Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Novorosija reikšmės Novorosija rus Новоро ссия kartais dar Naujoji Rusija Rusijos imperijos istorinis reg
Novorosija
- Kitos reikšmės – Novorosija (reikšmės).
Novorosija (rus. Новоро́ссия), kartais dar Naujoji Rusija – Rusijos imperijos istorinis regionas dabartinėje Ukrainos teritorijoje. Apėmė teritorijas į šiaurę nuo Juodosios jūros.
Sąvoka atsirado ir buvo naudojama XVIII a. pab. – XX a. pr. 1764 m., ruošiantis karui su Osmanų imperija, buvo įkurta iš pasienio regionų kartu su pietine Etmonato dalimi. Ji vėliau išplėsta 1775 m. aneksavus Zaporožės Sečę. Vėliau tai buvo neoficiali grupė, apėmusi dabartinės Ukrainos pietinę dalį ir Padniestrę. Atskirais laikotarpiais jai buvo priskiriamos ir Besarabija, Tauridė, bei Čerkesija. Gamtiniu požiūriu išsidėstęs Juodosios jūros žemumos Ponto stepėse.
Regionas buvo Rusijos imperijos sudėtyje iki Vasario revoliucijos 1917 m., po kurios tapo trumpai gyvavusios dalimi. 1918 m. didžioji regiono dalis įėjo į Ukrainos valstybę ir Ukrainos Sovietų Respubliką. 1918-1920 m. regioną kontroliavo Pietų Rusijoje veikęs antibolševikinis baltųjų judėjimas. Sovietams pasiekus pergalę pilietiniame kare regionas įėjo į Ukrainos Sovietų Socialistinę Respubliką. Kraštą prijungus prie Ukrainos TSR šis pavadinimas nebebuvo naudojamas. Jį pakeitė terminas Pietų Ukraina.
Novorosijos kaip atskiro nuo Ukrainos regiono idėja buvo atgaivinta Karo Donbase metu separatistams įkūrus Novorosijos Federaciją.
Istorija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Ponto stepės istorija.
| Ponto stepės istorija |
| Skitai |
| Sarmatai |
| Hunai, Vakarų tiurkai |
| Bolgarai, Sabirai, Alanai |
| Chazarų kaganatas (Chazarai) |
| Pečenegai |
| Kumanai (Kipčiakai) |
| Aukso orda: |
| Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai |
| Kazokai: |
| , sečės, , , , , kariuomenės |
| Rusijos imperija (Novorosija) |
| TSRS (Kalmukų ATSR) |
| Ukraina, Rusijos Federacija |
| Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, , Slobožanščina, Kubanė, |
Iki XIX a. regionas nebuvo apgyvendintas sėslių žemdirbių kultūros. Per Juodosios jūros žemumos stepes yra perėjusios visos klajoklių migracijos: hunai, avarai, madjarai, pečenegai, polovcai, mongolai-totoriai.
Modernioji regiono istorija prasidėjo nuo Aukso ordos žlugimo. Rytinę jos dalį užvaldė Krymo chanatas, o vakariniai regionai buvo padalinti tarp Moldavijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Vėliau visą Juodosios jūros pakrantę užvaldė Osmanų imperija. Apie XVI a. Krymo chanatas leido Ponto stepėje įsikurti iš Volgos regiono maskvėnų ir kalmukų išstumtai Nagajų ordai.
Didelis regionas į šiaurę nuo Juodosios jūros išliko menkai apgyvendintas ir buvo vadinamas Dykra (Loca deserta - apleista vieta lotyniškuose žemėlapiuose). Dykra apėmė dabartinės Ukrainos pietus, iš dalies ir dabartinę Rostovo sritį Rusijoje. Nuo XV a. retai gyvenama krašto šiaurinė dalis (Zaporožė) buvo apgyvendinama pabėgėlių iš Lenkijos karalystės, vadinamųjų kazokų, kurie buvo realiai nepriklausomi ir organizavosi į . XVII a. juos į savo globą paėmė Rusija, tačiau toliau musulmoniškos stepės kolonizuoti ji nepradėjo. Iki XVIII a. šis regionas stipriai skyrėsi nuo Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos imperijos valdomų teritorijų šiauriau. Jame vyravo islamas ir tiurkų kalbomis kalbančios tautos – nogajai bei Krymo totoriai.
