Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie JAV valstiją Apie miestą Bulgarijoje skaitykite straipsnyje Montana Bulgarija Montana angl State of
Montanos valstija
- Šis straipsnis apie JAV valstiją. Apie miestą Bulgarijoje skaitykite straipsnyje Montana (Bulgarija).
Montana (angl. State of Montana) – 41-oji JAV valstija, esanti šalies šiaurėje, Kanados pasienyje. Sostinė – Helena. Plotas – 380,8 tūkst. km².
| Montana Montana | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Laiko juosta: (UTC-7) ------ vasaros: (UTC-6) | |||||||
| Valstybė | Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
| Administracinis centras | Helena | ||||||
| Apygardos | 56 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Įkūrimo data | 1889 m. | ||||||
| Gubernatorius | (D) | ||||||
| Gyventojų | 1 104 271 (44) | ||||||
| Plotas | 380 800 km² (4) | ||||||
| - vandens % | 1 % | ||||||
| Tankumas | 2,9 žm./km² (48) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Granito kalnas (3901 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-MT | ||||||
| Tinklalapis | mt.gov | ||||||
| Vikiteka | MontanaVikiteka | ||||||
Istorija
Ilgą laiką būsimos Montanos valstijos žemėse gyveno šajenų, krou, juodakojų, asiniboinų, gros ventre, dakotų, lakotų ir kitų genčių indėnai.
1742 m. šią teritoriją pasiekė prancūzų kolonistai. Dabartinės Montanos plotas į rytus nuo Uolinių kalnų buvo Prancūzų Luizianos, kurią 1803 m. Jungtinės Amerikos Valstijos nusipirko iš Prancūzijos, dalis.XIX a. pradžioje vietovę tyrinėjo M. Luiso ir V. Klarko ekspedicija. Tuo metu kailiadirbiai ir misionieriai įkūrė daugybę gyvenviečių.
1848–1864 m. laikotarpiu skirtingos Montanos dalys priklausė federalinių teritorijų dalims:
- Oregonui (1848–1859)
- Vašingtonui (1853–1863),
- Aidahui (1863–1864) ir
- Dakotai (1861–1864).
XIX a. 6-ajame dešimtmetyje būsimojoje Montanoje buvo aptiktos didelės aukso ir vario sankaupos. 1864 m. gegužės 26 d. Montanai suteiktas JAV federalinės teritorijos statusas. Teritorijos (o paskui ir valstijos) pavadinimas kilęs iš ispanų kalbos žodžio montaña 'kalnas'. Pirmoji jos sostinė buvo Banakas. 1865 m. sostinė buvo perkelta į Virdžinija Sitį, o 1875 m – į Heleną.
1860 m. pabaigoje čia buvo įkurti keli kariniai fortai: Fort Shaw, Kemp Cook ir Fort Smith. Montanos kolonizaciją lydėjo mūšiai su indėnų gentimis. Garsiausias iš jų – mūšis prie Litl Bighorno, įvyko 1876 m. 1883 m. nutiesus Šiaurės Ramiojo vandenyno geležinkelį, smarkiai išaugo gyventojų skaičius. 1889 m. lapkričio 8 d. Montana buvo paskelbta valstija.
Geografija
Montana šiaurėje ribojasi su Kanados Britų Kolumbijos, Albertos ir Saskačevano provincijomis, rytuose – Šiaurės Dakotos ir Pietų Dakotos valstijomis, pietuose – Vajomingu, vakaruose – Aidahu. Bendras valstijos plotas – 381 156 km², iš kurių 377 295 km² yra sausuma (pagal šį rodiklį Montana užima ketvirtą vietą šalyje po Aliaskos, Teksaso ir Kalifornijos).
Vakarinė valstijos dalis yra kalnuota, geografiškai tai šiaurinė Uolinių kalnų dalis. Rytinė dalis (apie 60 %) – šiaurinė Didžiųjų lygumų dalis. Čia driekiasi prerijos. Tačiau net į rytus nuo Uolinių kalnų yra nedidelių, pavienių kalnagūbrių. Per Montanos teritoriją driekiasi Kontinentinė Amerikos vandenskyra, atskirdama Ramiojo vandenyno ir Atlanto vandenynų baseinus. Aukščiausia vieta – Granito kalnas (3901 m). Montanos valstijoje prasideda Misūrio upė, susidaranti Džefersono, Madisono ir Galatino upių santakoje.
