Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Petras I reikšmės Petras I Didysis 1672 m birželio 9 d Maskvoje 1725 m vasario 8 d Peterburge caro Alekse
Petras Didysis
- Kitos reikšmės – Petras I (reikšmės).
Petras I Didysis (1672 m. birželio 9 d. Maskvoje – 1725 m. vasario 8 d. Peterburge) – caro Aleksejaus ir jo antrosios žmonos Natalijos Naryškinos sūnus, buvęs Rusijos caras nuo 1682 m., ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721–1725 m.
| Petras I rus. Пётр I Великий | |
|---|---|
| Rusijos imperijos caras ir imperatorius | |
| Romanovų dinastija | |
| Gimė | 1672 m. birželio 9 d. Maskva, Rusijos carystė |
| Mirė | 1725 m. vasario 8 d. (52 metai) Sankt Peterburgas, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Petropavlovsko tvirtovė, Sankt Peterburgas |
| Tėvas | Aleksejus Michailovičius |
| Motina | Natalija Kirilovna |
| Sutuoktinis (-ė) | Evdokija Lopuchina Jekaterina I |
| Vaikai | Aleksejus Petrovičius, Ana Petrovna, Jelizaveta, Petras Petrovičius , Natalija Petrovna |
| Rusijos imperatorius | |
| Valdė | 1682 m. gegužės 7 d. - 1725 m. vasario 8 d. (42 metai) |
| Karūnavimas | 1682 m. liepos 5 d. |
| Pirmtakas | Ivanas V |
| Įpėdinis | Jekaterina I |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Petras I |
| Parašas | |
Gyvenimas
Carui Aleksejui 1676 m. mirus, sostas atiteko jo pirmosios žmonos Marijos Miloslavskajos vyriausiam sūnui Fiodorui, kuris tuo metu buvo 14 metų amžiaus. Fiodorui 1682 m. mirus bevaikiui, jo tikras brolis Ivanas buvo 15 metų amžiaus, bet liguistas ir beveik aklas, o netikras brolis Petras I – sveikas 10 metų berniukas. Petro I motinos giminaičiai Naryškinai 1682 m. sosto paveldėtoju paskelbė Petrą I, kurį ir maskviečių minia skelbė caru. Miloslavskiai, Ivano motinos giminaičiai, susimokė į sostą pasodinti Ivaną. Mirusiojo caro seseriai Sofijai pavyko sukurstyti Maskvos šaulius, kurių sušauktas seimas 1682 m. „pirmuoju caru“ paskelbė Ivaną V, o „antruoju caru“ Petrą I. Abu carai buvo mažamečiai, tad regente tapo jų vyresnė sesuo Sofija.
10-ties metų berniukas Petras I buvo išsiųstas iš Maskvos į Preobraženskojė kaimą ir toliau negavo jokio formalaus mokslo. Petrui I bręstant, Sofijos santykiai su juo nuolat blogėjo ir priėjo prie atviro susikirtimo: Sofijos regentūra 1689 m. buvo nuversta, ji pati uždaryta į vienuolyną, o Petras I pats paėmė valdžią. Sofijos brolis Ivanas V ir toliau oficialiai kartu su Petru I tebesivadino caru, bet jokio vaidmens neturėjo. Ivanui V mirus 1696 m., Petras I tapo vienvaldis Rusijos caras. Petras I mirė 1725 m. nuo peršalimo bei nepagydomos chroniško prostatito ligos komplikacijų, formaliai nepaskyręs sosto įpėdinio. Rūmų gvardijos įtaka sostą gavo Petro I žmona Jekaterina I.
Valdymas ir politika
Iš pradžių Petras I valstybės reikalus paliko dėdės Levo Naryškino ir kitų motinos giminaičių rankose, o pats aistringai atsidavė karo pratimams, laivų statybai ir navigacijai. Artimiausi jo patarėjai pasidarė įvairūs svetimšaliai, su kuriais jis buvo susidraugavęs dar vaikystėje ir kurie jam įkvėpė susidomėjimą Vakarų Europos kultūra. Iš jų šveicarui Fr. J. Lefort’ui ir škotui P. Gordonui pavedė perorganizuoti Rusijos kariuomenę vakarietišku pavyzdžiu. Planuodamas įsteigti laivyną, kvietėsi iš Vakarų Europos specialistų ir siuntė į Nyderlandus, Angliją ir Veneciją rusų jaunuolius mokytis laivų statybos. Petro I gyvenimo būdas ir jo reformos sukėlė bajorų opoziciją, kuria pasinaudojo Sofijos šalininkai ir Petro I į šalį nustumti šauliai.
1697 m. užgniaužęs sąmokslą, Petras I, degdamas noru pats pažinti Vakarų Europos gyvenimą, išsirengė į kelionę po užsienį (ypač Nyderlandus ir Angliją). Buvo visur iškilmingai priimamas. Tačiau Petras I mažai tekreipė dėmesio į valdovų rūmų gyvenimą, o labiau domėjosi dirbtuvėmis, artilerija, tiltais, laboratorijomis ir t. t. Jam rūpėjo technika, ne dvasinė vakarietiškoji kultūra. Ypač jo dėmesio centre buvo laivų statyba ir karo mokslai. Jis pats dirbo net paprastu darbininku laivų statyklose Nyderlanduose ir Anglijoje.
Dar prieš Petrui I grįžtant į Maskvą, 1698 m. šaulių sukilimas buvo Gordono ir Romodanovskio užgniaužtas. Tačiau grįžęs Petras I ėmėsi nepaprastai žiaurių represijų prieš sukilėlius ir asmeniškai dalyvavo kankinimuose bei žudyme. Egzekucijos tęsėsi kelis mėnesius ir priminė Ivano IV Rūsčiojo žudynes. Ta proga šaulių pulkai buvo visai likviduoti; buvusi regentė Sofija priversta įstoti į vienuolyną.
Petras I karštai ėmėsi reformų, versdamas savo dvariškius rengtis ir gyventi vakarietiškai. Pasiėmęs žirkles, pats ėmė kirpti dvariškių barzdas. Įvykdė daug rimtų reformų. Jo administracinės reformos turėjo tikslą dar labiau sustiprinti autokratinę caro valdžią ir centralizuoti valdžios aparatą.
1707 m. – 1711 m. Rusija buvo padalyta į gubernijas, valdomas caro paskirtų gubernatorių. 1699 m. ir vėliau 1720 m. miestams suteikta ribota savivalda su burmistru ir miesto taryba (ratuša) priešakyje. Vietoje anksčiau buvusios Bajorų tarybos (dūma) 1711 m. įsteigtas Valdomasis senatas, kaip aukščiausia administracinė centro valdžios įstaiga, kurios narius skyrė pats caras. Vietoj seniau buvusių daugelio painių caro administracinių raštinių 1717 m. įsteigtos 12 administracinių kolegijų. Valstybės administracinis pertvarkymas užbaigtas 1721 m. Rusijos paskelbimu imperija. Dar 1713 m. sostinė iš Maskvos buvo perkelta į naujai įkurtą Sankt Peterburgą, kur pradėtos statyti 1703 m. prie Nevos upės įkurtos laivų statyklos.
Petro I administracinių reformų tiesioginis tikslas buvo surinkti kuo daugiau mokesčių ir padidinti valstybės iždo pajamas, kurios pirmiausia jam buvo reikalingos laivynui įkurti ir kariuomenei perorganizuoti, taip pat nuolatiniams karams finansuoti. Petras I sukūrė Rusijos nuolatinę reguliarią armiją, gerai organizuotą ir apginkluotą Vakarų Europos pavyzdžiu.
