Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
EquisetumDidysis asiūklis Equisetum telmateia Mokslinė klasifikacijaDomenas Eukariotai Eukaryota Karalystė Augalai Plant
Asiūklūnai
| Equisetum | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Didysis asiūklis (Equisetum telmateia) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Asiūklis (Equisetum) – asiūklūnų (Equisetophyta) skyriaus, asiūklainių (Equisetopsida) klasės, asiūklinių (Equisetaceae) šeimos augalų (sporinių induočių) gentis. Auga apydrėgnėse dirvose, šaltiniuotose vietose, miškuose, pievose, pakelėse. Šakniastiebiai ir stiebai sudaryti iš narelių. Vegetatyviniuose asiūklių stiebuose gausu alkaloidų, saponinų, organinių rūgščių, flavonoidų, rauginių, dažančių medžiagų, mineralinių druskų ir silicio junginių.
Morfologija
Tai daugiamečiai visžaliai arba žoliniai augalai, nedideli ar vidutinio dydžio, išimtiniais atvejais (Equisetum giganteum) siekiantys iki 12 m aukštį.
Sporofitas
Augalo sporofitą sudaro šakniastiebiai su šoninėmis šaknimis ir ortotropiniai (vertikaliai augantys) ūgliai.
Šakniastiebiai
Šakniastiebiai ilgi, besišakojantys, plagiotropiniai, požeminiai, nariuoti, sudaryti iš bamblių ir tarpubamblių. Dalis rūšių ant šakniastiebių formuoja gumbelių pavidalo krakmolingus gemalinius pumpurus, kuriais asiūklis vegetatyviškai dauginasi. Šoninės šaknys, išaugančios ties bambliais, būna dviejų tipų: ageotropinės ir geotropinės. Ageotropinės šaknys smulkios, trumpos, dažniausiai vienametės, geotropinės ilgos, storokos ir daugiametės.
Ortotropinis ūglis
Ilgaamžė požeminė ortotropinio ūglio dalis, kuri paprastai vadinama vertikaliuoju šakniastiebiu, netoli dirvos paviršiaus sudaro intensyvaus kerojimosi zoną, iš kurios išauga antžeminiai vienamečiai vasaržaliai arba daugiamečiai visžaliai stiebai. Ortotropiniai ūgliai gali būti monomorfiniai, iš dalies dimorfiniai ir visiškai dimorfiniai. Monomorfinis ūglis atlieka ir fotosintezės bei maisto medžiagų kaupimo funkciją, ir soporifikuoja (Equisetum palustre – gegužinis asiūklis, E. hyemale – šiurkštusis asiūklis). Iš dalies dimorfinis ūglis pirmiausia išauga kaip sporifikuojantis ūglis, o po sporifikacijos nesunyksta, bet pažaliuoja, bamblių vietose išaugina šakutes ir pradeda vykdyti fotosintezę, o strobilas nudžiūsta (Equisetum sylvaticum – miškinis asiūklis).
Asiūkliai, turintys dimorfinius ūglius, pirmiausia išaugina pavasarinį sporifikuojantį (generatyvinį) ūglį, o jam po sporifikacijos nunykus išauga vasarinis vegetatyvinis ūglys (E. arvense – dirvinis asiūklis). Sporifikuojantys ir vegetatyviniai ūgliai morfologiškai ir anatomiškai panašūs. Iš dalies dimorfinių ir visiškai dimorfinių sporifikuojantis ūglis bechlorofilis, rausvos, rusvos spalvos, tuo tarpu fotosintetinantis ūglis žalias. Abu ryškiai nariuoti, sudaryti iš bamblių ir tarpubamblių. Stiebas su išilginėmis briaunelėmis ir vagelėmis. Bambliuose yra interkaliarinė meristema (augimo zona), ją dengia stiebą gaubiantys, prigludę, į makštis suaugę lapai. Makščių viršūnės užsibaigia danteliais, kurių forma, spalva yra svarbūs diagnostiniai požymiai nustatant rūšį.
Lapai tikrieji, telominės kilmės, bet redukuoti, smulkūs, dantelių pavidalo. Lapų skaičius atitinka stiebo briaunelių skaičių. Sporifikuojančių ūglių lapų makštys žymiai didesnės negu vegetatyvinių, nes turi apsaugoti greitai augančio generatyvinio ūglio interkaliarines meristemas. Fotosintetinantis ūglis gali bamblių vietose menturiškai šakotas, šakelės savo ruožtu gali pakartotinai menturiškai šakotis. Šakelės taip pat žalios (fotosintetinančios), nariuotos, suskirstytos į bamblius ir tarpubamblius, iš bamblių vietų išauga prigludusios lapamakštės.