Klimatas
Dėl didžiulės teritorijos ir įvairaus reljefo Montanos klimato sąlygos yra gana įvairios. Vidutinė dienos temperatūra svyruoja nuo -2 °C sausį iki 29,2 °C liepą. Aukščiausia temperatūra, 47 °C, valstijoje buvo užfiksuota 1937 m. liepos 5 d. Šalčiausia temperatūra (taip pat ir pati šalčiausia visoje kontinentinėje JAV), -57 °C, buvo užfiksuota 1954 m. sausio 20 d. Lomos miestelis Šoto apygardoje yra žinomas dėl didžiausio dienos temperatūros pokyčio Jungtinėse Valstijose. Per 1972 m. sausio 15 d. temperatūra čia pakilo nuo -48 °C iki 9 °C.
Vidutinis kritulių kiekis yra apie 380 mm, tačiau tarp atskirų rajonų yra didelių skirtumų. Kalnų grandinės vakaruose sudaro lietaus užkardą rytinėms lygumoms. Herono mieste (Sanderso apygardos vakaruose), esančiame Montanos vakaruose, per metus iškrenta 881 mm kritulių, tačiau rytinėje kalnagūbrio dalyje esančiame Lounpaino mieste (Sanderso apygardos rytuose) – vos 291 mm kritulių. Kai kuriose kalnuotose vietose kritulių kiekis per metus gali siekti net 2500–2700 mm.
Augalija ir gyvūnija
Miškai užima apie 25 % valstijos teritorijos. Čia auga suktaspyglė pušis, geltonoji pušis, pocūgė, maumedis, eglė, drebulė, didžioji tuja, beržas, cūga, uosis, alksnis.
Valstijoje gyvena 15 rūšių varliagyvių, 85 rūšių žuvų, 110 rūšių žinduolių, 17 rūšių roplių ir 420 rūšių paukščių. Be to, čia aptinkama daugiau nei 10 000 bestuburių rūšių.
Gamtos apsaugos zonos
Valstijos teritorijoje yra Ledyno nacionalinis parkas ir dalis Jeloustono nacionalinio parko, taip pat Makošikos valstybinis parkas – dinozaurų kapinės. Iš viso Montanoje yra 52 valstybiniai parkai.
Ežerai ir tvenkiniai
Valstijoje apie 3000 įvairaus dydžio ežerų ir tvenkinių, įskaitant Flathedo ežerą, didžiausią gėlo vandens ežerą vakarų JAV. Kiti pagrindiniai ežerai yra Flethedo slėnyje, Makdonaldo ežeras ir Šv. Marijos ežeras Ledynų nacionaliniame parke. Fort Peko tvenkinys Misūrio upėje – didžiausias valstijoje; tvenkinio užtvanka – antra pagal dydį ir didžiausia hidrauliškai užpildyta užtvanka pasaulyje.
Ekonomika
Remiantis Ekonominės analizės biuro skaičiavimais, 2014 m. valstijos skola sudarė 44,3 mlrd. JAV dolerių. 2014 m. vidutinės gyventojų pajamos vienam gyventojui buvo 40 601 JAV dolerių (35-oji vieta šalyje).
Montana garsi alaus daryklomis, užima antrą vietą šalyje pagal alaus daryklų skaičių vienam gyventojui 2011 m.
Svarbios medienos ir mineralų gavybos pramonės šakos. Išgaunama daug aukso, anglių, sidabro, talko, vermikulito ir kt.
Perdirbama nafta, apdorojama mediena ir žemės ūkio produktai.
Rytinėje Montanos dalyje ganomi buivolai, galvijai, avys. Nors sausros nuniokojo kai kurias dideles žemės ūkio bendruomenes, žemės ūkis, su drėkinimų sistemų pagalba, vis dar gyvuoja ir teikia didžiausią valstijos pelno dalį.
1974 m. valstijos įvedė anglies kasybos mokestį (kuris svyravo nuo 20 iki 30 %), kurį palaikė JAV Aukščiausiasis Teismas.
Turizmas taip pat svarbus ekonomikai. Per metus virš 10 milijonų lankytojų apsilanko Ledyno nacionaliniame parke, Flethedo ežere, Misūrio aukštupyje, Litle Bighorno mūšio vietoje ir Jeloustouno nacionaliname parke (valstijoje yra trys iš penkių įėjimų į parką).
Gyventojai
Remiantis JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, 2013 m. pabaigoje Montanoje gyveno 1 015 165 gyventojai (palyginus su 2010 m. surašymo rodikliu, padidėjo 2,6 %).
2018 m. surašymo duomenimis, rasinė valstijos sudėtis: baltaodžiai (80,1 %), juodaodžiai (0,5 %), indėnai (10,2 %), (1,0 %), kitos rasės (0,7 %). Tarp baltaodžių gyventojų daugiausia save priskiria vokiečams (29,3 proc.), airiams (16,4 proc.), anglams (13,1 proc.) ir norvegams (10 proc.). Apie 94,8 % Montanos gyventojų namuose kalba angliškai.
Apie 55 % Montanos gyventojų yra protestantai, 24 % yra katalikai, 5 % yra mormonai, 18 % ateistai ir mažiau nei 1 % išpažįsta kitas religijas.
Gyventojų kaita:
- 1950 m. – 591 024 žm.
- 1960 m. – 674 767 žm.
- 1970 m. – 694 409 žm.
- 1980 m. – 786 690 žm.
- 1990 m. – 799 065 žm.
- 2000 m. – 902 195 žm.
- 2010 m. – 989 415 žm.
- 2013 m. – 1 015 165 žm.
Administracinis suskirstymas
Montana yra suskirstyta į 56 apygardas.
Didžiausi miestai
2020 m. duomenys
- Bilingsas (117,1 tūkst. gyv.)
- Mizula (74,1)
- (60,4)
- Bozmanas (53,3)
- Bjutas (34,4)
- Helena (32,0)
Įdomesni objektai
- Anakondos mieste Montanos valstijoje yra 178 metrų aukščio kaminas, laikomas viena aukščiausių plytų konstrukcijų pasaulyje.
Archeologija ir paleogenetika
- 1968 m. netoli Vilsalo miesto buvo aptikti berniuko, gyvenusio prieš 12 700 metų, palaikai. Taip pat rasti šimtai Kloviso kultūros įrankių.
Išnašos
- USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- Montana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- Fort Peck Dam (britannica.com)
- Bureau of Economic Analysis 2014.
- Brewers Association 2013.
- Tourism in Montana 2007.
- National Vital Statistics Reports
- Language Map Data Center Archyvuota kopija 2013-05-24 iš Wayback Machine projekto.
- USA: Montana, citypopulation.de
Šaltiniai
- Avery, Jonathan E.; Siebeneck, Todd P.; Tate, robert P. (2011 m. liepos mėn.). „Gross Domestic Product by State“ (PDF). Bureau of Economic Analysis. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-09-24. Nuoroda tikrinta 2013-05-11.
- „Vermont Remains Top State in Capita per Brewery“. Brewers Association. Nuoroda tikrinta 2013-04-08.
- „Tourism in Montana“. Montana Department of Tourism. 2007. Nuoroda tikrinta 2013-07-14.
Nuorodos
- Valstijos tinklapis
- Montanos turizmo tinklapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Montanos valstija, Kas yra Montanos valstija? Ką reiškia Montanos valstija?
Sis straipsnis apie JAV valstija Apie miesta Bulgarijoje skaitykite straipsnyje Montana Bulgarija Montana angl State of Montana 41 oji JAV valstija esanti salies siaureje Kanados pasienyje Sostine Helena Plotas 380 8 tukst km Montana Montana Issamiau Laiko juosta UTC 7 vasaros UTC 6 Valstybe Jungtines Amerikos ValstijosAdministracinis centras HelenaApygardos 56Oficialios kalbos angluĮkurimo data 1889 m Gubernatorius D Gyventoju 2021 1 104 271 44 Plotas 380 800 km 4 vandens 1 Tankumas 2021 2 9 zm km 48 Auksciausia vieta Granito kalnas 3901 m ISO 3166 2 US MTTinklalapis mt govVikiteka MontanaVikitekaIstorijaIlga laika busimos Montanos valstijos zemese gyveno sajenu krou juodakoju asiniboinu gros ventre dakotu lakotu ir kitu genciu indenai 1742 m sia teritorija pasieke prancuzu kolonistai Dabartines Montanos plotas į rytus nuo Uoliniu kalnu buvo Prancuzu Luizianos kuria 1803 m Jungtines Amerikos Valstijos nusipirko is Prancuzijos dalis XIX a pradzioje vietove tyrinejo M Luiso ir V Klarko ekspedicija Tuo metu kailiadirbiai ir misionieriai įkure daugybe gyvenvieciu 1848 1864 m laikotarpiu skirtingos Montanos dalys priklause federaliniu teritoriju dalims Oregonui 1848 