Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Alfred Bernhard NobelGimė 1833 m spalio 21 d StokholmasMirė 1896 m gruodžio 10 d 63 metai Sanremas ItalijaPalaidotas a N
Alfredas Nobelis
| Alfred Bernhard Nobel | |
|---|---|
| Gimė | 1833 m. spalio 21 d. Stokholmas |
| Mirė | 1896 m. gruodžio 10 d. (63 metai) Sanremas, Italija |
| Palaidotas (-a) | Norra begravningsplatsen |
| Tautybė | švedas |
| Tėvas | Imanuelis Nobelis (1801 – 1872) |
| Motina | Andrieta Ahlsel |
| Veikla | chemikas, inžinierius, išradėjas, verslininkas |
| Žinomas (-a) už | Nobelio premijos steigėjas, dinamito išradėjas |
| Vikiteka | Alfred Nobel |
| Parašas | |
Alfredas Bernardas Nobelis (Alfred Bernhard Nobel; 1833 m. spalio 21 d. – 1896 m. gruodžio 10 d.) – švedų chemikas, inžinierius, dinamito išradėjas, Nobelio premijos steigėjas.
Biografija
Vaikystės ir studijų metai
Afredas Nobelis gimė 1833 m. spalio 21 d. Stokholme, Švedijoje. Buvo trečiasis vaikas inžinieriaus ir išradėjo Imanuelio Nobelio (1801–1872) ir Andrietos Ahlsel šeimoje. Šeimoje jau buvo du vyresni broliai.
Ankstyvoje vaikystėje, 1837 m., su tėvu persikraustė į Sankt Peterburgą, kur Imanuelis Nobelis užsiėmė jūrinių torpedų projektavimu ir gamyba. Tai jam gerai sekėsi, ir 1842 m. Imanuelis jau turėjo pakankamai pinigų savo šeimai apgyvendinti Sankt Peterburge. Čia jo sūnūs mokėsi pas geriausius mokytojus ir gavo geriausią išsimokslinimą.
Būdamas 17 metų Alfredas Nobelis gerai kalbėjo rusų, švedų, prancūzų, anglų ir vokiečių kalbomis, labai domėjosi anglų literatūra ir poezija. Alfredo tėvui nepatiko toks jo susidomėjimas literatūra, nes jis norėjo, kad Alfredas dirbtų pas jį įmonėje inžinieriumi. Tam, kad Alfredas praplėstų savo žinias chemijos srityje, tėvas jį išsiuntė mokytis į užsienį. Per dvejus metus jis aplankė Švediją, Vokietiją, Prancūziją ir JAV.
Sveikatos problemos ir mirtis
Laiškuose savo meilužei Hess Nobelis aprašė nuolatinį skausmą, sekinančią migreną ir „paralyžiuojantį“ nuovargį, todėl manoma, kad jis kentė nuo fibromialgijos. Tačiau tuo metu jo susirūpinimas buvo atmestas kaip hipochondrija, vedančią į tolesnę depresiją.
Iki 1895 m. Nobeliui išsivystė .
1895 m. lapkričio 27 d. nežinant jo šeimai Nobelis užbaigė savo testamentą, palikdamas didžiąją dalį savo turto Nobelio premijos finansavimui.
1896 m. gruodžio 10 d. patyrė insultą (intracerebrinį kraujavimą) ir iš pradžių buvo iš dalies paralyžiuotas, o paskui mirė, būdamas 63 metų. Palaidotas Norra begravningsplatsen kapinėse Stokholme.
Remiantis jo eksperimentais su sprogmenimis, įtemptu darbo įpročiu ir sveikatos pablogėjimu 1870-ųjų pabaigoje, kai kurie mano, kad ankstyvąją mirtį lėmė apsinuodijimas nitroglicerinu.
