Metalo dirbiniai archeologinių tyrimų metu randami pradedant eneolito laikotarpiu iš metalų auksas sidabras geležis bron
Metalo dirbiniai

Metalo dirbiniai – archeologinių tyrimų metu randami pradedant eneolito laikotarpiu iš metalų (auksas, sidabras, geležis, bronza ir kt.) karštuoju (liejyba, kalyba) arba šaltuoju (kalyba, kalstymas) būdu padaryti ir naudoti ginklai, papuošalai, darbo įrankiai, taip pat juvelyrikos, taikomosios dailės ir skulptūros dirbiniai: architektūros dekoratyviniai elementai, smulkioji plastika, buitiniai ir liturginiai reikmenys, medaliai, plaketės ir t. t.
Gamybos technologijos
Siekiant suteikti dirbiniams norimą pavidalą šaltas arba įkaitintas metalo ruošinys kalamas, išplotas lakštas kalstomas, liejinys liejamas karščiui atsparios medžiagos formoje. Dažniausia metalo dirbinių technika – liejyba, tačiau vienam dirbiniui dažnai taikomi keli apdorojimo būdai. Metalo dirbiniai puošiami įvairiomis technikomis: reljefas, filigranas, , , inkrustacija, , emalis, , , tapyba. Dekorui būdingi geometriniai, augaliniai ir gyvūniniai motyvai, figūriniai siužetai.
Istorija
Metalo dirbiniai gaminami nuo ikiistorinių laikų: nuo 6 tūkstantmečio pr. m. e. – Pietų Mesopotamijoje, nuo 4 tūkstantmečio pr. m. e. – senovės Egipte, dab. Turkijoje, nuo 3 tūkstantmečio pr. m. e. – Artimuosiuose Rytuose, Indijoje, Europoje. 3–2 tūkstantmetyje pr. m. e. senovės Egipte, Mesopotamijoje, Indijoje, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje iš aukso, sidabro, geležies, bronzos ir vario buvo kalami, liejami ir kalstomi papuošalai, interjero dekoro elementai, indai, baldai, pomirtinės kaukės, papuošalai ir kiti dirbiniai, kurie pasižymėjo įmantria apdaila, brangakmenių ir emalio inkrustacija. 2 tūkstantmetyje pr. m. e. svarbiais metalo dirbinių centrais tapo Kreta ir Mikėnai, 1 tūkstantmetyje pr. m. e. – skitų teritorijos Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje.
Sudėtinga plastika ir technika pasižymėjo antikos metalo dirbiniai, jų tradicija buvo tęsiama Bizantijoje ir Merovingų bei Karolingų valstybėse. XII a. – XIII a. metalo dirbinių gamintojai pradėjo burtis į . Romanikos ir gotikos laikotarpiais Šv. Romos imperijos sąjungos valstybių bažnyčias puošė kalstyti altorių retabulai ir frontonai, buvo gausu meniškų, įmantriai dekoruotų liturginių reikmenų. Metalo dirbiniai klestėjo Tangų dinastijos laikotarpiu (618-907 m.) Kinijoje, ikikolumbinėje Amerikoje, Mogolų valdomoje XVI a. – XVIII a. Indijoje.
Renesanso epochoje didelę metalo dirbinių dalį sudarė pasaulietiniai dirbiniai, daugiausia kaltos ir kalstytos interjerų ir eksterjerų detalės. Italijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Ispanijoje, Anglijoje plito ornamentuoti vartai, tvorelės, žibintai, šviestuvai, žvakidės, durų ir vartų spynos, kandeliabrai, medaliai, plaketės, gausiai dekoruoti indai. XVII a. viduryje - XVIII a. meistriški metalo dirbiniai išpopuliarėjo Europoje (Prancūzija, Vokietija, Olandija, Ispanija, Italija) ir Azijoje (Sirija, Persija, Indija, Kinija).
XIX a. buvo populiaresni pigesni lieti ir pramoniniu būdu pagaminti metalo dirbiniai. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje istorizmo laikotarpio dirbinius keitė asimetriški, aptakūs moderno dirbiniai. 3-4 dešimtmečio metalo dirbiniams būdinga konstruktyvios ir ekspresyvios art deco formos. Po Antrojo pasaulinio karo kurti labai įvairios paskirties ir stilistikos metalo dirbiniai (dekoratyviniai indai, stalo įrankiai, šviestuvai, sporto trofėjai, smulkioji plastika). Metalo dirbinių raidą skatino Europos šalyse steigęsi auksakalių ir sidabrakalių gildijos, rengiamos tarptautinės parodos.
