Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Klodas Monė pranc Claude MonetKlodas Monė aut Feliksas Nadaras 1899 m Gimė 1840 m lapkričio 14 d ParyžiusMirė 1926 m gru
Klodas Monė
| Klodas Monė pranc. Claude Monet | |
|---|---|
| Klodas Monė (aut. Feliksas Nadaras, 1899 m.) | |
| Gimė | 1840 m. lapkričio 14 d. Paryžius |
| Mirė | 1926 m. gruodžio 5 d. (86 metai) km., Eras |
| Tautybė | Prancūzas |
| Veikla | Dailininkas |
| Sritis | Impresionizmas |
| Žinomas (-a) už | „Vandens lelijos“ |
| Vikiteka | Claude Monet |
Klodas Monė (pranc. Oscar-Claude Monet, 1840 m. lapkričio 14 d. Paryžiuje, Prancūzijoje – 1926 m. gruodžio 5 d. km., Ero departamente) – prancūzų tapytojas, peizažistas, vienas garsiausių impresionizmo atstovų.
Biografija
Jaunystė
Klodas Monė gimė 1840 m. lapkričio 14 d. Paryžiuje, Prancūzijoje. Jo šeima persikėlė į Havrą Normandijoje, kai K. Monė buvo penkeri metai. Tėvas norėjo, kad jis tęstų šeimos bakalėjinių prekių pardavimo verslą, bet jis norėjo piešti. Savo menininko kelią K. Monė pradėjo piešdamas karikatūras, kurias jis kopijavo iš laikraščių ir žurnalų. Kaimynams jis kūrė portretus. Savo kūrinius eksponavo tėvo parduotuvės vitrinos languose. Kartu parduotuvėje savo peizažus eksponavo vietos tapytojas Eženas Budenas, kuris paskatino K. Monė mesti piešti karikatūras ir pradėti tapyti peizažus, išmokė tapybos plenere (atvirame ore) technikos.
1859 m. K. Monė nuvyko į Paryžių, apsilankė oficialiame dailės Salone, po kurio laiške E. Budenui pagyrė Barbizono mokyklos peizažistus: K. Truajoną, K. Koro, F. Dobinji, T. Ruso. Tuo pat metu K. Monė susipažino su olandų tapytojo J. B. Jongkindo marinomis ir realistų, G. Kurbė ir F. Milė, paveikslais.
1859 m. K. Monė Siuis akademijoje susipažino su K. Pisaro − viso gyvenimo draugu ir bendraminčiu.1860 m. jis buvo pašauktas į armiją ir išvyko į Alžyrą, kur turėjo tarnauti septynerius metus. Tačiau 1862 metų vasarą susirgo vidurių šiltine. K. Monė teta Sofija Lekadr ištraukė sūnėną iš armijos ir apsiėmė remti jo dailės studijas. 1862 m. K. Monė įstojo į akademinio dailininko studiją Paryžiuje, kur sutiko O. Renuarą, F. Bazilį ir A. Sislėjų. Kartu jie dalinosi naujomis dailės idėjomis, kurios tapo pagrindu impresionistinei tapybai. Susibūrusią dailininkų grupę vienijo bendri požiūriai į tapybą. Išvykose į Normandiją K. Monė dirbo kartu su E. Budenu ir J. B. Jongkindu, ir su šių dailininkų tapybos metodais plenere supažindino kitus grupės dailininkus. Tapytojai kartu paliko Š. Glero studiją, tapė Barbizono mokyklos peizažistų pamėgtoje vietoje − Fontenblo miške. Tapytojus paveikė tuo metu skandalus Paryžiuje sukėlę E. Manė paveikslai „Pusryčiai ant žolės“ (1863) ir „Olimpija“ (1865), vaizdavusieji šiuolaikines temas. 1865 m. du K. Monė peizažai buvo priimti į oficialią Salono parodą, rudenį Truvilyje K. Monė dirbo kartu su G. Kurbė, F. Dobinji ir Dž. Vistleriu.
