Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Edgaras Dega pranc Edgar DegasE Dega autoportretas 1855 metaisGimė 1834 m liepos 19 d ParyžiusMirė 1917 m rugsėjo 27 d 8
Edgar Degas
| Edgaras Dega pranc. Edgar Degas | |
|---|---|
| E. Dega autoportretas 1855 metais | |
| Gimė | 1834 m. liepos 19 d. Paryžius |
| Mirė | 1917 m. rugsėjo 27 d. (83 metai) Paryžius |
| Palaidotas (-a) | Monmartro kapinės |
| Tautybė | Prancūzas |
| Veikla | Dailininkas |
| Sritis | Impresionizmas |
| Vikiteka | Edgar Degas |
| Parašas | |
Edgaras Dega (pranc. Edgar Degas; 1834 m. liepos 19 d. – 1917 m. rugsėjo 27 d.) – prancūzų menininkas, žymus savo tapybos, skulptūros, grafikos ir piešimo kūriniais.
Gyvenimas
Edgaras Dega (piln. pranc. Hilaire Germain Edgar de Gas) gimė 1834 m. liepos 19 d. Paryžiuje, Sen Žoržo gatvėje, žemutiniame Monmartre. Jis buvo vyriausias iš septynių vaikų, kurių du mirė dar visai maži. Jo gyslomis tekėjo prancūzų, neapoliečių ir kreolų kraujo mišinys. Vėliau dailininkas modifikavo savo pavardę prijungęs kilmingumo priedėlį. E. Dega tėvas, bankininkas Ogiustas de Ga priklausė senai giminei, kurios pėdsakų randama jau XIII a. Vienas iš De Ga dalyvavo kryžiaus karuose. Ši giminė kilusi iš Uzeso diecezijos. Motina − kreolė Selestina Miuson. Jos giminė priklausė stambiems medvilnės pirkliams, kurie Naujajame Orleane palaikė Prancūzijos vardą ir jos papročius. E. Dega su daile susipažino jau nuo ankstyvų metų, nes jo tėvų namuose lankydavosi dailininkai, muzikai ir kitokie meno atstovai. Motina mirė gimdydama septintą vaiką, kai E. Dega buvo trylika.
Po motinos mirties E. Dega mokėsi Liudviko Didžiojo licėjuje, skirtame aristokratų ir turtingųjų vaikams. Mokomasi buvo išskirtinai klasikinių disciplinų, be gamtos mokslų ir matematikos pradmenų. Baigęs licėjų E. Dega nusileido tėvo norui ir apie 1 metus laiko studijavo teisę, tačiau ją metė, kad taptų menininku. Po pirminių nesutarimų, tėvas nusileido sūnaus siekiui ir jį finansavo. 1855 m. E. Dega įstojo mokytis pas menkai žinomą akademinį dailininką, Engro mokinį Lui Lamotą. Besimokydamas pas jį E. Dega išvystė didelę pagarbą Engro kūriniams ir buvo sutikęs patį Engrą. Jį taip pat paveikė Delakrua spalvinė tapyba ir Kurbė realizmas. E. Dega trumpai mokėsi Paryžiaus aukštojoje dailės mokykloje ir ją palikęs 1856 m. išvyko į Italiją, kur gyveno daug jo giminaičių. Italijoje jis praleido trejus metus, daugiausiai Neapolyje, Florencijoje ir Romoje, susipažino su Italijos praeities didžiųjų dailininkų kūryba.