Per XVIII-XIX a. pr. vykusius Rusijos-Osmanų imperijos karus Rusija palaipsniui įsitvirtino regione. Likvidavus Zaporožės Sečę ir 1783 m. aneksavus Krymą Rusija prisijungė visą regioną. 1764 m. Rusijos imperijoje įkurta . Pavadinimas atsirado pagal tuo metu laikmetyje vyravusią madą naujas valdas įvardinti, kaip „naująsias“, pavyzdžiui, Naujoji Anglija, Naujoji Prancūzija, Naujoji Ispanija. Gubernijos adminitraciniu centru tapo Šv.Elžbietos tvirtovė (dabartinis Kropyvnickis), turėjusi saugoti pietinį pasienį nuo Osmanų imperijos. Nuo 1765 m. administraciniu centru tapo Kremenčukas.
Regione iki XIX a. vidurio įvyko vienas iš didžiausių istorijoje etninių valymų. Jo tikslas buvo išvalyti regioną nuo musulmonų, dėl ko tiurkiškai kalbantys klajokliai nogajai, taip pat sėslūs totoriai bei turkai buvo išvaromi iš krašto. Šio priverstinio egzodo metu dauguma tautų rinkosi migruoti į Turkiją. Jų likučiai buvo perkeliami į arba (nogajų atveju) suvaromi į jiems skirtus rezervatus[reikalingas šaltinis]. XIX a. viduryje musulmonų krašte beveik nebeliko.
Administracija dosniai žemes dalino dvarininkams ir kolonistams. Čia kėlėsi atvykėliai iš Ukrainos, taip pat nedidelės kolonistų grupės atvyko iš Rusijos, Vokietijos ir Balkanų. Persikėlėliai iš užsienio šalių - serbai, juodkalniečiai, vengrai - buvo skatinami subsidijomis.
Nemažą dalį imigrantų sudarė ir žydai. Buvo ketinimų paversti žydus žemdirbiais ir į stepes prie Azovo jūros buvo kviečiami apsigyventi žydai. Kėlėsi rusai ir ukrainiečiai. Regionas buvo daugiakultūris. Po šių tautinių procesų, Naujojoje Rusijoje vyravo ukrainiečių (mažarusių) tapatybę turintys gyventojai. Antrieji pagal gausumą buvo rusai, koncentravęsi didžiuosiuose miestuose. XX amžiaus pradžioje charakteris apibūdintinas taip: kaime vyrauja mažarusiai (taip buvo vadinami ukrainiečiai) su kompaktiškomis kitataučių kolonijomis, miestuose – nėra aiškios daugumos.
Rusijoje nukariavimai buvo suvokiami kaip priartėjimas prie antikinio graikų pasaulio, Konstantinopolio, savotiškas bandymas atkurti Bizantijos imperiją. Toks suvokimas buvo sąlygotas beprasidedančios romantizmo epochos, Rusijos carai save pateikdavo kaip pravoslavų tikybos gynėjais, tad apgyvendinti kraštą buvo kviečiami graikai iš Osmanų imperijos. Buvo steigimai nauji miestai ar seni pervadinti graikiškais pavadinimais:
- 1777 – Stavropolis, gr. σταυρός – kryžius;
- 1778 – Chersonesas;
- 1779 – Mariupolis;
- 1781 – ;
- 1783 – Simferopolis, gr. Συμφερού – nešantis naudą;
- 1784 – Sevastopolis, gr. Σεβαστός – didingasis, šlovingasis;
- 1792 – Tiraspolis, gr. Τύρας – Dniestras;
- 1795 – ;
- 1804 – Feodosija, gr. Θεοδοσία – Dievo duota.
Visų miestų pavadinimuose esantis dalis -polis reiškia miestą graikų kalboje, πόλη. Buvusio Krymo chanato teritorija 1802 metais buvo pervadinta pagal antikinį įvardijimą kaip .
Naujosios Rusijos regionas pradėtas administruoti kaip , kuri 1802 m. padalinta į tris gubernijas:
Į šią grupę neretai patekdavo ir bei . Iki 1874 m. trys gubernijos kartu su Besarabija buvo grupuojamos ir administraciškai – kaip .
