55°31′š. pl. 25°07′r. ilg. / 55.52°š. pl. 25.11°r. ilg.
| Anykščių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XV a. – 1950 m. | |
| | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Anykščiai |
| Rusijos imperija | |
| Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (1861–1915) |
| Lietuva | |
| Utenos apskritis (1919–1940) | |
| Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Utenos apskritis (1941–1944) |
| Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Utenos apskritis (1944–1947) Anykščių apskritis (1947–1950) |
Anykščių valsčius (rus. Оникштынская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Anykščiai. Dabar valsčiaus teritorijoje yra Anykščių seniūnija.
Istorija
redaguotiValsčius minimas nuo XV a. 1516 m. Ldk Žygimantas Senasis Anykščių dvarą ir valsčių su Anykščiais įkeitė Žemaitijos seniūnui ir Anykščių valdytojui Mykolui Kmitai Kuncevičiui už 1000 kapų grašių paskolą. XVI a. valsčiui priklausė Svėdasai ir Rokiškis. 1545 m. buvo sukilę valsčiaus valstiečiai. Carmečiu valsčius įsteigtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1]1923 m. valsčiuje buvo 16 868 ūkiai. 1928 m. Petras Tarasenka valsčiuje pažymėjo radinius iš akmens amžiaus Anykščiuose, lietuvių (aisčių) senkapius Anykščiuose, Barbiškiuose, Semeniškėliuose, Šauliuose, piliakalnius Anykščiuose ir Semeniškėliuose, akmenis Anykščiuose, Puntakiuose, Stakiuose. 1931 m. prie Anykščių valsčiaus prijungtas Andrioniškio valsčius. Anykščių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Anykščių rajonui (13 apylinkių).
Vadovai
redaguoti- Jonas Puodžiūnas, 1932 m.[6]
Suskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Andrioniškis | Andrioniškio seniūnija | Andrioniškio apylinkė |
| Anykščiai | Anykščių miestelio seniūnija | Anykščių apylinkė |
| Anykščiai (viensėdis) | Anykščių kaimo seniūnija | - |
| Bikūnai | Bikūnų seniūnija | Bikūnų apylinkė |
| Latava | Latavos seniūnija | - |
| Magylai | Mogilių seniūnija | Magylų apylinkė |
| Naujonys | Naujonių seniūnija | Naujonių apylinkė |
| Niūronys | Niūronių seniūnija | - |
| Piktagalys | Piktagalio seniūnija | Piktagalio apylinkė |
| Ramaškonys | Ramoškonių seniūnija | Ramaškonių apylinkė |
| Rubikiai | Rubikių seniūnija | Rubikių apylinkė |
| Stakės | - | Stakių apylinkė |
| Storiai | Storių seniūnija | Storių apylinkė |
| Šeimyniškiai | Šeiminiškių seniūnija | Šeimyniškių apylinkė |
| Šlavėnai | Šlavėnų seniūnija | Šlavėnų apylinkė |
| Vikonys | Vikonių seniūnija | Vikonių apylinkė |
| Iš viso: | 15 seniūnijų | 13 apylinkių |
Gyvenvietės
redaguoti1933 m. valsčiuje minimi kaimai:[9]
- Alienikai (Lebdėnai)
- Anykščiai
- Ažugajai
- Ažužeriai
- Bikūnai
- Bučioniai
- Dvarioniai
- Elmininkai
- Elmiškis
- Gyliai
- Gojus
- Grubai
- Jurzdika
- Katleriai
- Kiaušai
- Kirkai
- Kiškeliai
- Klikūnai
- Klimiškiai
- Kūniškiai
- Lagedžiai
- Lebdegėnai
- Liūdiškiai
- Margiai
- Medžioliai
- Meliausiškiai
- Nagurkiškiai
- Naujoniai
- Niuroniai
- Navariškis
- Pagriaužiai
- Pagubris
- Palioniai
- Pavariai
- Pečiuliai
- Penioniai
- Piktagalis
- Puosiniai
- Rubikiai
- Semeniškėliai
- Semeniškiai
- Skapiškiai
- Storiai
- Šauliai
- Šlavėnai
- Užupiečiai
- Vaišviliškiai
- Vaituliškis
- Vykoniai
- Voješiai
- Vozgeliai
- Zablacka (Paneivėnai)
- Žažumbris
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1835 | Anykščiai | Antanas Baranauskas, poetas, vyskupas | 1902 |
| 1836 | Liudiškiai | Klemensas Kairys, kunigas, poetas | 1864 |
| 1849 | Vėjeliškiai | Antanas Karosas, vyskupas | 1947 |
| 1852 | Katlėriai | Juozas Milašiūnas, knygnešys | 1943 |
| 1879 | Niūronys | Jonas Biliūnas , rašytojas | 1907 |
| 1882 | Užuožeriai | Antanas Vienuolis, rašytojas | 1957 |
| 1892 | Latava | Mikas Masys, literatas | 1973 |
| 1894 | Slavėnai | Elena Gimbutienė, agronomė | 1982 |
| 1896 | Liudiškiai | Petras Biržys, literatas, dainininkas | 1970 |
| 1901 | Kiaušai | Jonas Kuprionis, miškininkas, žurnalistas | 1982 |
| 1901 | Želtiškiai | Jonas Karvelis, knygų leidėjas | 1988 |
| 1903 | Luciūnai | Jonas Yla, rašytojas, žurnalistas | 1976 |
| 1906 | Vajėšiai | Juozas Meškauskas (1906), gydytojas | 2010 |
| 1909 | Juostininkai | Juozas Baltušnikas, išeivijos veikėjas | 1956 |
| 1911 | Bečerninkai | Veronika Dagelytė, dainininkė | 1956 |
| 1923 | Elmininkai | Juozas Bulotas, agronomas | 2001 |
| 1929 | Ažupiečiai | Algirdas Eduardas Čižas, inžinierius | 2016 |
| 1929 | Bičionys | Antanas Tyla, istorikas | 2018 |
| 1930 | Liepdegėnai | Simonas Šimkūnas, inžinierius energetikas | 2021 |
| 1932 | Storiai | Antanas Dilys, fotografas | 2021 |
| 1938 | Šeimyniškėliai | Stanislovas Kalinka, architektas | |
| 1939 | Pienionys | Antanas Žukauskas, dailininkas, skulptorius | 2022 |
- Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 416
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 763–776 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 14
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 764 psl.
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 770–771 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 15
- Anykščių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 695 psl.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Anykščių valsčius, Kas yra Anykščių valsčius? Ką reiškia Anykščių valsčius?