Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Archeologinis tyrimas tiesioginis tyrimas archeologinėje vietoje panaudojant specialias metodikas kasinėjant vietovės ku

Archeologinis tyrimas

  • Pagrindinis puslapis
  • Archeologinis tyrimas
Archeologinis tyrimas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Archeologinis tyrimas – tiesioginis tyrimas archeologinėje vietoje, panaudojant specialias metodikas, kasinėjant vietovės kultūrinį sluoksnį ir ieškant archeologinių radinių, taip pat archeologiniu paveldu laikytinų įvairių statinių, konstrukcijų, pastatų kompleksų, žmogaus veiklos paveiktų vietų, kilnojamųjų objektų, kitų rūšių paminklų kartu su jų aplinka žemėje ir po vandeniu tyrimas bei šių darbų aprašymas, radinių inventorizavimas, konservavimas ir tvarkymas, mokslinių apibendrinimų bei išvadų pateikimas ir tyrimo duomenų paskelbimas. Archeologinius tyrimus reglamentuoja 1992 m. sausio 16 d. Europos Tarybos priimta

Istorija

Iki XX a. vidurio Europoje vyravo archeologijos objektų paieška, nuo XX a. devinto dešimtmečio pradėtas ištisinis teritorijų žvalgymas. Per tyrimų archeologines ekspedicijas (jų prototipai XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios buvo mėgėjų kasinėjimai) tiriami surasti, esami ar spėjami archeologiniai objektai, jų grupės. Archeologinių paminklų ar jų grupės mokslinius tyrinėjimus atlieka specialiųjų įstaigų (mokslo tyrimų institutų, universitetų, muziejų ir kt.) archeologai. Archeologiniai tyrimai pradedami gavus leidimą (atviras lapas). Jie atliekami per žvalgomąsias ir tyrimų archeologines ekspedicijas.

Archeologiniai žvalgymai

Archeologiniai žvalgymai arba archeologinė priežiūra – tai pigiausias, tačiau mažiausiai mokslinės informacijos suteikiantis archeologinių tyrimų būdas, kuomet archeologiniai kasinėjimai iš esmės nevyksta, o archeologai stebi statybininkų vykdomus žemės kasimo darbus, fiksuoja stratigrafinius sluoksnius tranšėjų atkarpose, surenka dažniausiai jau iškastus archeologinius radinius, t. y. nebe pirminėse radavietėse. Žvalgymai vykdomi:

  • Kai statybos darbų metu numatomi perkasti nedideli grunto tūriai arba planuojami paviršiniai žemės kasimo darbai (kelių ir šaligatvių dangos, elektros ir ryšių kabelių tranšėjos ir t. t.), senesnių inžinierinių komunikacijų vietose, ir, nėra jokios informacijos, kad šie darbai galėtų sunaikinti vertingą kultūrinį sluoksnį arba archeologines struktūras.
  • Kai nėra įmanoma kokybiškai atlikti archeologinių žvalgomųjų tyrimų ir nėra informacijos, kad žemės kasimo darbų vietoje yra išlikę vertingi archeologiniai objektai.

Žvalgoma dažniausiai mechanizuotų kasimo darbų metu, todėl yra pavojus, kad ekskavatoriaus kaušas sunaikins vertingą archeologijos objektą. Žvalgymų metu aptikus vertingų archeologijos objektų, statybos darbai yra stabdomi – atliekami išsamūs kasinėjimai arba keičiamas statybos darbų projektas pasirenkant paveldui nekenksmingas technologijas arba koreguojant kasimo darbų vietą ar gylį.

Žvalgomieji tyrimai

Archeologiniai žvalgomieji tyrimai (kasinėjimai, geofiziniai tyrimai, gręžiniai) vykdomi:

  • Vietovėse, kur nėra jokių duomenų apie archeologinius objektus, tačiau numatoma vykdyti statybos arba žemės kasimo darbus dideliuose plotuose (pvz., autostradų tiesimo darbai, nauji karjerai);
  • Vietovėse, kur yra netiesioginių duomenų apie tikėtinus rasti archeologinius objektus. Pavyzdžiui, vietinių gyventojų arimuose ar kitur randami archeologiniai radiniai, pastebėtos anomalijos. Tokiais duomenimis taip pat gali būti , žmonių pasakojimas, toponimai ir t. t. Tikimybė aptikti iki šiol nežinomus archeologinius objektus didesnė greta žinomų archeologinių vietų (kapinynų, piliakalnių vizualinės ir fizinio poveikio apsaugos zonose) bei vandens telkinių.
  • Žinomose archeologinėse vietose, kuriose anksčiau buvo vykdyti archeologiniai tyrimai arba kurios lengvai atpažįstamos vizualiai (piliakalniai ir kitos įtvirtintos vietos). Tokių tyrimų tikslas dažniausiai būna nustatyti kultūrinio sluoksnio ir archeologinių struktūrų paplitimą.