Dinamito atsiradimas
Paryžiuje, dirbdamas privačioje laboratorijoje pas žymų profesorių T. J. Peluzą (Théophile-Jules Pelouze), Alfredas sutiko jauną italų chemiką Askaniją Sobrerą (Ascanio Sobrero), kuris prieš trejus metus išrado nitrogliceriną. Nitroglicerinas buvo gaminamas sumaišius gliceriną su sieros ir azoto rūgštimi. Bet jis buvo per pavojingas naudoti praktikoje dėl pernelyg lengvos detonacijos. Alfredas ėmė eksperimentuoti su nitroglicerinu. Nobelių šeimai priklausančioje gamykloje įvyko keli sprogimai, vieno iš jų metu, 1864 m., žuvo jaunesnysis Alfredo brolis Emilis ir keletas darbininkų. Eksperimentai su nitroglicerinu Stokholmo mieste buvo uždrausti, todėl A. Nobelis perkėlė eksperimentus į laivą Mėlareno ežere. Norėdamas užtikrinti nitroglicerino naudojimo saugumą, Alfredas maišė nitrogliceriną su įvairiomis inertinėmis medžiagomis, tarp jų ir diatomitu (titnagžemiu). Naujojo mišinio patentinę paraišką jis pateikė 1867 m. dinamito pavadinimu (patentas išduotas 1868 m.).
Kiti išradimai
Vėlesnių eksperimentų metu Nobelis maišė nitrogliceriną su kita labai sprogia medžiaga, nitroceliulioze, ir gavo skaidrią želės konsistencijos medžiagą, kurios sprogumas buvo didesnis už dinamito. Ši naujoji medžiaga buvo užpatentuota 1875 m. vardu. Ji pasižymi dideliu stabilumu, visiškai nesprogsta be detonacijos ir „neprakaituoja“ kaip dinamitas. Vėliau Nobelis sukūrė ir užpatentavo mišiniu su kalio nitratu, medienos mase ir kt., tarp jų ir balistitą – bedūmį paraką, susidedantį iš nitroglicerino ir parako.
Kai Alfredas Nobelis nekeliaudavo verslo reikalais, jis intensyviai dirbdavo savo laboratorijose, pradžioje Stokholme (Švedija), vėliau Hamburge (Vokietija), (Škotija), Paryžiuje ir (Prancūzija), taip pat (Švedija) ir San Reme (Italija). Per visą gyvenimą jis užpatentavo 355 išradimus, be viso kito, , , sintetinio šilko gamybos srityje.
Dinamito ir kitų sprogmenų gamyba sykiu su didelėmis pajamomis iš Baku naftos telkinių A. Nobeliui ir jo broliams Liudvigui ir Robertui (1829 – 1896) atnešė milžiniškus turtus. Iš viso Alfredas Nobelis įsteigė apie 90 gamyklų ir laboratorijų daugiau kaip dvidešimtyje pasaulio šalių.
Asmeninis gyvenimas
Intensyviai dirbdamas ir keliaudamas, Alfredas Nobelis beveik visai neturėjo laiko asmeniniam gyvenimui. Būdamas 43 metų, jis padavė skelbimą į laikraštį: „Turtingas, turintis aukštąjį išsilavinimą pagyvenęs vyras ieško vidutinio amžiaus moters, kuri moka kelias užsienio kalbas ir gali dirbti sekretore bei namų prižiūrėtoja“. Buvo įdarbinta moteris iš Austrijos Berta Kinsky (Bertha Kinsky). Trumpai padirbėjusi pas Alfredą Nobelį, ji nutarė grįžti į Austriją ir ištekėti už barono Artūro fon Zutnerio (Arthur von Suttner). Nobelis ir Berta fon Zutner tapo gerais draugais ir daugelį metų susirašinėjo.
Berta fon Zutner (1843 m. birželio 9 Prahoje – 1914 m. birželio 21 d. Vienoje) buvo radikali , kritikavo ginklavimosi varžybas; ją išgarsino knyga Šalin ginklus („Die Waffen nieder!“, 1889). Manoma, kad tai turėjo įtakos Alfredo Nobelio testamentui, kuriame buvo paminėtas ir prizas asmenims ar organizacijoms, kovojančioms už taiką. Praėjus keletui metų po A. Nobelio mirties, Norvegijos parlamentas 1905 m. nusprendė Nobelio taikos premiją paskirti Bertai fon Zutner.
Nobelio premija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Nobelio premija.