Petras I ir Šiaurės karas
Petras I sudarė taiką su Osmanų imperija ir sutelkė visą savo dėmesį į Rusijos imperijos įsigalėjimą jūrose. Jis siekė, kad Rusija įgautų Baltijos jūros kontrolę, kurią tuo metu jau apie šimtmetį kontroliavo Švedija. Petras I paskelbė karą Švedijai, kurią tuo metu valdė Karolis XII. Tuo metu Švedijos priešai buvo Norvegija, Saksonija, ATR bei Danija. Pasirodė, kad Rusija buvo prastai pasirengusi karui su Švedija ir jau 1700 m. Narvos mūšyje skaudžiai pralaimėjo. Po šios pergalės Švedijos karalius Karolis XII nusprendė sutelkti visas jėgas kovojant prieš Lietuvos ir Lenkijos valstybę. Po šio mūšio Petras I labai greitai reorganizavo ir sustiprino Rusijos kariuomenę, 1702 m. iš švedų atsiėmė Šliselburgo tvirtovę.
1703 m. Petras I pradėjo statyti Sankt Peterburgą kaip naująją Rusijos sostinę.
ATR karalius Augustas II pasidavė švedams 1706 m. Tada Švedija visą dėmesį sutelkė į Rusiją.
Petras Didysis mirė 1725 m. vasario 8 d. nepalikęs jokio konkretaus įpėdinio.
Petro I pasiekimai
Petro I viešpatavimo pabaigoje jo Baltijos laivynas jau turėjo apie 800 laivų. Savo reformomis Petras I pertvarkė mokesčių rinkimo sistemą ir įvedė daug naujų mokesčių, įsteigė įvairių prekių valstybės monopolį. Buvo imamas net specialus mokestis už leidimą auginti barzdas ir ūsus.
Petras I yra laikomas Rusijos pramonės tėvu. Petro I buvo įkurta apie 200 metalo, tekstilės, laivų statybos ir kt. dirbtuvių. Taip pat jis skatino prekybą, tiesė kelius, kasė kanalus. 1703 m. – 1709 m. iškastas Vyšnevolockij kanalas, sujungęs Volgos baseiną su Baltijos jūra. 1718 m. pradėtas kasti kanalas Ladogos ežerui aplenkti. Buvo bandyta kasti kanalą ir tarp Volgos bei Dono upių.
Petras I rūpinosi ir kultūriniu Rusijos gyvenimu ir jo pakėlimu. Jis įkūrė pirmąsias pasaulietines mokyklas Rusijoje, į kurias prievarta buvo siunčiami dvarininkų bei miestiečių sūnūs. 1701 m. Maskvoje atidaryta matematikos ir navigacijos mokykla, kiek vėliau artilerijos, inžinerijos ir chirurgijos mokyklos. 1715 m. Petrapilyje įsteigta jūrininkystės akademija ir vėliau inžinerijos mokykla.
Nuorodos
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Fiodoras III | Rusijos caras ir imperatorius 1689 – 1725 Bendrai su Ivanu V | Po to: Jekaterina I |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Petras Didysis, Kas yra Petras Didysis? Ką reiškia Petras Didysis?
Kitos reiksmes Petras I reiksmes Petras I Didysis 1672 m birzelio 9 d Maskvoje 1725 m vasario 8 d Peterburge caro Aleksejaus ir jo antrosios zmonos Natalijos Naryskinos sunus buves Rusijos caras nuo 1682 m ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721 1725 m Petras I rus Pyotr I VelikijRusijos imperijos caras ir imperatoriusRomanovu dinastijaGime 1672 m birzelio 9 d Maskva Rusijos carysteMire 1725 m vasario 8 d 52 metai Sankt Peterburgas Rusijos imperijaPalaidotas a Petropavlovsko tvirtove Sankt PeterburgasTevas Aleksejus MichailoviciusMotina Natalija KirilovnaSutuoktinis e Evdokija Lopuchina Jekaterina IVaikai Aleksejus Petrovicius Ana Petrovna Jelizaveta Petras Petrovicius Natalija PetrovnaRusijos imperatoriusValde 1682 m geguzes 7 d 1725 m vasario 8 d 42 metai Karunavimas 1682 m liepos 5 d Pirmtakas Ivanas VĮpedinis Jekaterina IZymus apdovanojimaiVikiteka Petras IParasasGyvenimasPetro I monogramaPetras I vaikysteje Carui Aleksejui 1676 m mirus sostas atiteko jo pirmosios zmonos Marijos Miloslavskajos vyriausiam sunui Fiodorui kuris tuo metu buvo 14 metu amziaus Fiodorui 1682 m mirus bevaikiui jo tikras brolis Ivanas buvo 15 metu amziaus bet liguistas ir beveik aklas o netikras brolis Petras I sveikas 10 metu berniukas Petro I motinos giminaiciai Naryskinai 1682 m sosto paveldetoju paskelbe Petra I kurį ir maskvieciu minia skelbe caru Miloslavskiai Ivano motinos giminaiciai susimoke į sosta pasodinti Ivana Mirusiojo caro seseriai Sofijai pavyko sukurstyti Maskvos saulius kuriu susauktas seimas 1682 m pirmuoju caru paskelbe Ivana V o antruoju caru Petra I Abu carai buvo mazameciai tad regente tapo ju vyresne sesuo Sofija 10 ties metu berniukas Petras I buvo issiustas is Maskvos į Preobrazenskoje kaima ir toliau negavo jokio formalaus mokslo Petrui I brestant Sofijos santykiai su juo nuolat blogejo ir priejo prie atviro susikirtimo Sofijos regentura 1689 m buvo nuversta ji pati uzdaryta į vienuolyna o Petras I pats paeme valdzia Sofijos brolis Ivanas V ir toliau oficialiai kartu su Petru I tebesivadino caru bet jokio vaidmens neturejo Ivanui V mirus 1696 m Petras I tapo vienvaldis Rusijos caras Petras I mire 1725 m nuo persalimo bei nepagydomos chronisko prostatito ligos komplikaciju formaliai nepaskyres sosto įpedinio Rumu gvardijos įtaka sosta gavo Petro I zmona Jekaterina I Valdymas ir politikaPetras I 26 iu metu Is pradziu Petras I valstybes reikalus paliko dedes Levo Naryskino ir kitu motinos giminaiciu rankose o pats aistringai atsidave karo pratimams laivu statybai ir navigacijai Artimiausi jo patarejai pasidare įvairus svetimsaliai su kuriais jis buvo susidraugaves dar vaikysteje ir kurie jam įkvepe susidomejima Vakaru Europos kultura Is ju sveicarui Fr J Lefort ui ir skotui P Gordonui pavede perorganizuoti Rusijos kariuomene vakarietisku pavyzdziu Planuodamas įsteigti laivyna kvietesi is Vakaru Europos specialistu ir siunte į Nyderlandus Anglija ir Venecija rusu jaunuolius mokytis laivu statybos Petro I gyvenimo budas ir jo reformos sukele bajoru opozicija kuria pasinaudojo Sofijos salininkai ir Petro I į salį nustumti sauliai 1697 m uzgniauzes samoksla Petras I degdamas noru pats pazinti Vakaru Europos gyvenima issirenge į kelione po uzsienį ypac Nyderlandus ir Anglija Buvo visur iskilmingai priimamas Taciau Petras I mazai tekreipe demesio į valdovu rumu gyvenima o labiau domejosi dirbtuvemis artilerija tiltais laboratorijomis ir t t Jam rupejo technika ne dvasine vakarietiskoji kultura Ypac jo demesio centre buvo laivu statyba ir karo mokslai Jis pats dirbo net paprastu darbininku laivu statyklose Nyderlanduose ir Anglijoje Dar pries Petrui I grįztant į Maskva 1698 m sauliu sukilimas buvo Gordono ir Romodanovskio uzgniauztas Taciau grįzes Petras I emesi nepaprastai ziauriu represiju pries sukilelius ir asmeniskai dalyvavo kankinimuose bei zudyme Egzekucijos tesesi kelis menesius ir primine Ivano IV Rusciojo zudynes Ta proga sauliu pulkai buvo visai likviduoti buvusi regente Sofija priversta įstoti į vienuolyna Petras I karstai emesi reformu versdamas savo dvariskius rengtis ir gyventi vakarietiskai Pasiemes zirkles pats eme kirpti dvariskiu barzdas Įvykde daug rimtu reformu Jo administracines reformos turejo tiksla dar labiau sustiprinti autokratine