Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Polis Sezanas pranc Paul CézannePolis Sezanas 1861 m Gimė 1839 m sausio 19 d Provanso EksasMirė 1906 m spalio 22 d 67 me
Polis Sezanas
| Polis Sezanas pranc. Paul Cézanne | |
|---|---|
| Polis Sezanas 1861 m. | |
| Gimė | 1839 m. sausio 19 d. Provanso Eksas |
| Mirė | 1906 m. spalio 22 d. (67 metai) Provanso Eksas |
| Tautybė | Prancūzas |
| Veikla | Dailininkas |
| Sritis | Postimpresionizmas |
| Žinomas (-a) už | „Šv. Viktorijos kalnas“ „Kortų lošėjai“ maudynių paveikslai natiurmortai |
| Vikiteka | Paul Cézanne |
Polis Sezanas (pranc. Paul Cézanne; 1839 m. sausio 19 d. – 1906 m. spalio 22 d.) – prancūzų tapytojas postimpresionistas. P. Sezano dailė padarė didelę įtaką XX a. dailės raidai, kubizmo formavimuisi, jis priartino vaizduojamąjį meną prie abstrakcionistinio vaizdavimo. Dėl savo įtakos meno istorijoje P. Sezanas dažnai vadinamas „moderniojo meno tėvu“.
Biografija
Polis Sezanas gimė 1839 m. Prancūzijoje, senojoje Provanso sostinėje Ekse, pasiturinčio verslininko šeimoje. Jo tėvas Lui Ogiustas buvo skrybėlių parduotuvės savininkas ir tiek praturtėjo, kad įsteigė vienintelį banką Ekse. Polis turėjo jaunesnes seseris Mariją (g. 1841 m.) ir Rozą (g. 1854 m.). P. Sezanas mokėsi geriausioje vietos mokykloje − Burbonų kolegijoje, kurioje susidraugavo su būsimu rašytoju Emiliu Zola (1840−1902) ir Žanu Baptistinu Baji (1841−1918), būsimu garsiu mokslininku. Berniukai suformavo trijų draugų būrelį, pramintą „neatskiriamaisiais“. P. Sezano vaikystė Ekso apylinkėse ir maudynės Arko upėje buvo jo neužmirštos visą gyvenimą ir pasitarnavo įkvėpimo šaltiniu peizažams ir maudynių scenoms. 1857 m. P. Sezanas pradėjo mokytis vakarinėse klasėse dailės mokykloje. Jis tikėjosi išvykti mokytis į Paryžių, tačiau tėvas tikėjosi, kad Polis pasirinks jo bankininko profesiją. 1859–1861 m. P. Sezanas studijavo teisę Ekso universitete. Dailės trauka buvo didesnė ir Sezanas, turėdamas rimtų ketinimų išmokti tapyti, 1861 m. išvyko į Paryžių. Jo tėvas, nors ir nepritardamas sūnaus pasirinkimui, jį rėmė.
Paryžiuje P. Sezanas pradėjo mokytis Siuis akademijoje, kurioje sutiko Kamilį Pisaro, ir bandė nesėkmingai įstoti į Aukštąją dailės mokyklą. Po penkių mėnesių Paryžiuje P. Sezanas nusivylęs grįžo į Eksą ir apie 1 metus dirbo tėvo banke, tačiau trauka dailei buvo stipresnė ir 1862 m. jis vėl išvyko į Paryžių.1863 m. P. Sezano paveikslai buvo eksponuoti Atstumtųjų salono parodoje, surengtoje po to, kai ypač daug dailininkų kūrinių buvo atmesti oficialaus Paryžiaus salono. Paryžiaus salono žiuri atmetė P. Sezano pateiktus darbus kiekvienais metais nuo 1864 iki 1869 m. Jis tapė ant drobės dengdamas storus dažų sluoksnius – tuo jo tapybos metodas priminė impasto techniką. Apie 1867 m. dailininkas pradėjo tapyti žiaurias scenas (pvz., „Žmogžudystė“, 1868), įkvėpimo sėmėsi iš E. Delakrua paveikslų. Jam buvo artimas Delakrua pirmenybės atidavimas spalviniams potėpiams prieš linijinį vaizdavimą.