Regiono ribos
Regionas buvo suvokiamas plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme apėmė teritorijas nuo Dunojaus iki Kaukazo, pavyzdžiui, miestas Novorosijskas pavadinimą įgijo nuo Naujosios Rusijos pavadinimo.
Siaurąja prasme apėmė tik tas gubernijas, kurios įėjo į oficialius teritorinius darinius kuriuose buvo naudojamas Naujosios Rusijos pavadinimas. Tokia prasme Naujosios Rusijos gubernija buvo įkurta 1764 metais, gubernijos centras – Kremenčugo miestas. Gubernijos ribos dažnai kito. 1775 metais gubernija buvo panaikinta.
Antrą kartą gubernija buvo įkurta 1796 metais. 1802 gubernija buvo vėl panaikinta ir padalinta į Chersono, ir Tauridės gubernijas. 1822 metais gubernijos buvo apjungtos į Naujosios Rusijos – Besarabijos generalguberniją. Generalgubernija buvo panaikinta 1874 metais. Nors vėliau oficialiame šalies administraciniame dalijime terminas Naujoji Rusija nebebuvo vartojamas, iki 1917 metų terminas šnekamojoje kalboje, įstaigų pavadinime buvo plačiai paplitęs, pavyzdžiui, Odesos universitetas oficialiai vadinosi Naujosios Rusijos universitetu. Kartais buitinėje vartosenoje į Naujosios Rusijos sąvoką dar būdavo įtraukiama Besarabijos gubernija ir (rečiau) Dono kariuomenės sritis ir Kubanės guberniją. Tai nėra teisinga, klaida atsirado dėl dažnai trumpinamo pilno generalgubernatorijos (Naujosios Rusijos – Besarabijos) pavadinimo tiesiog kaip Naujosios Rusijos. Trumpinimas – be pagrindo, nes net pavadinime Besarabija yra lygiavertė sudedamoji dalis. Nei , nei oficialiai į Naujosios Rusijos sudėtį niekada neįėjo.
Nuorodos
- Magocsi, Paul R. "A History of Ukraine: The Land and Its Peoples," p. 284.
- Polonska-Vasylenko, Nataliya (1955). „The Settlement of the Southern Ukraine (1750-1775)“. p. 190. Nuoroda tikrinta 27 November 2020.
- „New Russian gubernia“. . Nuoroda tikrinta 27 November 2020..
- Ukraine under direct imperial Russian rule In: Encyclopaedia Britannica
- Ivan Katchanovski; Zenon E. Kohut; Bohdan Y. Nebesio; Myroslav Yurkevich (21 June 2013). Historical Dictionary of Ukraine. Scarecrow Press. p. 392. ISBN 978-0-8108-7847-1. Nuoroda tikrinta 27 November 2020.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Novorosija, Kas yra Novorosija? Ką reiškia Novorosija?
Kitos reiksmes Novorosija reiksmes Novorosija rus Novoro ssiya kartais dar Naujoji Rusija Rusijos imperijos istorinis regionas dabartineje Ukrainos teritorijoje Apeme teritorijas į siaure nuo Juodosios juros Naujosios Rusijos teritorija sviesiai geltona Savoka atsirado ir buvo naudojama XVIII a pab XX a pr 1764 m ruosiantis karui su Osmanu imperija buvo įkurta is pasienio regionu kartu su pietine Etmonato dalimi Ji veliau isplesta 1775 m aneksavus Zaporozes Sece Veliau tai buvo neoficiali grupe apemusi dabartines Ukrainos pietine dalį ir Padniestre Atskirais laikotarpiais jai buvo priskiriamos ir Besarabija Tauride bei Cerkesija Gamtiniu poziuriu issidestes Juodosios juros zemumos Ponto stepese Regionas buvo Rusijos imperijos sudetyje iki Vasario revoliucijos 1917 m po kurios tapo trumpai gyvavusios dalimi 1918 m didzioji regiono dalis įejo į Ukrainos valstybe ir Ukrainos Sovietu Respublika 1918 1920 m regiona kontroliavo Pietu Rusijoje veikes antibolsevikinis baltuju judejimas Sovietams pasiekus pergale pilietiniame kare regionas įejo į Ukrainos Sovietu Socialistine Respublika Krasta prijungus prie Ukrainos TSR sis pavadinimas nebebuvo naudojamas Jį pakeite terminas