Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Majų civilizacija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis apie ikikolumbinę indėnų civilizaciją. Apie jų palikuonis dabartinius majus skaitykite straipsnyje Majai (tauta).
Majai – Centrinės Amerikos indėnų tauta, sukūrusi Majų civilizaciją. Jie gyveno vadinamajame istoriniame kultūriniame Majos regione (Meksikos pietuose (Čiapas, Jukatano šiaurė), Gvatemaloje, vakarų Hondūre ir šiauriniame Belize). Jų civilizacija gyvavo maždaug nuo 1000 m. pr. m. e. iki ispanų užkariavimo.
| Mezoamerikos regionas Maja (Maya) | |
|---|---|
| Šalis | Meksika (Jukatanas), Belizas, Gvatemala |
| Tautos | majai |
| Valstybės | Majų miestai valstybės (II tūkst pr. m. e. - XVII a.) |
| Vikiteka | VikitekaVikiteka |
| Centroamerika, Maja, Įlanka, , , Centras, , | |
Prieš ispanų kolonizaciją (iki XVI a.) majai turėjo vieną iš pačių pažangiausių civilizacijų Vakarų pusrutulyje. Jie vertėsi žemdirbyste, statė didelius akmeninius pastatus ir piramides, šventyklas, gamino aukso ir vario dirbinius, turėjo hieroglifų raštą, kuris yra gerai ištyrinėtas ir iššifruotas. Majų kalendoriumi naudojosi ir kitos Mezoamerikos civilizacijos.
Geografija
Senovinis regionas, kuriame gyveno majai ir kur klestėjo Majų civilizacija, yra vadinamas Maya. Jis apėmė dalį dabartinės Meksikos, Belizą, Gvatemalą, vakarų Hondūrą.
Šis regionas pietuose ribojosi su Centroamerika, vakaruose – su Įlanka, Oašaka.
Tai – didžiausias Mezoamerikos istorinis regionas. Dėl to jis pasižymi gamtine įvairove. Jį galima skirstyti į tris pagrindinius subregionus:
- Pietuose yra Majų aukštumos, kurių didžiumą užima Čiapaso Siera Madrė.
- Į šiaurę nuo jų driekiasi pietinės žemumos, drėkinamos gausių upių.
- Šiauriausiai yra šiaurinės žemumos, pasižyminčios gana permainingu klimatu. Čia yra Puuc kalvų regionas.
Istorija
Ankstyviausi majų gyvenamame regione rasti architektūriniai artefaktai datuojami nuo 1500 m. pr. m. e. Archeologiniai radiniai demonstruoja, kad nuo tada majai gyveno kaimuose ir vertėsi žemdirbyste – daugiausia augino kukurūzus, pupas ir moliūgus.
Ikiklasikinis laikotarpis
Ankstyvojoje majų kultūroje galima įžvelgti olmekų civilizacijos įtaką, kuri aprėpė visą Mezoameriką. Spėjama, kad iš olmekų majai perėmė kalendoriaus sistemą, kai kuriuos religinius įsitikinimus, 20-ainę sistemą, daug kalbos ypatumų, rašto ir meno pagrindus.
Nuo maždaug IX a. pr. m. e. kultūra, stipriai veikiama olmekų, suklestėjo Majų aukštumų teritorijose. Ta kultūra vadinama Pietų Majos zona. Čia susikūrė daug klestinčių gyvenviečių, klestėjo raštas ir menas. Tačiau manoma, kad šios kultūros kūrėjai buvo ne majai, o tautos, giminingų olmekams, kurios tuo metu dar buvo apgyvendinusios šias teritorijas. Šios kultūros tiesioginė įtaka majų kultūrai yra ginčytina.