1869 m. P. Sezanas sutiko 19 metų Mariją Hortensiją Fikė, kuri tapo jo drauge. Su ja dailininkas persikėlė į Provanso Eksą 1870 m. prasidėjus Prancūzijos-Prūsijos karui. Tikriausiai draugės paveiktas P. Sezanas nusisuko nuo žiaurių siužetų ir pradėjo tapyti ramią peizažinę tapybą, kurios neapleido iki mirties. 1872 m. porai gimė sūnus Polis. Tais pačiais metais P. Sezanas aplankė ir dirbo kartu su K. Pisaro kaime netoli Paryžiaus. K. Pisaro mokė P. Sezaną impresionistinės tapybos plenere technikos, naudoti grynas spalvas, smulkius potėpius. 1873 m. P. Sezanas su Hortensija ir sūnumi Poliu apie metus laiko gyveno Overo prie Uazos kaime ir beveik kiekvieną dieną dirbo su K. Pisaro, tačiau net ir pačiose ankstyvosiose jo impresionistinėse drobėse buvo aiškiai jaučiama individuali dailininko kūrybos vizija, struktūriškumo gamtoje ieškojimai, nesuderinami su impresionistiniu akimirkos pojūčio, šviesos efektų gaudymu. 1873 m. paveikslas „Pakaruoklio namas“ vaizdžiai iliustruoja skirtumus tarp P. Sezano ir impresionistų dailės tikslų, estetikos.
1874 m. trys P. Sezano paveikslai buvo eksponuoti pirmojoje impresionistų parodoje Paryžiuje. Su 15 paveikslų dailininkas 1877 m. sudalyvavo trečiojoje impresionistų parodoje. Po to dailininkas beveik nutraukė ryšius su impresionistais, išskyrus K. Pisaro, nors vertino K. Monė, O. Renuaro ir kitų dailę. P. Sezano paveikslai parodose susilaukė nuožmios kritikos, jo kūrinių pirkėjų nebuvo, išskyrus 1875 m. sutiktą pasiturintį rėmėją, pasitraukusį iš tarnybos muitinės tarnautoją Viktorą Šokė, kuris viso įsigijo 36 P. Sezano kūrinius. 1878 m. tėvas sužinojo apie P. Sezano ryšius su Hortensija Fikė ir apie jo sūnų Polį (iki to laiko dailininkas savo ryšius slėpė). 1881 m. P. Sezanas viešėjo pas K. Pisaro Pontuazoje, kur jo tapybos metodus galėjo stebėti Polis Gogenas. 1882 m. į Paryžiaus Saloną buvo priimtas vienas P. Sezano paveikslas, jis apsigyveno Provanse, kur tais pačiais metais jį aplankė O. Renuaras.
P. Sezano darbai buvo mažai eksponuojami ir jis kūrė su vis didėjančia menine izoliacija. Jis susikoncentravo ties keliomis temomis: besimaudančiųjų studijas, gyvenimo buitį, Šv. Viktorijos kalną, kurį jis nutapė daugybę kartų. Nuo 1883 m. jis pastoviai gyveno Provanse, tik retkarčiais nuvykdavo į Paryžių. 1886 m. P. Sezanas, galų gale leidus šeimai, vedė Hortensiją Fikė. Vėliau tais metais mirus tėvui paveldėjo nemenką turtą Ekse. 1886 m. P. Sezanas nutraukė ryšius su jaunystės draugu E. Zola. E. Zola tuo metu jau buvo pripažintas ir išgarsėjęs rašytojas su savo „Rugonų-Makarų“ romanų serija, o P. Sezanas − beveik niekam nežinomas dailininkas. 1886 m. E. Zola publikavo romaną „Kūryba“, kuriame aprašė Paryžiaus dailininkų gyvenimą remdamasis savo patirtimi (E. Zola buvo gerai pažįstamas su E. Manė ir impresionistais). Pagrindinis romano herojus Klodas Lantjė, neįgyvendinęs savo kūrybinių ambicijų, romano pabaigoje išprotėja ir miršta. Šis personažas turėjo daug panašumų su paties P. Sezano asmenybe. Dailininkas, gavęs romano kopiją, atsakė trumpu laišku E. Zola prisimindamas vaikystės laikus ir tai buvo paskutinis jo ir E. Zola pabendravimas. Nepaisant nesėkmių parodose, dailininkas daug dirbo. Per dešimtį metų nutapė daugiau nei 300 paveikslų. Jis seniai nutolo nuo impresionistų mėgstamo akimirkos vaizdo fiksavimo. Įdėmiai stebėdamas gamtą, jos formas ir spalvų santykius, ieškojo būdų perteikti aplinkos materialumą, gamtos amžinumą, jos tūrių patvarumą.
1888 m. P. Sezanas išsinuomojo studiją Paryžiuje. 1889 m. paveikslas „Pakaruoklio namas“ buvo eksponuotas pasaulinėje parodoje Paryžiuje ir P. Sezanas gavo pasiūlymą eksponuoti Belgijoje. Tai buvo pirmas kartas, kai jo kūryba pademonstruota užsienyje (1890 m. Briuselyje). 1890 m. dailininkas su šeima praleido penkis mėnesius Šveicarijoje, grįžo į Eksą. 1891 m. P. Sezanas pradėjo gyventi atskirai nuo savo žmonos ir sūnaus, persikėlė į Paryžių. 1892 m. pradėjo nuolat pasirodyti atsiliepimų apie jo kūrybą spaudoje. 1895 m. Ambruazas Volaras Paryžiuje surengė pirmąją P. Sezano personalinę parodą. Šioje parodoje eksponuota apie 100 paveikslų ir piešinių. 1896 m. pavyko parduoti nemažai P. Sezano paveikslų, 1897 m. vieną jo kūrinių įsigijo Berlyno nacionalinė galerija. Jo įtaka tarp jaunųjų Paryžiaus avangardinių menininkų išaugo, dailininkas virto beveik gyva legenda. 1900 m. Morisas Deni nutapė paveikslą „Pagarba Sezanui“ pavaizduodamas nabių grupės dailininkus prie P. Sezano natiurmorto.
1897 m. mirus motinai, dailininkas 1899 m. pardavė šeimos namus Ekse, kuriuos buvo brangu išlaikyti, ir 1901 m. įkūrė savo studiją Les Lauves kalvose prie Ekso, kurioje kūrė iki mirties (šiuo metu lankytina vieta). 1900 m. P. Sezano paveikslų buvo eksponuota pasaulinėje parodoje Paryžiuje, 1904 m. jo kūrybai buvo skirtas atskiras kambarys Rudens salono parodoje.1906 m. Sezanas tapydamas gamtoje apalpo. Po savaitės susirgęs plaučių uždegimu mirė 1906 m. spalio 23 d. Ekse. Viso dailininkas paliko daugiau nei 950 paveikslų.
1967 m. lietuvių kalba išleista Anri Periušo biografinė knyga „Sezano gyvenimas“.1999 m. gegužės 10 d. P. Sezano paveikslas Rideau, cruchon et compotier parduotas už 60,5 mln. dolerių. Tai buvo ketvirta aukščiausia kaina, sumokėta už to laikmečio paveikslą. 2011 m. Kataro valstybė už daugiau nei 250 mln. JAV dolerių įsigijo P. Sezano vieną iš „Kortų lošėjų“ paveikslų. Ši kaina sumušė tuo metu brangiausio parduoto kūrinio rekordą.
Kūrinių galerija
- P. Sezano kūriniai chronologine tvarka
Figūrinė tapyba
- „Besimaudantys vyrai“, apie 1880, Orsė muziejus
- „Besimaudantysis“, 1885,
- „Kortų lošėjai“, 1890−92, Metropoliteno meno muziejus
- „Didžiosios mauduolės“, 1906, Filadelfijos dailės muziejus
Portretai
- „Tapytojo sūnus Polis“, 1885−90, Vašingtono nacionalinė dailės galerija
- „Ponia Sezan“, 1890, Hiustono dailės muziejus
- „Giustavas Gefrua“, 1895−96, Orsė muziejus
- „Moteris su kavinuku“, 1895, Orsė muziejus
Peizažai
- „Kūdra“, apie 1876, Ermitažas
- „Namai Provanse“, 1883, Vašingtono nacionalinė dailės galerija
- „Namas Ekse“, 1885−87, Prahos nacionalinė galerija
- „Kelio posūkis Monžeru“, 1898,
Natiurmortai
- „Vaza su gėlėmis ir vaisiais“, 1888−90, , Berlynas
- „Natiurmortas su užuolaida“, 1898, Ermitažas
- „Natiurmortas su svogūnais“, 1895−98, Orsė muziejus
- „Natiurmortas“, 1895−98,
Išnašos
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 6
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 6
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 6
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 42
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 9
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 12
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 42
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 42
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 18
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 22
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 24
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 28
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 43
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 32
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 38
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 43
- Harris, Nathaniel. Paul Cezanne. Franklin Watts, − 2003, p. 36
- libis.lt duomenų bazė Archyvuota kopija 2021-06-30 iš Wayback Machine projekto.
- „Vanity Fair“
Nuorodos
- Encyclopaedia Britannica
- The Metropolitan Museum of Art
- Sezano studija Archyvuota kopija 2012-11-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Polis Sezanas, Kas yra Polis Sezanas? Ką reiškia Polis Sezanas?
Polis Sezanas pranc Paul CezannePolis Sezanas 1861 m Gime 1839 m sausio 19 d Provanso EksasMire 1906 m spalio 22 d 67 metai Provanso EksasTautybe PrancuzasVeikla DailininkasSritis PostimpresionizmasZinomas a uz Sv Viktorijos kalnas Kortu losejai maudyniu paveikslai natiurmortaiVikiteka Paul Cezanne Polis Sezanas pranc Paul Cezanne 1839 m sausio 19 d 1906 m spalio 22 d prancuzu tapytojas postimpresionistas P Sezano daile padare didele įtaka XX a dailes raidai kubizmo formavimuisi jis priartino vaizduojamajį mena prie abstrakcionistinio vaizdavimo Del savo įtakos meno istorijoje P Sezanas daznai vadinamas moderniojo meno tevu BiografijaPolis Sezanas gime 1839 m Prancuzijoje senojoje Provanso sostineje Ekse pasiturincio verslininko seimoje Jo tevas Lui Ogiustas buvo skrybeliu parduotuves savininkas ir tiek praturtejo kad įsteige vienintelį banka Ekse Polis turejo jaunesnes seseris Marija g 1841 m ir Roza g 1854 m P Sezanas mokesi geriausioje vietos mokykloje Burbonu kolegijoje kurioje susidraugavo su busimu rasytoju Emiliu Zola 1840 1902 ir Zanu Baptistinu Baji 1841 1918 busimu garsiu mokslininku Berniukai suformavo triju draugu burelį praminta neatskiriamaisiais P Sezano vaikyste Ekso apylinkese ir maudynes Arko upeje buvo jo neuzmirstos visa gyvenima ir pasitarnavo įkvepimo saltiniu peizazams ir maudyniu scenoms 1857 m P Sezanas pradejo mokytis vakarinese klasese dailes mokykloje Jis tikejosi isvykti mokytis į Paryziu taciau tevas tikejosi kad Polis pasirinks jo bankininko profesija 1859 1861 m P Sezanas studijavo teise Ekso universitete Dailes trauka buvo didesne ir Sezanas turedamas rimtu ketinimu ismokti tapyti 1861 m isvyko į Paryziu Jo tevas nors ir nepritardamas sunaus pasirinkimui jį reme Autoportretas su balta kepure 1881 82 Naujoji pinakoteka Paryziuje P Sezanas pradejo mokytis Siuis akademijoje kurioje sutiko Kamilį Pisaro ir bande nesekmingai įstoti į Aukstaja dailes mokykla Po penkiu menesiu Paryziuje P Sezanas nusivyles grįzo į Eksa ir apie 1 metus dirbo tevo banke taciau trauka dailei buvo stipresne ir 1862 m jis vel isvyko į Paryziu 1863 m P Sezano paveikslai buvo eksponuoti Atstumtuju salono parodoje surengtoje po to kai ypac daug dailininku kuriniu buvo atmesti oficialaus Paryziaus salono Paryziaus salono ziuri atmete P Sezano pateiktus darbus kiekvienais metais nuo 1864 iki 1869 m Jis tape ant drobes dengdamas storus dazu sluoksnius tuo jo tapybos metodas primine impasto technika Apie 1867 m dailininkas pradejo tapyti ziaurias scenas pvz Zmogzudyste 1868 įkvepimo semesi is E Delakrua paveikslu Jam buvo artimas Delakrua pirmenybes atidavimas spalviniams potepiams pries linijinį vaizdavima 1869 m P Sezanas sutiko 19 metu Marija Hortensija Fike kuri tapo jo drauge Su ja dailininkas persikele į Provanso Eksa 1870 m prasidejus Prancuzijos Prusijos karui Tikriausiai drauges paveiktas P Sezanas nusisuko nuo ziauriu siuzetu ir pradejo tapyti ramia peizazine tapyba kurios neapleido iki mirties 1872 m porai gime sunus Polis Tais paciais metais P Sezanas aplanke ir dirbo kartu su K Pisaro kaime netoli Paryziaus K Pisaro moke P Sezana impresionistines tapybos plenere technikos naudoti grynas spalvas smulkius potepius 1873 m P Sezanas su Hortensija ir sunumi Poliu apie metus laiko gyveno Overo prie Uazos kaime ir beveik kiekviena diena dirbo su K Pisaro taciau net ir paciose ankstyvosiose jo impresionistinese drobese buvo aiskiai jauciama individuali dailininko kurybos vizija strukturiskumo gamtoje ieskojimai nesuderinami su impresionistiniu akimirkos pojucio sviesos efektu gaudymu 1873 m paveikslas Pakaruoklio namas vaizdziai iliustruoja skirtumus tarp P Sezano ir impresionistu dailes tikslu estetikos Pakaruoklio namas 1873 Orse muziejus Peizazas su akveduku ir Sv Viktorijos kalnu 1885 87 Metropoliteno meno muziejus 1874 m trys P Sezano paveikslai buvo eksponuoti pirmojoje impresionistu parodoje Paryziuje Su 15 paveikslu dailininkas 1877 m sudalyvavo treciojoje impresionistu parodoje Po to dailininkas beveik nutrauke rysius su impresionistais isskyrus K Pisaro nors vertino K Mone O Renuaro ir kitu daile P Sezano paveikslai parodose susilauke nuozmios kritikos jo kuriniu pirkeju nebuvo isskyrus 1875 m sutikta pasiturintį remeja pasitraukusį is tarnybos muitines tarnautoja Viktora Soke kuris viso įsigijo 36 P Sezano kurinius 1878 m tevas suzinojo apie P Sezano rysius su Hortensija Fike ir apie jo sunu Polį iki to laiko dailininkas savo rysius slepe 1881 m P Sezanas viesejo pas K Pisaro Pontuazoje kur jo tapybos metodus galejo stebeti Polis Gogenas 1882 m į Paryziaus Salona buvo priimtas vienas P Sezano paveikslas jis apsigyveno Provanse kur tais paciais metais jį aplanke O Renuaras P Sezano darbai buvo mazai eksponuojami ir jis kure su vis didejancia menine izoliacija Jis susikoncentravo ties keliomis temomis besimaudanciuju studijas gyvenimo buitį Sv Viktorijos kalna kurį jis nutape daugybe kartu Nuo 1883 m jis pastoviai gyveno Provanse tik retkarciais nuvykdavo į Paryziu 1886 m P Sezanas galu gale leidus seimai vede Hortensija Fike Veliau tais metais mirus tevui paveldejo nemenka turta Ekse 1886 m P Sezanas nutrauke rysius su jaunystes draugu E Zola E Zola tuo metu jau buvo pripazintas ir isgarsejes rasytojas su savo Rugonu Makaru romanu serija o P Sezanas beveik niekam nezinomas dailininkas 1886 m E Zola publikavo romana Kuryba kuriame aprase Paryziaus dailininku gyvenima remdamasis savo patirtimi E Zola buvo gerai pazįstamas su E Mane ir impresionistais Pagrindinis romano herojus Klodas Lantje neįgyvendines savo kurybiniu ambiciju romano pabaigoje isproteja ir mirsta Sis personazas turejo daug panasumu su paties P Sezano asmenybe Dailininkas gaves romano kopija atsake trumpu laisku E Zola prisimindamas vaikystes laikus ir tai buvo paskutinis jo ir E Zola pabendravimas Nepaisant nesekmiu parodose dailininkas daug dirbo Per desimtį metu nutape daugiau nei 300 paveikslu Jis seniai nutolo nuo impresionistu megstamo akimirkos vaizdo fiksavimo Įdemiai stebedamas gamta jos formas ir spalvu santykius ieskojo budu perteikti aplinkos materialuma gamtos amzinuma jos turiu patvaruma Ambruazo Volaro portretas 1899 Peti rumai Paryzius 1888 m P Sezanas issinuomojo studija Paryziuje 1889 m paveikslas Pakaruoklio namas buvo eksponuotas pasaulineje parodoje Paryziuje ir P Sezanas gavo pasiulyma eksponuoti Belgijoje Tai buvo pirmas kartas kai jo kuryba pademonstruota uzsienyje 1890 m Briuselyje 1890 m dailininkas su seima praleido penkis menesius Sveicarijoje grįzo į Eksa 1891 m P Sezanas pradejo gyventi atskirai nuo savo zmonos ir sunaus persikele į Paryziu 1892 m pradejo nuolat pasirodyti atsiliepimu apie jo kuryba spaudoje 1895 m Ambruazas Volaras Paryziuje surenge pirmaja P Sezano personaline paroda Sioje parodoje eksponuota apie 100 paveikslu ir piesiniu 1896 m pavyko parduoti nemazai P Sezano paveikslu 1897 m viena jo kuriniu įsigijo Berlyno nacionaline galerija Jo įtaka tarp jaunuju Paryziaus avangardiniu menininku isaugo dailininkas virto beveik gyva legenda 1900 m Morisas Deni nutape paveiksla Pagarba Sezanui pavaizduodamas nabiu grupes dailininkus prie P Sezano natiurmorto 1897 m mirus motinai dailininkas 1899 m pardave seimos namus Ekse kuriuos buvo brangu islaikyti ir 1901 m įkure savo studija Les Lauves kalvose prie Ekso kurioje kure iki mirties siuo metu lankytina vieta 1900 m P Sezano paveikslu buvo eksponuota pasaulineje parodoje Paryziuje 1904 m jo kurybai buvo skirtas atskiras kambarys Rudens salono parodoje 1906 m Sezanas tapydamas gamtoje apalpo Po savaites susirges plauciu uzdegimu mire 1906 m spalio 23 d Ekse Viso dailininkas paliko daugiau nei 950 paveikslu 1967 m lietuviu kalba isleista Anri Periuso biografine knyga Sezano gyvenimas 1999 m geguzes 10 d P Sezano paveikslas Rideau cruchon et compotier parduotas uz 60 5 mln doleriu Tai buvo ketvirta auksciausia kaina sumoketa uz to laikmecio paveiksla 2011 m Kataro valstybe uz daugiau nei 250 mln JAV doleriu įsigijo P Sezano viena is Kortu loseju paveikslu Si kaina sumuse tuo metu brangiausio parduoto kurinio rekorda Kuriniu galerijaP Sezano kuriniai chronologine tvarkaFigurine tapyba Besimaudantys vyrai apie 1880 Orse muziejus Besimaudantysis 1885 Kortu losejai 1890 92 Metropoliteno meno muziejus Didziosios mauduoles 1906 Filadelfijos dailes muziejusPortretai Tapytojo sunus Polis 1885 90 Vasingtono nacionaline dailes galerija Ponia Sezan 1890 Hiustono dailes muziejus Giustavas Gefrua 1895 96 Orse muziejus Moteris su kavinuku 1895 Orse muziejusPeizazai Kudra apie 1876 Ermitazas Namai Provanse 1883 Vasingtono nacionaline dailes galerija Namas Ekse 1885 87 Prahos nacionaline galerija Kelio posukis Monzeru 1898 Natiurmortai Vaza su gelemis ir vaisiais 1888 90 Berlynas Natiurmortas su uzuolaida 1898 Ermitazas Natiurmortas su svogunais 1895 98 Orse muziejus Natiurmortas 1895 98 IsnasosHarris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 6 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 6 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 6 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 42 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 9 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 12 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 42 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 42 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 18 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 22 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 24 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 28 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 43 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 32 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 38 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 43 Harris Nathaniel Paul Cezanne Franklin Watts 2003 p 36 libis lt duomenu baze Archyvuota kopija 2021 06 30 is Wayback Machine projekto Vanity Fair NuorodosVikiteka Paul Cezanne vaizdine ir garsine medziagaEncyclopaedia Britannica The Metropolitan Museum of Art Sezano studija Archyvuota kopija 2012 11 06 is Wayback Machine projekto