Pietu Ukraina Novorosijos kaip atskiro nuo Ukrainos regiono ideja buvo atgaivinta Karo Donbase metu separatistams įkurus Novorosijos Federacija IstorijaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Ponto stepes istorija Ponto stepes istorijaSkitaiSarmataiHunai Vakaru tiurkaiBolgarai Sabirai AlanaiChazaru kaganatas Chazarai PecenegaiKumanai Kipciakai Aukso orda Didzioji orda Nogaju orda Krymo Astrachanes chanataiKazokai seces kariuomenesRusijos imperija Novorosija TSRS Kalmuku ATSR Ukraina Rusijos FederacijaEdisanas Zaporoze Paazovje Slobozanscina Kubane Iki XIX a regionas nebuvo apgyvendintas sesliu zemdirbiu kulturos Per Juodosios juros zemumos stepes yra perejusios visos klajokliu migracijos hunai avarai madjarai pecenegai polovcai mongolai totoriai Modernioji regiono istorija prasidejo nuo Aukso ordos zlugimo Rytine jos dalį uzvalde Krymo chanatas o vakariniai regionai buvo padalinti tarp Moldavijos ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Veliau visa Juodosios juros pakrante uzvalde Osmanu imperija Apie XVI a Krymo chanatas leido Ponto stepeje įsikurti is Volgos regiono maskvenu ir kalmuku isstumtai Nagaju ordai Didelis regionas į siaure nuo Juodosios juros isliko menkai apgyvendintas ir buvo vadinamas Dykra Loca deserta apleista vieta lotyniskuose zemelapiuose Dykra apeme dabartines Ukrainos pietus is dalies ir dabartine Rostovo sritį Rusijoje Nuo XV a retai gyvenama krasto siaurine dalis Zaporoze buvo apgyvendinama pabegeliu is Lenkijos karalystes vadinamuju kazoku kurie buvo realiai nepriklausomi ir organizavosi į XVII a juos į savo globa paeme Rusija taciau toliau musulmoniskos stepes kolonizuoti ji nepradejo Iki XVIII a sis regionas stipriai skyresi nuo Abieju Tautu Respublikos ir Rusijos imperijos valdomu teritoriju siauriau Jame vyravo islamas ir tiurku kalbomis kalbancios tautos nogajai bei Krymo totoriai Per XVIII XIX a pr vykusius Rusijos Osmanu imperijos karus Rusija palaipsniui įsitvirtino regione Likvidavus Zaporozes Sece ir 1783 m aneksavus Kryma Rusija prisijunge visa regiona 1764 m Rusijos imperijoje įkurta Pavadinimas atsirado pagal tuo metu laikmetyje vyravusia mada naujas valdas įvardinti kaip naujasias pavyzdziui Naujoji Anglija Naujoji Prancuzija Naujoji Ispanija Gubernijos adminitraciniu centru tapo Sv Elzbietos tvirtove dabartinis Kropyvnickis turejusi saugoti pietinį pasienį nuo Osmanu imperijos Nuo 1765 m administraciniu centru tapo Kremencukas Regione iki XIX a vidurio įvyko vienas is didziausiu istorijoje etniniu valymu Jo tikslas buvo isvalyti regiona nuo musulmonu del ko tiurkiskai kalbantys klajokliai nogajai taip pat seslus totoriai bei turkai buvo isvaromi is krasto Sio priverstinio egzodo metu dauguma tautu rinkosi migruoti į Turkija Ju likuciai buvo perkeliami į arba nogaju atveju suvaromi į jiems skirtus rezervatus reikalingas saltinis XIX a viduryje musulmonu kraste beveik nebeliko Administracija dosniai zemes dalino dvarininkams ir kolonistams Cia kelesi atvykeliai is Ukrainos taip pat nedideles kolonistu grupes atvyko is Rusijos Vokietijos ir Balkanu Persikeleliai is uzsienio saliu serbai juodkalnieciai vengrai buvo skatinami subsidijomis Nemaza dalį imigrantu sudare ir zydai Buvo ketinimu paversti zydus zemdirbiais ir į stepes prie Azovo juros buvo kvieciami apsigyventi zydai Kelesi rusai ir ukrainieciai Regionas buvo daugiakulturis Po siu tautiniu procesu Naujojoje Rusijoje vyravo ukrainieciu