Sugrįžęs iš Italijos, E. Dega apsigyveno Paryžiuje. 1860−1864 m. kūrė istorinės tematikos paveikslus, kurie iš esmės buvo akademistinės dvasios. Jis buvo pasižymėjęs kūrinių perpiešinėtojas ir 1865 m. jo paveikslas „Orleano miesto nelaimės“ buvo eksponuotas Paryžiaus salone. Apie 1865 m. E. Dega kardinaliai pakeitė savo kūrybos temas ir pradėjo kurti šiuolaikinio gyvenimo scenas. Jis susipažino su skandalingai pagarsėjusiu tapytoju E. Manė ir Gerbua kavinės dailininkų grupe, kurie vėliau sudarė impresionistų grupės branduolį. E. Dega mažiau tapė portretų, susidomėjo arklių lenktynių ir nuo 1870 m. − baleto tema (kuria sukūrė apie 1500 kūrinių, eskizų, piešinių). Vaizdavo skrybėlininkes. 1870−71 m. sekė pertrauka, kuomet jis buvo paimtas į Prancūzijos kariuomenę kare su Prūsija, tarnavo artilerijos padalinyje tvirtovėje prie Paryžiaus. Karo metu sutriko E. Dega regėjimas. Grįžęs iš karo jis lankėsi pas brolį René Naujajame Orleane, kur nupiešė keletą darbų vaizduodamas savo šeimos narius. Vėliau grįžęs į Paryžių prisijungė prie impresionistų grupės, 1874 m. padėjo organizuoti jų pirmą parodą. Taip pat dalyvavo sekančiose impresionistų parodose. 1873 m. jo tėvas mirė ir šeima po to beveik bakrutavo, E. Dega turėjo pragyventi iš savo kūrybos. 1877 m. viešėjo Ispanijoje, bendradarbiavo su M. Kasat ir K. Pisaro ties grafikos kūriniais.
E. Dega kūrybą su impresionistine siejo šiuolaikinio gyvenimo temos, japonų estampų įtaka, panaši tapybos technika. Skirtingai nuo impresionistų, E. Dega nemėgo tapyti plenere, daugelyje jo paveikslų vaizduojama ne saulės, o dirbtinė šviesa. 1870-aisiais E. Dega susidomėjo tuo metu nemadinga pastelės technika, išbandė beveik visas tuo metu naudotas grafikos technikas. Jam neįtiko aliejinių dažų blizgesys ir pastovumas; jis mažindavo aliejaus kiekį juose, pridėdavo terpentino, vietoj įprastos drobės pagrindo naudodavo popierių, kartoną.
E. Dega nuolat būdavo nepatenkintas savo paveikslais ir būdavo, kad jau parduotus paveikslus susigrąžindavo taisymui. Pasak legendos, kai kurie klientai pritvirtindavo paveikslus prie sienos, kad dailininkas jų neišsineštų. Po 1870 m. E. Dega taip pat pradėjo kurti žirgų ir statulėles iš vaško ar molio. Šie modeliai jam padėdavo tapyti atitinkamos temos paveikslus ir vėliau dailininkas pradėjo kurti savarankiškas skulptūras. 1881 m. šeštojoje impresionistų parodoje E. Dega pirmą kartą eksponavo beveik 1 m aukščio skulptūrą „Mažoji šokėja“, kaip savarankišką kūrinį. Vėliau E. Dega susižavėjo fotografija, kas tapo jo laisvalaikio hobiu. Vėlyvaisiais gyvenimo metais E. Dega regėjimas labai suprastėjo, jis apako viena akimi ir kita prastai matė. Nebegalėdamas piešti tikslių linijų dailininkas naudojo dažų užtėškimo ant nupieštų formų metodą, todėl jo vėlyvieji kūriniai pasižymi banguojančiomis formomis, sodriais tonais.
Edgaras Dega niekada nevedė ir garsėjo labai ūmiu charakteriu. Dėl prasto regėjimo jis nuolat bijojo apakti. E. Dega buvo nuolat sirguliuojantis, neurotiška asmenybė. Jo darbuose vaizduojamas žmogus ir jį supanti aplinka. Paveikslų veikėjai dažnai vaizduojami esantys judesyje, iš netikėto ir neįprasto matymo kampo, neįprastomis pozomis. Kūrinių, ypač baleto scenų, kompozicija dažniausiai asimetriška, veikėjai vaizduojami užsibaigiančios paveikslo erdvės „nukirstomis“ figūrų dalimis − elementai, turintys sąsajų su japonų estampų ir italų manierizmo vaizdavimu. E. Dega gali būti laikomas vienu impresionizmo pionierių, tačiau pats menininkas tai neigė, jis vadino save realistu arba nepriklausomu menininku. Nuo 1898 m. dailininkas gyveno vienišas, atsiskyręs iki mirties 1917 m. rugsėjo 27 d. Jo gyvenime nebuvo audringų įvykių, jis pats beveik mėgavosi savo aukštesnės klasės miesčionio padėtimi. Daugelį draugų nuo jo atstūmė Dreifuso bylos (prasidėjusi 1894 m.) metu pademonstruotas dailininko antisemitizmas.