Pagal tai, ar ūglis šakojasi, kaip šakojasi, kokiu kampu nuo stiebo išsidėsto šakelės ir pagal pirmo šakelės narelio ir stiebo lapamakštės ilgių santykį galima nustatyti augalo rūšį. Sporifikuojančių ūglių viršūnėse susidaro strobilas (sporinė varputė). Jis sudarytas iš aplink ašį menturiškai išsidėsčiusių sporangioforų. Sporangioforas sudarytas iš kotelio, šešiakampio (dažniausiai) skydelio ir nuo jo žemyn išaugančių maišelio pavidalo sporangių, kurios, subrendus sporoms, atsiveria į kotelio pusę (anatropinės sporangės). Pradžioje strobile sporangioforai būna išsidėstę šalia vienas kito, jų skydeliai susiglaudę, o strobilui bręstant skydeliai atsiskiria.
Sporos
subręstančios izosporos mikroskopinės, rutuliškos arba ovališkos, žalsvos spalvos, su dviem persikryžiuojančiomis elateromis išplatėjusiais galais. Elateros užtikrina sporų išplitimą vėjo pagalba, be to, jų dėka sporos išplatinamos grupėmis. Sporos gali išplisti tik tada, kai sausa, nes tuomet elateros išsivyniojusios ir sporos jomis susikabina ir kartu išplinta. Kai drėgna, elateros labai greitai susivynioja aplink sporą ir sporos atsiskiria.
Gametofitas
Gametofitai, kitaip dar vadinami polaiškiais, mikroskopiniai, antžeminiai, skiautėtos plokštelės formos, žalios spalvos, autotrofiniai, turi rizoidus. Moteriški šiek tiek stambesni negu vyriški.
Anatomija
Asiūklio tarpubambliai dažniausiai tuščiaviduriai. Stiebo skerspjūvyje matoma ektoflojinių sifonostelių (floema išsidėsčiusi tik išorinėje protoksilemos pusėje) tipo , artrostelė. Skerspjūvyje matomos taisyklingai išsidėsčiusios stiebo briaunelės ir vagelės. Stiebą dengia epidermis, turintis žioteles su varstomosiomis ląstelėmis. Epidermio ląstelių sienelės inkrustuotos silicio dioksidu (dėl to asiūkliai šiurkštūs). Po epidermiu yra trys žievės sluoksniai: sklerenchima (ramstinis audinys iš storasienių ląstelių), susitelkusi ties briaunelėmis, chlorenchima (asimiliacinis audinys, vykdantis fotosintezę) ir parenchima. Ties vagelėmis žievėje išsidėstę gana platūs valekuliariniai kanalai (lot. vallicula – slėnis). Šerdį su apytakos indais nuo žievės skiria endodermis ir periciklas. Šerdis supa indų kūlelius, išsidėsčiusius ties stiebo briaunelėmis.
Indų kūlelyje išsidėsčiusi (karniena) ir ksilema (mediena). Protoksilema lokaizuota arčiau ūglio centro, floema už protoksilemos. Metaksilema gali formuotis trijose vietose: floemos šonuose, tarp floemos ir tarp protoksilemos. asiūklių indų kūleliai neturi, taigi antrinis storėjimas jiems nebūdingas. Per indų kūlelį pereina karinalinis kanalas, kuris susiformuoja sunykus protoksilemai. Pačiame stiebo centre, supamas šerdies yra centrinis kanalas. Trijų tipų kanalai (centrinis, valekuliariniai ir karinaliniai), priklausomai nuo aplinkos, kurioje gyvena augalas, gali būti užpildyti oru arba vandeniu. Tai leidžia asiūkliams įsitvirtinti įvairiose buveinėse. Kanalai neina kiaurai per visą stiebą, bamblių vietose jie pertverti plonomis pertvarėlėmis – diafragmomis.
Dichotominis rūšių pažinimo raktas
1. Sporifikuojantieji ir vegetatyviniai stiebai skirtingos išvaizdos 2.
— Sporifikuojantieji ir vegetatyviniai stiebai vienodi, žali, išauga tuo pačiu laiku 5.