Manoma, kad įsteigti garsiąją premiją Alfredą Nobelį paskatino per apsirikimą prancūzų spaudoje paskelbtas jo nekrologas Le marchand de la mort est mort („Mirė mirties komersantas“), kuriame buvo rašoma, kad „vakar mirė daktaras Alfredas Nobelis, kurį praturtino išradimas žudyti žmones greičiau, negu tai buvo daroma iki šiol“.
1895 m. lapkričio 30 Alfredas Nobelis Švedų ir norvegų klube Paryžiuje pasirašė testamentą, kuriuo didžiąją turto dalį paskyrė Nobelio premijos įsteigimui. Premija turi būti išmokėta garsiems mokslininkams ir kūrėjams chemijos, fizikos, medicinos ir fiziologijos bei literatūros srityse. Savo testamento vykdytojais jis pasirinko du jaunus inžinierius, Ragnar Sohlman ir Rudolf Lilljequist. Nobelio premijos fondas tuo metu sudarė 31 mln. kronų.
Literatūrinė veikla
Vienintelė Alfredo Nobelio pjesė – keturių veiksmų tragedija Nemezidė, publikuota prieš pat jo mirtį. Visas leidinio tiražas, išskyrus tris egzempliorius, buvo sunaikintas, nes pjesė, esą, buvusi skandalinga ir šventvagiška. Pirmas išlikęs leidimas švedų ir esperanto kalba išleistas Švedijoje 2003 m.
Šaltiniai
- Alfred Nobel. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-15).
- „Alfred Nobel“. Encyclopædia Britannica. Suarchyvuota iš originalo 2 May 2015.
- „Alfred Nobel's life and work“. . 13 March 2015. Suarchyvuota iš originalo 8 October 2021.
- Holmin, L. R. (1996). „Alfred nobel“. Journal of Clinical Rheumatology: Practical Reports on Rheumatic & Musculoskeletal Diseases. 2 (5): 251–256. doi:10.1097/00124743-199610000-00004. PMID 19078079 – via United States National Library of Medicine.
- Ringertz, Nils (25 March 2014). „Alfred Nobel's health and his interest in medicine“. .
- „Alfred Nobel's will“. . 6 September 2019.
- Altman, Lawrence K. (September 26, 2006). „Alfred Nobel and the Prize That Almost Didn't Happen“. The New York Times.
- Tousignant, Marylou (December 5, 2022). „Nobel Prizes started when one scientist chose to honor other innovators“. The Washington Post.
- „Alfred Nobel's Grave“. Atlas Obscura.
- Kantha, S. S. (October 1997). „Could nitroglycerine poisoning be the cause of Alfred Nobel's anginal pains and premature death?“. Medical Hypotheses. 49 (4): 303–306. doi:10.1016/s0306-9877(97)90195-x. PMID 9352499 – via .
Nuorodos
- Dinamito patentas
- Nobelio prizai Archyvuota kopija 2006-02-04 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Alfredas Nobelis, Kas yra Alfredas Nobelis? Ką reiškia Alfredas Nobelis?
Alfred Bernhard NobelGime 1833 m spalio 21 d StokholmasMire 1896 m gruodzio 10 d 63 metai Sanremas ItalijaPalaidotas a Norra begravningsplatsenTautybe svedasTevas Imanuelis Nobelis 1801 1872 Motina Andrieta AhlselVeikla chemikas inzinierius isradejas verslininkasZinomas a uz Nobelio premijos steigejas dinamito isradejasVikiteka Alfred NobelParasas Alfredas Bernardas Nobelis Alfred Bernhard Nobel 1833 m spalio 21 d 1896 m gruodzio 10 d svedu chemikas inzinierius dinamito isradejas Nobelio premijos steigejas BiografijaVaikystes ir studiju metai Afredas Nobelis gime 1833 m spalio 21 d Stokholme Svedijoje Buvo treciasis vaikas inzinieriaus ir isradejo Imanuelio Nobelio 1801 1872 ir Andrietos Ahlsel seimoje Seimoje jau buvo du vyresni broliai Ankstyvoje vaikysteje 1837 m su tevu persikrauste į Sankt Peterburga kur Imanuelis Nobelis uzsieme juriniu torpedu projektavimu ir gamyba Tai jam gerai sekesi ir 1842 m Imanuelis jau turejo pakankamai