caro valdzia ir centralizuoti valdzios aparata 1707 m 1711 m Rusija buvo padalyta į gubernijas valdomas caro paskirtu gubernatoriu 1699 m ir veliau 1720 m miestams suteikta ribota savivalda su burmistru ir miesto taryba ratusa priesakyje Vietoje anksciau buvusios Bajoru tarybos duma 1711 m įsteigtas Valdomasis senatas kaip auksciausia administracine centro valdzios įstaiga kurios narius skyre pats caras Vietoj seniau buvusiu daugelio painiu caro administraciniu rastiniu 1717 m įsteigtos 12 administraciniu kolegiju Valstybes administracinis pertvarkymas uzbaigtas 1721 m Rusijos paskelbimu imperija Dar 1713 m sostine is Maskvos buvo perkelta į naujai įkurta Sankt Peterburga kur pradetos statyti 1703 m prie Nevos upes įkurtos laivu statyklos Petro I administraciniu reformu tiesioginis tikslas buvo surinkti kuo daugiau mokesciu ir padidinti valstybes izdo pajamas kurios pirmiausia jam buvo reikalingos laivynui įkurti ir kariuomenei perorganizuoti taip pat nuolatiniams karams finansuoti Petras I sukure Rusijos nuolatine reguliaria armija gerai organizuota ir apginkluota Vakaru Europos pavyzdziu Petras I ir Siaures karasPetras I sudare taika su Osmanu imperija ir sutelke visa savo demesį į Rusijos imperijos įsigalejima jurose Jis sieke kad Rusija įgautu Baltijos juros kontrole kuria tuo metu jau apie simtmetį kontroliavo Svedija Petras I paskelbe kara Svedijai kuria tuo metu valde Karolis XII Tuo metu Svedijos priesai buvo Norvegija Saksonija ATR bei Danija Pasirode kad Rusija buvo prastai pasirengusi karui su Svedija ir jau 1700 m Narvos musyje skaudziai pralaimejo Po sios pergales Svedijos karalius Karolis XII nusprende sutelkti visas jegas kovojant pries Lietuvos ir Lenkijos valstybe Po sio musio Petras I labai greitai reorganizavo ir sustiprino Rusijos kariuomene 1702 m is svedu atsieme Sliselburgo tvirtove 1703 m Petras I pradejo statyti Sankt Peterburga kaip naujaja Rusijos sostine ATR karalius Augustas II pasidave svedams 1706 m Tada Svedija visa demesį sutelke į Rusija Petras Didysis mire 1725 m vasario 8 d nepalikes jokio konkretaus įpedinio Petro I pasiekimaiPaminklas Petrui I Sankt Peterburge Petro I viespatavimo pabaigoje jo Baltijos laivynas jau turejo apie 800 laivu Savo reformomis Petras I pertvarke mokesciu rinkimo sistema ir įvede daug nauju mokesciu įsteige įvairiu prekiu valstybes monopolį Buvo imamas net specialus mokestis uz leidima auginti barzdas ir usus Petras I yra laikomas Rusijos pramones tevu Petro I buvo įkurta apie 200 metalo tekstiles laivu statybos ir kt dirbtuviu Taip pat jis skatino prekyba tiese kelius kase kanalus 1703 m 1709 m iskastas Vysnevolockij kanalas sujunges Volgos baseina su Baltijos jura 1718 m pradetas kasti kanalas Ladogos ezerui aplenkti Buvo bandyta kasti kanala ir tarp Volgos bei Dono upiu Petras I rupinosi ir kulturiniu Rusijos gyvenimu ir jo pakelimu Jis įkure pirmasias pasaulietines mokyklas Rusijoje į kurias prievarta buvo siunciami dvarininku bei miestieciu sunus 1701 m Maskvoje atidaryta matematikos ir navigacijos mokykla kiek veliau artilerijos inzinerijos ir chirurgijos mokyklos 1715 m Petrapilyje įsteigta jurininkystes akademija ir veliau inzinerijos mokykla NuorodosKaraliskieji titulaiPries tai Fiodoras III Rusijos caras ir imperatorius 1689 1725 Bendrai su Ivanu V Po to Jekaterina I