1859 Vasingtonui 1853 1863 Aidahui 1863 1864 ir Dakotai 1861 1864 XIX a 6 ajame desimtmetyje busimojoje Montanoje buvo aptiktos dideles aukso ir vario sankaupos 1864 m geguzes 26 d Montanai suteiktas JAV federalines teritorijos statusas Teritorijos o paskui ir valstijos pavadinimas kiles is ispanu kalbos zodzio montana kalnas Pirmoji jos sostine buvo Banakas 1865 m sostine buvo perkelta į Virdzinija Sitį o 1875 m į Helena 1860 m pabaigoje cia buvo įkurti keli kariniai fortai Fort Shaw Kemp Cook ir Fort Smith Montanos kolonizacija lydejo musiai su indenu gentimis Garsiausias is ju musis prie Litl Bighorno įvyko 1876 m 1883 m nutiesus Siaures Ramiojo vandenyno gelezinkelį smarkiai isaugo gyventoju skaicius 1889 m lapkricio 8 d Montana buvo paskelbta valstija GeografijaMontanos zemelapisMontanos gamtovaizdis Montana siaureje ribojasi su Kanados Britu Kolumbijos Albertos ir Saskacevano provincijomis rytuose Siaures Dakotos ir Pietu Dakotos valstijomis pietuose Vajomingu vakaruose Aidahu Bendras valstijos plotas 381 156 km is kuriu 377 295 km yra sausuma pagal sį rodiklį Montana uzima ketvirta vieta salyje po Aliaskos Teksaso ir Kalifornijos Vakarine valstijos dalis yra kalnuota geografiskai tai siaurine Uoliniu kalnu dalis Rytine dalis apie 60 siaurine Didziuju lygumu dalis Cia driekiasi prerijos Taciau net į rytus nuo Uoliniu kalnu yra nedideliu pavieniu kalnagubriu Per Montanos teritorija driekiasi Kontinentine Amerikos vandenskyra atskirdama Ramiojo vandenyno ir Atlanto vandenynu baseinus Auksciausia vieta Granito kalnas 3901 m Montanos valstijoje prasideda Misurio upe susidaranti Dzefersono Madisono ir Galatino upiu santakoje Klimatas Del didziules teritorijos ir įvairaus reljefo Montanos klimato salygos yra gana įvairios Vidutine dienos temperatura svyruoja nuo 2 C sausį iki 29 2 C liepa Auksciausia temperatura 47 C valstijoje buvo uzfiksuota 1937 m liepos 5 d Salciausia temperatura taip pat ir pati salciausia visoje kontinentineje JAV 57 C buvo uzfiksuota 1954 m sausio 20 d Lomos miestelis Soto apygardoje yra zinomas del didziausio dienos temperaturos pokycio Jungtinese Valstijose Per 1972 m sausio 15 d temperatura cia pakilo nuo 48 C iki 9 C Vidutinis krituliu kiekis yra apie 380 mm taciau tarp atskiru rajonu yra dideliu skirtumu Kalnu grandines vakaruose sudaro lietaus uzkarda rytinems lygumoms Herono mieste Sanderso apygardos vakaruose esanciame Montanos vakaruose per metus iskrenta 881 mm krituliu taciau rytineje kalnagubrio dalyje esanciame Lounpaino mieste Sanderso apygardos rytuose vos 291 mm krituliu Kai kuriose kalnuotose vietose krituliu kiekis per metus gali siekti net 2500 2700 mm Augalija ir gyvunija Miskai uzima apie 25 valstijos teritorijos Cia auga suktaspygle pusis geltonoji pusis pocuge maumedis egle drebule didzioji tuja berzas cuga uosis alksnis Valstijoje gyvena 15 rusiu varliagyviu 85 rusiu zuvu 110 rusiu zinduoliu 17 rusiu ropliu ir 420 rusiu pauksciu Be to cia aptinkama daugiau nei 10 000 bestuburiu rusiu Gamtos apsaugos zonos Valstijos teritorijoje yra Ledyno nacionalinis parkas ir dalis Jeloustono nacionalinio parko taip pat Makosikos valstybinis parkas dinozauru kapines Is viso Montanoje yra 52 valstybiniai parkai Ezerai ir tvenkiniai Sv Marijos ezeras Ledyno nacionaliniame parke Valstijoje apie 3000 įvairaus dydzio ezeru ir tvenkiniu įskaitant Flathedo ezera didziausia gelo vandens ezera vakaru JAV Kiti pagrindiniai ezerai yra Flethedo slenyje Makdonaldo ezeras ir Sv Marijos ezeras Ledynu nacionaliniame parke Fort Peko tvenkinys Misurio upeje didziausias valstijoje tvenkinio uztvanka antra pagal dydį ir didziausia hidrauliskai uzpildyta uztvanka pasaulyje EkonomikaRemiantis Ekonomines analizes biuro skaiciavimais 2014 m valstijos skola sudare 44 3 mlrd JAV doleriu 2014 m vidutines gyventoju pajamos vienam gyventojui buvo 40 601 JAV doleriu 35 oji vieta salyje Montana garsi alaus daryklomis uzima antra vieta salyje pagal alaus daryklu skaiciu vienam gyventojui 2011 m Svarbios medienos ir mineralu gavybos pramones sakos Isgaunama daug aukso angliu sidabro talko vermikulito ir kt Perdirbama nafta apdorojama mediena ir zemes ukio produktai Rytineje Montanos dalyje ganomi buivolai galvijai avys Nors sausros nuniokojo kai kurias dideles zemes ukio bendruomenes zemes ukis su drekinimu sistemu pagalba vis dar gyvuoja ir teikia didziausia valstijos pelno dalį 1974 m valstijos įvede anglies kasybos mokestį kuris svyravo nuo 20 iki 30 kurį palaike JAV Auksciausiasis Teismas Turizmas taip pat svarbus ekonomikai Per metus virs 10 milijonu lankytoju apsilanko Ledyno nacionaliniame parke Flethedo ezere Misurio aukstupyje Litle Bighorno musio vietoje ir Jeloustouno nacionaliname parke valstijoje yra trys is penkiu įejimu į parka GyventojaiMontanos gyventoju tankis Remiantis JAV gyventoju surasymo biuro duomenimis 2013 m pabaigoje Montanoje gyveno 1 015 165 gyventojai palyginus su 2010 m surasymo rodikliu padidejo 2 6 2018 m surasymo duomenimis rasine valstijos sudetis baltaodziai 80 1 juodaodziai 0 5 indenai 10 2 1 0 kitos rases 0 7 Tarp baltaodziu gyventoju daugiausia save priskiria vokiecams 29 3 proc airiams 16 4 proc anglams 13 1 proc ir norvegams 10 proc Apie 94 8 Montanos gyventoju namuose kalba angliskai Apie 55 Montanos gyventoju yra protestantai 24 yra katalikai 5 yra mormonai 18 ateistai ir maziau nei 1 ispazįsta kitas religijas Gyventoju kaita 1950 m 591 024 zm 1960 m 674 767 zm 1970 m 694 409 zm 1980 m 786 690 zm 1990 m 799 065 zm 2000 m 902 195 zm 2010 m 989 415 zm 2013 m 1 015 165 zm Administracinis suskirstymasMontana yra suskirstyta į 56 apygardas Didziausi miestai Bozmano miestas 2020 m duomenys Bilingsas 117 1 tukst gyv Mizula 74 1 60 4 Bozmanas 53 3 Bjutas 34 4 Helena 32 0 Įdomesni objektaiAnakondos mieste Montanos valstijoje yra 178 metru aukscio kaminas laikomas viena auksciausiu plytu konstrukciju pasaulyje Archeologija ir paleogenetika1968 m netoli Vilsalo miesto buvo aptikti berniuko gyvenusio pries 12 700 metu palaikai Taip pat rasti simtai Kloviso kulturos įrankiu IsnasosUSA States and Major Cities citypopulation de Montana Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 Fort Peck Dam britannica com Bureau of Economic Analysis 2014 sfn error no target CITEREFBureau of Economic Analysis2014 Brewers Association 2013 Tourism in Montana 2007 National Vital Statistics Reports Language Map Data Center Archyvuota kopija 2013 05 24 is Wayback Machine projekto USA Montana citypopulation deSaltiniaiAvery Jonathan E Siebeneck Todd P Tate robert P 2011 m liepos men Gross Domestic Product by State PDF Bureau of Economic Analysis Suarchyvuotas originalas PDF 2012 09 24 Nuoroda tikrinta 2013 05 11 Vermont Remains Top State in Capita per Brewery Brewers Association Nuoroda tikrinta 2013 04 08 Tourism in Montana Montana Department of Tourism 2007 Nuoroda tikrinta 2013 07 14 NuorodosValstijos tinklapis Montanos turizmo tinklapis