2. Iš pradžių išauga rausvi ar balsvi sorifikuojantys stiebai, vėliau – vegetatyviniai 3.
— Sporifikuojantieji, iš pradžių bechlorofiliai ir nešakoti stiebai, ir vegetatyviniai stiebai išauga vienu laiku 4.
3. Sporifikuojantieji stiebai balkšvi, labai stori, 10-15 mm skersmens; jų makštys su 20-35 danteliais. Vegetatyviniai stiebai iki 120 cm aukščio, 15 mm skersmens, lapų makštys su 20-40 dantelių. Labai reta rūšis. Didysis asiūklis (E. telmateia)
— Sporifikuojatieji stiebai iki 5 mm skersmens; jų makštys plačiai piltuviškos, su 8-12 dantelių. Vegetatyviniai stiebai žali, jų makštys su 12-18 dantelių. Dažna rūšis. Dirvinis asiūklis (E. arvense)
4. Šakos paprastai neišsišakojusios; makštys žalios, su 10-15 plačiai lancetiškų, trumpai nusmailėjusių dantelių. Ožkabarzdis asiūklis (E. pratense)
— Šakos pakartotinai išsišakojusios; makščių pagrindai žali, viršutinė dalis ruda; danteliai susijungę po keletą į vieną vietą ir sudaro 3-4 aybuke skiautes, tod4l mak6tis trodo su 3-4 danteliais Miškinis asiūklis (E. sylvaticum)
5. Varpų viršūnės bukos; stiebai minkšti, lygiu arba mažai šiurkščiu paviršiumi 6.
— Varpų viršūnės kūgiškai nusmailėjusios; stiebai kieti, aiškiai šiurkščiu paviršiumi 7.
6. Stiebas giliai vagotas, paprastai iki 3 mm storio; makščių viršūnės piltuviškai prasiplėtusios, su 6-10 dantelių Gegužinis asiūklis (E. palustre)
— Stiebas labai negiliai vagotas, beveik lygus, 4-8 mm storio; makštys glaudžiai prigludusios, su 15-20 dantelių Balinis asiūklis (E. fluviatile)
7. Stiebas šakotas, pilkai žalias, vienmetis; stiebo briaunelės nevagotos (E. ramosissimum)
— Stiebas nešakotas arba tik iš pagrindo šakojasi; stiebo biruanelės su išilgine vagele 8.
8. Stiebas laibas, iki 2-3 mm storio, su 4-12 briaunelių; makščių danteliai ovališki arba ovališkai lancetiški, balti arba su juodu ruoželiu per vidurį, baigiasi ilgu, šiurkščiu vėliau nutrupančiu šereliu Margasis asiūklis (E. variegatum)
— Stiebas storesnis, su 7-34 briaunelėmis; makščių danteliai linijiški arba lancetiškai yliški, juodai rudi, baltais kraštais 9.
9. Stiebas iki 6 mm storio; makščių danteliai anksti nutrua ir pasilieka tik karbuotas makšties kraštas Šiurkštusis asiūklis (E. hyemale)
— Stiebas iki 3 mm storio; makščių danteliai šiurkštūs, žemutinėje stiebo dalyje lieka nesutrumpėję (E.× trachyodon)
Sistematika
Iš viso Lietuvoje aptinkama arba gali būti aptinkama dvylika rūšių ir jų hibridų:
Pogentė. (Equisetum)
- Balinis asiūklis (Equisetum fluviatile)
- Didysis asiūklis (Equisetum telmateia). Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
- Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense)
- Gegužinis asiūklis (Equisetum palustre)
- Miškinis asiūklis (Equisetum sylvaticum)
- Ožkabarzdis asiūklis (Equisetum pratense)
Pogentė. (Hippochaete)
- Margasis asiūklis (Equisetum variegatum)
- (Equisetum ramosissimum)
- Šiurkštusis asiūklis (Equisetum hyemale)
- (Equisetum scirpoides). Lietuvoje ieškotina rūšis.
Hibridai
- (Equisetum × litorale [E.arvense × E.fluviatile]). Lietuvoje ieškotina rūšis.
- (Equisetum × trachyodon [E.hyemale × E.variegatum]). Lietuvoje ieškotina rūšis.
Europoje aptinkama dar dvylika hibridinių rūšių, kurių dalis galėtų augti ir Lietuvoje.
Šaltiniai
- Asiūklis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 109
- Minkevičius A. Lietuvos TSR Flora 1t. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959
- Naujalis J. R. , Meškauskaitė E. , Juzėnas S. , Meldžiukienė A. . Botanikos praktikos darbai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009.
- Rasimavičius M., Equisetum variegatum Schleich. ex Weber et Mohr Lietuvoje: paplitimas ir populiacijų struktūra. Vilnius, 2015
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Asiūklūnai, Kas yra Asiūklūnai? Ką reiškia Asiūklūnai?
EquisetumDidysis asiuklis Equisetum telmateia Moksline klasifikacijaDomenas Eukariotai Eukaryota Karalyste Augalai Plantae Skyrius Asiuklunai Equisetophyta Klase Asiuklainiai Equisetopsida Seima Asiukliniai Equisetaceae Gentis Asiuklis Equisetum Asiuklis Equisetum asiuklunu Equisetophyta skyriaus asiuklainiu Equisetopsida klases asiukliniu Equisetaceae seimos augalu sporiniu induociu gentis Auga apydregnese dirvose saltiniuotose vietose miskuose pievose pakelese Sakniastiebiai ir stiebai sudaryti is nareliu Vegetatyviniuose asiukliu stiebuose gausu alkaloidu saponinu organiniu rugsciu flavonoidu rauginiu dazanciu medziagu mineraliniu drusku ir silicio junginiu MorfologijaTai daugiameciai viszaliai arba zoliniai augalai nedideli ar vidutinio dydzio isimtiniais atvejais Equisetum giganteum siekiantys iki 12 m aukstį Sporofitas Augalo sporofita sudaro sakniastiebiai su soninemis saknimis ir ortotropiniai vertikaliai augantys ugliai Sakniastiebiai Sakniastiebiai ilgi besisakojantys plagiotropiniai pozeminiai nariuoti sudaryti is bambliu ir tarpubambliu Dalis rusiu ant sakniastiebiu formuoja gumbeliu pavidalo krakmolingus gemalinius pumpurus kuriais asiuklis vegetatyviskai dauginasi Sonines saknys isaugancios ties bambliais buna dvieju tipu ageotropines ir geotropines Ageotropines saknys smulkios trumpos dazniausiai vienametes geotropines ilgos storokos ir daugiametes Ortotropinis uglis Ilgaamze pozemine ortotropinio uglio dalis kuri paprastai vadinama vertikaliuoju sakniastiebiu netoli dirvos pavirsiaus sudaro intensyvaus kerojimosi zona is kurios isauga antzeminiai vienameciai vasarzaliai arba daugiameciai viszaliai stiebai Ortotropiniai ugliai gali buti monomorfiniai is dalies dimorfiniai ir visiskai dimorfiniai Monomorfinis uglis atlieka ir fotosintezes bei maisto medziagu kaupimo funkcija ir soporifikuoja Equisetum palustre geguzinis asiuklis E hyemale siurkstusis asiuklis Is dalies dimorfinis uglis pirmiausia isauga kaip sporifikuojantis uglis o po sporifikacijos nesunyksta bet pazaliuoja bambliu vietose isaugina sakutes ir pradeda vykdyti fotosinteze o strobilas nudziusta Equisetum sylvaticum miskinis asiuklis Asiukliai turintys dimorfinius uglius pirmiausia isaugina pavasarinį sporifikuojantį generatyvinį uglį o jam po sporifikacijos nunykus isauga vasarinis vegetatyvinis uglys E arvense dirvinis asiuklis Sporifikuojantys ir vegetatyviniai ugliai morfologiskai ir anatomiskai panasus Is dalies dimorfiniu ir visiskai dimorfiniu sporifikuojantis uglis bechlorofilis rausvos rusvos spalvos tuo tarpu fotosintetinantis uglis zalias Abu ryskiai nariuoti sudaryti is bambliu ir tarpubambliu Stiebas su isilginemis briaunelemis ir vagelemis Bambliuose yra interkaliarine meristema augimo zona ja dengia stieba gaubiantys priglude į makstis suauge lapai Maksciu virsunes uzsibaigia danteliais kuriu forma spalva yra svarbus diagnostiniai pozymiai nustatant rusį Lapai tikrieji telomines kilmes bet redukuoti smulkus danteliu pavidalo Lapu skaicius atitinka stiebo briauneliu skaiciu Sporifikuojanciu ugliu lapu makstys zymiai didesnes negu vegetatyviniu nes turi apsaugoti greitai augancio generatyvinio uglio interkaliarines meristemas Fotosintetinantis uglis gali bambliu vietose menturiskai sakotas sakeles savo ruoztu gali pakartotinai menturiskai sakotis Sakeles taip pat zalios fotosintetinancios nariuotos suskirstytos į bamblius ir tarpubamblius is bambliu vietu isauga prigludusios lapamakstes Pagal tai ar uglis sakojasi kaip sakojasi kokiu kampu nuo stiebo issidesto sakeles ir pagal pirmo sakeles narelio ir stiebo lapamakstes ilgiu santykį galima nustatyti augalo rusį Sporifikuojanciu ugliu virsunese susidaro strobilas sporine varpute Jis sudarytas is aplink asį menturiskai issidesciusiu sporangioforu Sporangioforas sudarytas is kotelio sesiakampio dazniausiai skydelio ir nuo jo zemyn isauganciu maiselio pavidalo sporangiu kurios subrendus sporoms atsiveria į kotelio puse anatropines sporanges Pradzioje strobile sporangioforai buna issideste salia vienas kito ju skydeliai susiglaude o strobilui brestant skydeliai atsiskiria Sporos subrestancios izosporos mikroskopines rutuliskos arba ovaliskos zalsvos spalvos su dviem persikryziuojanciomis elateromis isplatejusiais galais Elateros uztikrina sporu isplitima vejo pagalba be to ju deka sporos isplatinamos grupemis Sporos gali isplisti tik tada kai sausa nes tuomet elateros issivyniojusios ir sporos jomis susikabina ir kartu isplinta Kai dregna elateros labai greitai susivynioja aplink spora ir sporos atsiskiria Gametofitas Gametofitai kitaip dar vadinami polaiskiais mikroskopiniai antzeminiai skiautetos ploksteles formos zalios spalvos autotrofiniai turi rizoidus Moteriski siek tiek stambesni negu vyriski AnatomijaSkersinis asiuklio stiebo pjuvis Cross section of the Equisetum stem A epidermis B valekuliarinis kanalas C centrinis kanalas D karinalinis kanalas E floema karniena F ksilema mediena Skale 0 525 mm Asiuklio tarpubambliai dazniausiai tusciaviduriai Stiebo skerspjuvyje matoma ektoflojiniu sifonosteliu floema issidesciusi tik isorineje protoksilemos puseje tipo artrostele Skerspjuvyje matomos taisyklingai issidesciusios stiebo briauneles ir vageles Stieba dengia epidermis turintis zioteles su varstomosiomis lastelemis Epidermio lasteliu sieneles inkrustuotos silicio dioksidu del to asiukliai siurkstus Po epidermiu yra trys zieves sluoksniai sklerenchima ramstinis audinys is storasieniu lasteliu susitelkusi ties briaunelemis chlorenchima asimiliacinis audinys vykdantis fotosinteze ir parenchima Ties vagelemis zieveje issideste gana platus valekuliariniai kanalai lot vallicula slenis Serdį su apytakos indais nuo zieves skiria endodermis ir periciklas Serdis supa indu kulelius issidesciusius ties stiebo briaunelemis Indu kulelyje issidesciusi karniena ir ksilema mediena Protoksilema lokaizuota arciau uglio centro floema uz protoksilemos Metaksilema gali formuotis trijose vietose floemos sonuose tarp floemos ir tarp protoksilemos asiukliu indu kuleliai neturi taigi antrinis storejimas jiems nebudingas Per indu kulelį pereina karinalinis kanalas kuris susiformuoja sunykus protoksilemai Paciame stiebo centre supamas serdies yra centrinis kanalas Triju tipu kanalai centrinis valekuliariniai ir karinaliniai priklausomai nuo aplinkos kurioje gyvena augalas gali buti uzpildyti oru arba vandeniu Tai leidzia asiukliams įsitvirtinti įvairiose buveinese Kanalai neina kiaurai per visa stieba bambliu vietose jie pertverti plonomis pertvarelemis diafragmomis Dichotominis rusiu pazinimo raktas1 Sporifikuojantieji ir vegetatyviniai stiebai skirtingos isvaizdos 2 Sporifikuojantieji ir vegetatyviniai stiebai vienodi zali isauga tuo paciu laiku 5 2 Is pradziu isauga rausvi ar balsvi sorifikuojantys stiebai veliau vegetatyviniai 3 Sporifikuojantieji is pradziu bechlorofiliai ir nesakoti stiebai ir vegetatyviniai stiebai isauga vienu laiku 4 3 Sporifikuojantieji stiebai balksvi labai stori 10 15 mm skersmens ju makstys su 20 35 danteliais Vegetatyviniai stiebai iki 120 cm aukscio 15 mm skersmens lapu makstys su 20 40 danteliu Labai reta rusis Didysis asiuklis E telmateia Sporifikuojatieji stiebai iki 5 mm skersmens ju makstys placiai piltuviskos su 8 12 danteliu Vegetatyviniai stiebai zali ju makstys su 12 18 danteliu Dazna rusis Dirvinis asiuklis E arvense 4 Sakos paprastai neissisakojusios makstys zalios su 10 15 placiai lancetisku trumpai nusmailejusiu danteliu Ozkabarzdis asiuklis E pratense Sakos pakartotinai issisakojusios maksciu pagrindai zali virsutine dalis ruda danteliai susijunge po keleta į viena vieta ir sudaro 3 4 aybuke skiautes tod4l mak6tis trodo su 3 4 danteliais Miskinis asiuklis E sylvaticum 5 Varpu virsunes bukos stiebai minksti lygiu arba mazai siurksciu pavirsiumi 6 Varpu virsunes kugiskai nusmailejusios stiebai kieti aiskiai siurksciu pavirsiumi 7 6 Stiebas giliai vagotas paprastai iki 3 mm storio maksciu virsunes piltuviskai prasipletusios su 6 10 danteliu Geguzinis asiuklis E palustre Stiebas labai negiliai vagotas beveik lygus 4 8 mm storio makstys glaudziai prigludusios su 15 20 danteliu Balinis asiuklis E fluviatile 7 Stiebas sakotas pilkai zalias vienmetis stiebo briauneles nevagotos E ramosissimum Stiebas nesakotas arba tik is pagrindo sakojasi stiebo biruaneles su isilgine vagele 8 8 Stiebas laibas iki 2 3 mm storio su 4 12 briauneliu maksciu danteliai ovaliski arba ovaliskai lancetiski balti arba su juodu ruozeliu per vidurį baigiasi ilgu siurksciu veliau nutrupanciu sereliu Margasis asiuklis E variegatum Stiebas storesnis su 7 34 briaunelemis maksciu danteliai linijiski arba lancetiskai yliski juodai rudi baltais krastais 9 9 Stiebas iki 6 mm storio maksciu danteliai anksti nutrua ir pasilieka tik karbuotas maksties krastas Siurkstusis asiuklis E hyemale Stiebas iki 3 mm storio maksciu danteliai siurkstus zemutineje stiebo dalyje lieka nesutrumpeje E trachyodon SistematikaIs viso Lietuvoje aptinkama arba gali buti aptinkama dvylika rusiu ir ju hibridu Pogente Equisetum Balinis asiuklis Equisetum fluviatile Didysis asiuklis Equisetum telmateia Įrasytas į Lietuvos raudonaja knyga Dirvinis asiuklis Equisetum arvense Geguzinis asiuklis Equisetum palustre Miskinis asiuklis Equisetum sylvaticum Ozkabarzdis asiuklis Equisetum pratense Pogente Hippochaete Margasis asiuklis Equisetum variegatum Equisetum ramosissimum Siurkstusis asiuklis Equisetum hyemale Equisetum scirpoides Lietuvoje ieskotina rusis Hibridai Equisetum litorale E arvense E fluviatile Lietuvoje ieskotina rusis Equisetum trachyodon E hyemale E variegatum Lietuvoje ieskotina rusis Europoje aptinkama dar dvylika hibridiniu rusiu kuriu dalis galetu augti ir Lietuvoje SaltiniaiAsiuklis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 109 Minkevicius A Lietuvos TSR Flora 1t Vilnius Valstybine politines ir mokslines literaturos leidykla 1959 Naujalis J R Meskauskaite E Juzenas S Meldziukiene A Botanikos praktikos darbai Vilnius Vilniaus universiteto leidykla 2009 Rasimavicius M Equisetum variegatum Schleich ex Weber et Mohr Lietuvoje paplitimas ir populiaciju struktura Vilnius 2015