Žvalgomųjų kasinėjimų metu archeologai kasa nedidelio ploto (dydis 2 x 2 m) šurfus arba perkasas. Taikomųjų tyrimų atveju šurfuose aptikus moksliniu požiūriu vertingą kultūrinį sluoksnį arba statinių liekanas archeologai informuoja Kultūros paveldo departamentą. Žemės kasimo darbus, kurie gali pakenkti naujai atrastoms vertingosioms kultūros paveldo objekto savybėms, leidžiama vykdyti tik atlikus išsamius archeologinius kasinėjimus.

Archeologiniai kasinėjimai

Tai pagrindinis archeologijos mokslo metodas. Šie tyrimai vykdomi tik ten, kur tvirtai žinoma, kad bus rastas moksliniu požiūriu vertingas kultūrinis sluoksnis arba archeologinės struktūros. Išsamių kasinėjimų trukmė ir kaina skirtingose archeologinėse vietovėse gali skirtis, nes priklauso nuo grunto savybių, radinių ir struktūrų gausos, pasirinkto fiksavimo būdo, atliekamų (ar neatliekamų) įvairių gamtamokslinių tyrimų, konservavimo ar restauravimo darbų. Fundamentaliųjų mokslinių tyrimų metu, vykdant išsamius archeologinius kasinėjimus paprastai kartu darbuojasi įvairių mokslo sričių atstovai, o tyrimų rezultatai publikuojami mokslinėje spaudoje. Taikomųjų tyrimų atveju archeologai to daryti nėra įpareigoti, tačiau turėtų stengtis atlikti lauko darbus ir apdoroti gautą informaciją ir radinius taip, kad vėliau, atsiradus lėšų ir moksliniam interesui, šią medžiagą galėtų pasiekti, analizuoti ir publikuoti ne tik jie patys, tačiau ir kiti mokslininkai.

Pagrindiniai archeologinių tyrimų principai – visur, kiek tai įmanoma, taikomi nedestruktyvūs tyrimų metodai; archeologinio paveldo elementai neatidengiami ir nepaliekami atidengti kasinėjimų metu ar po jų, neužtikrinus visų priemonių tinkamai jų apsaugai, konservavimui ir tvarkymui; kasinėjimus ar kitą destruktyvią veiklą turi atlikti tik kvalifikuoti, specialiai parengti ir įgalioti asmenys; archeologiniams radiniams, jei jie buvo perkelti iš radavietės, turi būti parinktos tinkamos saugyklos.

Lietuvoje

Lietuvos archeologinių tyrimų centrai: Lietuvos istorijos institutas, 1991 m. Vilniuje įkurtas Lietuvos pilių tyrimų skyrius (nuo 1993 m. Pilių tyrimų centras „Lietuvos pilys“), Vilniaus universiteto Archeologijos ir Vilniaus pedagoginio universiteto Baltų proistorės katedros. Archeologinius paminklus taip pat tiria Klaipėdos universitetas archeologų grupės (daugiausia senamiesčius ir pilių teritorijas) ir Kultūros paveldo centras. Jis su Lietuvos istorijos institutu sistemingai žvalgo ir registruoja archeologinius paminklus, nustato jų teritoriją ir kasinėja. Tą darbą atlieka ir dalis Lietuvos muziejų: Lietuvos nacionalinis muziejus (Vilnius), Žemaičių muziejus Alka (Telšiai), Šiaulių Aušros muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus (Kaunas) bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Klaipėda) kuriuose sukaupta ir daugiausia archeologinių rinkinių. Nuo 1997 m. veikia Mokslinė archeologijos komisija. Lietuvos archeologai tyrimų rezultatus skelbia mokslinėje periodinėje spaudoje, apibendrinamojo pobūdžio darbuose, leidžia archeologinius veikalus, nuo 1932 m. skelbia Lietuvos ir tarptautinėse archeologų konferencijose.