Apie III a. pr. m. e. ėmė formuotis savarankiška majų kultūra. Majai pradėjo statyti ceremoninius pastatus ir jų kompleksus, o apie 200 metus šie kompleksai ėmė plėstis ir tapo miestais, kuriuose buvo šventyklų, piramidžių, aikščių, rūmų, dvarų, žaidimo aikštelių. Tada majai išvystė savo raštą (hieroglifus), sudėtingą kalendorių ir astronominę sistemą. Jie skaldė labai daug akmenų, naudodami kietesnius akmenis. Išvystė irigacijos ir terasų sistemas. Majai gamino popierių (daugiausia iš figmedžių), rašė knygas. Taip pat buvo ištobulinę skulptūros ir raižymo meną. Architektūros paminklai ir įrašai akmenyse yra pagrindiniai majų kultūros likučiai, pasiekę mūsų laikus.
Klasikinis laikotarpis
Majų iškilimas prasidėjo apie 250 metus; majų kultūros klasikinis laikotarpis truko iki 900 m. Civilizacijos klestėjimo laikotarpiu buvo apie 40 miestų, kuriuose gyveno po 5-50 tūkst. gyventojų. Pagrindiniai to meto miestai telkėsi pietinėse Majos žemumose (dabartinės Gvatemalos žemumose). Svarbiausi miestai: Tikalis (Tikal), Uašaktunas (Uaxactún), Kopanas (Copán), Bonampakas (Bonampak), Palenkė (Palenque), (Río Bec). Klestėjimo metu majų buvo apie 2 mln.
Iš visų dabar egzistuojančių majų grupių tuo metu pagrindinė grupė buvo , kurie vieninteliai išvystė rašto sistemą ir aukštą kultūrą. Jie tuo metu buvo apgyvendinę visas pietines Majos žemumas, o jų kalba buvo naudojama kaip lingua franca visame Majos regione. Dabartiniai jų palikuonys yra ir čorti.
Poklasikinis laikotarpis
Po 900 metų, klasikinė Majų civilizacija patyrė nuosmukį, didieji miestai ir kulto centrai Pietuose ištuštėjo ir apžėlė džiunglių augmenija. Tokio spartaus nykimo priežastys nėra aiškios; kai kurie mokslininkai mano, kad tai įvyko dėl ginkluotų konfliktų ir žemės išeikvojimo (suprastėjusios sąlygos žemdirbystei). Taip pat buvo ir ekologinės priežastys. Pavyzdžiui, manoma, kad Tikalio miestas ištuštėjo dėl padidėjusių sausrų ir dėl geriamo vandens užsiteršimo melsvabakterėm bei gyvsidabriu (majai raudoniems dažams naudojo cinoberį).
Tačiau šiaurės žemumose Jukatano pusiasalyje ir vandenyno pakrantėse įsikūrę miestai, nors taip pat išgyvenę didelius politinius pokyčius, išlaikė majų kultūros tęstinumą ir klestėjo dar bent kelis šimtmečius. Čia gyveno kita majų grupė, , kurie dabar sudaro didžiumą visų majų. Šioje šiaurinėje kultūroje nuo X a. reiškėsi labai stipri išorinė įtaka iš Centrinės Meksikos, iš kur kėlėsi nauatliška tauta toltekai. Šie atsinešė plunksnuotojo dievo Kecalkoatlio, majų vadinamo Kukulkanu, kultą, daug meno naujovių. Toltekai savo sostinę įkūrė Čičen Icoje (Chichén Itzá), kuri iki XIII a. pradžios buvo svarbiausias majų miestas.
Nuo XIII a. majai jukatekai atkūrė savo nepriklausomybę, ir regione įsigalėjo Majapano (Mayapán) miestas, tapęs jukatekų majų sostine. Kiti svarbūs miestai buvo Ušmalis (Uxmal), Tulumas ir kt.
Nuo XIII a. susiformavo dar vienas poklasikinių majų kultūros židinys regiono pietuose, aukštikalnėse, kur gyveno smulkios majų tautelės, ir kurias neabejotinai veikė nauatliška toltekų kultūra iš šiaurės. Jos sukūrė daug smulkių valstybėlių, tarp kurių svarbiausios buvo Kumarkachas (kičiai), Išimče ir (kakčikeliai), Zakuleu (mamiai) ir pan. Šios valstybės pačioje XV a. pabaigoje pateko į augančios Actekų imperijos įtaką.
