Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Equisetum sylvaticumMiškinis asiūklis Equisetum sylvaticum Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Asiūk
Miškinis asiūklis
| Equisetum sylvaticum | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Miškinis asiūklis (Equisetum sylvaticum) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Miškinis asiūklis (Equisetum sylvaticum) – asiūklūnų (Equisetophyta) skyriaus daugiametis žolinis augalas, priskiriamas sporiniams induočiams, kurio gyvenimo ciklą sudaro dviejų kartų – sporofito ir gametofito – kaita. Miškinis asiūklis auga apydrėgniuose miškuose, miškų pievose, krūmynuose. Sporifikuoja gegužės – birželio mėn. Dažnas.
Žinomi miškinio asiūklio (E. sylvaticum) hibridai: Equisetum mildeanum Rothm (= Equisetum pratense x Equisetum sylvaticum). Equisetum bowmanii C.N. (= Equisetum sylvaticum x Equisetum telmateia).
Morfologija
Pavasarį tuo pačiu metu iš nariuotų šakniastiebių išauga ir vegetatyviniai, ir sporifikuojantieji stiebai, kurie, išbarstę sporas, pažaliuoja ir išsišakoja, panašiai kaip vegetatyviniai. Augalas išauga iki 60–80 cm aukščio. Vegetatyviniai stiebai nuo viršūnės iki pusės gausiai menturiškai šakoti, lapamakštės iki 15 mm ilgio, viršutinėje dalyje raudonai rudos, sausai odiškos, danteliai susijungę po 3–4 į lancetiškas apybukes skiautes. Sporifikavusių stiebų makštys išpūsto vamzdelio pavidalo, iki 25 mm ilgio (įskaitant dantelius). Šakos keturbriaunės arba penkiabriaunės, ilgos, paprastai žemyn nusvirusios, pakartotinai išsišakojusios į antraeiles, dažnai ir trečiaeiles tribriaunes šakutes. Šakų pagrindus supančios makštys raudonai rudos, šakų makščių danteliai lancetiški, yliškai nusmailėjusiomis viršūnėlėmis. Varpa (strobilas) ruda, cilindriška, padengta į žvynelius panašiais sporangioforais.
Gyvenimo ciklas
Miškinio asiūklio gyvenimo cikle vyrauja sporofitas. Šis augalas formuoja sporas sporangioforuose sutelktose sporangėse. Sporos morfologiškai vienodos, išplatinamos vėju (anemofilija). Sporoms sudygus susidaro autotrofiniai skirtalyčiai gametofitai, kurie prie dirvožemio paviršiaus tvirtinasi rizoidais. Archegonės gametofite susidaro ant lamelių pagrindų, o anteridžiai ant specializuotų išaugų. Gametoms susijungus susidaro zigota iš kurios vystosi juvenilinis sporofitas su šaknimi, kuris pasiekęs brandą formuoja strobilus. Naujos kartos asiūkliai iš zigotos atsiranda per kelis mėnesius.
Anatomija
Stiebas yra sudarytas iš:
- Stelės (artrostelė) – centrinė stiebo struktūra apgaubta periciklu ir endodermiu. Sudaryta iš centrinio kanalo, šerdies ir indų kūlelių (kuriuose yra karinaliniai kanalai), taip pat (karniena) ir ksilemos (mediena)
- Žievės – išorinis stiebo sluoksnis sudarytas iš sklerenchimos (ramstinis audinys), chlorenchimos (asimiliacinis audinys) ir parenchimos. Ties briaunomis (parenchimoje), išilgai, išsidėsto valekuliariniai kanalai. Jų skaičius miškinio asiūklio stiebe įvairuoja nuo 10 iki 14. Taip pat išoriniame sluoksnyje (briaunelių kraštuose) yra žiotelės.
Varputės centrinė ašis pilnavidurė. Sporangioforas susideda iš: skydelio (taisyklingojo daugiakampio formos plokštelė), kotelio ir antropinių sporangių. Antropinėse sporangėse formuojasi sporos. Sporos turi elateras, kurios padeda sporoms pasklisti aplinkoje (pasisėti): sauso oro metu jos padeda sukibti su kitomis sporomis, drėgnu – atsiskiria nuo jų sudarydamos kokoną aplink sporą. Sporos turi 2–3 mėn. ilgumo ciklą.
Paplitimas
Arktikoje, Skandinavijoje, Atlantinėje, Vidurio ir Rytų Europoje, Prieškaukazėje, Mažojoje Azijoje, Vakarų ir Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Džungarijoje, Kašgarijoje, Šiaurės Mongolijoje, Japonijoje, Kinijoje, Šiaurės Amerikoje.
Panaudojimas
Naudojamas medžiagoms dažyti geltonai ruda spalva, liaudies medicinoje.
Šaltiniai
- Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 36
- Minkevičius A. Lietuvos TSR Flora, 1 t. Vilnius, 1959
- Naujalis J. R. , Meškauskaitė E. , Juzėnas S. , Meldžiukienė A. . Botanikos praktikos darbai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Miškinis asiūklis, Kas yra Miškinis asiūklis? Ką reiškia Miškinis asiūklis?
Equisetum sylvaticumMiskinis asiuklis Equisetum sylvaticum Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Asiuklunai Equisetophyta Klase Asiuklainiai Equisetopsida Seima Asiukliniai Equisetaceae Gentis Asiuklis Equisetum Rusis Miskinis asiuklis Equisetum sylvaticum Miskinis asiuklis Equisetum sylvaticum asiuklunu Equisetophyta skyriaus daugiametis zolinis augalas priskiriamas sporiniams induociams kurio gyvenimo cikla sudaro dvieju kartu sporofito ir gametofito kaita Miskinis asiuklis auga apydregniuose miskuose misku pievose krumynuose Sporifikuoja geguzes birzelio men Daznas Zinomi miskinio asiuklio E sylvaticum hibridai Equisetum mildeanum Rothm Equisetum pratense x Equisetum sylvaticum Equisetum bowmanii C N Equisetum sylvaticum x Equisetum telmateia MorfologijaBotanine E sylvaticum iliustracija Pavasarį tuo paciu metu is nariuotu sakniastiebiu isauga ir vegetatyviniai ir sporifikuojantieji stiebai kurie isbarste sporas pazaliuoja ir issisakoja panasiai kaip vegetatyviniai Augalas isauga iki 60 80 cm aukscio Vegetatyviniai stiebai nuo virsunes iki puses gausiai menturiskai sakoti lapamakstes iki 15 mm ilgio virsutineje dalyje raudonai rudos sausai odiskos danteliai susijunge po 3 4 į lancetiskas apybukes skiautes Sporifikavusiu stiebu makstys ispusto vamzdelio pavidalo iki 25 mm ilgio įskaitant dantelius Sakos keturbriaunes arba penkiabriaunes ilgos paprastai zemyn nusvirusios pakartotinai issisakojusios į antraeiles daznai ir treciaeiles tribriaunes sakutes Saku pagrindus supancios makstys raudonai rudos saku maksciu danteliai lancetiski yliskai nusmailejusiomis virsunelemis Varpa strobilas ruda cilindriska padengta į zvynelius panasiais sporangioforais Gyvenimo ciklasMiskinio asiuklio gyvenimo cikle vyrauja sporofitas Sis augalas formuoja sporas sporangioforuose sutelktose sporangese Sporos morfologiskai vienodos isplatinamos veju anemofilija Sporoms sudygus susidaro autotrofiniai skirtalyciai gametofitai kurie prie dirvozemio pavirsiaus tvirtinasi rizoidais Archegones gametofite susidaro ant lameliu pagrindu o anteridziai ant specializuotu isaugu Gametoms susijungus susidaro zigota is kurios vystosi juvenilinis sporofitas su saknimi kuris pasiekes branda formuoja strobilus Naujos kartos asiukliai is zigotos atsiranda per kelis menesius AnatomijaStiebas yra sudarytas is Steles artrostele centrine stiebo struktura apgaubta periciklu ir endodermiu Sudaryta is centrinio kanalo serdies ir indu kuleliu kuriuose yra karinaliniai kanalai taip pat karniena ir ksilemos mediena Zieves isorinis stiebo sluoksnis sudarytas is sklerenchimos ramstinis audinys chlorenchimos asimiliacinis audinys ir parenchimos Ties briaunomis parenchimoje isilgai issidesto valekuliariniai kanalai Ju skaicius miskinio asiuklio stiebe įvairuoja nuo 10 iki 14 Taip pat isoriniame sluoksnyje briauneliu krastuose yra zioteles Miskinio asiuklio Equisetum sylvaticum stiebo anatomija Varputes centrine asis pilnavidure Sporangioforas susideda is skydelio taisyklingojo daugiakampio formos plokstele kotelio ir antropiniu sporangiu Antropinese sporangese formuojasi sporos Sporos turi elateras kurios padeda sporoms pasklisti aplinkoje pasiseti sauso oro metu jos padeda sukibti su kitomis sporomis dregnu atsiskiria nuo ju sudarydamos kokona aplink spora Sporos turi 2 3 men ilgumo cikla PaplitimasArktikoje Skandinavijoje Atlantineje Vidurio ir Rytu Europoje Prieskaukazeje Mazojoje Azijoje Vakaru ir Rytu Sibire Tolimuosiuose Rytuose Siaures Dzungarijoje Kasgarijoje Siaures Mongolijoje Japonijoje Kinijoje Siaures Amerikoje PanaudojimasNaudojamas medziagoms dazyti geltonai ruda spalva liaudies medicinoje SaltiniaiVikiteka Miskinis asiuklis vaizdine ir garsine medziagaAlgirdas Lekavicius Vadovas augalams pazinti Vilnius Mokslas 1989 psl 36 Minkevicius A Lietuvos TSR Flora 1 t Vilnius 1959 Naujalis J R Meskauskaite E Juzenas S Meldziukiene A Botanikos praktikos darbai Vilnius Vilniaus universiteto leidykla 2009