pinigu savo seimai apgyvendinti Sankt Peterburge Cia jo sunus mokesi pas geriausius mokytojus ir gavo geriausia issimokslinima Budamas 17 metu Alfredas Nobelis gerai kalbejo rusu svedu prancuzu anglu ir vokieciu kalbomis labai domejosi anglu literatura ir poezija Alfredo tevui nepatiko toks jo susidomejimas literatura nes jis norejo kad Alfredas dirbtu pas jį įmoneje inzinieriumi Tam kad Alfredas praplestu savo zinias chemijos srityje tevas jį issiunte mokytis į uzsienį Per dvejus metus jis aplanke Svedija Vokietija Prancuzija ir JAV Sveikatos problemos ir mirtis Afredo Nobelio mirties kauke Laiskuose savo meiluzei Hess Nobelis aprase nuolatinį skausma sekinancia migrena ir paralyziuojantį nuovargį todel manoma kad jis kente nuo fibromialgijos Taciau tuo metu jo susirupinimas buvo atmestas kaip hipochondrija vedancia į tolesne depresija Iki 1895 m Nobeliui issivyste 1895 m lapkricio 27 d nezinant jo seimai Nobelis uzbaige savo testamenta palikdamas didziaja dalį savo turto Nobelio premijos finansavimui 1896 m gruodzio 10 d patyre insulta intracerebrinį kraujavima ir is pradziu buvo is dalies paralyziuotas o paskui mire budamas 63 metu Palaidotas Norra begravningsplatsen kapinese Stokholme Remiantis jo eksperimentais su sprogmenimis įtemptu darbo įprociu ir sveikatos pablogejimu 1870 uju pabaigoje kai kurie mano kad ankstyvaja mirtį leme apsinuodijimas nitroglicerinu Dinamito atsiradimasParyziuje dirbdamas privacioje laboratorijoje pas zymu profesoriu T J Peluza Theophile Jules Pelouze Alfredas sutiko jauna italu chemika Askanija Sobrera Ascanio Sobrero kuris pries trejus metus isrado nitroglicerina Nitroglicerinas buvo gaminamas sumaisius glicerina su sieros ir azoto rugstimi Bet jis buvo per pavojingas naudoti praktikoje del pernelyg lengvos detonacijos Alfredas eme eksperimentuoti su nitroglicerinu Nobeliu seimai priklausancioje gamykloje įvyko keli sprogimai vieno is ju metu 1864 m zuvo jaunesnysis Alfredo brolis Emilis ir keletas darbininku Eksperimentai su nitroglicerinu Stokholmo mieste buvo uzdrausti todel A Nobelis perkele eksperimentus į laiva Melareno ezere Noredamas uztikrinti nitroglicerino naudojimo sauguma Alfredas maise nitroglicerina su įvairiomis inertinemis medziagomis tarp ju ir diatomitu titnagzemiu Naujojo misinio patentine paraiska jis pateike 1867 m dinamito pavadinimu patentas isduotas 1868 m Kiti isradimaiVelesniu eksperimentu metu Nobelis maise nitroglicerina su kita labai sprogia medziaga nitroceliulioze ir gavo skaidria zeles konsistencijos medziaga kurios sprogumas buvo didesnis uz dinamito Si naujoji medziaga buvo uzpatentuota 1875 m vardu Ji pasizymi dideliu stabilumu visiskai nesprogsta be detonacijos ir neprakaituoja kaip dinamitas Veliau Nobelis sukure ir uzpatentavo misiniu su kalio nitratu medienos mase ir kt tarp ju ir balistita bedumį paraka susidedantį is nitroglicerino ir parako Kai Alfredas Nobelis nekeliaudavo verslo reikalais jis intensyviai dirbdavo savo laboratorijose pradzioje Stokholme Svedija veliau Hamburge Vokietija Skotija Paryziuje ir Prancuzija taip pat Svedija ir San Reme Italija Per visa gyvenima jis uzpatentavo 355 isradimus be viso kito sintetinio silko gamybos srityje Dinamito ir kitu sprogmenu gamyba sykiu su didelemis pajamomis is Baku naftos telkiniu A Nobeliui ir jo broliams Liudvigui ir Robertui 1829 1896 atnese milziniskus turtus Is viso Alfredas Nobelis įsteige apie 90 gamyklu ir