrąžos“, apie 1901 m., Ermitažas
Grafika, skulptūros
- „Bretanės linksmybės“, 1889 m., litografija
- „Manao Tupapau“ (Mirusiojo dvasia stebi), 1893-94 m., graviūra
- „Tehura ir du stabai“, 1892 m.
- „Oviri“, 1894 m.
Išnašos
- Greenfield, Howard. Paul Gauguin. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 30
- Greenfield, Howard. Paul Gauguin. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 31
- Greenfield, Howard. Paul Gauguin. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 45
- Greenfield, Howard. Paul Gauguin. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 46
- Greenfield, Howard. Paul Gauguin. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 48
- Greenfield, Howard. Paul Gauguin. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 48
- Greenfield, Howard. Paul Gauguin. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 50-60
- Greenfield, Howard. Paul Gauguin. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 71
- Greenfield, Howard. Paul Gauguin. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 80
- Greenfield, Howard. Paul Gauguin. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 82
- Greenfield, Howard. Paul Gauguin. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 85
- https://www.libis.lt Archyvuota kopija 2021-06-30 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.bbc.com/news/world-europe-31183733 BBC News
Šaltiniai
Vikicitatos
- Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Janina Celiešienė. Meno istorijos ir dailės pažinimo pagrindai.
- Cindy Kang, Institute of Fine Arts, New York University, 2011
- Encyclopaedia Britannica
- Nathalia Brodskaya. Gauguin. Parkstone International, 2011.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Polis Gogenas, Kas yra Polis Gogenas? Ką reiškia Polis Gogenas?
Polis Gogenas pranc Paul GauguinP Gogeno autoportretas 1893 m Gime 1848 m birzelio 7 d ParyziusMire 1903 m geguzes 8 d 54 metai Atuona Prancuzu PolinezijaTautybe PrancuzasVeikla DailininkasSritis PostimpresionizmasVikiteka Paul Gauguin Polis Gogenas piln pranc Eugene Henri Paul Gauguin 1848 m birzelio 7 d Paryziuje 1903 m geguzes 8 d Atuonoje Markizu salos prancuzu tapytojas grafikas skulptorius postimpresionistas BiografijaPolis Gogenas gime 1848 m birzelio 7 d Paryziuje tuo metu vykusios revoliucijos metu Jo tevas Klovisas Gogenas buvo laikrascio Le National reporteris Sis laikrastis nepritare Liudvikui Bonapartui veliau Napoleonas III ir gali buti kad politines aplinkybes leme kad 1849 m rudenį seima isplauke į Peru tikedamasi tolimu giminaiciu is motinos Alinos Marijos puses paramos Keliones metu Klovisas Gogenas mire ir kelione Alina Marija su Poliu ir vyresne jo seserimi Marija pratese viena Limoje seima gyveno pas dede Pio di Tristan y Moscoso kuris vienu metu buvo Peru vicekaraliumi ir jo zentas Ecenike tuo metu buvo Peru prezidentu Tiketina kad laimingi vaikystes metai Peru triuksmingoje įvairiaraseje seimoje ir tropiku gamtos įspudziai giliai įsireze į P Gogeno atmintį ir veliau paskatino grįzti į tropikus pasirinkti primityvesniu kulturu visuomene nei XIX a pabaigos Prancuzija Kai Poliui buvo septyneri seima grįzo į Prancuzija apsigyveno senelio Izidorio Gogeno namuose Orleane Pasikeite P Gogeno gyvenamoji aplinka jis turejo pramokti prancuziskai pats senelis buvo policijos akiratyje del jo dalyvavimo 1848 m politiniuose įvykiuose P Gogenas mokesi Orleane ir Paryziuje kuriame po keleriu metu motina įsteige modistes studija Budamas 15 metu P Gogenas nusprende pasirinkti jurininko profesija Jis įstojo į prekybinį laiva turejusį atlikti kelione į Pietu Amerika ir juroje praleido apie 6 metus 1867 m Indijoje jį pasieke zinia kad mire motina 1868 m jis paliko prekybinį laivyna ir įstojo tarnauti į Jerome Napoleon korvete Kai kilo Prancuzijos Prusijos karas laivas buvo nukreiptas į Siaures jura 1871 m balandį po Prancuzijos armijos paleidimo pralaimejus kara P Gogenas grįzo į Prancuzija jis buvo įgijes trecios klases jureivio diploma Tuo metu seimos namai Paryziuje buvo sudege P Gogenas pasikliove sesers globejo Gustavo Arozos globa kuris jį įdarbino brokeriu Polio Berteno firmoje Gustavas Aroza buvo pasiturintis tarp jo kolekcionuotu kuriniu buvo Delakrua Kurbe Domje Koro kuriniu vienu jo draugu buvo karikaturistas ir fotografas Feliksas Nadaras Anksciausiu P Gogeno zinomu kuriniu yra 1871 m datuotas peizazas P Gogenui sekesi prekiauti birzoje jis įsigijo nama kolekcionavo kurinius Tarp jo megiamu dailininku buvo Eduaras Mane Klodas Mone Kamilis Pisaro Ogiustas Renuaras Alfredas Sislejus tuo metu menko zinomumo menininkai 1873 m P Gogenas vede dane Mete Sofija Gad su kuria veliau susilauke 4 sunu ir dukters Berteno firmoje P Gogenas surado bendramintį Emilį Sufenekerį su kuriuo kartu tapydavo sekmadieniais piese pagal nuogo kuno modelius Kolarosio akademijoje P Gogenas taip pat mokesi kurti skulpturas 1876 m jo paveikslas buvo eksponuotas Paryziaus oficialaus salono parodoje ir sulauke teigiamu atsiliepimu Vizija po pamokslo arba Jokubo kova su angelu 1888 m Skotijos nacionaline galerija pirmasis reiksmingas P Gogeno paveikslas Nuo 1879 m P Gogenas dalyvavo impresionistu grupes parodose prisidejo prie ju organizavimo kviete kitus dailininkus Didelį postumį uzsiimti tapyba P Gogenui suteike K Pisaro kuris pats jį instruktavo tapybos impresionistiniu stiliumi 1879 1881 m vasaromis kaime ir ten jis sutiko Polį Sezana taip pat didele įtaka P Gogenui turejusį dailininka 1882 m kilo finansine krize 1883 m P Gogenui teko pasitraukti is Berteno firmos Jis nusprende uzdirbti pragyvenimui is dailes taciau tai buvo sunku įgyvendinti juolab kad jis buvo beveik savamokslis Seimos finansine bukle vis blogejo Su seima P Gogenas persikele į Ruana po to į zmonos gimtajį miesta Kopenhaga Zmonos giminaiciai skeptiskai vertino jo menininko aspiracijas P Gogenas 1885 m paliko zmona su keturiais vaikais Kopenhagoje ir bepinigis su seseriu metu sunumi Klovisu grįzo į Paryziu Iki to laiko P Gogenas tape impresionistine maniera ir vadino save impresionistu taciau jo paveikslai neturejo individualios menininko vizijos ir uzuot gyvai vaizdave impresionistu pamegta sviesos ir seseliu zaisma tarp lapijos ir vandens pavirsiuje buvo neisraiskingu spalvu statisku formu Apie 1885 m P Gogenas daug maste dailes klausimais vertino E Delakrua piesinį ir jo paveikslu charakterį mate Delakrua artima menininka Jo pasirodymas 1886 m paskutineje impresionistu parodoje virto nesekme publikos ir kritiku demesį patrauke Zorzas Sera su savo grandioziniu paveikslu Sekmadienio popiete Grand Zatos saloje E Dega aktu pasteliu serija ir gimes neoimpresionistu judejimas Kartu tapo aisku kad impresionistine