Mažosios Lietuvos vėliava – Vakarų Lietuvos etnokultūrinio regiono tapatybę reprezentuojanti trispalvė vėliava. Naudojama Mažosios Lietuvos savivaldybėse Kuršių nerijoje, Šilutės ir Klaipėdos rajonuose, pietinėje Tauragės apskrities dalyje. Istorinės Mažosios Lietuvos centras Tilžė dabar yra Kaliningrado srityje. Tarpukaryje buvo iškilusi prijungto prie Lietuvos Klaipėdos krašto reikšmė. Šiandien etnografinio Mažosios Lietuvos regiono sostine dažniausiai tituluojama Šilutė.[1]
Etnokultūrinio regiono vėliava
- Arvydas Každailis
Etnokultūrinio regiono lauko ir reprezentacinės vėliavos projektus sukūrė heraldikos dailininkas Arvydas Každailis inicijavus Etninės kultūros globos tarybai (EKGT), jos padaliniui Mažosios Lietuvos EKGT bei regiono savivaldybėms, atstovaujamoms Šilutės rajono savivaldybės. Vėliavos patvirtintos oficialiam naudojimui EKGT nutarimu 2024 m. liepos 11 d.[1]
2024 m. lapkričio 27 d. Šilutėje surengta iškilminga ceremonija, kurios metu įteikti naujieji heraldikos atributai regiono savivaldybių merams ir atstovams.[2][3]
Simbolika
redaguotiLauko vėliava gali būti naudojama kasdien. Vėliavos pagrindą sudaro trys lygių horizontalių spalvų juostos: viršutinė – žalia, vidurinė – balta, žemutinė – raudona. Vėliavos viduryje pavaizduotas mažasis Mažosios Lietuvos herbas. Vėliavos dydis apibrėžiamas aukščio ir pločio santykiu 3:5.
Reprezentacinė vėliava naudojama ypač iškilmingomis progomis. Vėliava yra baltos spalvos, jos viduryje išsiuvinėtas Mažosios Lietuvos didysis herbas, vėliavos laisvi kraštai apsiūti aukso spalvos virvele. Prie koto tvirtinamos dvi aukso spalvos virvelės su kutais. Vėliavos aukščio ir pločio santykis 5:6.
Istorija
redaguotiMažosios Lietuvos vėliavos simbolika ir jos atsiradimas vertinami nevienareikšmiškai. Vyresnės kartos žmonėms ji primena sovietinę LTSR vėliavą, kitiems – Vengrijos vėliavą. Jau XIX a. mažlietuviai turėjo tautinę trispalvę (žalios–baltos–raudonos spalvų) vėliavą.[4] Ją sudarė trys lygios horizontalios juostos, kurių spalvos, manoma, buvo perimtos iš Tilžės miesto herbo. Šios vėliavos spalvas nuo 1829 m. pradėjo naudoti Karaliaučiaus studentų korporacija „Lituania“, o 1885 m. – Birutės draugija Tilžėje. Vėliavą dažnai naudojo išeivijos lietuviai.[5]
Šios vėliavos simbolikos reikšmes istorikai vertina atsargiai.[6] Tokia vėliava XVIII a. galėjo atsirasti kaip Prūsijos lietuviškos provincijos (departamento) vėliava, t. y. ji pirmiausia ženklino administracinį vienetą, vėliau - etnografinį Rytų Prūsijos regioną. Studentų brolijos „Lituania“ simbolikoje šios spalvos buvo tapatinamos su regionu. Tuo tarpu lietuvių draugija „Birutė“ ir panašios, matyt, bandė tą vėliavą „pasisavinti“, teigdamos, kad ji lietuvių. Iš tiesų ši vėliava pabrėžė krašto autonomiją, tęstinumą su Prūsų Lietuvos regionu ir skirtumą nuo Didžiosios Lietuvos.[6]
1905 m. Tilžėje vykusios amatų parodos vokiškame reklaminiame atviruke greta Vokietijos imperijos vėliavos spalvų (juodos-baltos-raudonos) priderinta ir žalia-balta-raudona vėliava. 1930 m. vokiškame pašto ženkle apie šventę Tilžėje skelbiama Mažosios Lietuvos spalvų fone. Ši vėliava plevėsavo virš provokiškai nusiteikusios minios 1939 m. Hitlerio vizito Klaipėdoje metu. Matyt, po šios vėliavos simbolika iš pradžių tilpo ir lietuvininkai, ir vokiečiai (didžioji dalis Rytų Prūsijos). Tuo metu carinės Rusijos okupuotoje Didžiojoje Lietuvoje tautinių spalvų demonstravimas buvo griežtai draudžiamas.[6]
Lietuvos valstybingumo atkūrimo pradžioje 1917 m. naujos valstybės vėliavos klausimą svarstė Lietuvos Tarybos komisija, kurią sudarė Jonas Basanavičius, Antanas Žmuidzinavičius ir Tadas Daugirdas. Nacionalinei tautinei vėliavai panaudoti buvo galima ir Mažosios Lietuvos vėliavos spalvas. T. Daugirdui šių spalvų derinys pasirodė nepriimtinas, nes jau vartotas rytinėje Prūsijoje. Be to, daugeliui lietuvių labiau artima raudona su žalia apačioje, bet „šios dvi spalvos sudaro ganėtinai niūrų, liūdną įspūdį“. Argumentuojant, kad būtent raudona ir žalia yra dvi vyraujančios spalvos tautiniuose audiniuose, baltos spalvos buvo atsisakyta. T. Daugirdas pasiūlė prie vėliavos spalvų pridėti dar vieną - geltoną, simbolizuojančią aušrą. Ją norėta įterpti tarp raudonos ir žalios juostų.[6]
Drąsiausia ir sėkmingiausia Lietuvos karine operacija vadinami 1923 m. Klaipėdos sukilimo įvykiai, prijungiant Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos, neatsiejami nuo Mažosios Lietuvos vėliavos.[7]
- Lietuvos TSR vėliava, 1953–1988 m.
- Vengrijos vėliava, nuo 1957 m.
- Sovietsko vėliava, nuo 2012 m.
- Klaipėdos krašto vėliava, 1920–1945 m.
- Klaipėdos apskrities vėliava, 1995–2010 m.
- Herbas ir vėliava ekgt.lt
- Visuomenei pirmą kartą pristatyta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika nerija.lrv.lt 2024-11-27
- Pristatyta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika klaipedos-r.lt 2024-11-28
- Mažoji Lietuva. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. II (Kas–Maž). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- Šilutės muziejus. Mažosios Lietuvos vėliava 2019-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- Tai yra Mažosios Lietuvos, o ne Vengrijos vėliava ve.lt 2023-01-14
- Nepažinta Mažosios Lietuvos vėliava ve.lt 2025-01-19
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Mažosios Lietuvos vėliava, Kas yra Mažosios Lietuvos vėliava? Ką reiškia Mažosios Lietuvos vėliava?