laboratoriju daugiau kaip dvidesimtyje pasaulio saliu Asmeninis gyvenimasIntensyviai dirbdamas ir keliaudamas Alfredas Nobelis beveik visai neturejo laiko asmeniniam gyvenimui Budamas 43 metu jis padave skelbima į laikrastį Turtingas turintis aukstajį issilavinima pagyvenes vyras iesko vidutinio amziaus moters kuri moka kelias uzsienio kalbas ir gali dirbti sekretore bei namu priziuretoja Buvo įdarbinta moteris is Austrijos Berta Kinsky Bertha Kinsky Trumpai padirbejusi pas Alfreda Nobelį ji nutare grįzti į Austrija ir isteketi uz barono Arturo fon Zutnerio Arthur von Suttner Nobelis ir Berta fon Zutner tapo gerais draugais ir daugelį metu susirasinejo Berta fon Zutner 1843 m birzelio 9 Prahoje 1914 m birzelio 21 d Vienoje buvo radikali kritikavo ginklavimosi varzybas ja isgarsino knyga Salin ginklus Die Waffen nieder 1889 Manoma kad tai turejo įtakos Alfredo Nobelio testamentui kuriame buvo paminetas ir prizas asmenims ar organizacijoms kovojancioms uz taika Praejus keletui metu po A Nobelio mirties Norvegijos parlamentas 1905 m nusprende Nobelio taikos premija paskirti Bertai fon Zutner Nobelio premijaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Nobelio premija Manoma kad įsteigti garsiaja premija Alfreda Nobelį paskatino per apsirikima prancuzu spaudoje paskelbtas jo nekrologas Le marchand de la mort est mort Mire mirties komersantas kuriame buvo rasoma kad vakar mire daktaras Alfredas Nobelis kurį praturtino isradimas zudyti zmones greiciau negu tai buvo daroma iki siol 1895 m lapkricio 30 Alfredas Nobelis Svedu ir norvegu klube Paryziuje pasirase testamenta kuriuo didziaja turto dalį paskyre Nobelio premijos įsteigimui Premija turi buti ismoketa garsiems mokslininkams ir kurejams chemijos fizikos medicinos ir fiziologijos bei literaturos srityse Savo testamento vykdytojais jis pasirinko du jaunus inzinierius Ragnar Sohlman ir Rudolf Lilljequist Nobelio premijos fondas tuo metu sudare 31 mln kronu Literaturine veiklaVienintele Alfredo Nobelio pjese keturiu veiksmu tragedija Nemezide publikuota pries pat jo mirtį Visas leidinio tirazas isskyrus tris egzempliorius buvo sunaikintas nes pjese esa buvusi skandalinga ir sventvagiska Pirmas islikes leidimas svedu ir esperanto kalba isleistas Svedijoje 2003 m SaltiniaiAlfred Nobel Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 09 15 Alfred Nobel Encyclopaedia Britannica Suarchyvuota is originalo 2 May 2015 Alfred Nobel s life and work 13 March 2015 Suarchyvuota is originalo 8 October 2021 Holmin L R 1996 Alfred nobel Journal of Clinical Rheumatology Practical Reports on Rheumatic amp Musculoskeletal Diseases 2 5 251 256 doi 10 1097 00124743 199610000 00004 PMID 19078079 via United States National Library of Medicine Ringertz Nils 25 March 2014 Alfred Nobel s health and his interest in medicine Alfred Nobel s will 6 September 2019 Altman Lawrence K September 26 2006 Alfred Nobel and the Prize That Almost Didn t Happen The New York Times Tousignant Marylou December 5 2022 Nobel Prizes started when one scientist chose to honor other innovators The Washington Post Alfred Nobel s Grave Atlas Obscura Kantha S S October 1997 Could nitroglycerine poisoning be the cause of Alfred Nobel s anginal pains and premature death Medical Hypotheses 49 4 303 306 doi 10 1016 s0306 9877 97 90195 x PMID 9352499 via NuorodosDinamito patentas Nobelio prizai Archyvuota kopija 2006 02 04 is Wayback Machine projekto