Kolumbinis laikotarpis
Kai XVI a. į Ameriką įsiveržė ispanų konkistadorai, dauguma majų tebuvo žemdirbiai, gyvenę kaimuose ir garbinę savo protėvius. Nepaisant to, kad Jukatanas buvo viena pirmųjų vietų, kur ispanai išsilaipino Amerikos žemyne, majų užkariavimas vyko gerokai vėliau.
Kortesui užkariavus Actekų imperiją, Pedro de Alvarado 1524 m. surengė ekspediciją į Majų aukštumas, kur nukariavo aukštikalnių majų valstybėles, įkurdamas Gvatemalos guberniją. Paradoksalu, bet dauguma vietos majų vietovardžių buvo „perkrikštyti“ į nauatlių kalbą, kadangi būtent nauatliai lydėjo Alvaradą jo žygių metu.
1526 m. kitas konkistadoras, Francisco de Montejo pradėjo ir jukatekų užkariavimą. Pirmosios ekspedicijos buvo labai nesėkmingos (1527–28 ir 1531–35), tuo tarpu trečiosios ekspedicijos metu (1540–46) Montechui Jaunesniajam pavyko paimti vieną miestą – T’ho, kurį pervardino Merida ir pavertė savo valdų sostine. Įgijęs sąjungininkus Tutal Xiu iš Mani miesto, Montechas užkariavo daugumą jukatekų.
Majų užkariavimas labai skyrėsi nuo Actekų imperijos užkariavimo, kadangi majai buvo susiskaldę, todėl čia reikėjo atskirus miestus imti vieną po kito. Nors Jukatano užkariavimas oficialiai baigėsi XVI a. viduryje (1546 m.), iki pat XVII a. pabaigos džiunglių gilumoje egzistavo nepriklausomos majų valstybės, puoselėjusios senąją kultūrą. Paskutinės jų buvo ir icų tautos Tajasalis.
Per šimtą metų skaičiuojant nuo konkistadorų įsiveržimo į Centrinę Ameriką išnyko 85-90 % majų populiacijos. Nemaža dalim tai buvo susiję su ilgais ir brutaliais karais, tačiau pagrindinė priežastis buvo ispanų atneštos europietiškos ligos, iki tol neegzistavusios Amerikose.
Pasiekimai
| Mezoamerikos istorija |
| |
| : |
| Olmekai, |
| : |
| Teotihuakanas, Majai, Sapotekai, Mištekai, |
| : |
| Pipiliai, Majai, Mištekai, Uastekai, Totonakai, Toltekai, Actekai, Taraskai, Čičimekai |
| Meksikos užkariavimas |
| Meksika, Centrinė Amerika |
| Mezoamerikos regionai |
| Centroamerika, Maja, Įlanka, , , Centras, , |
Iš majų kultūros daugiausia yra išlikę kulto centrai, kuriuose yra daug piramidžių, šventyklų, rūmų, pastatytų iš kalkakmenio blokų, gausiai išpuoštų ornamentika, su įrašais apie istoriją, religiją ir astronomiją. Dėl to majų civilizacija laikoma bene iškiliausia iš visų Amerikos civilizacijų, gyvavusių iki K. Kolumbo. Tačiau tikroji hieroglifų prasmė ir kronikos paaiškėjo tik praėjus keliems amžiams po to, kai ispanai aptiko įstabius majų statinius.
Religija
Sisteminiai majų civilizacijos tyrinėjimai prasidėjo apie 1830 m., o pirmieji iššifravimo atvejai pasitaikė tik XX a. pirmojoje pusėje. Jų dėka šiek tiek paaiškėjo majų religija, kuri turėjo savo gamtos dievų panteoną (taip pat ir saulės, mėnulio, lietaus, grūdų dievus). Dvasininkų luomas buvo atsakingas už sudėtingus religinius ritualus ir ceremonijas.
