Chersono gubernija rus Херсонская губерния ukr Херсонська губернія Rusijos imperijos gubernija tarp Dniepro ir Dniestro

Chersono gubernija (rus. Херсонская губерния, ukr. Херсонська губернія) – Rusijos imperijos gubernija tarp Dniepro ir Dniestro upių. Centras – Chersonas, nuo 1920 m. Mykolajivas. Tai viena iš trijų gubernijų, įkurtų 1802 m., kai buvo panaikinta . Po Rusijos imperijos žlugimo gubernija priklausė Ukrainai.

Chersono gubernija
rus. Херсонская губерния
ukr. Херсонська губернія

←

1802 – 1920

→

Chersono gubernija Rusijos imperijoje

Valstybė

Rusijos imperija

Administracinis centras

Chersonas (1803–1920)

Oficialios kalbos

ukrainiečių, rusų

Gyventojų

3 744 600 (1914)

Plotas

70 600 km² (1914)

Gubernijos ekonomika daugiausia buvo grindžiama žemės ūkiu. Grūdų derliaus nuėmimo metu čia darbą rasdavo tūkstančiai žemės ūkio darbininkų iš įvairių imperijos vietovių. Pramoninė ekonomikos dalis, kurią daugiausia sudarė miltų malimas, spirito gamyba, metalo apdirbimo pramonė, geležies kasyba, cukrinių runkelių ir cukraus perdirbimas bei plytų pramonė, buvo menkai išvystyta.

Istorija

Gubernija įkurta 1803 m. gegužės 27 d. vietoje Mykolajivo gubernijos. 1920 m. gruodžio 25 d. ji vėl pervadinta Mykolajivo gubernija.

Apskritys

Iš pradžių buvo 4 apskritys (Chersono, Jelisavetgrado, Olviopolio, Tiraspolio), 1806 m. įkurta Aleksandrijos, 1825 m. – Odesos apskritis. 1828 m. Jelisavetgrado ir Olviopolio apskritys sujungtos į naują Bobryneco apskritį. 1834 m. iš Tiraspolio apskrities atskirta Ananjivo apskritis. 1865 m. Bobryneco apskritis pervadinta Jelisavetgrado vardu. 1913 m. buvo 6 apskritys:

Aleksandrijos,
Ananjivo,
Chersono,
Jelisavetgrado,
Odesos,
Tiraspolio.

Pagrindiniai miestai

1897 m. gyventojų surašymo duomenys:

Odesa – 403 815 (rusai – 198 233, žydai – 124 511, ukrainiečiai – 37 925)
Nikolajevas – 92 012 (rusai – 61 023, žydai – 17 949, ukrainiečiai – 7 780)
Jelizavetgradas – 61 488 (žydai – 23 256, rusai – 21 301, ukrainiečiai – 14 523)
Chersonas – 59 076 (rusai – 27 902, žydai – 17 162, ukrainiečiai – 11 591)
Tiraspolis – 31 616 (rusai – 14 013, žydai – 8 568, ukrainiečiai – 3 708)
Ananjivas – 16 684 (ukrainiečiai – 7 205, rumunai – 4 174, žydai – 3 514)
Voznesenskas – 15 748 (žydai – 5 879, ukrainiečiai – 5 644, rusai – 2 583)
Bobrynecas – 14 281 (ukrainiečiai – 9 529, žydai – 3 464, rusai – 837)
Oleksandrija – 14 007 (ukrainiečiai – 7 658, žydai – 3 687, rusai – 2 364)
Beryslavas – 12 149 (ukrainiečiai – 8 852, žydai – 2 639, rusai – 524)
Dubosarai – 12 089 (žydai – 5 326, rumunai – 3 383, ukrainiečiai – 2 841)
– 11 594 (rusai – 6 631, ukrainiečiai – 3 372, žydai – 1 424)
Očakivas – 10 786 (ukrainiečiai – 5 204, rusai – 3 508, žydai – 1 430)
– 9 364 (rusai – 7 025, žydai – 1 617, ukrainiečiai – 572)
Grigoriopolis – 7 605 (rumunai – 3 740, rusai – 1 832, žydai – 832)
– 6 884 (ukrainiečiai – 5 022, žydai – 1 480, rusai – 271)
– 5 187 (ukrainiečiai – 2 785, rusai – 1 997, žydai – 387)
Majakai – 4 575 (rusai – 2 865, ukrainiečiai – 944, žydai – 644)

Šaltiniai

Лазанська Т. І. Херсонська губернія
Херсонская губерния. Свод цифровых данных. Вып. 1. Население и сельское хозяйство. — Херсон, 1910
Памятная книжка Херсонской губернии ... [по годам]. — Херсон, 1864-1911
Обзор Херсонской губернии ... [по годам]. - Херсон, 1872-1911
Тарас Вінцковський, Олександр Музичко, Іван Митрофанович Луценко (1863—1919): український націєтворець. К.: «Гамазин». 2013, с. 163—172
Херсонская губерния // Мое Семейное Древо

Херсонская губерния. Archyvuota kopija 2022-12-29 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 190 (PDF 90–92 psl.)

[1] Херсонская губерния. Archyvuota kopija 2022-12-29 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.

[2] Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 190 (PDF 90–92 psl.)