Lietuvoje
Lietuvoje išlikę ankstyviausi bronzos amžiaus (XVI – V a. pr. m. e.) puošnūs metalo dirbiniai – daugiausia moterų galvos, kaklo ir krūtinės papuošalai (, Šilutės rajono savivaldybės teritorija; Kalniškių piliakalnis, Raseinių rajono savivaldybės teritorija). Nuo pirmųjų m. e. amžių metalo dirbiniai imti puošti geometriniais ornamentais. Ankstyvaisiais viduramžiais kurti būdingi papuošalai (antkaklės, segės, apyrankės ir smeigtukai), tik Lietuvos teritorijoje gyvenusiems baltams būdingos antkaklės šaukštiniais galais, diržų sagtys, žirgų kamanos, ragų apkalai (Plinkaigalio kapinynas, Kėdainių rajono savivaldybės teritorija, V a.). Iš bronzos ir žalvario buvo kalami ir liejami buities ir dekoratyviniai reikmenys, iš geležies kaldinti ginklai, šarvai.
Viduramžiais, Renesanso epochoje ir baroko laikotarpiu į Lietuvą atvyko daug Europos ir Bizantijos meistrų, plačiau naudoti spalvotieji ir taurieji metalai, geležis, tobulėjo apdorojimo technika. Nuo XV a. antrosios pusės buvo steigiami auksakalių cechai (1495 m. Vilniuje). Vis daugiau meniškų dirbinių plito didikų aplinkoje (stalo indai, buities reikmenys, , vežimai, rogės, papuošalai) ir kulto apeigose (paveikslų ir knygų aptaisai, liturginiai reikmenys). XVI a. Vilniuje (), Valkininkuose, Nesvyžiuje ir Varniuose veikė patrankų ir varpų liejyklos, 1545 m. Vilniuje įsteigta monetų kalykla. XVII a. – XVIII a. klestėjo auksakalystė, veikė liejyklos Vilniuje, Nesvyžiuje, Varniuose, Kėdainiuose, Biržuose. Buvo gaminami ginklai, laikrodžiai rotušėms ir bažnyčioms, liejami varpai, interjeruose išpopuliarėjo puošnūs kalvystės ir šaltkalvystės dirbiniai, nuo XVIII a. klestėjo unikalus liaudies kultūros reiškinys – kryždirbystė.
XIX a. įsivyravo istorizmo formos. Buvo kalami ir liejami architektūriniai elementai: sietynai, laiptų turėklai, grotelės, tvoros, vartai (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos interjerų moderno ir istorizmo metalo dirbiniai). XX a. pirmoje pusėje metalo dirbiniai buvo kuriami auksakalių dirbtuvėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje.
Kiti straipsniai
- Aukso dirbiniai
- Geležies dirbiniai
Šaltiniai
- Lijana Šatavičiūtė. Metalo dirbiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 751 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Metalo dirbiniai, Kas yra Metalo dirbiniai? Ką reiškia Metalo dirbiniai?
Metalo dirbiniai archeologiniu tyrimu metu randami pradedant eneolito laikotarpiu is metalu auksas sidabras gelezis bronza ir kt karstuoju liejyba kalyba arba saltuoju kalyba kalstymas budu padaryti ir naudoti ginklai papuosalai darbo įrankiai taip pat juvelyrikos taikomosios dailes ir skulpturos dirbiniai architekturos dekoratyviniai elementai smulkioji plastika buitiniai ir liturginiai reikmenys medaliai plaketes ir t t Bronzos amziaus apyrankeMetalo dirbiniai Dizono muziejujeVikingu ginklaiZalvario pauosalasAuksinis saules diskasVikiteka Metalo dirbiniai vaizdine ir garsine medziagaGamybos technologijosSiekiant suteikti dirbiniams norima pavidala saltas arba įkaitintas metalo ruosinys kalamas isplotas lakstas kalstomas liejinys liejamas karsciui atsparios medziagos formoje Dazniausia metalo dirbiniu technika liejyba taciau vienam dirbiniui daznai taikomi keli apdorojimo budai Metalo dirbiniai puosiami įvairiomis technikomis reljefas filigranas inkrustacija emalis tapyba Dekorui budingi geometriniai augaliniai ir gyvuniniai motyvai figuriniai siuzetai IstorijaMetalo dirbiniai gaminami nuo ikiistoriniu laiku nuo 6 tukstantmecio pr m e Pietu Mesopotamijoje nuo 4 tukstantmecio pr m e senoves Egipte dab Turkijoje nuo 3 tukstantmecio pr m e Artimuosiuose Rytuose Indijoje Europoje 3 2 tukstantmetyje pr m e senoves Egipte Mesopotamijoje Indijoje Kinijoje Siaures ir Pietu Amerikoje is aukso sidabro gelezies bronzos ir vario buvo kalami liejami ir kalstomi papuosalai interjero dekoro elementai indai baldai pomirtines kaukes papuosalai ir kiti dirbiniai kurie pasizymejo įmantria apdaila brangakmeniu ir emalio inkrustacija 2 tukstantmetyje pr m e svarbiais metalo dirbiniu centrais tapo Kreta ir Mikenai 1 tukstantmetyje pr m e skitu teritorijos Juodosios juros siaurineje pakranteje Sudetinga plastika ir technika pasizymejo antikos metalo dirbiniai ju tradicija buvo tesiama Bizantijoje ir Merovingu bei Karolingu valstybese XII a XIII a metalo dirbiniu gamintojai pradejo burtis į Romanikos ir gotikos laikotarpiais Sv Romos imperijos sajungos valstybiu baznycias puose kalstyti altoriu retabulai ir frontonai buvo gausu menisku įmantriai dekoruotu liturginiu reikmenu Metalo dirbiniai klestejo Tangu dinastijos laikotarpiu 618 907 m Kinijoje ikikolumbineje Amerikoje Mogolu valdomoje XVI a XVIII a Indijoje Renesanso epochoje didele metalo dirbiniu dalį sudare pasaulietiniai dirbiniai daugiausia kaltos ir kalstytos interjeru ir eksterjeru detales Italijoje Vokietijoje Nyderlanduose Prancuzijoje Ispanijoje Anglijoje plito ornamentuoti vartai tvoreles zibintai sviestuvai zvakides duru ir vartu spynos kandeliabrai medaliai plaketes gausiai dekoruoti indai XVII a viduryje XVIII a meistriski metalo dirbiniai ispopuliarejo Europoje Prancuzija Vokietija Olandija Ispanija Italija ir Azijoje Sirija Persija Indija Kinija XIX a buvo populiaresni pigesni lieti ir pramoniniu budu pagaminti metalo dirbiniai XIX a pabaigoje XX a pradzioje istorizmo laikotarpio dirbinius keite asimetriski aptakus moderno dirbiniai 3 4 desimtmecio metalo dirbiniams budinga konstruktyvios ir ekspresyvios art deco formos Po Antrojo pasaulinio karo kurti labai įvairios paskirties ir stilistikos metalo dirbiniai dekoratyviniai indai stalo įrankiai sviestuvai sporto trofejai smulkioji plastika Metalo dirbiniu raida skatino Europos salyse steigesi auksakaliu ir sidabrakaliu gildijos rengiamos tarptautines parodos LietuvojeLietuvoje islike ankstyviausi bronzos amziaus XVI V a pr m e puosnus metalo dirbiniai daugiausia moteru galvos kaklo ir krutines papuosalai Silutes rajono savivaldybes teritorija Kalniskiu piliakalnis Raseiniu rajono savivaldybes teritorija Nuo pirmuju m e amziu metalo dirbiniai imti puosti geometriniais ornamentais Ankstyvaisiais viduramziais kurti budingi papuosalai antkakles seges apyrankes ir smeigtukai tik Lietuvos teritorijoje gyvenusiems baltams budingos antkakles saukstiniais galais dirzu sagtys zirgu kamanos ragu apkalai Plinkaigalio kapinynas Kedainiu rajono savivaldybes teritorija V a Is bronzos ir zalvario buvo kalami ir liejami buities ir dekoratyviniai reikmenys is gelezies kaldinti ginklai sarvai Viduramziais Renesanso epochoje ir baroko laikotarpiu į Lietuva atvyko daug Europos ir Bizantijos meistru placiau naudoti spalvotieji ir taurieji metalai gelezis tobulejo apdorojimo technika Nuo XV a antrosios puses buvo steigiami auksakaliu cechai 1495 m Vilniuje Vis daugiau menisku dirbiniu plito didiku aplinkoje stalo indai buities reikmenys vezimai roges papuosalai ir kulto apeigose paveikslu ir knygu aptaisai liturginiai reikmenys XVI a Vilniuje Valkininkuose Nesvyziuje ir Varniuose veike patranku ir varpu liejyklos 1545 m Vilniuje įsteigta monetu kalykla XVII a XVIII a klestejo auksakalyste veike liejyklos Vilniuje Nesvyziuje Varniuose Kedainiuose Birzuose Buvo gaminami ginklai laikrodziai rotusems ir baznycioms liejami varpai interjeruose ispopuliarejo puosnus kalvystes ir saltkalvystes dirbiniai nuo XVIII a klestejo unikalus liaudies kulturos reiskinys kryzdirbyste XIX a įsivyravo istorizmo formos Buvo kalami ir liejami architekturiniai elementai sietynai laiptu tureklai groteles tvoros vartai Vilniaus Kauno ir Klaipedos interjeru moderno ir istorizmo metalo dirbiniai XX a pirmoje puseje metalo dirbiniai buvo kuriami auksakaliu dirbtuvese Vilniuje Kaune Klaipedoje ir Palangoje Kiti straipsniaiAukso dirbiniai Gelezies dirbiniaiSaltiniaiLijana Sataviciute Metalo dirbiniai Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 751 psl