E. Dega dailininko autoritetas augo palaipsniui ir XX a. pradžioje jis jau buvo pripažįstamas vienu reikšmingiausių XIX a. antros pusės Prancūzijos menininkų. Garsiausiais jo kūriniais minimi: „Belelių šeima“ (iki 1869), „Šokio pamoka“ (1871, keletas variantų), „Medvilnės prekybos birža Naujajame Orleane“ (1873, pirmasis Dega kūrinys, kurį 1876 m. įsigijo muziejus), „Absentas“ (1876), 1886 m. eksponuota besiprausiančių moterų 6 aktų serija.
Kolekcija
E. Dega buvo aistringas meno kolekcionierius, dalyvavęs visuose Paryžiaus aukcionuose, pirkęs dar gyvų ir mirusių dailininkų darbus antikvariatuose, sendaikčiuose ir pan. Jo bute po mirties rasta šimtai paveikslų, pastelių, skulptūrų ir eskizų tarp kurių buvo: dvidešimt Žano Ogiusto Dominyko Engro paveikslų ir eskizų (markizo de Pastore, pono de Norveno, vyro ir žmonos Leblanų portretai, vienas iš dviejų „Rožė ir Andželikos“ variantų, eskizas paveikslo „Achilas priima savo palapinėje Agamemnono pasiuntinius“, Forestje šeimos ir ponios Muatesje piešiniai), trylika Delakrua paveikslų ir šešiasdešimt piešinių, šeši Koro peizažai ir „Sėdinčios italės“ portretas, septyni Sezano kūriniai, tarp jų „Šoke portretas“ ir autoportretas, aštuonios Gogeno, tiek pat Manė, visų, be Monė, impresionistų drobės, dvylika Foreno kūrinių, tūkstantis aštuoni šimtai Domjė, du tūkstančiai Gavarni litografijų, milžiniškas Hirošigės, Utamaro, Kijonagos estampų rinkinys. Savo išsamioje knygoje Teodoras Reff yra nustatęs, kad 1898-1899 m. E. Dega pirkdamas paveikslus ir eskizus išleido 61 tūkst. frankų.
Kūrinių galerija
- E. Dega kūriniai chronologine tvarka
Aliejinė tapyba
- „Belelių šeima“, 1859−69, Orsė muziejus
- „Arklių lenktynės kaime“, 1869, Bostono dailės muziejus
- „Orkestras operoje“, apie 1870, Orsė muziejus
- „Šokių pamoka“, 1871−74, Orsė muziejus
Pastelės, akvarelės
- „Baletas Paryžiaus operoje“, 1877,
- „Balansuojanti šokėja“, 1877−79, Thyssen-Bornemisza muziejus
- „Laukimas“, 1882, J. Paul Getty muziejus
- „Šokėjos“, 1884−85, Orsė muziejus
Skulptūros
- „Prausimosi vonelė“
- „Besitaisanti plaukus mauduolė“
- „Mažoji šokėja“ iš profilio
- „Mažoji šokėja“ iš priekio
Išnašos
- Barnes J., "Summarising Oneself" // "London review of books", 2020-11-19, https://www.lrb.co.uk/the-paper/v42/n22/julian-barnes/summarising-oneself
Šaltiniai
- Bolton, Linda. Degas. Eagle Editions, 2003, p. 63. ISBN: 9781861604651
- Encyclopaedia Britannica
- Schenkel, Ruth. Edgar Degas (1834–1917): Painting and Drawing, 2004. Esė Met muziejaus tinklalapyje
Nuorodos
- Edgaras Dega – gyvenimas ir menas Archyvuota kopija 2007-08-24 iš Wayback Machine projekto.
- E. Dega internetiniame muziejuje
- Edgaras Dega „Hill-Stead“ muziejuje Archyvuota kopija 2016-05-12 iš Wayback Machine projekto.
- Edgar Degas at Norton Simon Museum, Pasadena, California
- Edgar Degas Gallery at MuseumSyndicate
- Works and literature on Edgar Degas
- Edgar Degas exhibition catalogs and letter from The Metropolitan Museum of Art Libraries
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Edgar Degas, Kas yra Edgar Degas? Ką reiškia Edgar Degas?
Edgaras Dega pranc Edgar DegasE Dega autoportretas 1855 metaisGime 1834 m liepos 19 d ParyziusMire 1917 m rugsejo 27 d 83 metai ParyziusPalaidotas a Monmartro kapinesTautybe PrancuzasVeikla DailininkasSritis ImpresionizmasVikiteka Edgar DegasParasas Edgaras Dega pranc Edgar Degas 1834 m liepos 19 d 1917 m rugsejo 27 d prancuzu menininkas zymus savo tapybos skulpturos grafikos ir piesimo kuriniais GyvenimasEdgaras Dega piln pranc Hilaire Germain Edgar de Gas gime 1834 m liepos 19 d Paryziuje Sen Zorzo gatveje zemutiniame Monmartre Jis buvo vyriausias is septyniu vaiku kuriu du mire dar visai mazi Jo gyslomis tekejo prancuzu neapolieciu ir kreolu kraujo misinys Veliau dailininkas modifikavo savo pavarde prijunges kilmingumo priedelį E Dega tevas bankininkas Ogiustas de Ga priklause senai giminei kurios pedsaku randama jau XIII a Vienas is De Ga dalyvavo kryziaus karuose Si gimine kilusi is Uzeso diecezijos Motina kreole Selestina Miuson Jos gimine priklause stambiems medvilnes pirkliams kurie Naujajame Orleane palaike Prancuzijos varda ir jos paprocius E Dega su daile susipazino jau nuo ankstyvu metu nes jo tevu namuose lankydavosi dailininkai muzikai ir kitokie meno atstovai Motina mire gimdydama septinta vaika kai E Dega buvo trylika Po motinos mirties E Dega mokesi Liudviko Didziojo licejuje skirtame aristokratu ir turtinguju vaikams Mokomasi buvo isskirtinai klasikiniu disciplinu be gamtos mokslu ir matematikos pradmenu Baiges liceju E Dega nusileido tevo norui ir apie 1 metus laiko studijavo teise taciau ja mete kad taptu menininku Po pirminiu nesutarimu tevas nusileido sunaus siekiui ir jį finansavo 1855 m E Dega įstojo mokytis pas menkai zinoma akademinį dailininka Engro mokinį Lui Lamota Besimokydamas pas jį E Dega isvyste didele pagarba Engro kuriniams ir buvo sutikes patį Engra Jį taip pat paveike Delakrua spalvine tapyba ir Kurbe realizmas E Dega trumpai mokesi Paryziaus aukstojoje dailes mokykloje ir ja palikes 1856 m isvyko į Italija kur gyveno daug jo giminaiciu Italijoje jis praleido trejus metus daugiausiai Neapolyje Florencijoje ir Romoje susipazino su Italijos praeities didziuju dailininku kuryba E Dega giminaiciu namai Naujajame Orleane su atminimo lentele Medvilnes prekybos birza Naujajame Orleane 1873 Po dailes muziejus Sugrįzes is Italijos E Dega apsigyveno Paryziuje 1860 1864 m kure istorines tematikos paveikslus kurie is esmes buvo akademistines dvasios Jis buvo pasizymejes kuriniu perpiesinetojas ir 1865 m jo paveikslas Orleano miesto nelaimes buvo eksponuotas Paryziaus salone Apie 1865 m E Dega kardinaliai pakeite savo kurybos temas ir pradejo kurti siuolaikinio gyvenimo scenas Jis susipazino su skandalingai pagarsejusiu tapytoju E Mane ir Gerbua kavines dailininku grupe kurie veliau sudare impresionistu grupes branduolį E Dega maziau tape portretu susidomejo arkliu lenktyniu ir nuo 1870 m baleto tema kuria sukure apie 1500 kuriniu eskizu piesiniu Vaizdavo skrybelininkes 1870 71 m seke pertrauka kuomet jis buvo paimtas į Prancuzijos kariuomene kare su Prusija tarnavo artilerijos padalinyje tvirtoveje prie Paryziaus Karo metu sutriko E Dega regejimas Grįzes is karo jis lankesi pas brolį Rene Naujajame Orleane kur nupiese keleta darbu vaizduodamas savo seimos narius Veliau grįzes į Paryziu prisijunge prie impresionistu grupes 1874 m padejo organizuoti ju pirma paroda Taip pat dalyvavo sekanciose impresionistu parodose 1873 m jo tevas mire ir seima po to beveik bakrutavo E Dega turejo pragyventi is savo kurybos 1877 m viesejo Ispanijoje bendradarbiavo su M Kasat ir K Pisaro ties grafikos kuriniais E Dega kuryba su impresionistine siejo siuolaikinio gyvenimo temos japonu estampu įtaka panasi tapybos technika Skirtingai nuo impresionistu E Dega nemego tapyti plenere daugelyje jo paveikslu vaizduojama ne saules o dirbtine sviesa 1870 aisiais E Dega susidomejo tuo metu nemadinga pasteles technika isbande beveik visas tuo metu naudotas grafikos technikas Jam neįtiko aliejiniu dazu blizgesys ir pastovumas jis mazindavo aliejaus kiekį juose pridedavo terpentino vietoj įprastos drobes pagrindo naudodavo popieriu kartona Absentas 1876 Orse muziejus Moteris prausimosi voneleje 1886 E Dega nuolat budavo nepatenkintas savo paveikslais ir budavo kad jau parduotus paveikslus susigrazindavo taisymui Pasak legendos kai kurie klientai pritvirtindavo paveikslus prie sienos kad dailininkas ju neissinestu Po 1870 m E Dega taip pat pradejo kurti zirgu ir statuleles is vasko ar molio Sie modeliai jam padedavo tapyti atitinkamos temos paveikslus ir veliau dailininkas pradejo kurti savarankiskas skulpturas 1881 m sestojoje impresionistu parodoje E Dega pirma karta eksponavo beveik 1 m aukscio skulptura Mazoji sokeja kaip savarankiska kurinį Veliau E Dega susizavejo fotografija kas tapo jo laisvalaikio hobiu Velyvaisiais gyvenimo metais E Dega regejimas labai suprastejo jis apako viena akimi ir kita prastai mate Nebegaledamas piesti tiksliu liniju dailininkas naudojo dazu uzteskimo ant nupiestu formu metoda todel jo velyvieji kuriniai pasizymi banguojanciomis formomis sodriais tonais Edgaras Dega niekada nevede ir garsejo labai umiu charakteriu Del prasto regejimo jis nuolat bijojo apakti E Dega buvo nuolat sirguliuojantis neurotiska asmenybe Jo darbuose vaizduojamas zmogus ir jį supanti aplinka Paveikslu veikejai daznai vaizduojami esantys judesyje is netiketo ir neįprasto matymo kampo neįprastomis pozomis Kuriniu ypac baleto scenu kompozicija dazniausiai asimetriska veikejai vaizduojami uzsibaigiancios paveikslo erdves nukirstomis figuru dalimis elementai turintys sasaju su japonu estampu ir italu manierizmo vaizdavimu E Dega gali buti laikomas vienu impresionizmo pionieriu taciau pats menininkas tai neige jis