Matematika ir astronomija
Greta religijos, labai gerai buvo išvystyta matematika ir astronomija. Vienas iš pačių pažangiausių matematikos pasiekimų buvo nulio sąvoka. Astronomijoje buvo naudojamasi sudėtingu kalendoriumi, kuris rėmėsi saulės metais (18 mėnesių po 20 dienų ir papildomas 5 dienų laikotarpis), buvo šventieji metai (13 ciklų po 20 dienų) ir daug kitų ciklų, pradėtų skaičiuoti nuo 3114 m. pr. m. e. Majų astronomai turėjo tikslias Mėnulio ir Veneros pozicijų lenteles ir mokėjo numatyti Saulės užtemimus.
Visuomenė
Socialinė majų miestų-valstybių organizacija buvo griežtai hierarchizuota. Pačiame viršuje buvo karalius bei kiti dinastijos nariai. Žemiau gana platus kilmingųjų sluoksnis sudaręs 10-15% populiacijos. Socialinės hierarchijos apačią sudarė stiprus pirklių ir amatininkų sluoksnis bei žemdirbiai kukurūzų augintojai.
XX a. viduryje mokslininkai klaidingai manė, kad majų visuomenę sudarė taikingi dvasininkai-astronomai ir paklusnūs valstiečiai. Manyta, kad majai buvo giliai pasišventę religiniams dalykams, priešingai nei karingos indėnų tautos vidurio Meksikoje. Tačiau tolesni iššifravimo darbai parodė, kad valdovų dinastijos kariavo tarpusavyje, ėmė aukštuomenę į nelaisvę. Belaisvius jie kankindavo, luošindavo ir aukodavo savo dievams. Iš tikrųjų, kankinimai ir žmonių aukojimai buvo neatskiriama majų religinių ritualų dalis; buvo tikima, kad šitokios aukos užtikrina derlingumą, vaisingumą, parodo paklusnumą dievams ir juos nuramina; jeigu neaukojama, dievai siunčia žmonėms nelaimes ir chaosą. Žmogaus kraujas esąs būtinas santykius su dievais užmegzti, todėl majų vadai, kaip tarpininkai tarp žmonių ir dievų, praktikavo kraujo aukas ir net savęs kankinimą.
Šaltiniai
- „Mokslininkai išsiaiškino tūkstantmetę paslaptį: nustatė, kodėl buvo apleistas įspūdingas miestas“. lrytas.lt. Lietuvos Rytas. 2020-07-02. Suarchyvuotas originalas 2021-11-03. Nuoroda tikrinta 2021-11-03.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Majų civilizacija, Kas yra Majų civilizacija? Ką reiškia Majų civilizacija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sis straipsnis apie ikikolumbine indenu civilizacija Apie ju palikuonis dabartinius majus skaitykite straipsnyje Majai tauta Majai Centrines Amerikos indenu tauta sukurusi Maju civilizacija Jie gyveno vadinamajame istoriniame kulturiniame Majos regione Meksikos pietuose Ciapas Jukatano siaure Gvatemaloje vakaru Hondure ir siauriniame Belize Ju civilizacija gyvavo mazdaug nuo 1000 m pr m e iki ispanu uzkariavimo Mezoamerikos regionas Maja Maya Salis Meksika Jukatanas Belizas GvatemalaTautos majaiValstybes Maju miestai valstybes II tukst pr m e XVII a Vikiteka VikitekaVikitekaCentroamerika Maja Įlanka Centras Pries ispanu kolonizacija iki XVI a majai turejo viena is paciu pazangiausiu civilizaciju Vakaru pusrutulyje Jie vertesi zemdirbyste state didelius akmeninius pastatus ir piramides sventyklas gamino aukso ir vario dirbinius turejo hieroglifu rasta kuris yra gerai istyrinetas ir issifruotas Maju kalendoriumi naudojosi ir kitos Mezoamerikos civilizacijos GeografijaPagrindinis straipsnis Jukatano pusiasalis Senovinis regionas kuriame