daile issiseme ir nebeturi ateities 1886 1887 m P Gogenas ieskojo savo dailes saltiniu dirbo Bretaneje su draugu tapytoju Sarliu Lavaliu suplanavo kelione į Panama kurioje tikejosi apsigyventi nuosalioje nepaliestos gamtos saloje Pries sia kelione į Paryziu buvo atvykusi zmona Mete kuri issiveze sunu Klovisa į Kopenhaga Atvykus į Panama realybe buvo ne tokia kokios dailininkai tikejosi S Lavalis apie menesį tape portretus ir P Gogenas dirbo Panamos kanalo kasybose Uzdirbe pinigu draugai iskeliavo į Martinika kurioje P Gogenas sukure 20 peizazu nauju stiliumi is kurio jau buvo galima pazinti kylantį dailininko talenta Paveiktas salos klimato P Gogenas susirgo maliarija ir dizenterija ir po keturiu menesiu buvo priverstas grįzti į Prancuzija 1888 m antra karta dirbdamas Bretaneje P Gogenas sutiko jauna tapytoja Emilį Bernara Menininku eksperimentu su ir kluazonizmu rezultatas buvo paveikslas Vizija po pamokslo arba Jokubo kova su angelu Perteikdamas bretoniu moteru religine vizija P Gogenas visiskai atsisake impresionistinio tapybos metodo perspektyviojo vaizdavimo naudojo nenaturalias ryskias spalvas ir vienspalvius didelius plotus aiskiais konturais Paveikslas tapo vienu is pamatiniu besivystancios Prancuzijos simbolistines dailes kuriniu Bretaneje susibure taip vadinama Pont Aveno dailininku mokykla kurios lyderiu tapo P Gogenas 1888 m rudenį P Gogenas atvyko į Arlį kuriame dirbo Vincentas van Gogas kurio brolis Teo van Gogas buvo P Gogeno paveikslu dileriu P Gogenas skatino V van Goga labiau tapyti is atminties ir vaizduotes nei is naturos Dailininkai gyveno viename name ir greitai isryskejo didziuliai skirtumai tarp ju charakteriu Dvieju vienu reiksmingiausiu XIX a pabaigos menininku bendravimas baigesi del V van Gogo psichologininio elgesio nestabilumo Pasak istorijos P Gogenui pareiskus kad jis isvyksta is Arlio V van Gogas gruodzio 23 d vakare paseke jį miesto parke P Gogenas tai pajuto ir atsisukes pamate V van Goga su peiliu V van Gogas nusisuko ir nuejo po to nusipjove sau ausį ir ja įteike vietos prostitutei Olandu menininkas buvo isgabentas į ligonine P Gogenas isvyko is Arlio Kada tu istekesi 1892 m privatus rinkinys Is kur mes atejome Kas mes Kur mes einame 1897 98 m 1889 m pavasarį Pasaulines parodos Paryziuje proga P Gogenas su draugais Volpini kavineje kuri buvo oficialioje parodos teritorijoje suorganizavo paroda kuri patyre fiasko Dailininkas tuo metu gyveno skurdziai dirbo Bretaneje kur sukure viena reiksmingiausiu sio laikotarpio kuriniu Geltonasis Kristus Jis isbande kurti grafika Tikriausiai Pasaulines parodos paviljonai jam uzvede mintį isvykti į egzotiskus krastus P Gogenas puoselejo viltis isvykti į Tonkina po to į Madagaskara Po Vincento van Gogo savizudybes jo brolis Teo pasitrauke is verslo taip P Gogenas prarado savo vienintelį reiksminga paveikslu pardaveja Su draugu literatu simbolistu tarp kuriu S Malarme P Verlenas A Rembo pagalba P Gogenui pasiseke surengti savo kuriniu sekminga aukciona bei pazįstami veliau isrupino siokia tokia pinigine valdzios parama meninei misijai į Taitį bei įsipareigojima įsigyti 1 paveiksla jam grįzus Pries kelione dailininkas aplanke seima Kopenhagoje su kuria rysiai vis labiau trukinejo tik du jo vaikai mokejo prancuziskai 1891 m balandzio 1 d P Gogenas paliko Prancuzija ir isvyko į Taicio sala Ramiajame vandenyne Pirmuoju reiksmingu paveikslu sukurtu Taityje buvo Ia Orana Maria Sveika Marija Kitais pazymetinais kuriniais buvo Manao Tupapau Mirusiojo dvasia stebi ir Siesta P Gogenas nesulauke paramos is vietiniu kolonistu tarpo Taicio aplinka buvo ne tokia kokios jis tikejosi Tai buvo Europa Europa su kuria tikejausi baiges visam laikui tik dar blogesne su kolonijiniu snobizmu ir musu drabuziu madu dorybiu ir kvailysciu groteskisku imitavimu labiau panasiu į karikatura rase P Gogenas Del prasto maitinimosi jo sveikata pradejo blogeti Pasibaigus pinigams jis buvo priverstas prasyti buti repatrijuotas valstybes lesomis 1893 m P Gogenas grįzo į Paryziu kur kartu su draugu poetu Sarliu Morisu paruose knyga Noa Noa iliustruota savo kurtomis graviuromis Jo polinezietiska kuryba irgi nesulauke jokio ypatingo demesio paroda pas P Diuran Riuelį patyre nesekme parduoti 11 paveikslu vos padenge islaidas jai surengti Nors dailininkas sulauke siokio tokio pritarimo kritiku tarpe taciau publika buvo sokiruota neįprastai ryskiu paveikslu spalvu taitietisku pavadinimu neįprastu temu Gautas mirusio dedes palikimas pagerino jo finansinius reikalus P Gogenas nusprende isvykti į Taitį pries tai buvo apvogtas drauges Surenges paveikslu aukciona ir surinkes siek tiek lesu 1895 m liepos 3 d dailininkas sį karta visam laikui paliko Prancuzija ir isvyko į Taitį Jis kentejo nuo sifilio 1897 m balandį jį pasieke zinia is zmonos apie vieninteles dukters 21 metu Alinos mirtį nuo pneumonijos Dukte buvo artima dailininkui charakteriu per ja P Gogenas puoselejo vienintelį stipru rysį su tolima seima As tik ka praradau dukterį as nebemyliu Dievo taip parase P Gogenas laiske kuris tapo paskutiniuoju zmonai Dailininkas sukure savo programinį apmastymu paveiksla Is kur mes atejome Kas mes Kur mes einame Po to bande nusizudyti jo sveikata buvo labai prasta Jis siunte paveikslus į Paryziu ir buvo labai priklausomas nuo atsiunciamu pinigu Del prastos sveikatos negaledamas tapyti P Gogenas rase kandzius ese vietos satyriniam zurnaliukui Les Guepes Vapsvos bei leido savo paties parasyta ir atspausdinta bukleta Le Sourire Sypsena Noredamas issimoketi kreditoriams apie metus laiko dirbo pieseju viesuju darbu biure Uz savo veikla 1900 m vasarį jis buvo paskirtas į gerai apmokamas Les Guepes redaktoriaus pareigas kova meno dileris Ambruazas Volaras sudare su juo sutartį del paveikslu ir įsipareigojo moketi kasmenesine ismoka Nusivyles Taicio biurokratine valdzia ir kolonistines politikos įtaka dailininkas mete darbus Taityje ir 1901 m rugsejį persikele į dar nuosalesne Hiva Oa sala 1902 m pradzioje dailininkas isgyveno paskutinį kurybinio įkarscio pakilima taciau jo sveikata vel greitai suprastejo jis konfliktavo su vietos valdzia del polinezieciu teisiu Polis Gogenas mire 1903 m geguzes 8 d Atuonoje mazdaug tuo metu kai jo vardas tarp Paryziaus jaunosios kartos menininku buvo pradejes virsti legenda KurybaP Gogenas issiugde individualu stiliu labai skirtinga nuo impresionistines dailes kuria pradejo tapyti Jo paveikslai labai dekoratyvus nutapyti grynomis zerinciomis spalvomis kurios sukuria vienalytes tamsiu konturu skiriamas plokstumas Kurybinio įkvepimo ieskojo liaudies paprociuose folklore Zavejosi rytietiska keramika acteku skulpturomis japonu graviuromis Manao Tupapau Mirusiojo dvasia stebi 1892 m Albright Knox dailes galerija Bafalas Okeanijos salose įkvepimo P Gogenas semesi is europietiskos estetikos kriteriju nepaliesto meno egzotiskos gamtos ir vietiniu zmoniu primityvaus gyvenimo Jo kuryboje vesli Taicio gamta ryskus sviesos ir saules prisodrintu intensyviu spalvu kontrastai naturalus augalu dekoratyvumas Ten susiformavo savita ir nepakartojama Polio Gogeno menine kalba ekspresyvi kupina paslaptingu mitu simboliu ir legendu be pigiu egzotisku atributu Dailininkas samoningai nutolsta nuo naturalistinio gamtos vaizdavimo jį domina monumentalios sintetines formos kurias apveda aiskiu konturu atmesdamas apimtį dengia lokalinemis simboline prasme turinciomis dekoratyviomis spalvomis Dailininkas sukure grafikos keramikos medzio skulpturu parase memuarus Noa Noa 1897 m Kuryba turejo įtakos XX a 1 puses modernistines tapybos raidai paskatino grupes Nabis taip pat fovizmo vokiskojo impresionizmo formavimasi Lietuviu kalba 1969 m isleista biografine Anri Periuso knyga Gogeno gyvenimas 2011 m perleista audio CD laikmenoje 2015 m ziniasklaidoje pranesta kad P Gogeno paveikslas Kada tu istekesi buvo parduotas uz suma artima 300 mln JAV doleriu ir tapo brangiausiu is parduotu visu laiku Zymesni paveikslaiGeltonasis Kristus 1889 m Kada tu istekesi 1892 m O tu pavydi 1892 m Autoportretas su palete 1893 m Moterys su mango vaisiais 1893 m Is kur mes atejome Kas mes Kur mes einame 1897 1898 m Darbu galerijaP Gogeno kuriniai chronologine tvarkaPaveikslai Geltonasis Kristus 1889 m Albright Knox dailes galerija Bafalas Grazioji Angele 1889 m Orse muziejus Ia Orana Maria Sveika Marija 1892 m Metropoliteno meno muziejus Parau Api Kas naujo 1892 m Naujuju meistru galerija Dresdenas Mata Mua Senaisiais laikais 1892 m Thyssen Bornemisza muziejus Te Tamari no Atua Dievo sunus 1896 m Naujoji pinakoteka Miunchenas Dvi taitietes 1899 m Metropoliteno meno muziejus Saulegrazos apie 1901 m ErmitazasGrafika skulpturos Bretanes linksmybes 1889 m litografija Manao Tupapau Mirusiojo dvasia stebi 1893 94 m graviura Tehura ir du stabai 1892 m Oviri 1894 m IsnasosGreenfield Howard Paul Gauguin New York Harry N Abrams 1993 p 30 Greenfield Howard Paul Gauguin New York Harry N Abrams 1993 p 31 Greenfield Howard Paul Gauguin New York Harry N Abrams 1993 p 45 Greenfield Howard Paul Gauguin New York Harry N Abrams 1993 p 46 Greenfield Howard Paul Gauguin New York Harry N Abrams 1993 p 48 Greenfield Howard Paul Gauguin New York Harry N Abrams 1993 p 48 Greenfield Howard Paul Gauguin New York Harry N Abrams 1993 p 50 60 Greenfield Howard Paul Gauguin New York Harry N Abrams 1993 p 71 Greenfield Howard Paul Gauguin New York Harry N Abrams 1993 p 80 Greenfield Howard Paul Gauguin New York Harry N Abrams 1993 p 82 Greenfield Howard Paul Gauguin New York Harry N Abrams 1993 p 85 https www libis lt Archyvuota kopija 2021 06 30 is Wayback Machine projekto http www bbc com news world europe 31183733 BBC NewsSaltiniaiVikiteka Paul Gauguin vaizdine ir garsine medziaga VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Paul Gauguin Visuotine lietuviu enciklopedija Janina Celiesiene Meno istorijos ir dailes pazinimo pagrindai Cindy Kang Institute of Fine Arts New York University 2011 Encyclopaedia Britannica Nathalia Brodskaya Gauguin Parkstone International 2011 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu