Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ona MašiotienėGimė 1883 m rugsėjo 9 d Šlavėnai Anykščių valsčius Rusijos imperijaMirė 1949 m gruodžio 29 d 66 metai Kaun
Ona Mašiotienė
| Ona Mašiotienė | |
|---|---|
| Gimė | 1883 m. rugsėjo 9 d. Šlavėnai, Anykščių valsčius, Rusijos imperija |
| Mirė | 1949 m. gruodžio 29 d. (66 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvai | Gustavas Brazauskas (1841-1906) Jadvyga Mikalauskaitė (1845-1915) |
| Sutuoktinis (-ė) | Jonas Mašiotas |
| Vaikai | Ona Mašiotaitė-Jakutienė |
| Didžiojo Vilniaus Seimo atstovė | |
| Veikla | Lietuvos pedagogė, politinė bei visuomenės veikėja |
| Alma mater | Maskvos aukštesnieji kursai |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Ona Mašiotienė |
Ona Brazauskaitė-Mašiotienė (1883 m. rugsėjo 9 d. Šlavėnai, Anykščių valsčius, Rusijos imperija – 1949 m. gruodžio 29 d. Kaune) – Lietuvos pedagogė, politinė bei visuomenės veikėja.
Biografija
Tėvai: Gustavas Brazauskas (1841–1906), dvarininkas, visuomenininkas ir Jadvyga Mikalauskaitė-Brazauskienė (1845–1915), dvarininkė, sukilėlių rėmėja. Augo 8 vaikų šeimoje su trim broliais ir keturiom seserimis, broliai: Bogdanas Brazauskas (Bohdan Brzozowski) (1871–1950), Stanislovas Brazauskas ir Henrikas Brazauskas, seserys: Bronė Brazauskaitė-Karosienė (1875–1918) – ūkininkė, inžinieriaus Klemenso Karoso (1866–1933) žmona (jų duktė genetikė Elena Gimbutienė), Jadvyga Brazauskaitė-Vaišvilienė – žemdirbė ūkininkė, Halina Brazauskaitė-Mingailienė (1885–1943) ir Elena Brazauskaitė.
Baigė Kauno mergaičių gimnaziją ir Maskvos aukštesniųjų kursų fizikos-matematikos fakulteto gamtos skyrių.
1905 m. rugsėjo 22-23 d. Vilniuje viena iš Lietuvos moterų susivienijimo steigėjų, susivienijimo įgaliota 1905 m. dalyvavo visos Rusijos moterų suvažiavime. 1905 m. gruodžio 4-5 d. Didžiojo Vilniaus Seimo atstovė. Po Seimo, 1905 m. gruodį, kartu su kitomis Lietuvos moterų susivienijimo aktyvistėmis suorganizavo Lietuvos moterų sodiečių susirinkimą, kuris vyko Okuličių dvare Latavėnuose. Šio susirinkimo dalyvės pritarė O. Brazauskaitės kvietimui kurti moterų draugiją ir visoms kovoti už žmogaus teises, prieš caro valdžią, už lygiateisiškumą ir vaikų mokymą lietuvių kalba.
1905-1907 m. viena iš moterų judėjimo lyderių, parengė 1907 m. rugsėjo 27-28 d. Kaune vykusį I lietuvių moterų suvažiavime, aktyviai dalyvavo jame ir po to Vilniuje įsteigtoje .
1911-1914 m. Vilniaus gimnazijos mokytoja. Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno Maskvoje. 1917 m. kovo 6 d. Maskvoje įkūrė Lietuvos moterų laisvės sąjungą ir jai pirmininkavo. Taip pat viena iš Lietuvos tautos fondo steigėjų. 1917 m. Sankt Peterburgo Visos Rusijos lietuvių seime atstovavo Lietuvos moterų laisvės sąjungai. Vėliau pakviesta vadovauti Mogiliovo gubernijos žemietijos mergaičių gimnazijai.
1918 m. grįžusi į Lietuvą, Vilniuje suorganizavo ir vadovavo lietuviškai mergaičių gimnazijai bei suaugusiųjų vakariniams kursams. Atsikuriant Lietuvos valstybei, 1918 m. įsteigė moterų komitetą Lietuvos kariuomenei remti ir jam pirmininkavo. Vilnių užėmus lenkams 1919 m. sausio 20 d. išrinkta į Lietuvos moterų sąjungos Vilniuje valdybą, 1919 m. balandžio 22 d. – į Laikinąjį Vilniaus lietuvių komitetą.
1921 m. ji, kaip Lietuvos moterų sąjungos valdybos narė, išrinkta į Utenos apskrities tarybą, dirbo jos Švietimo komisijoje. Nuo 1922 m. Lietuvos moterų sąjungos valdybos narė, atsakinga už šios sąjungos skyrių kūrimą Anykščiuose ir apylinkėse. Nuo 1928 m. Kauno 2-osios vidurinės mokyklos vedėja.
1929 m. jos iniciatyva įkurta Lietuvos moterų taryba, 1929 m. vasario 17 d. išrinkta jos valdybos nare ir pirmininke, vadovavo šiai tarybai iki 1934 m. Ji buvo laikoma liberaliosios Lietuvos moterų judėjimo srovės lydere. O. Mašiotienei pirmininkaujant Lietuvos moterų tarybai, ši įgijo tarptautinį pripažinimą ir buvo priimta į Tarptautinę moterų tarybą. O. Mašiotienė aktyviai dalyvavo tarptautiniuose moterų renginiuose, keldama Lietuvos moterims opius klausimus. Tarptautiniame moterų kongrese Londone (Didžioji Britanija, 1929 m.) jos dėka tarptautiniu mastu iškelta nuo Lietuvos atkirsto Vilniaus politinė problema.
1933 m. Kauno radiofone įvedė radijo valandėlę, skirtą moterims ir jai vadovavo. Be to, ji aktyviai veikė Vytauto Didžiojo komitete, „Pieno lašo“ draugijos vadovybėje, „Moterų seklyčioje“ ir kitose organizacijose.
Bendradarbiavo leidiniuose „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“, „Žibutė“, „Santara“, „Vilniaus balsas“, „Moteris ir pasaulis“, „Motina ir vaikas“, „Pasaulis“ ir kituose. Nuo 1933 m. laikraščio „Namai“ redaktorė.
Nuo 1930 m. valdė Mašiotų šeimai atitekusį Brazauskų Šlavėnų dvarą, kol 1940 m. jis buvo sovietinės valdžios nacionalizuotas. Senatvėje, netekusi buto Kaune, vertėsi Šlavėnuose žemės ūkiu. Palaidota Kauno kapinėse šalia vyro.
Bibliografija
- Moterų politinis ir valstybiniai-tautiškas darbas 1907–1937 m., studija, 1938 m.
Įvertinimas
1930 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas.
Šaltiniai
- Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 356.
- Ona Mašiotienė. Anykštėnai.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ona Mašiotienė, Kas yra Ona Mašiotienė? Ką reiškia Ona Mašiotienė?
Ona MasiotieneGime 1883 m rugsejo 9 d Slavenai Anyksciu valscius Rusijos imperijaMire 1949 m gruodzio 29 d 66 metai KaunasPalaidotas a Petrasiunu kapineseTevai Gustavas Brazauskas 1841 1906 Jadvyga Mikalauskaite 1845 1915 Sutuoktinis e Jonas MasiotasVaikai Ona Masiotaite JakutieneDidziojo Vilniaus Seimo atstoveVeikla Lietuvos pedagoge politine bei visuomenes veikejaAlma mater Maskvos aukstesnieji kursaiZymus apdovanojimaiGedimino 3 laipsnio ordinasVikiteka Ona Masiotiene Ona Brazauskaite Masiotiene 1883 m rugsejo 9 d Slavenai Anyksciu valscius Rusijos imperija 1949 m gruodzio 29 d Kaune Lietuvos pedagoge politine bei visuomenes veikeja BiografijaTevai Gustavas Brazauskas 1841 1906 dvarininkas visuomenininkas ir Jadvyga Mikalauskaite Brazauskiene 1845 1915 dvarininke sukileliu remeja Augo 8 vaiku seimoje su trim broliais ir keturiom seserimis broliai Bogdanas Brazauskas Bohdan Brzozowski 1871 1950 Stanislovas Brazauskas ir Henrikas Brazauskas seserys Brone Brazauskaite Karosiene 1875 1918 ukininke inzinieriaus Klemenso Karoso 1866 1933 zmona ju dukte genetike Elena Gimbutiene Jadvyga Brazauskaite Vaisviliene zemdirbe ukininke Halina Brazauskaite Mingailiene 1885 1943 ir Elena Brazauskaite Baige Kauno mergaiciu gimnazija ir Maskvos aukstesniuju kursu fizikos matematikos fakulteto gamtos skyriu 1905 m rugsejo 22 23 d Vilniuje viena is Lietuvos moteru susivienijimo steigeju susivienijimo įgaliota 1905 m dalyvavo visos Rusijos moteru suvaziavime 1905 m gruodzio 4 5 d Didziojo Vilniaus Seimo atstove Po Seimo 1905 m gruodį kartu su kitomis Lietuvos moteru susivienijimo aktyvistemis suorganizavo Lietuvos moteru sodieciu susirinkima kuris vyko Okuliciu dvare Latavenuose Sio susirinkimo dalyves pritare O Brazauskaites kvietimui kurti moteru draugija ir visoms kovoti uz zmogaus teises pries caro valdzia uz lygiateisiskuma ir vaiku mokyma lietuviu kalba 1905 1907 m viena is moteru judejimo lyderiu parenge 1907 m rugsejo 27 28 d Kaune vykusį I lietuviu moteru suvaziavime aktyviai dalyvavo jame ir po to Vilniuje įsteigtoje 1911 1914 m Vilniaus gimnazijos mokytoja Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno Maskvoje 1917 m kovo 6 d Maskvoje įkure Lietuvos moteru laisves sajunga ir jai pirmininkavo Taip pat viena is Lietuvos tautos fondo steigeju 1917 m Sankt Peterburgo Visos Rusijos lietuviu seime atstovavo Lietuvos moteru laisves sajungai Veliau pakviesta vadovauti Mogiliovo gubernijos zemietijos mergaiciu gimnazijai 1918 m grįzusi į Lietuva Vilniuje suorganizavo ir vadovavo lietuviskai mergaiciu gimnazijai bei suaugusiuju vakariniams kursams Atsikuriant Lietuvos valstybei 1918 m įsteige moteru komiteta Lietuvos kariuomenei remti ir jam pirmininkavo Vilniu uzemus lenkams 1919 m sausio 20 d isrinkta į Lietuvos moteru sajungos Vilniuje valdyba 1919 m balandzio 22 d į Laikinajį Vilniaus lietuviu komiteta 1921 m ji kaip Lietuvos moteru sajungos valdybos nare isrinkta į Utenos apskrities taryba dirbo jos Svietimo komisijoje Nuo 1922 m Lietuvos moteru sajungos valdybos nare atsakinga uz sios sajungos skyriu kurima Anyksciuose ir apylinkese Nuo 1928 m Kauno 2 osios vidurines mokyklos vedeja 1929 m jos iniciatyva įkurta Lietuvos moteru taryba 1929 m vasario 17 d isrinkta jos valdybos nare ir pirmininke vadovavo siai tarybai iki 1934 m Ji buvo laikoma liberaliosios Lietuvos moteru judejimo sroves lydere O Masiotienei pirmininkaujant Lietuvos moteru tarybai si įgijo tarptautinį pripazinima ir buvo priimta į Tarptautine moteru taryba O Masiotiene aktyviai dalyvavo tarptautiniuose moteru renginiuose keldama Lietuvos moterims opius klausimus Tarptautiniame moteru kongrese Londone Didzioji Britanija 1929 m jos deka tarptautiniu mastu iskelta nuo Lietuvos atkirsto Vilniaus politine problema 1933 m Kauno radiofone įvede radijo valandele skirta moterims ir jai vadovavo Be to ji aktyviai veike Vytauto Didziojo komitete Pieno laso draugijos vadovybeje Moteru seklycioje ir kitose organizacijose Bendradarbiavo leidiniuose Lietuvos zinios Lietuvos aidas Zibute Santara Vilniaus balsas Moteris ir pasaulis Motina ir vaikas Pasaulis ir kituose Nuo 1933 m laikrascio Namai redaktore Nuo 1930 m valde Masiotu seimai atitekusį Brazausku Slavenu dvara kol 1940 m jis buvo sovietines valdzios nacionalizuotas Senatveje netekusi buto Kaune vertesi Slavenuose zemes ukiu Palaidota Kauno kapinese salia vyro BibliografijaMoteru politinis ir valstybiniai tautiskas darbas 1907 1937 m studija 1938 m Įvertinimas1930 m Gedimino 3 laipsnio ordinas SaltiniaiLietuvos albumas Janina Markevicaite Liudas Gira Adomas Kliucinskis Kaunas Otto Elsner Berlin 1921 m p 356 Ona Masiotiene Anykstenai lt