gyveno majai ir kur klestejo Maju civilizacija yra vadinamas Maya Jis apeme dalį dabartines Meksikos Beliza Gvatemala vakaru Hondura Sis regionas pietuose ribojosi su Centroamerika vakaruose su Įlanka Oasaka Tai didziausias Mezoamerikos istorinis regionas Del to jis pasizymi gamtine įvairove Jį galima skirstyti į tris pagrindinius subregionus Pietuose yra Maju aukstumos kuriu didziuma uzima Ciapaso Siera Madre Į siaure nuo ju driekiasi pietines zemumos drekinamos gausiu upiu Siauriausiai yra siaurines zemumos pasizymincios gana permainingu klimatu Cia yra Puuc kalvu regionas IstorijaAnkstyviausi maju gyvenamame regione rasti architekturiniai artefaktai datuojami nuo 1500 m pr m e Archeologiniai radiniai demonstruoja kad nuo tada majai gyveno kaimuose ir vertesi zemdirbyste daugiausia augino kukuruzus pupas ir moliugus Ikiklasikinis laikotarpis Pietine Maju teritorija Ankstyvojoje maju kulturoje galima įzvelgti olmeku civilizacijos įtaka kuri aprepe visa Mezoamerika Spejama kad is olmeku majai pereme kalendoriaus sistema kai kuriuos religinius įsitikinimus 20 aine sistema daug kalbos ypatumu rasto ir meno pagrindus Nuo mazdaug IX a pr m e kultura stipriai veikiama olmeku suklestejo Maju aukstumu teritorijose Ta kultura vadinama Pietu Majos zona Cia susikure daug klestinciu gyvenvieciu klestejo rastas ir menas Taciau manoma kad sios kulturos kurejai buvo ne majai o tautos giminingu olmekams kurios tuo metu dar buvo apgyvendinusios sias teritorijas Sios kulturos tiesiogine įtaka maju kulturai yra gincytina Apie III a pr m e eme formuotis savarankiska maju kultura Majai pradejo statyti ceremoninius pastatus ir ju kompleksus o apie 200 metus sie kompleksai eme plestis ir tapo miestais kuriuose buvo sventyklu piramidziu aiksciu rumu dvaru zaidimo aiksteliu Tada majai isvyste savo rasta hieroglifus sudetinga kalendoriu ir astronomine sistema Jie skalde labai daug akmenu naudodami kietesnius akmenis Isvyste irigacijos ir terasu sistemas Majai gamino popieriu daugiausia is figmedziu rase knygas Taip pat buvo istobuline skulpturos ir raizymo mena Architekturos paminklai ir įrasai akmenyse yra pagrindiniai maju kulturos likuciai pasieke musu laikus Klasikinis laikotarpis Vienas didziausiu klasikines Maju civilizacijos miestu Tikalis Desineje puseje Jaguaro sventykla Maju iskilimas prasidejo apie 250 metus maju kulturos klasikinis laikotarpis truko iki 900 m Civilizacijos klestejimo laikotarpiu buvo apie 40 miestu kuriuose gyveno po 5 50 tukst gyventoju Pagrindiniai to meto miestai telkesi pietinese Majos zemumose dabartines Gvatemalos zemumose Svarbiausi miestai Tikalis Tikal Uasaktunas Uaxactun Kopanas Copan Bonampakas Bonampak Palenke Palenque Rio Bec Klestejimo metu maju buvo apie 2 mln Is visu dabar egzistuojanciu maju grupiu tuo metu pagrindine grupe buvo kurie vieninteliai isvyste rasto sistema ir auksta kultura Jie tuo metu buvo apgyvendine visas pietines Majos zemumas o ju kalba buvo naudojama kaip lingua franca visame Majos regione Dabartiniai ju palikuonys yra ir corti Poklasikinis laikotarpis Po 900 metu klasikine Maju civilizacija patyre nuosmukį didieji miestai ir kulto centrai Pietuose istustejo ir apzele dziungliu augmenija Tokio spartaus nykimo priezastys nera aiskios kai kurie mokslininkai mano kad tai įvyko del ginkluotu konfliktu ir zemes iseikvojimo suprastejusios salygos zemdirbystei Taip pat buvo ir ekologines priezastys Pavyzdziui manoma kad Tikalio miestas istustejo del padidejusiu sausru ir del geriamo vandens uzsitersimo melsvabakterem bei gyvsidabriu majai raudoniems dazams naudojo cinoberį Taciau siaures zemumose Jukatano pusiasalyje ir vandenyno pakrantese įsikure miestai nors taip pat isgyvene didelius politinius pokycius islaike maju kulturos testinuma ir klestejo dar bent kelis simtmecius Cia gyveno kita maju grupe kurie dabar sudaro didziuma visu maju Sioje siaurineje kulturoje nuo X a reiskesi labai stipri isorine įtaka is Centrines Meksikos is kur kelesi nauatliska tauta toltekai Sie atsinese plunksnuotojo dievo Kecalkoatlio maju vadinamo Kukulkanu kulta daug meno naujoviu Toltekai savo sostine įkure Cicen Icoje Chichen Itza kuri iki XIII a pradzios buvo svarbiausias maju miestas Nuo XIII a majai jukatekai atkure savo nepriklausomybe ir regione įsigalejo Majapano Mayapan miestas tapes jukateku maju sostine Kiti svarbus miestai buvo Usmalis Uxmal Tulumas ir kt Nuo XIII a susiformavo dar vienas poklasikiniu maju kulturos zidinys regiono pietuose aukstikalnese kur gyveno smulkios maju tauteles ir kurias neabejotinai veike nauatliska tolteku kultura is siaures Jos sukure daug smulkiu valstybeliu tarp kuriu svarbiausios buvo Kumarkachas kiciai Isimce ir kakcikeliai Zakuleu mamiai ir pan Sios valstybes pacioje XV a pabaigoje pateko į augancios Acteku imperijos įtaka Kolumbinis laikotarpis Pagrindinis straipsnis Kai XVI a į Amerika įsiverze ispanu konkistadorai dauguma maju tebuvo zemdirbiai gyvene kaimuose ir garbine savo protevius Nepaisant to kad Jukatanas buvo viena pirmuju vietu kur ispanai issilaipino Amerikos zemyne maju uzkariavimas vyko gerokai veliau Kortesui uzkariavus Acteku imperija Pedro de Alvarado 1524 m surenge ekspedicija į Maju aukstumas kur nukariavo aukstikalniu maju valstybeles įkurdamas Gvatemalos gubernija Paradoksalu bet dauguma vietos maju vietovardziu buvo perkrikstyti į nauatliu kalba kadangi butent nauatliai lydejo Alvarada jo zygiu metu 1526 m kitas konkistadoras Francisco de Montejo pradejo ir jukateku uzkariavima Pirmosios ekspedicijos buvo labai nesekmingos 1527 28 ir 1531 35 tuo tarpu treciosios ekspedicijos metu 1540 46 Montechui Jaunesniajam pavyko paimti viena miesta T ho kurį pervardino Merida ir paverte savo valdu sostine Įgijes sajungininkus Tutal Xiu is Mani miesto Montechas uzkariavo dauguma jukateku Maju uzkariavimas labai skyresi nuo Acteku imperijos uzkariavimo kadangi majai buvo susiskalde todel cia reikejo atskirus miestus imti viena po kito Nors Jukatano uzkariavimas oficialiai baigesi XVI a viduryje 1546 m iki pat XVII a pabaigos dziungliu gilumoje egzistavo nepriklausomos maju valstybes puoselejusios senaja kultura Paskutines ju buvo ir icu tautos Tajasalis Per simta metu skaiciuojant nuo konkistadoru įsiverzimo į Centrine Amerika isnyko 85 90 maju populiacijos Nemaza dalim tai buvo susije su ilgais ir