Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos Statutai trys teisinių dokumentų rinkiniai teisynai sukurti XVI a ir apibrėžę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyst
Lietuvos Statutas
Lietuvos Statutai – trys teisinių dokumentų rinkiniai, teisynai, sukurti XVI a. ir apibrėžę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės sistemos pagrindą iki pat 1840 m.
| Lietuvos istorija |
| Lietuvos priešistorė |
| Baltų žemės |
| Kryžiaus žygiai į Pabaltijį |
| Lietuvos valstybės susidarymas |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Lietuvos statutai |
| Liublino unija |
| Abiejų Tautų Respublika |
| ATR padalijimai |
| Rusijos imperija (Vakarų kraštas) |
| Vokietijos imperija (Oberostas) |
| Nepriklausomybės paskelbimas |
| Lietuvos Respublika, Vilniaus kraštas |
| Hitlerinės Vokietijos okupacija |
| Sovietinė okupacija (Lietuvos TSR) |
| Po Nepriklausomybės atkūrimo |
Teisinė sistema iki statutų
1468 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis patvirtino Kazimiero teisyną, kuris kartu su Ponų tarybos LDK leidžiamomis privilegijomis, teismų sprendimais sudarė LDK teisės pagrindą.
Statutų kūrimas
Kaip ir visoje Vidurio Europoje, XVI amžiaus pradžioje ir LDK skirtas didelis dėmesys teisės kodifikavimui – teismams ir administracijai kilo didelių sunkumų dėl įstatymų išsibarstymo per daugybės privilegijų, ponų tarybos ir kunigaikščių sprendimų, skirtingose valstybės dalyse galiojančių skirtingų įstatymų.
Pirmieji ketinimai kodifikuoti Lietuvos teisę pradėjo ryškėti 1501 m., kai Aleksandro nurodymu LDK iki tol galiojusius atskirus įstatymus (vad. „nuostatus“) bei teismų „užrašymus“ pradėta kodifikuoti į vieningą „rašytinę teisę“, tačiau pirmasis projektas Seimui pristatytas tik 1522 m.
Lietuvos statutų pagrindu buvo lietuvių paprotinė teisė ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijos. Juos taip pat iš dalies veikė Rusų Tiesa ir didele dalimi – lenkų teisė, ypač nuostatas susijusias su bajorų savivalda. Daugiausia iš lenkų skolintų teisės normų yra Pirmojo Lietuvos Statuto 5 skyriuje, kuriame kalbama apie globos teisę, kuri LDK nebuvo išsivysčiusi.
Pirmasis Lietuvos Statutas
Apie 1501 m. Aleksandro nurodymu Lietuvoje iki tol galiojusius atskirus įstatymus (vad. „nuostatus“) bei teismų „užrašymus“ pradėta kodifikuoti į vieningą „rašytinę teisę“, − šio darbo rezultatu tapo apie 1522 m. sudarytas ir 1529 m. įsigaliojęs I Lietuvos Statutas.
Statutas pradėtas rengti XVI a. pradžioje, 1522 m. Seimui pristatytas Mikalojaus Radvilos II rengtas projektas, vėliau Statuto rengimui vadovavo Albertas Goštautas, 1522 metais tapęs LDK didžiuoju kancleriu ir Vilniaus vaivada.
Pirmasis Lietuvos Statutas (didikiškas) buvo sudarytas 1529 m., Ponų Tarybos iniciatyva, valdant Žygimantui Senajam.
Statutas parengtas slavų kalba, sudarytas iš 13 skyrių (244 straipsnių), kuriuose aptariama LDK politinė santvarka (I–III skyriai), teismų sistema (IV), privačios nuosavybės teisė (V–X), baudžiamoji teisė ir baudžiamasis procesas.
Kaip teisės aktas Pirmasis Lietuvos Statutas:
- praplėtė bajorų teises, bet valdžia ir toliau buvo didžiojo kunigaikščio ir ponų rankose;
- įteisino valstiečių priklausomybę;
- pakeitė teismų sistemą.
Pirmasis Lietuvos Statutas sulygino katalikų ir stačiatikių teises, jame patvirtinta tai, kad ši teisė yra taikoma ir „graikų tikybos“ žmonėms.
Šiuo statutu buvo teisiškai įsteigtos LDK aukščiausiosios valdžios ir teismų institucijos: Ponų Taryba ir didžiojo kunigaikščio vietininko teismas.
Antrasis Lietuvos Statutas
1529 m. pasirodžius Pirmajam Lietuvos Statutui smulkioji bajorija buvo juo nepatenkinta ir reikalavo naujo. Naujos Statuto laidos klausimas buvo keliamas net keliuose seimuose. Seimų pataisytas, jis buvo nutartas įvesti 1564 m., tačiau tuo metu vyko Livonijos karas prieš Maskvą ir tik 1566 m. 10 žmonių komisija (5 katalikai ir 5 stačiatikiai) paruošė Antrojo Statuto redakciją. Į jį jau buvo įtraukti ir visi naujoviškumai, atsiradę dėl tuo metu padarytos pavietų ir teismų reformos.
Antrasis Lietuvos Statutas priimtas 1566 m.
Jis įteisino luomines reformas, įformino bajorų atstovavimą Seime, renkamus bajorų žemės teismus, t. y., įteisino bajorų demokratiją.
Ši antroji laida buvo jau daug platesnė ir sistematizacijos atžvilgiu daug pažangesnė. Kaip tik tuo metu Lietuvoje vyko didelės permainos teisiniuose santykiuose: bajorija įgavo vis daugiau teisių, darėsi vieninteliu luomu, turinčiu visas teises, ir kūrė naują, panašią į Lenkijos, valstybinę santvarką.
Aukščiausiąja valdžios institucija tapo Abiejų Tautų Respublikos Seimas, nustatyta nuosekli teismų struktūra.
Trečiasis Lietuvos Statutas
Pamačius, kad ir antroji Statuto laida reikalauja pataisų, buvo pradėta rūpintis nauja Statuto laida dar tais pačiais 1566 m., tačiau trečia ir paskutinė laida teišėjo 1588 m.
Šio Statuto patvirtinimas buvo viena iš svarbių lietuvių keltų sąlygų Zigmanto Vazos rinkimuose.
Į šį Statutą buvo įtraukti 1573 m. principai, dėl to jis tapo visų LDK krikščioniškųjų konfesijų bajorų teise.
Trečiasis Lietuvos Statutas galutinai įtvirtino bajorų, kaip privilegijuoto luomo valdžią, sumenkino Kunigaikščio vaidmenį, kas ilgainiui sąlygojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo praradimą.
Santykis su kanonų, miestų, atskirų tautinių bendrijų teise
Lietuvos Statutai faktiškai buvo bajorų teisė, dvasininkija į atskirą luomą nesusiformavo ir jai taip pat taikytas Statutas. Statutas nesikišo į kanonų teisę, buvo laikomas viršesniu už miestiečių turimą Magdeburgo teisę, kuri buvo taikoma tik miestiečių tarpusavio santykiams reguliuoti.
Nekrikščioniškos LDK etninės bendrijos (žydai, karaimai, totoriai, čigonai) ir armėnai buvo išskiriami iš Lietuvos Statutų („besurmenai“) ir jiems leista tarpusavyje tvarkytis pagal savas teisines sistemas, patvirtintas didžiojo kunigaikščio privilegijomis.
Reikšmė teisinėje sistemoje
Tiek su Lenkija laikotarpiu (1385–1569 m.), tiek Abiejų Tautų Respublikoje Lietuvos Statutai buvo pagrindinis Lietuvos savarankiškumo požymis. Visi jie buvo parašyti rusėnų kalba.
LDK teisynai paveikė kaimyninių šalių teisės raidą, pagal Trečiąjį Lietuvos Statutą buvo kuriamas, redaguojamas 1649 m. Rusijos Soboro teisynas.
Lietuvos Statutai galiojo iki 1840 m., Rusijos imperijai panaikinus 1588 m. Lietuvos Statuto galiojimą.
Nuorodos
- Antrasis Lietuvos Statutas 1566 m.
- Trečiasis Lietuvos Statutas 1588 m. Archyvuota kopija 2018-07-05 iš Wayback Machine projekto.
- Statutų ir kt. istorinių dokumentų publikacijos
- Maironio lietuvių literatūros muziejaus eksponatas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos Statutas, Kas yra Lietuvos Statutas? Ką reiškia Lietuvos Statutas?
Lietuvos Statutai trys teisiniu dokumentu rinkiniai teisynai sukurti XVI a ir apibreze Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes teisines sistemos pagrinda iki pat 1840 m Lietuvos istorijaLietuvos priesistoreBaltu zemesKryziaus zygiai į PabaltijįLietuvos valstybes susidarymasLietuvos Didzioji KunigaikstysteLietuvos statutaiLiublino unijaAbieju Tautu RespublikaATR padalijimaiRusijos imperija Vakaru krastas Vokietijos imperija Oberostas Nepriklausomybes paskelbimasLietuvos Respublika Vilniaus krastasHitlerines Vokietijos okupacijaSovietine okupacija Lietuvos TSR Po Nepriklausomybes atkurimoTeisine sistema iki statutu1468 m Lietuvos didysis kunigaikstis Kazimieras Jogailaitis patvirtino Kazimiero teisyna kuris kartu su Ponu tarybos LDK leidziamomis privilegijomis teismu sprendimais sudare LDK teises pagrinda Statutu kurimasKaip ir visoje Vidurio Europoje XVI amziaus pradzioje ir LDK skirtas didelis demesys teises kodifikavimui teismams ir administracijai kilo dideliu sunkumu del įstatymu issibarstymo per daugybes privilegiju ponu tarybos ir kunigaiksciu sprendimu skirtingose valstybes dalyse galiojanciu skirtingu įstatymu Pirmieji ketinimai kodifikuoti Lietuvos teise pradejo rysketi 1501 m kai Aleksandro nurodymu LDK iki tol galiojusius atskirus įstatymus vad nuostatus bei teismu uzrasymus pradeta kodifikuoti į vieninga rasytine teise taciau pirmasis projektas Seimui pristatytas tik 1522 m Lietuvos statutu pagrindu buvo lietuviu paprotine teise ir Lietuvos didziuju kunigaiksciu privilegijos Juos taip pat is dalies veike Rusu Tiesa ir didele dalimi lenku teise ypac nuostatas susijusias su bajoru savivalda Daugiausia is lenku skolintu teises normu yra Pirmojo Lietuvos Statuto 5 skyriuje kuriame kalbama apie globos teise kuri LDK nebuvo issivysciusi Pirmasis Lietuvos Statutas Pirmasis Lietuvos Statutas Apie 1501 m Aleksandro nurodymu Lietuvoje iki tol galiojusius atskirus įstatymus vad nuostatus bei teismu uzrasymus pradeta kodifikuoti į vieninga rasytine teise sio darbo rezultatu tapo apie 1522 m sudarytas ir 1529 m įsigaliojes I Lietuvos Statutas Statutas pradetas rengti XVI a pradzioje 1522 m Seimui pristatytas Mikalojaus Radvilos II rengtas projektas veliau Statuto rengimui vadovavo Albertas Gostautas 1522 metais tapes LDK didziuoju kancleriu ir Vilniaus vaivada Pirmasis Lietuvos Statutas didikiskas buvo sudarytas 1529 m Ponu Tarybos iniciatyva valdant Zygimantui Senajam Statutas parengtas slavu kalba sudarytas is 13 skyriu 244 straipsniu kuriuose aptariama LDK politine santvarka I III skyriai teismu sistema IV privacios nuosavybes teise V X baudziamoji teise ir baudziamasis procesas Kaip teises aktas Pirmasis Lietuvos Statutas praplete bajoru teises bet valdzia ir toliau buvo didziojo kunigaikscio ir ponu rankose įteisino valstieciu priklausomybe pakeite teismu sistema Pirmasis Lietuvos Statutas sulygino kataliku ir staciatikiu teises jame patvirtinta tai kad si teise yra taikoma ir graiku tikybos zmonems Siuo statutu buvo teisiskai įsteigtos LDK auksciausiosios valdzios ir teismu institucijos Ponu Taryba ir didziojo kunigaikscio vietininko teismas Antrasis Lietuvos Statutas Antrasis Lietuvos Statutas 1529 m pasirodzius Pirmajam Lietuvos Statutui smulkioji bajorija buvo juo nepatenkinta ir reikalavo naujo Naujos Statuto laidos klausimas buvo keliamas net keliuose seimuose Seimu pataisytas jis buvo nutartas įvesti 1564 m taciau tuo metu vyko Livonijos karas pries Maskva ir tik 1566 m 10 zmoniu komisija 5 katalikai ir 5 staciatikiai paruose Antrojo Statuto redakcija Į jį jau buvo įtraukti ir visi naujoviskumai atsirade del tuo metu padarytos pavietu ir teismu reformos Antrasis Lietuvos Statutas priimtas 1566 m Jis įteisino luomines reformas įformino bajoru atstovavima Seime renkamus bajoru zemes teismus t y įteisino bajoru demokratija Si antroji laida buvo jau daug platesne ir sistematizacijos atzvilgiu daug pazangesne Kaip tik tuo metu Lietuvoje vyko dideles permainos teisiniuose santykiuose bajorija įgavo vis daugiau teisiu daresi vieninteliu luomu turinciu visas teises ir kure nauja panasia į Lenkijos valstybine santvarka Auksciausiaja valdzios institucija tapo Abieju Tautu Respublikos Seimas nustatyta nuosekli teismu struktura Treciasis Lietuvos Statutas Lotyniskasis Lietuvos statuto leidimas parengtas Augustino Rotundo 1576 m Treciasis Lietuvos Statutas Pamacius kad ir antroji Statuto laida reikalauja pataisu buvo pradeta rupintis nauja Statuto laida dar tais paciais 1566 m taciau trecia ir paskutine laida teisejo 1588 m Sio Statuto patvirtinimas buvo viena is svarbiu lietuviu keltu salygu Zigmanto Vazos rinkimuose Į sį Statuta buvo įtraukti 1573 m principai del to jis tapo visu LDK krikscioniskuju konfesiju bajoru teise Treciasis Lietuvos Statutas galutinai įtvirtino bajoru kaip privilegijuoto luomo valdzia sumenkino Kunigaikscio vaidmenį kas ilgainiui salygojo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes valstybingumo praradima Santykis su kanonu miestu atskiru tautiniu bendriju teiseLenkiskas 1744 m Treciojo Lietuvos Statuto leidimas Lietuvos Statutai faktiskai buvo bajoru teise dvasininkija į atskira luoma nesusiformavo ir jai taip pat taikytas Statutas Statutas nesikiso į kanonu teise buvo laikomas virsesniu uz miestieciu turima Magdeburgo teise kuri buvo taikoma tik miestieciu tarpusavio santykiams reguliuoti Nekrikscioniskos LDK etnines bendrijos zydai karaimai totoriai cigonai ir armenai buvo isskiriami is Lietuvos Statutu besurmenai ir jiems leista tarpusavyje tvarkytis pagal savas teisines sistemas patvirtintas didziojo kunigaikscio privilegijomis Reiksme teisineje sistemojeSidabrine atmintine 50 litu moneta 475 osioms Lietuvos Statuto metinems Tiek su Lenkija laikotarpiu 1385 1569 m tiek Abieju Tautu Respublikoje Lietuvos Statutai buvo pagrindinis Lietuvos savarankiskumo pozymis Visi jie buvo parasyti rusenu kalba LDK teisynai paveike kaimyniniu saliu teises raida pagal Treciajį Lietuvos Statuta buvo kuriamas redaguojamas 1649 m Rusijos Soboro teisynas Lietuvos Statutai galiojo iki 1840 m Rusijos imperijai panaikinus 1588 m Lietuvos Statuto galiojima NuorodosVikiteka Lietuvos Statutai vaizdine ir garsine medziagaAntrasis Lietuvos Statutas 1566 m Treciasis Lietuvos Statutas 1588 m Archyvuota kopija 2018 07 05 is Wayback Machine projekto Statutu ir kt istoriniu dokumentu publikacijos Maironio lietuviu literaturos muziejaus eksponatas