1866 m. K. Monė nutapė paveikslą „Moteris su žalia suknele“ (Camille, ou la femme à la robe verte), eksponuotą Paryžiaus Salone. Šiame paveiksle nutapyta Kamilė Donsjė (Camille Doncieux). Po kiek laiko Kamilė Donsjė tapo nėščia, K. Monė pasiryžo ją vesti. Jo šeima pasipriešino vedyboms su pozuotoja, tėvas įsakė 1867 m. vasarą sūnui praleisti pas tetą Sent Andrese, vietovėje netoli Havro, grasindamas nutraukti finansinę paramą. Dėl streso K. Monė pradėjo blogėti regėjimas, jis Havre gydėsi nuo nerimo. Tuo pačiu metu K. Monė savo kūryboje žengė lemiamus žingsnius impresionistinės dailės link − naudojo nemaišytas grynas spalvas tapydamas Normandijos vaizdus. 1867 m. jam ir K. Donsjė gimė sūnus Žanas. Pora gyveno kartu beveik slaptai Paryžiuje ir susituokė tik 1870 m.
1870−1890 m.: impresionizmo vedlys
Per Prancūzijos-Prūsijos karą (1870–1871 m.) K. Monė pabėgo į Angliją, kad išvengtų šio konflikto. Joje jis studijavo Dž. Konsteblio ir V. Ternerio darbus, susitiko taip pat pasitraukusį K. Pisaro. Dailininkai susipažino su meno dileriu Poliu Diuran-Riueliu, kuris tapo reikšmingiausiu impresionistinės dailės propaguotoju ankstyvojoje jos fazėje. Po 1870 m. K. Monė apleido figūrines kompozicijas ir koncentravosi išskirtinai į peizažinę tapybą. Maždaug tuo metu jis susipažino su japonų estampais, kurių dekoratyvumas ir plokštuminis vaizdavimas paveikė tiek jo, tiek bendrai impresionistų kūrybą.
Į Prancūziją K. Monė grįžo per Nyderlandus, kur sukūrė vietos kanalų, vėjo malūnų vaizdų. 1872 m. K. Monė nutapė paveikslą „Įspūdis, saulėtekis“ (Impression, soleil levant), vaizduojantį Havro uosto vaizdą. Šis kūrinys buvo eksponuotas pirmoje impresionistų parodoje 1874 m. ir dabar yra Paryžiaus Marmottan Monet muziejuje. Iš paveikslo pavadinimo dailės kritikas Lui Lerua (Louis Leroy) išvedė sąvoką „impresionizmas“. 1873 m. K. Monė ir Kamilė Donsjė persikėlė į Aržantejį netoli Senos upės. Tapytojas pasistatė valtį-namą, iš kurios tapydavo upės pakrantes.
Pirmoji impresionistų paroda įvyko 1874 m. fotografo Felikso Nadaro studijoje. Prie impresionistų prisijungė E. Dega ir kai kurie jo prikalbinti draugai. K. Pisaro kvietimu parodoje eksponavo Polis Sezanas. Eduaras Manė atsisakė dalyvauti parodoje, nors neabejotinai buvo kviestas, tačiau joje eksponavo E. Manė ratelio tapytoja Berta Morizo. F. Bazilis buvo žuvęs 1870 m. karo metu. Tai buvo pirmoji nepriklausoma nuo oficialaus Salono dailininkų grupės paroda Prancūzijoje. Nors anksčiau keletas impresionistų kūrinių buvo priimti eksponuoti Salone, tačiau mažų matmenų jų peizažai būdavo beveik nepastebimi nei kritikų, nei publikos. K. Monė, O. Renuaras, K. Pisaro, A. Sislėjus gyveno skurdžiai ir beveik išimtinai priklausė nuo pasiturinčių draugų kaip E. Dega ir B. Morizo, kurie galėjo prisidėti prie parodų finansavimo.
K. Monė pirmojoje impresionistų parodoje pademonstravo 9 paveikslus, antrojoje 1876 m. − 18, trečiojoje 1877 m. − 30, ketvirtojoje 1879 m. − 29 paveikslus. Penktojoje ir šeštojoje, bei aštuntojoje parodose K. Monė nedalyvavo, septintojoje 1882 m. eksponavo 35 paveikslus. K. Monė pradėjo tapyti paveikslų serijas, kurių pirmąja tapo vaizduojanti Sen Lazaro geležinkelio stotį Paryžiuje (tapyta dar 1876−1877 m.).
- „Sodas Sent Andrese“, 1867 m., Metropoliteno meno muziejus
- „Pietūs“, 1868 m., Štedelis
- „Senos pakrantė prie Aržantejaus“, 1872 m., Orsė muziejus
- „Kapucinų bulvaras“, 1873−74 m., Nelson-Atkins muziejus, Kanzas Sitis
- „Aržantejo tiltas“, 1874 m., Orsė muziejus
- „Sen Lazaro stotis“, 1877 m., Orsė muziejus
- „Vetejio peizažas“, 1880 m., Metropoliteno meno muziejus
- „Moteris su skėčiu“, 1886 m., Orsė muziejus
1878 m. kovo 17 d. K. Monė ir K. Donsjė susilaukė sūnaus Mišelio. Jie buvo persikėlę iš Aržantejo, kur prisidarė skolų, į Vetejį, kitą Paryžiaus priemiestį. Netoli jų gyveno bankrutavusio parduotuvių savininko Ernesto ir Alisos Hošedės šeima. Tikėtina, kad su Alisa Hošede (Alice Hoschedé) K. Monė jau 1876 m. turėjo romaną, kai atliko užsakymą tuomet pasiturinčiai šeimai.1879 m. Kamilė Donsjė mirė nuo tuberkuliozės ir Alisa Hošedė apsigyveno (pabėgo nuo vyro) su K. Monė pasiimdama jo 2 vaikus su savais. Jie gyveno Vetejyje ir , kurio K. Monė nekentė. 1883 m. balandį jie persikėlė į namą kaime, apie 85 km šiauriau Paryžiaus, kur K. Monė pasodino didelį sodą. K. Monė šį sodą tapė visą likusį gyvenimą. K. Monė ir Alisa Hošedė susituokė 1892 m. po to, kai 1891 m. mirė Alisos vyras.
1880 m. įvyko pirmoji K. Monė personalinė paroda laikraščio „La Vie Moderne“ patalpose. Jis keliavo ieškodamas tapybos vietų: 1883 m. pabuvojo Havre ir Etretoje Normandijoje ir su O. Renuaru − Rivjeroje, 1884 m. lankėsi ir Mentone, 1886 m. keliavo į Olandiją ir Bretanę, 1888 m. pabuvojo , vasaromis viešėdavo . 1885 m. dalyvavo tarptautinėje dailės parodoje Žoržo Peti galerijoje Paryžiuje.
Vėlyvieji metai
Po 1890 m. K. Monė dirbo vis labiau vienišas. Impresionistų grupė iširo 1886 m. Jo draugas K. Pisaro persimetė į neoimpresionizmą, O. Renuaras pradėjo tapyti susižavėjęs Engro ir italų renesanso menu. Nors abu tapytojai po 1890 m. grįžo prie impresionistinio tapybos metodo, jie kūryboje atrado naujų įkvėpimo šaltinių. K. Monė niekuomet neapleido impresionistinio metodo vis labiau gilindamasis į šviesos studijavimą, jo drobės pradėjo prarasti gyvybingumą ir lyriškumą. Po 1890 m. serijos tapo pagrindine K. Monė tapybos forma: šieno stirtų (1891), tuopų (1892) ir Ruano katedros (1894). Šiose serijose vaizduojamas vienas objektas varijuojančioje dienos šviesoje. Ruano katedros fasadas nutapytas skirtingu dienos metu ir iš šiek tiek skirtingų matymo kampų. 20 katedros paveikslų buvo eksponuoti 1895 m. Diuran-Riuelio galerijoje. Pasak K. Monė, jis buvo išsinuomojęs kambarį netoli katedros ir vienu metu tapė kelias drobes − keičiantis dienos metui pereidavo dirbti nuo vienos prie kitos drobės. Jis buvo pirmuoju reikšmingu Europos dailininku, skyrusiu paveikslų serijas vieno objekto vaizdavimui, ir, tikėtina, kad tam buvo įkvėptas japonų meninininko Hokusajaus estampų serijų („36 Fudzijamos kalno vaizdai“).
1899−1904 m. K. Monė bent tris kartus lankėsi Londone, sukūrė serijas paveikslų, vaizduojančių parlamento rūmus, Vaterlo ir Čaring Kroso tiltus. 1908 ir 1909 m. dailininkas tapė Venecijos rūmus ir kanalus. Tačiau daugiausiai K. Monė dirbo savo sodyboje Živerni. Jis 1893 m. nusipirko papildomą sklypą, per kurį tekėjo Epto upės atšaka. Nukreipęs upelio srovę dailininkas sukūrė kūdrą ir virš jos pastatė japonišką tiltą, augino įvairių augalų vandens sodą. Beveik 30 metų K. Monė tapė savo nuosavus sodus, vandens lelijas, baseiną ir jo tiltą. Ilgainiui nuo molbertinių vandens lelijų paveikslų dailininkas perėjo prie sieninės tapybos. 1911 m. mirė K. Monė žmona Alisa Hošedė, 1914 m. mirė jo sūnus Žanas. 1923 m. K. Monė akyje susiformavo katarakta, dėl kurios jis turėjo dvi operacijas. Klodas Monė mirė 1926 m. gruodžio 5 d. Jis palaidotas bažnyčios kapinėse. Iki pat gyvenimo galo dailininkas tapė impresionistine maniera, nebuvo paveiktas modernistinių dailės judėjimų. Jis mirė būdamas garsiu ir pasiturinčiu menininku. Po jo mirties Prancūzijos vyriausybė sieninę „Vandens lelijų“ tapybą išstatė specialiai jai pritaikytame Oranžerijos muziejuje Paryžiuje. Dailininkui atminti buvo įkurtas Marmottan Monet muziejus Paryžiuje, jo sodyba Živerni kaime buvo atnaujinta ir 1980 m. atidaryta lankytojams.
2004 m. K. Monė paveikslas „Londonas, Parlamentas, Saulės efektai rūke“ (Le Parlement, Effet de Brouillard, 1904), buvo parduotas už 20 mln. JAV dolerių. 2008 m. vienas iš „Vandens lelijų“ paveikslų aukciono metu parduotas už 80,4 mln., 2014 m. kitas − už 54 mln. JAV dolerių
- „Šieno stirtos vasaros pabaigoje“, 1891 m., Orsė muziejus
- „Tuopos prie Epto“, 1891 m., Škotijos nacionalinė galerija
- „Ruano katedra“, 1894 m., Vašingtono nacionalinė dailės galerija
- „Vandens lelijos“, 1906 m., Oharos muziejus, Kurašikis
Išnašos
- Brodskaya, Nathalia, Kalitina, Nina. Claude Monet. New York : Parkstone International, 2011, p. 27
- Brodskaya, Nathalia, Kalitina, Nina. Claude Monet. New York : Parkstone International, 2011, p. 30
- Brodskaya, Nathalia, Kalitina, Nina. Claude Monet. New York : Parkstone International, 2011, p. 34
- Brodskaya, Nathalia, Kalitina, Nina. Claude Monet. New York : Parkstone International, 2011, p. 194
- Brodskaya, Nathalia, Kalitina, Nina. Claude Monet. New York : Parkstone International, 2011, p. 43
- Brodskaya, Nathalia, Kalitina, Nina. Claude Monet. New York : Parkstone International, 2011, p. 194
- Brodskaya, Nathalia, Kalitina, Nina. Claude Monet. New York : Parkstone International, 2011, p. 48
- Brodskaya, Nathalia, Kalitina, Nina. Claude Monet. New York : Parkstone International, 2011, p. 194
- Brodskaya, Nathalia, Kalitina, Nina. Claude Monet. New York : Parkstone International, 2011, p. 83
- Encyclopaedia Britannica
- Brodskaya, Nathalia, Kalitina, Nina. Claude Monet. New York : Parkstone International, 2011, p. 194
- Brodskaya, Nathalia, Kalitina, Nina. Claude Monet. New York : Parkstone International, 2011, p. 116
- Brodskaya, Nathalia, Kalitina, Nina. Claude Monet. New York : Parkstone International, 2011, p. 195
- Laura Auricchio, 2004. Metropolitan Museum of Art
- Encyclopaedia Britannica
- giverny.org
- nytimes.com
- bloomberg.com
Nuorodos
- K. Monė paveikslai chronologine tvarka
- Klodo Monė paveikslai Archyvuota kopija 2019-07-06 iš Wayback Machine projekto.
- Klodo Monė citatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klodas Monė, Kas yra Klodas Monė? Ką reiškia Klodas Monė?
Klodas Mone pranc Claude MonetKlodas Mone aut Feliksas Nadaras 1899 m Gime 1840 m lapkricio 14 d ParyziusMire 1926 m gruodzio 5 d 86 metai km ErasTautybe PrancuzasVeikla DailininkasSritis ImpresionizmasZinomas a uz Vandens lelijos Vikiteka Claude Monet Klodas Mone pranc Oscar Claude Monet 1840 m lapkricio 14 d Paryziuje Prancuzijoje 1926 m gruodzio 5 d km Ero departamente prancuzu tapytojas peizazistas vienas garsiausiu impresionizmo atstovu BiografijaJaunyste Klodas Mone gime 1840 m lapkricio 14 d Paryziuje Prancuzijoje Jo seima persikele į Havra Normandijoje kai K Mone buvo penkeri metai Tevas norejo kad jis testu seimos bakalejiniu prekiu pardavimo versla bet jis norejo piesti Savo menininko kelia K Mone pradejo piesdamas karikaturas kurias jis kopijavo is laikrasciu ir zurnalu Kaimynams jis kure portretus Savo kurinius eksponavo tevo parduotuves vitrinos languose Kartu parduotuveje savo peizazus eksponavo vietos tapytojas Ezenas Budenas kuris paskatino K Mone mesti piesti karikaturas ir pradeti tapyti peizazus ismoke tapybos plenere atvirame ore technikos 1859 m K Mone nuvyko į Paryziu apsilanke oficialiame dailes Salone po kurio laiske E Budenui pagyre Barbizono mokyklos peizazistus K Truajona K Koro F Dobinji T Ruso Tuo pat metu K Mone susipazino su olandu tapytojo J B Jongkindo marinomis ir realistu G Kurbe ir F Mile paveikslais 1859 m K Mone Siuis akademijoje susipazino su K Pisaro viso gyvenimo draugu ir bendraminciu 1860 m jis buvo pasauktas į armija ir isvyko į Alzyra kur turejo tarnauti septynerius metus Taciau 1862 metu vasara susirgo viduriu siltine K Mone teta Sofija Lekadr istrauke sunena is armijos ir apsieme remti jo dailes studijas 1862 m K Mone įstojo į akademinio dailininko studija Paryziuje kur sutiko O Renuara F Bazilį ir A Sisleju Kartu jie dalinosi naujomis dailes idejomis kurios tapo pagrindu impresionistinei tapybai Susiburusia dailininku grupe vienijo bendri poziuriai į tapyba Isvykose į Normandija K Mone dirbo kartu su E Budenu ir J B Jongkindu ir su siu dailininku tapybos metodais plenere supazindino kitus grupes dailininkus Tapytojai kartu paliko S Glero studija tape Barbizono mokyklos peizazistu pamegtoje vietoje Fontenblo miske Tapytojus paveike tuo metu skandalus Paryziuje sukele E Mane paveikslai Pusryciai ant zoles 1863 ir Olimpija 1865 vaizdavusieji siuolaikines temas 1865 m du K Mone peizazai buvo priimti į oficialia Salono paroda rudenį Truvilyje K Mone dirbo kartu su G Kurbe F Dobinji ir Dz Vistleriu 1866 m K Mone nutape paveiksla Moteris su zalia suknele Camille ou la femme a la robe verte eksponuota Paryziaus Salone Siame paveiksle nutapyta Kamile Donsje Camille Doncieux Po kiek laiko Kamile Donsje tapo nescia K Mone pasiryzo ja vesti Jo seima pasipriesino vedyboms su pozuotoja tevas įsake 1867 m vasara sunui praleisti pas teta Sent Andrese vietoveje netoli Havro grasindamas nutraukti finansine parama Del streso K Mone pradejo blogeti regejimas jis Havre gydesi nuo nerimo Tuo paciu metu K Mone savo kuryboje zenge lemiamus zingsnius impresionistines dailes link naudojo nemaisytas grynas spalvas tapydamas Normandijos vaizdus 1867 m jam ir K Donsje gime sunus Zanas Pora gyveno kartu beveik slaptai Paryziuje ir susituoke tik 1870 m Įspudis sauletekis Impression soleil levant 1872 1873 Marmottan Monet muziejus Paryzius 1870 1890 m impresionizmo vedlys Per Prancuzijos Prusijos kara 1870 1871 m K Mone pabego į Anglija kad isvengtu sio konflikto Joje jis studijavo Dz Konsteblio ir V Ternerio darbus susitiko taip pat pasitraukusį K Pisaro Dailininkai susipazino su meno dileriu Poliu Diuran Riueliu kuris tapo reiksmingiausiu impresionistines dailes propaguotoju ankstyvojoje jos fazeje Po 1870 m K Mone apleido figurines kompozicijas ir koncentravosi isskirtinai į peizazine tapyba Mazdaug tuo metu jis susipazino su japonu estampais kuriu dekoratyvumas ir plokstuminis vaizdavimas paveike tiek jo tiek bendrai impresionistu kuryba Į Prancuzija K Mone grįzo per Nyderlandus kur sukure vietos kanalu vejo malunu vaizdu 1872 m K Mone nutape paveiksla Įspudis sauletekis Impression soleil levant vaizduojantį Havro uosto vaizda Sis kurinys buvo eksponuotas pirmoje impresionistu parodoje 1874 m ir dabar yra Paryziaus Marmottan Monet muziejuje Is paveikslo pavadinimo dailes kritikas Lui Lerua Louis Leroy isvede savoka impresionizmas 1873 m K Mone ir Kamile Donsje persikele į Arzantejį netoli Senos upes Tapytojas pasistate valtį nama is kurios tapydavo upes pakrantes Pirmoji impresionistu paroda įvyko 1874 m fotografo Felikso Nadaro studijoje Prie impresionistu prisijunge E Dega ir kai kurie jo prikalbinti draugai K Pisaro kvietimu parodoje eksponavo Polis Sezanas Eduaras Mane atsisake dalyvauti parodoje nors neabejotinai buvo kviestas taciau joje eksponavo E Mane ratelio tapytoja Berta Morizo F Bazilis buvo zuves 1870 m karo metu Tai buvo pirmoji nepriklausoma nuo oficialaus Salono dailininku grupes paroda Prancuzijoje Nors anksciau keletas impresionistu kuriniu buvo priimti eksponuoti Salone taciau mazu matmenu ju peizazai budavo beveik nepastebimi nei kritiku nei publikos K Mone O Renuaras K Pisaro A Sislejus gyveno skurdziai ir beveik isimtinai priklause nuo pasiturinciu draugu kaip E Dega ir B Morizo kurie galejo prisideti prie parodu finansavimo K Mone pirmojoje impresionistu parodoje pademonstravo 9 paveikslus antrojoje 1876 m 18 treciojoje 1877 m 30 ketvirtojoje 1879 m 29 paveikslus Penktojoje ir sestojoje bei astuntojoje parodose K Mone nedalyvavo septintojoje 1882 m eksponavo 35 paveikslus K Mone pradejo tapyti paveikslu serijas kuriu pirmaja tapo vaizduojanti Sen Lazaro gelezinkelio stotį Paryziuje tapyta dar 1876 1877 m Sodas Sent Andrese 1867 m Metropoliteno meno muziejus Pietus 1868 m Stedelis Senos pakrante prie Arzantejaus 1872 m Orse muziejus Kapucinu bulvaras 1873 74 m Nelson Atkins muziejus Kanzas Sitis Arzantejo tiltas 1874 m Orse muziejus Sen Lazaro stotis 1877 m Orse muziejus Vetejio peizazas 1880 m Metropoliteno meno muziejus Moteris su skeciu 1886 m Orse muziejus 1878 m kovo 17 d K Mone ir K Donsje susilauke sunaus Miselio Jie buvo persikele is Arzantejo kur prisidare skolu į Vetejį kita Paryziaus priemiestį Netoli ju gyveno bankrutavusio parduotuviu savininko Ernesto ir Alisos Hosedes seima Tiketina kad su Alisa Hosede Alice Hoschede K Mone jau 1876 m turejo romana kai atliko uzsakyma tuomet pasiturinciai seimai 1879 m Kamile Donsje mire nuo tuberkuliozes ir Alisa Hosede apsigyveno pabego nuo vyro su K Mone pasiimdama jo 2 vaikus su savais Jie gyveno Vetejyje ir kurio K Mone nekente 1883 m balandį jie persikele į nama kaime apie 85 km siauriau Paryziaus kur K Mone pasodino didelį soda K Mone sį soda tape visa likusį gyvenima K Mone ir Alisa Hosede susituoke 1892 m po to kai 1891 m mire Alisos vyras 1880 m įvyko pirmoji K Mone personaline paroda laikrascio La Vie Moderne patalpose Jis keliavo ieskodamas tapybos vietu 1883 m pabuvojo Havre ir Etretoje Normandijoje ir su O Renuaru Rivjeroje 1884 m lankesi ir Mentone 1886 m keliavo į Olandija ir Bretane 1888 m pabuvojo vasaromis viesedavo 1885 m dalyvavo tarptautineje dailes parodoje Zorzo Peti galerijoje Paryziuje Velyvieji metai Japoniskas tiltas ir kudra su vandens lelijomis Le bassin aux Nympheas 1899 Filadelfijos dailes muziejus Po 1890 m K Mone dirbo vis labiau vienisas Impresionistu grupe isiro 1886 m Jo draugas K Pisaro persimete į neoimpresionizma O Renuaras pradejo tapyti susizavejes Engro ir italu renesanso menu Nors abu tapytojai po 1890 m grįzo prie impresionistinio tapybos metodo jie kuryboje atrado nauju įkvepimo saltiniu K Mone niekuomet neapleido impresionistinio metodo vis labiau gilindamasis į sviesos studijavima jo drobes pradejo prarasti gyvybinguma ir lyriskuma Po 1890 m serijos tapo pagrindine K Mone tapybos forma sieno stirtu 1891 tuopu 1892 ir Ruano katedros 1894 Siose serijose vaizduojamas vienas objektas varijuojancioje dienos sviesoje Ruano katedros fasadas nutapytas skirtingu dienos metu ir is siek tiek skirtingu matymo kampu 20 katedros paveikslu buvo eksponuoti 1895 m Diuran Riuelio galerijoje Pasak K Mone jis buvo issinuomojes kambarį netoli katedros ir vienu metu tape kelias drobes keiciantis dienos metui pereidavo dirbti nuo vienos prie kitos drobes Jis buvo pirmuoju reiksmingu Europos dailininku skyrusiu paveikslu serijas vieno objekto vaizdavimui ir tiketina kad tam buvo įkveptas japonu meninininko Hokusajaus estampu seriju 36 Fudzijamos kalno vaizdai 1899 1904 m K Mone bent tris kartus lankesi Londone sukure serijas paveikslu vaizduojanciu parlamento rumus Vaterlo ir Caring Kroso tiltus 1908 ir 1909 m dailininkas tape Venecijos rumus ir kanalus Taciau daugiausiai K Mone dirbo savo sodyboje Ziverni Jis 1893 m nusipirko papildoma sklypa per kurį tekejo Epto upes atsaka Nukreipes upelio srove dailininkas sukure kudra ir virs jos pastate japoniska tilta augino įvairiu augalu vandens soda Beveik 30 metu K Mone tape savo nuosavus sodus vandens lelijas baseina ir jo tilta Ilgainiui nuo molbertiniu vandens leliju paveikslu dailininkas perejo prie sienines tapybos 1911 m mire K Mone zmona Alisa Hosede 1914 m mire jo sunus Zanas 1923 m K Mone akyje susiformavo katarakta del kurios jis turejo dvi operacijas Klodas Mone mire 1926 m gruodzio 5 d Jis palaidotas baznycios kapinese Iki pat gyvenimo galo dailininkas tape impresionistine maniera nebuvo paveiktas modernistiniu dailes judejimu Jis mire budamas garsiu ir pasiturinciu menininku Po jo mirties Prancuzijos vyriausybe sienine Vandens leliju tapyba isstate specialiai jai pritaikytame Oranzerijos muziejuje Paryziuje Dailininkui atminti buvo įkurtas Marmottan Monet muziejus Paryziuje jo sodyba Ziverni kaime buvo atnaujinta ir 1980 m atidaryta lankytojams 2004 m K Mone paveikslas Londonas Parlamentas Saules efektai ruke Le Parlement Effet de Brouillard 1904 buvo parduotas uz 20 mln JAV doleriu 2008 m vienas is Vandens leliju paveikslu aukciono metu parduotas uz 80 4 mln 2014 m kitas uz 54 mln JAV doleriu Sieno stirtos vasaros pabaigoje 1891 m Orse muziejus Tuopos prie Epto 1891 m Skotijos nacionaline galerija Ruano katedra 1894 m Vasingtono nacionaline dailes galerija Vandens lelijos 1906 m Oharos muziejus KurasikisIsnasosBrodskaya Nathalia Kalitina Nina Claude Monet New York Parkstone International 2011 p 27 Brodskaya Nathalia Kalitina Nina Claude Monet New York Parkstone International 2011 p 30 Brodskaya Nathalia Kalitina Nina Claude Monet New York Parkstone International 2011 p 34 Brodskaya Nathalia Kalitina Nina Claude Monet New York Parkstone International 2011 p 194 Brodskaya Nathalia Kalitina Nina Claude Monet New York Parkstone International 2011 p 43 Brodskaya Nathalia Kalitina Nina Claude Monet New York Parkstone International 2011 p 194 Brodskaya Nathalia Kalitina Nina Claude Monet New York Parkstone International 2011 p 48 Brodskaya Nathalia Kalitina Nina Claude Monet New York Parkstone International 2011 p 194 Brodskaya Nathalia Kalitina Nina Claude Monet New York Parkstone International 2011 p 83 Encyclopaedia Britannica Brodskaya Nathalia Kalitina Nina Claude Monet New York Parkstone International 2011 p 194 Brodskaya Nathalia Kalitina Nina Claude Monet New York Parkstone International 2011 p 116 Brodskaya Nathalia Kalitina Nina Claude Monet New York Parkstone International 2011 p 195 Laura Auricchio 2004 Metropolitan Museum of Art Encyclopaedia Britannica giverny org nytimes com bloomberg comNuorodosVikiteka Claude Monet vaizdine ir garsine medziagaK Mone paveikslai chronologine tvarka Klodo Mone paveikslai Archyvuota kopija 2019 07 06 is Wayback Machine projekto Klodo Mone citatos