brutaliais karais taciau pagrindine priezastis buvo ispanu atnestos europietiskos ligos iki tol neegzistavusios Amerikose PasiekimaiMezoamerikos istorija Olmekai Teotihuakanas Majai Sapotekai Mistekai Pipiliai Majai Mistekai Uastekai Totonakai Toltekai Actekai Taraskai CicimekaiMeksikos uzkariavimasMeksika Centrine AmerikaMezoamerikos regionaiCentroamerika Maja Įlanka Centras Kopano stela siaurine pusePagrindinis straipsnis Maju rastas Is maju kulturos daugiausia yra islike kulto centrai kuriuose yra daug piramidziu sventyklu rumu pastatytu is kalkakmenio bloku gausiai ispuostu ornamentika su įrasais apie istorija religija ir astronomija Del to maju civilizacija laikoma bene iskiliausia is visu Amerikos civilizaciju gyvavusiu iki K Kolumbo Taciau tikroji hieroglifu prasme ir kronikos paaiskejo tik praejus keliems amziams po to kai ispanai aptiko įstabius maju statinius Religija Sisteminiai maju civilizacijos tyrinejimai prasidejo apie 1830 m o pirmieji issifravimo atvejai pasitaike tik XX a pirmojoje puseje Ju deka siek tiek paaiskejo maju religija kuri turejo savo gamtos dievu panteona taip pat ir saules menulio lietaus grudu dievus Dvasininku luomas buvo atsakingas uz sudetingus religinius ritualus ir ceremonijas Matematika ir astronomija Greta religijos labai gerai buvo isvystyta matematika ir astronomija Vienas is paciu pazangiausiu matematikos pasiekimu buvo nulio savoka Astronomijoje buvo naudojamasi sudetingu kalendoriumi kuris remesi saules metais 18 menesiu po 20 dienu ir papildomas 5 dienu laikotarpis buvo sventieji metai 13 ciklu po 20 dienu ir daug kitu ciklu pradetu skaiciuoti nuo 3114 m pr m e Maju astronomai turejo tikslias Menulio ir Veneros poziciju lenteles ir mokejo numatyti Saules uztemimus VisuomeneSocialine maju miestu valstybiu organizacija buvo grieztai hierarchizuota Paciame virsuje buvo karalius bei kiti dinastijos nariai Zemiau gana platus kilminguju sluoksnis sudares 10 15 populiacijos Socialines hierarchijos apacia sudare stiprus pirkliu ir amatininku sluoksnis bei zemdirbiai kukuruzu augintojai XX a viduryje mokslininkai klaidingai mane kad maju visuomene sudare taikingi dvasininkai astronomai ir paklusnus valstieciai Manyta kad majai buvo giliai pasisvente religiniams dalykams priesingai nei karingos indenu tautos vidurio Meksikoje Taciau tolesni issifravimo darbai parode kad valdovu dinastijos kariavo tarpusavyje eme aukstuomene į nelaisve Belaisvius jie kankindavo luosindavo ir aukodavo savo dievams Is tikruju kankinimai ir zmoniu aukojimai buvo neatskiriama maju religiniu ritualu dalis buvo tikima kad sitokios aukos uztikrina derlinguma vaisinguma parodo paklusnuma dievams ir juos nuramina jeigu neaukojama dievai siuncia zmonems nelaimes ir chaosa Zmogaus kraujas esas butinas santykius su dievais uzmegzti todel maju vadai kaip tarpininkai tarp zmoniu ir dievu praktikavo kraujo aukas ir net saves kankinima Saltiniai Mokslininkai issiaiskino tukstantmete paslaptį nustate kodel buvo apleistas įspudingas miestas lrytas lt Lietuvos Rytas 2020 07 02 Suarchyvuotas originalas 2021 11 03 Nuoroda tikrinta 2021 11 03 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu