Ostapas Valavičius

Ostapas (Eustachijus) Valavičius (lenk. Ostafi Wołłowicz, apie 1520 m. – 1587 m. lapkričio 20 d. Sandomieras) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir karinis veikėjas, vienas iš Lietuvos Statuto autorių. Vilniaus universiteto steigimo signataras.

Ostapas Valavičius lenk. Ostafi Wołłowicz
Herbas "Bogoria"
Gimė	apie 1520 m.
Mirė	1587 m. lapkričio 20 d. Sandomieras
Tėvai	Bogdanas Valavičius,
Sutuoktinis (-ė)	Teodora Sapiegaitė
Vaikai	Regina
Lietuvos didysis kancleris
Ėjo pareigas	1579–1587 m.
Pirmtakas	Mikalojus Radvila Rudasis
Įpėdinis	Leonas Sapiega
Vilniaus kaštelionas
Ėjo pareigas	1579–1587 m.
Pirmtakas	Jonas Chodkevičius
Įpėdinis	Jonas Kiška
Trakų kaštelionas Ėjo pareigas 1569–1579 m. Pirmtakas Jurgis Aleksandras Chodkevičius Įpėdinis Kristupas Radvila Perkūnas Lietuvos pakancleris Ėjo pareigas 1566–1579 m. Įpėdinis Kristupas Radvila Perkūnas Lietuvos dvaro paiždininkis Ėjo pareigas 1561–1569 m. Įpėdinis Laurynas Vaina

Biografija

Brolis – Smolensko vaivada Grigalius Valavičius. Mokėsi, kaip spėjama, Padujos universitete ir Vokietijoje. Apie 1545 m. Vilniaus vaivados sekretorius, nuo 1551 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto maršalka ir raštininkas, 1561–1569 m. Lietuvos dvaro maršalka ir Lietuvos dvaro paiždininkis, 1566–1579 m. Lietuvos pakancleris, 1569–1579 m. Trakų kaštelionas, 1579–1587 m. Vilniaus kaštelionas ir Lietuvos didysis kancleris. Be to, 1565–1586 m. Brastos seniūnas, valdė karališkas valdas: Medininkus, Mogiliovą, , Kobriną bei Rečycą, išpirko ir laikė Jurbarką, turėjo nemažai privačių valdų Upytėje, Opolėje, Sidroje ir kt.

Su savo daliniu dalyvavo Livonijos kare, kelis kartus vyko pasiuntiniu į Maskvos didžiąją kunigaikštystę, vedė derybas su Ivanu Rūsčiuoju dėl Infliantų. Buvo tarp Lietuvos didikų, pasisakiusių prieš Liublino sąjungą, ilgą laikė delsė pasirašyti unijos aktą. Vienas Valakų reformos rengėjų, vienas iš Lietuvos Statuto autorių. Reikšmingą vaidmenį Lietuvoje atliko per pirmuosius bekaralmečius. Valdovu išrinkus Steponą Batorą, tapo jo šalininku, dalyvavo 1579–1580 m. karinėse kampanijose Livonijoje. Prieštaravo Zigmanto Vazos išrinkimui karaliumi. 1579 m.

Rėmė istoriką Motiejų Strijkovskį. Padėjo Simonui Butrimui, vienam pirmųjų lietuvių medikų, baigti mokslus užsienyje; vėliau rūpinosi jo gerove Lietuvoje. Buvo vienas žymesnių protestantizmo lyderių Lietuvoje. Savo valdose (Upytė, Mileičičiai) fundavo evangelikų bažnyčias, steigė pradines mokyklas valstiečių vaikams. 1583 m. paskelbė Upytės pavieto nuostatus, kuriuose liepta valdiniams, pasibaigus lauko darbams, 8-15 metų sūnus leisti į mokyklą. Tai viena pirmųjų mokyklų valstiečiams Lietuvoje. 1582 m. vasario 25 d. Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei padovanojo sklypą ir namą Bernardinų gatvėje. 1581 m. Vilniuje dovanojo sklypą pamokslininkui Stanislovui Sudrovijui ir pan.

Šeima

Žmona - Teodora, Povilo Ivanovičiaus Sapiegos ir Elenos Alšėniškės duktė. Jos pirmas vyras - rūmų dvariškis Adomas Čyžas.

Šaltiniai

1. Ostapas Valavičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 25 psl.
2. Programa „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius. Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.