vadino save realistu arba nepriklausomu menininku Nuo 1898 m dailininkas gyveno vienisas atsiskyres iki mirties 1917 m rugsejo 27 d Jo gyvenime nebuvo audringu įvykiu jis pats beveik megavosi savo aukstesnes klases miescionio padetimi Daugelį draugu nuo jo atstume Dreifuso bylos prasidejusi 1894 m metu pademonstruotas dailininko antisemitizmas E Dega dailininko autoritetas augo palaipsniui ir XX a pradzioje jis jau buvo pripazįstamas vienu reiksmingiausiu XIX a antros puses Prancuzijos menininku Garsiausiais jo kuriniais minimi Beleliu seima iki 1869 Sokio pamoka 1871 keletas variantu Medvilnes prekybos birza Naujajame Orleane 1873 pirmasis Dega kurinys kurį 1876 m įsigijo muziejus Absentas 1876 1886 m eksponuota besiprausianciu moteru 6 aktu serija KolekcijaE Dega buvo aistringas meno kolekcionierius dalyvaves visuose Paryziaus aukcionuose pirkes dar gyvu ir mirusiu dailininku darbus antikvariatuose sendaikciuose ir pan Jo bute po mirties rasta simtai paveikslu pasteliu skulpturu ir eskizu tarp kuriu buvo dvidesimt Zano Ogiusto Dominyko Engro paveikslu ir eskizu markizo de Pastore pono de Norveno vyro ir zmonos Leblanu portretai vienas is dvieju Roze ir Andzelikos variantu eskizas paveikslo Achilas priima savo palapineje Agamemnono pasiuntinius Forestje seimos ir ponios Muatesje piesiniai trylika Delakrua paveikslu ir sesiasdesimt piesiniu sesi Koro peizazai ir Sedincios itales portretas septyni Sezano kuriniai tarp ju Soke portretas ir autoportretas astuonios Gogeno tiek pat Mane visu be Mone impresionistu drobes dvylika Foreno kuriniu tukstantis astuoni simtai Domje du tukstanciai Gavarni litografiju milziniskas Hirosiges Utamaro Kijonagos estampu rinkinys Savo issamioje knygoje Teodoras Reff yra nustates kad 1898 1899 m E Dega pirkdamas paveikslus ir eskizus isleido 61 tukst franku Kuriniu galerijaE Dega kuriniai chronologine tvarkaAliejine tapyba Beleliu seima 1859 69 Orse muziejus Arkliu lenktynes kaime 1869 Bostono dailes muziejus Orkestras operoje apie 1870 Orse muziejus Sokiu pamoka 1871 74 Orse muziejusPasteles akvareles Baletas Paryziaus operoje 1877 Balansuojanti sokeja 1877 79 Thyssen Bornemisza muziejus Laukimas 1882 J Paul Getty muziejus Sokejos 1884 85 Orse muziejusSkulpturos Prausimosi vonele Besitaisanti plaukus mauduole Mazoji sokeja is profilio Mazoji sokeja is priekioIsnasosBarnes J Summarising Oneself London review of books 2020 11 19 https www lrb co uk the paper v42 n22 julian barnes summarising oneselfSaltiniaiBolton Linda Degas Eagle Editions 2003 p 63 ISBN 9781861604651 Encyclopaedia Britannica Schenkel Ruth Edgar Degas 1834 1917 Painting and Drawing 2004 Ese Met muziejaus tinklalapyjeNuorodosEdgaras Dega gyvenimas ir menas Archyvuota kopija 2007 08 24 is Wayback Machine projekto E Dega internetiniame muziejuje Edgaras Dega Hill Stead muziejuje Archyvuota kopija 2016 05 12 is Wayback Machine projekto Edgar Degas at Norton Simon Museum Pasadena California Edgar Degas Gallery at MuseumSyndicate Works and literature on Edgar Degas Edgar Degas exhibition catalogs and letter from The Metropolitan Museum of Art Libraries