Istorinės Rumunijos regionai Dobrogea Доброџѣ Šalis Rumunija BulgarijaTautos rumunai bulgaraiValstybėsMiestai Konstanca
Mažoji Skitija

Istorinės Rumunijos regionai: Dobrogea (Доброџѣ) | |
---|---|
Šalis | Rumunija, Bulgarija |
Tautos | rumunai, bulgarai |
Valstybės | |
Miestai | Konstanca, Dobričius |
Dobrudža (bulg. Добруджа, rumun. Dobrogea, gr. Δοβρουτσά) – istorinė sritis Europos pietryčiuose, tarp Dunojaus žemupio ir Juodosios jūros. Šiaurinė dalis, apie 15 000 km² priklauso Rumunijai, pietinė, apie 4 200 km² – Bulgarijai.
Didžiausi miestai: Konstanca (Rumunijoje), Dobričius, Silistra (Bulgarijoje).
Istorija
Senovėje Dobrudžos teritorija vadinosi Mažoji Skitija. Čia gyveno trakai, tačiau namažą gyventojų dalį sudarė ir dakai. VII a. – VI a. pr. m. e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė graikai. Apie 430 m. pr. m. e. regioną prisijungė trakų Odrisidų karalystė, vėliau valdžią regione paėmė šiauriniai kaimynai skitai. Minimas jų karalius Atheas. 339 m. pr. m. e. kontrolę Mažojoje Skitijoje perėmė Makedonijos karalystė. 55 m. pr. m. e. regioną trumpam užkariavo .
Nuo 28 m. pr. m. e. iki mūsų eros Mažoji Skitija priklausė Romos imperijai, įėjo į Mezijos provinciją. Nuo IV a. sudarė dalį Bizantijos.
VII–XIV a. regiono istorija labiau susijusi su Bulgarijos istorija. Jis priklausė tai Bulgarijos imperijai, tai vėl sugrįždavo į Bizantijos valdžią. Antrosios Bulgarijos imperijos teritorijoje 1320 m. susikūrė autonomiška (iš čia pavadinimas). Tai buvo vienintelis valstybingumo periodas regiono istorijoje.
1388 m. kunigaikštystę užėmė , ir taip regionas buvo įtrauktas į Rumunijos istorijos orbitą. 1419 m. jį prisijungė Osmanų imperija, kuri valdė regioną tiesiogiai.
Po 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karo Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po 1913 m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai, o 1940 m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos rumunai perkelti į šiaurinę, bulgarai – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino 1947 m. .
Šaltiniai
- Dobrudža. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 43 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mažoji Skitija, Kas yra Mažoji Skitija? Ką reiškia Mažoji Skitija?
Istorines Rumunijos regionai Dobrogea Dobroџѣ Salis Rumunija BulgarijaTautos rumunai bulgaraiValstybesMiestai Konstanca Dobricius Dobrudza bulg Dobrudzha rumun Dobrogea gr Dobroytsa istorine sritis Europos pietryciuose tarp Dunojaus zemupio ir Juodosios juros Siaurine dalis apie 15 000 km priklauso Rumunijai pietine apie 4 200 km Bulgarijai Didziausi miestai Konstanca Rumunijoje Dobricius Silistra Bulgarijoje IstorijaDobrudza pries musu era Senoveje Dobrudzos teritorija vadinosi Mazoji Skitija Cia gyveno trakai taciau namaza gyventoju dalį sudare ir dakai VII a VI a pr m e Juodosios juros pakranteje koloniju įkure graikai Apie 430 m pr m e regiona prisijunge traku Odrisidu karalyste veliau valdzia regione paeme siauriniai kaimynai skitai Minimas ju karalius Atheas 339 m pr m e kontrole Mazojoje Skitijoje pereme Makedonijos karalyste 55 m pr m e regiona trumpam uzkariavo Nuo 28 m pr m e iki musu eros Mazoji Skitija priklause Romos imperijai įejo į Mezijos provincija Nuo IV a sudare dalį Bizantijos VII XIV a regiono istorija labiau susijusi su Bulgarijos istorija Jis priklause tai Bulgarijos imperijai tai vel sugrįzdavo į Bizantijos valdzia Antrosios Bulgarijos imperijos teritorijoje 1320 m susikure autonomiska is cia pavadinimas Tai buvo vienintelis valstybingumo periodas regiono istorijoje 1388 m kunigaikstyste uzeme ir taip regionas buvo įtrauktas į Rumunijos istorijos orbita 1419 m jį prisijunge Osmanu imperija kuri valde regiona tiesiogiai Po 1877 1878 m Rusijos Turkijos karo Berlyno kongreso 1878 m sprendimu siaurine dalis perduota Rumunijai pietine dalis Bulgarijai Po 1913 m visa Dobrudza atiteko Rumunijai o 1940 m Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietine dalis grazinta Bulgarijai Dobrudzos rumunai perkelti į siaurine bulgarai į pietine dalį Nustatyta siena patvirtino 1947 m SaltiniaiDobrudza Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 43 psl