mazarusiu tapatybe turintys gyventojai Antrieji pagal gausuma buvo rusai koncentravesi didziuosiuose miestuose XX amziaus pradzioje charakteris apibudintinas taip kaime vyrauja mazarusiai taip buvo vadinami ukrainieciai su kompaktiskomis kitatauciu kolonijomis miestuose nera aiskios daugumos Rusijoje nukariavimai buvo suvokiami kaip priartejimas prie antikinio graiku pasaulio Konstantinopolio savotiskas bandymas atkurti Bizantijos imperija Toks suvokimas buvo salygotas beprasidedancios romantizmo epochos Rusijos carai save pateikdavo kaip pravoslavu tikybos gynejais tad apgyvendinti krasta buvo kvieciami graikai is Osmanu imperijos Buvo steigimai nauji miestai ar seni pervadinti graikiskais pavadinimais 1777 Stavropolis gr stayros kryzius 1778 Chersonesas 1779 Mariupolis 1781 1783 Simferopolis gr Symferoy nesantis nauda 1784 Sevastopolis gr Sebastos didingasis slovingasis 1792 Tiraspolis gr Tyras Dniestras 1795 1804 Feodosija gr 8eodosia Dievo duota Visu miestu pavadinimuose esantis dalis polis reiskia miesta graiku kalboje polh Buvusio Krymo chanato teritorija 1802 metais buvo pervadinta pagal antikinį įvardijima kaip Naujosios Rusijos regionas pradetas administruoti kaip kuri 1802 m padalinta į tris gubernijas Chersono gubernija Jekaterinoslavo gubernija Į sia grupe neretai patekdavo ir bei Iki 1874 m trys gubernijos kartu su Besarabija buvo grupuojamos ir administraciskai kaip Regiono ribosRegionas buvo suvokiamas placiaja ir siauraja prasme Placiaja prasme apeme teritorijas nuo Dunojaus iki Kaukazo pavyzdziui miestas Novorosijskas pavadinima įgijo nuo Naujosios Rusijos pavadinimo Siauraja prasme apeme tik tas gubernijas kurios įejo į oficialius teritorinius darinius kuriuose buvo naudojamas Naujosios Rusijos pavadinimas Tokia prasme Naujosios Rusijos gubernija buvo įkurta 1764 metais gubernijos centras Kremencugo miestas Gubernijos ribos daznai kito 1775 metais gubernija buvo panaikinta Antra karta gubernija buvo įkurta 1796 metais 1802 gubernija buvo vel panaikinta ir padalinta į Chersono ir Taurides gubernijas 1822 metais gubernijos buvo apjungtos į Naujosios Rusijos Besarabijos generalgubernija Generalgubernija buvo panaikinta 1874 metais Nors veliau oficialiame salies administraciniame dalijime terminas Naujoji Rusija nebebuvo vartojamas iki 1917 metu terminas snekamojoje kalboje įstaigu pavadinime buvo placiai paplites pavyzdziui Odesos universitetas oficialiai vadinosi Naujosios Rusijos universitetu Kartais buitineje vartosenoje į Naujosios Rusijos savoka dar budavo įtraukiama Besarabijos gubernija ir reciau Dono kariuomenes sritis ir Kubanes gubernija Tai nera teisinga klaida atsirado del daznai trumpinamo pilno generalgubernatorijos Naujosios Rusijos Besarabijos pavadinimo tiesiog kaip Naujosios Rusijos Trumpinimas be pagrindo nes net pavadinime Besarabija yra lygiaverte sudedamoji dalis Nei nei oficialiai į Naujosios Rusijos sudetį niekada neįejo NuorodosMagocsi Paul R A History of Ukraine The Land and Its Peoples p 284 Polonska Vasylenko Nataliya 1955 The Settlement of the Southern Ukraine 1750 1775 p 190 Nuoroda tikrinta 27 November 2020 New Russian gubernia Nuoroda tikrinta 27 November 2020 Ukraine under direct imperial Russian rule In Encyclopaedia Britannica Ivan Katchanovski Zenon E Kohut Bohdan Y Nebesio Myroslav Yurkevich 21 June 2013 Historical Dictionary of Ukraine Scarecrow Press p 392 ISBN 978 0 8108 7847 1 Nuoroda tikrinta 27 November 2020