Šaltiniai

  1. Europos archeologinio paveldo apsaugos konvencija
  2. Archeologinis tyrimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 715 psl.
  3. „Archeologiniai žvalgymai arba archeologinė priežiūra“. archeologai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-06-10.
  4. Archeologinis tyrimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 716 psl.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 06 Lie, 2025 / 00:52

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Archeologinis tyrimas, Kas yra Archeologinis tyrimas? Ką reiškia Archeologinis tyrimas?

Archeologinis tyrimas tiesioginis tyrimas archeologineje vietoje panaudojant specialias metodikas kasinejant vietoves kulturinį sluoksnį ir ieskant archeologiniu radiniu taip pat archeologiniu paveldu laikytinu įvairiu statiniu konstrukciju pastatu kompleksu zmogaus veiklos paveiktu vietu kilnojamuju objektu kitu rusiu paminklu kartu su ju aplinka zemeje ir po vandeniu tyrimas bei siu darbu aprasymas radiniu inventorizavimas konservavimas ir tvarkymas moksliniu apibendrinimu bei isvadu pateikimas ir tyrimo duomenu paskelbimas Archeologinius tyrimus reglamentuoja 1992 m sausio 16 d Europos Tarybos priimtaIstorijaIki XX a vidurio Europoje vyravo archeologijos objektu paieska nuo XX a devinto desimtmecio pradetas istisinis teritoriju zvalgymas Per tyrimu archeologines ekspedicijas ju prototipai XVII a pabaigos XVIII a pradzios buvo megeju kasinejimai tiriami surasti esami ar spejami archeologiniai objektai ju grupes Archeologiniu paminklu ar ju grupes mokslinius tyrinejimus atlieka specialiuju įstaigu mokslo tyrimu institutu universitetu muzieju ir kt archeologai Archeologiniai tyrimai pradedami gavus leidima atviras lapas Jie atliekami per zvalgomasias ir tyrimu archeologines ekspedicijas Archeologiniai zvalgymaiArcheologiniai zvalgymai arba archeologine prieziura tai pigiausias taciau maziausiai mokslines informacijos suteikiantis archeologiniu tyrimu budas kuomet archeologiniai kasinejimai is esmes nevyksta o archeologai stebi statybininku vykdomus zemes kasimo darbus fiksuoja stratigrafinius sluoksnius transeju atkarpose surenka dazniausiai jau iskastus archeologinius radinius t y nebe pirminese radavietese Zvalgymai vykdomi Kai statybos darbu metu numatomi perkasti nedideli grunto turiai arba planuojami pavirsiniai zemes kasimo darbai keliu ir saligatviu dangos elektros ir rysiu kabeliu transejos ir t t senesniu inzinieriniu komunikaciju vietose ir nera jokios informacijos kad sie darbai galetu sunaikinti vertinga kulturinį sluoksnį arba archeologines strukturas Kai nera įmanoma kokybiskai atlikti archeologiniu zvalgomuju tyrimu ir nera informacijos kad zemes kasimo darbu vietoje yra islike vertingi archeologiniai objektai Zvalgoma dazniausiai mechanizuotu kasimo darbu metu todel yra pavojus kad ekskavatoriaus kausas sunaikins vertinga archeologijos objekta Zvalgymu metu aptikus vertingu archeologijos objektu statybos darbai yra stabdomi atliekami issamus kasinejimai arba keiciamas statybos darbu projektas pasirenkant paveldui nekenksmingas technologijas arba koreguojant kasimo darbu vieta ar gylį Zvalgomieji tyrimaiArcheologiniai zvalgomieji tyrimai kasinejimai geofiziniai tyrimai greziniai vykdomi Vietovese kur nera jokiu duomenu apie archeologinius objektus taciau numatoma vykdyti statybos arba zemes kasimo darbus dideliuose plotuose pvz autostradu tiesimo darbai nauji karjerai Vietovese kur yra netiesioginiu duomenu apie tiketinus rasti archeologinius objektus Pavyzdziui vietiniu gyventoju arimuose ar kitur randami archeologiniai radiniai pastebetos anomalijos Tokiais duomenimis taip pat gali buti zmoniu pasakojimas toponimai ir t t Tikimybe aptikti iki siol nezinomus archeologinius objektus didesne greta zinomu archeologiniu vietu kapinynu piliakalniu vizualines ir fizinio poveikio apsaugos zonose bei vandens telkiniu Zinomose archeologinese vietose kuriose anksciau buvo vykdyti archeologiniai tyrimai arba kurios lengvai atpazįstamos vizualiai piliakalniai ir kitos įtvirtintos vietos Tokiu tyrimu tikslas dazniausiai buna nustatyti kulturinio sluoksnio ir archeologiniu strukturu paplitima Zvalgomuju kasinejimu metu archeologai kasa nedidelio ploto dydis 2 x 2 m surfus arba perkasas Taikomuju tyrimu atveju surfuose aptikus moksliniu poziuriu vertinga kulturinį sluoksnį arba statiniu liekanas archeologai informuoja Kulturos paveldo departamenta Zemes kasimo darbus kurie gali pakenkti naujai atrastoms vertingosioms kulturos paveldo objekto savybems leidziama vykdyti tik atlikus issamius archeologinius kasinejimus Archeologiniai kasinejimaiTai pagrindinis archeologijos mokslo metodas Sie tyrimai vykdomi tik ten kur tvirtai zinoma kad bus rastas moksliniu poziuriu vertingas kulturinis sluoksnis arba archeologines strukturos Issamiu kasinejimu trukme ir kaina skirtingose archeologinese vietovese gali skirtis nes priklauso nuo grunto savybiu radiniu ir strukturu gausos pasirinkto fiksavimo budo atliekamu ar neatliekamu įvairiu gamtamoksliniu tyrimu konservavimo ar restauravimo darbu Fundamentaliuju moksliniu tyrimu metu vykdant issamius archeologinius kasinejimus paprastai kartu darbuojasi įvairiu mokslo sriciu atstovai o tyrimu rezultatai publikuojami mokslineje spaudoje Taikomuju tyrimu atveju archeologai to daryti nera įpareigoti taciau turetu stengtis atlikti lauko darbus ir apdoroti gauta informacija ir radinius taip kad veliau atsiradus lesu ir moksliniam interesui sia medziaga galetu pasiekti analizuoti ir publikuoti ne tik jie patys taciau ir kiti mokslininkai Pagrindiniai archeologiniu tyrimu principai visur kiek tai įmanoma taikomi nedestruktyvus tyrimu metodai archeologinio paveldo elementai neatidengiami ir nepaliekami atidengti kasinejimu metu ar po ju neuztikrinus visu priemoniu tinkamai ju apsaugai konservavimui ir tvarkymui kasinejimus ar kita destruktyvia veikla turi atlikti tik kvalifikuoti specialiai parengti ir įgalioti asmenys archeologiniams radiniams jei jie buvo perkelti is radavietes turi buti parinktos tinkamos saugyklos LietuvojeLietuvos archeologiniu tyrimu centrai Lietuvos istorijos institutas 1991 m Vilniuje įkurtas Lietuvos piliu tyrimu skyrius nuo 1993 m Piliu tyrimu centras Lietuvos pilys Vilniaus universiteto Archeologijos ir Vilniaus pedagoginio universiteto Baltu proistores katedros Archeologinius paminklus taip pat tiria Klaipedos universitetas archeologu grupes daugiausia senamiescius ir piliu teritorijas ir Kulturos paveldo centras Jis su Lietuvos istorijos institutu sistemingai zvalgo ir registruoja archeologinius paminklus nustato ju teritorija ir kasineja Ta darba atlieka ir dalis Lietuvos muzieju Lietuvos nacionalinis muziejus Vilnius Zemaiciu muziejus Alka Telsiai Siauliu Ausros muziejus Vytauto Didziojo karo muziejus Kaunas bei Mazosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipeda kuriuose sukaupta ir daugiausia archeologiniu rinkiniu Nuo 1997 m veikia Moksline archeologijos komisija Lietuvos archeologai tyrimu rezultatus skelbia mokslineje periodineje spaudoje apibendrinamojo pobudzio darbuose leidzia archeologinius veikalus nuo 1932 m skelbia Lietuvos ir tarptautinese archeologu konferencijose SaltiniaiEuropos archeologinio paveldo apsaugos konvencija Archeologinis tyrimas Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 715 psl Archeologiniai zvalgymai arba archeologine prieziura archeologai lt Suarchyvuota is originalo 2016 03 04 Nuoroda tikrinta 2016 06 10 Archeologinis tyrimas Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 716 psl

Naujausi straipsniai
  • Liepa 25, 2025

    Vidir Gardur

  • Liepa 24, 2025

    Videniškių valsčius

  • Liepa 25, 2025

    Vida Garalienė

  • Liepa 24, 2025

    Victoria Hamburg

  • Liepa 24, 2025

    Victoria CFR Cluj

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje